Daiva Zarankaitė-Kiniulienė. Draugijų bibliotekos Tauragės krašte iki 1940 m

DRAUGIJŲ BIBLIOTEKOS TAURAGĖS KRAŠTE IKI 1940 m.

Daiva Zarankaitė-Kiniulienė

Švietimas visais laikais Lietuvoje buvo svarbus kaip lietuvių tautos išlikimo garantas, ypač carinės Rusijos imperijos valdymo metu. 1851 m. lapkričio 13 d. ir 1852 m. rugsėjo 13 d. aplinkraščiais vyskupas Motiejus Valančius paragino Žemaičių vyskupystėje steigti dekanatų bibliotekas1. Į šį raginimą atsiliepė 20 dekanatų – kiekviename dekanate, tarp jų ir Batakių (jam priklausė ir Tauragės parapija), buvo įsteigtos bibliotekos, kurios išsilaikė iš dekanato kunigų mokamų vieno sidabro rublių dydžio metinių įmokų. Manoma, kad tose bibliotekose buvo teologijos, istorijos, filosofijos knygų. Po 1863–1864 m. sukilimo vos dešimtmetį gyvavusios dekanatų bibliotekos buvo uždarytos.

1904 m. panaikinus lietuviškos spaudos draudimą, 1905 m. birželio 11 (24) d. Kauno gubernatorius Šiauliuose, Tauragėje, Kupiškyje ir Palangoje leido steigti knygynus, kurie galėjo prekiauti ir lietuviškais spaudiniais. Tauragėje 1905 m. pabaigoje buvo įsteigtas ir ketverius metus veikė privatus Leopoldo Brokerto knygynas2 .

Šiame straipsnyje apžvelgsime Tauragės krašte iki 1940 m. veikusias įvairių draugijų ir organizacijų bibliotekas.

I. KATALIKIŠKŲ DRAUGIJŲ

BIBLIOTEKOS

Atgavus lietuvišką spaudą, iškilo nacionalinio švietimo idėja. Švietimo ministerija 1906 m. vasario 28 d. patvirtino naujas taisykles ir leido mokykloms ar privatiems asmenims steigti bibliotekas. Iš valdžios pradėta reikalauti parengti lietuvių mokytojų.

RŪPINOSI LIETUVIŲ MOKYTOJŲ RENGIMU

Kaune įsteigta katalikiškoji švietimo „Saulės“ draugija (veikė 1906–1940 m.). Ji turėjo skyrius visoje Lietuvoje, steigė mokyklas, bibliotekas, skaityklas. Edukologės dr. Genovaitės Raguotienės žiniomis, Tauragėje 1907–1915 m. taip pat veikė „Saulės“ biblioteka-skaitykla. 1912 m. „Saulės“ skyriai išlaikė 18 mokyklų, kuriose

1 Šenavičienė, Ieva. Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus aplinkraščiai ir ganytojiški laiškai (1850–1875). Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. T. 40. Vilnius, 2017, p. 10–52. 2 Raguotienė, Genovaitė. Spaudą atgavus. Vilnius, 1996, p. 335. darbavosi 52 lietuviai mokytojai; turėjo 21 skaityklą, kurioje skaitė 1953 skaitytojai3. Kaune „Saulės“ draugija inicijavo lietuvių mokytojų kursus.

To meto spaudoje likę įdomių liudijimų. Tauragės rajone 1908–1911 m. kapeliono Gaigalo iniciatyva veikė „Saulės“ Adakavo skyriaus mokykla, kurioje mokėsi 80 mokinių, o mokytoju buvo paskirtas vietinis vargonininkas Keserauckas. Vaikai mokydavosi žiemą: pamokos prasidėdavo po Visų Šventųjų dienos ir baigdavosi pavasarį. Už mokslą kiekvienas mokėjo po 2 rublius, dar po 50 kapeikų mokytojui. Skaudvilės gyventojas Antanas Dapkus „Vilniaus žiniose“ skundėsi, kad „mokykloj ligšiol tebesėdi abudu mokytoju rusai“. Mokytojų reikėjo Batakiuose ir Skaudvilėje. Laikraštyje skelbiama, kad Skaudvilės mokykloje „algos mokama – 466 rb., sargui – 72 rb., žibalui – 10 rb., raštinės išlaidoms – 15 rb. ir knygoms pirkti kasmet – po 40 rb. Iš viso – 603 rb. ir butas.“4

Tauragėje gaisrinės salėje 1908 m. vasario 20 d. susirinko į 70 narių draugiją susibūrę vietos gyventojai – norėta įsteigti kunigaikščio Vasilčikovo5 vardu pavadintą keturių klasių progimnaziją. Draugijos kasoje buvo 2000 rublių. Išrinktą jos valdybą sudarė 3 stačiatikiai, 3 katalikai, 3 žydai, 3 liuteronai. Į draugijos Revizijos

3 „Saulės“ visuotinis susirinkimas. Vienybė, 1913, vas. 19 (kovo 4), p. 116.

Prieiga: www.epaveldas.lt. 4 Dabkus, Antanas. Skaudvilė. Vilniaus žinios, 1907, vas. 9. Prieiga: www. epaveldas.lt. 5 Ilarionas Vasilčikovas (1881–1969) – rusų kunigaikštis, tuo metu turėjęs dvarus Jurbarke ir Tauragėje. Mokyklai jis pažadėjo patalpas ir kasmetę 200 rublių pašalpą. Žr. Tauragė. Vienybė, 1908, Nr. 12, p. 188. Prieiga: www.epaveldas.lt.

Šv. Kazimiero knygynas. Tauragė, 1933 m. Iš kn. Batavičius Albinas. Žemaitija, 2000

Šv. Kazimiero knygyno interjeras tarpukariu. Tauragės krašto muziejus „Santaka“ Vienas seniausių (1924 m.) Tauragės pastatų, kuriame veikė Šv. Kazimiero knygynas, šiandien. Daiva Zarankaitė-Kiniulienė

komisiją išrinktas aktyvus visuomenininkas, kunigas Vincentas Kemėšis (1865–1946), kurio iniciatyva Tauragėje 1899–1904 m. pastatyta mūrinė Švč. Trejybės bažnyčia. V. Kemėšis 1908 m. Tauragėje įsteigė Šv. Juozapo darbininkų draugiją, kuriai priklausė pieninė, siuvykla ir batsiuvių dirbtuvės, kuriose jaunimas buvo mokomas amatų6 .

BLAIVINDAMI STENGĖSI IR ŠVIESTI

Nuo tų pačių 1908-ųjų prie bažnyčių steigėsi Blaivybės draugijos skyriai. 1912 m. Blaivybės draugija turėjo 172 skyrius. Šie skyriai išlaikė 42 arbatines, 17 giedotojų chorų, bibliotekas, leido kalendorius ir išplatino 9215 knygučių apie alkoholio žalą. 1912 m. pavasarį įkurtas Blaivybės draugijos skyrius ir Tauragėje. Balandžio 22 d. įvykusiame steigiamajame susirinkime dalyvavo apie 200 narių, tiesa, vyrų tik 29. Valdybos pirmininku išrinktas kunigas V. Kemėšis, o pavaduotoju – kunigas Andrius Dambrauskas (1847–1918).

Blaivybės draugijos Batakių skyriaus steigiamasis susirinkimas7 įvyko anksčiau – 1909 m. vasario 15 d. Draugijos skyriui priklausė 55 žmonės. Nario metinis mokestis buvo 36 kapeikos. Skyriaus valdyba, kurios pirmininkas buvo kunigas Naikauskis, nariai – J. Zenkevičius, A. Laugalys, J. Rimkus, iždininkas – mokytojas Liachavičius, nutarė Batakiuose steigti viešąją skaityklą. Pradžioje jos knygos buvo komplektuojamos iš klebonijos Šv. Kazimiero draugijos knygyno knygų ir privačių asmenų padovanotų spaudos leidinių, tarp kurių buvo tautinei kultūrai skirta „Viltis“, katalikiškas savaitraštis kaimo žmonėms „Vienybė“, „Vilniaus žinios“, „Žemdirbys“. Į Skaudvilę 1908 m. atvykus tarnauti kunigui Dominykui Motuzui (1866–1938), šiame miestelyje taip pat buvo įsteigtas Blaivybės draugijos skyrius, nes, kaip teigė to meto spauda, „apsilenkiant su grįžtančiaisiais iš Skaudvilės ar Tauragės, užgauna nosį bjaurus „anodijos“ kvapas“. Kunigo rūpesčiu buvo įrengtas parapijos knygynėlis. Išlikęs kunigo dekano D. Motuzo 1919 m. vasario 17 d. atvirlaiškis, siųstas iš Skaudvilės į Kauną Žemaičių vyskupo kanceliarijos vedėjui (beje, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui) kanauninkui Kazimierui Steponui Šauliui. Jame rašoma: „20 rubricelių8 ir 2 laišku, išsiųstu privatišku keliu, gavau. Kadangi Skaudvilės paštos stotis jau veikia, tolimesniui laikui galema siuntinėti laiškus pašto keliu. Su tikra pagarba Kun. D. Motuzas. Batak. Dek. ir Skaud. Kleb.“9

AR DERA TIKĖJIMAS IR KNYGŲ PREKYBA?

Manoma, kad įvairesnės literatūros turėjo Tauragės vartotojų draugijos biblioteka. 1908 m. ten buvo sutelkta keli šimtai demokratinės pasaulietinės literatūros knygų10. Jas buvo galima skaityti sumokėjus užstatą, paprastai kapeikomis. Nuo 1912 m. Tauragėje veikė

8 Rubricelės – bažnytiniai kalendoriai, platinti per parapijose įsteigtus knygynėlius. Kunigų platinti daugiausia Šv. Kazimiero draugijos leidiniai. 9 Paštas Lietuvoje 1918–1940 metais: valstybės pašto kūrimas ir veikla, ženklų leidyba. Vilnius, 2014, p. 73. 10 Raguotienė, Genovaitė. Spaudą atgavus. Vilnius, 1996, p. 74, 217.

Vartotojų draugijos knygynas. Nors „knygų sankrovos“ vedėjas buvo tos nuomonės, kad „prekyba prie tikybos nepriguli“, po konflikto su kunigu A. Dambrausku jis ir draugijos pirmininkas Pavlavičius buvo priversti iš prekybos pašalinti nurodytas „bedieviškas knygas“. Už 75 kapeikas buvo galima įsigyti, pavyzdžiui, dr. Jono Šliūpo knygą „Tikyba ar mokslas?“ (1895), kurioje mokslo požiūriu buvo aiškinama religijos kilmė, mokslo ir religijos santykis, ar kalendorių „Vartotojų draugas“.

Vėliau, paskelbus ir apgynus Lietuvos nepriklausomybę, skaityklų ir bibliotekų steigimas buvo reglamentuotas įstatymiškai. 1919 m. vasario 7 d. dekrete dėl laikinųjų nuostatų apie spaustuves ir spaudinių sankrovas buvo sakoma, kad asmuo, norintis atidaryti bet kokios rūšies viešam platinimui skirtų spaudinių sankrovą, parduodamas, skolindamas ar juos išduodamas turi apie tai pranešti atitinkamai administracinei įstaigai.

Tauragės pavasarininkai su kunigais. 1920 m. Iš kn. Batavičius Albinas. Žemaitija, 2000

Tautininkų valdžia skatino steigti cukraines ir skaityklas prie bažnyčių. Štai Gaurės klebonas Kazimieras Šleivys (1872–1943) parapinei bibliotekai, turinčiai 1000 knygų fondą, buvo paskyręs visą namą su trimis kambariais. Joje veikė ir skaitykla, kur vienas kambarys buvo skirtas vaikams, likę du – suaugusiesiems11. K. Šleivys buvo visuomenišGaurės klebonas Kazimieras Šleivys (1872–1943) parapinei bibliotekai skyrė visą namą. Tauragės kas ir aktyvus. Iš lenkų krašto muziejus „Santaka“ kalbos jis išvertė knygelę „Atsargiai su ugnimi! t. y. su knygomis“, kurią Kaune 1906 m. išleido Šv. Kazimiero draugija, o 1908 m. – „Katalogą knygų katalikiškoms skaitykloms su naudingais patarimais“. 1931 m. laikraštyje „Žemaičių balsas“ pasirodė žinutė, kad pas Gaurės kleboną K. Šleivį aptikta pogrindinė spaustuvė, jis nubaustas 100 litų bauda. Amžinojo poilsio klebonas atgulė čia pat, Gaurėje, palaidotas bažnyčios šventoriuje.

Lietuvių katalikų jaunimo sąjunga „Pavasaris“ rūpinosi įvairiais knygynų veiklos klausimais. „Pavasario“ sąjungos centro valdyba 1923 m. lapkričio 13 d. visoms apskričių ir rajonų „Pavasario“ valdyboms išsiuntinėjo kvietimus, ragindama prisidėti prie naudingų knygų katalogo sudarymo. 1924 m. rugsėjo 19 d. „Žemaičių balse“ buvo rašoma, kad Lietuvos jaunimo sąjungos Tauragės skyrius organizuoja skaityklą ir jau turi 200 knygų. O pavasarininkų organizacijos biblioteka Skaudvilėje, pastate prie bažnyčios – vadinamoje „špitolėje“, kaip 1929 m. rašė „Žemaičių prietelius“, „gerai gyvuoja“. Savo fonde ji turėjo apie 1000 įvairių knygų. Skaitytojus aptarnaudavo sekmadieniais po šv. Mišių – sumos. Šiai bibliotekai 1937–1940 m. vadovavo Aleksas Jokubauskas12 .

II. ŠAULIŲ SĄJUNGOS IR

KARIUOMENĖS BIBLIOTEKOS

1919 m. įkurtai Lietuvos šaulių sąjungai buvo svarbu šviesti, lavinti visuomenę. Iki 1936 m. buvo suformuota 21 teritorinė šaulių rinktinė, Tauragėje veikė IV rinktinė (buvo žymima romėniškais skaitmenimis). Kuopose, daliniuose buvo kuriamos šaulių bibliotekos. Jos buvo prieinamos ir plačiajai visuomenei, nes savo fonduose turėjo ne tik karinei tarnybai reikalingos literatūros, bet ir mokslinių knygų, įvairių žanrų grožinės literatūros. 1928 m. šaulių periodinis leidinys „Trimitas“ rašė, kad Lietuvoje yra 92 bibliotekos, iš jų 79 turi skaityklas.

Skaudvilės būrio šauliai knygynėlį įsteigė anksčiausiai – apie 1921–1922 metus. Po dešimtmečio knygynėlio fonde buvo 112 knygų, jis turėjo 20 skaitytojų. Knygynėlis kasmet būdavo papildomas 10–15 knygų13. Šauliai džiaugėsi savo biblioteka, kurią rūpestingai tvarkė šaulys B. Vilčinskas. 1937 m. spaudoje būrio vadas leitenantas V. Bardauskas džiaugėsi, kad „šauliai uoliai skaitė knygas“ ir prenumeravo „Trimitą“14. Yra duomenų, kad 1940 m. rugpjūtį Skaudvilės šaulių biblioteka turėjo 207 knygas, tvarkingai sudėtas į knygų spintą.

Žygaičių šaulių būrio nariai steigti knygynėlį, aukoti tam reikalui pinigų ir knygų nutarė 1923 m. sausio 14 d. įvykusiame susirinkime15. 1935 m. spalio 13 d. būrio susirinkime buvo iškeltas sumanymas steigti skaityklą ir klubą16. 1936 m. gruodžio 13 d. susirinkime būrio vadas A. Stakėnas kalbėjo apie spaudos platinimą, skaityklai buvo skirta 150 litų17. Habil. dr. Klemenso Sinkevičiaus duomenimis, šiame knygynėlyje 1933 m. buvo 106 knygos, 1939 m. – 135 knygos; knygoms įsigyti metams buvo skiriama 50 litų18. Tuo metu nedaugelis turėjo telefoną, o štai Žygaičių klebonas kunigas Stasys Grigaliūnas, 1940 m. pradžioje telefonu paskambinęs į centrinę šaulių būstinę Kaune, pranešė, kad aukoja 50 litų, ir Žygaičių šaulių būriui paprašė nupirkti knygų19 .

Sartininkų šaulių būrys steigti knygyną nutarė savo 1932 m. gegužės 8 d. susirinkime20 (būriui vadovavo leitenantas Pranas Karalius). Dar būrys turėjo dviratininkų komandą, chorą, kuriam vadovavo mokytojas J. Špačkauskas. Tais pačiais 1932 m. ir Gaurės šauliai nutarė steigti skaityklą bei knygyną21 . 1940 m. Sartininkų šaulių knygyne buvo 117 knygų, 16 kariškų statutų, 1 žemėlapis22 .

Batakių šaulių būrys 1940 m. turėjo 20 egz. šauliškų leidinių, 28 karinius statutus, 226 knygas, o Lomių šaulių būrys – 1 kalendorių, 2 karinius statutus, 38 knygas. Visa tai, sovietinei okupacinei administracijai 1940 m. liepos 11 d. paskelbus Šaulių sąjungos likvidavimo įstatymą, rugpjūčio mėnesį konfiskavo Batakių milicija23 .

13 Sinkevičius, Klemensas. Lietuvos šaulių sąjungos bibliotekos (1920–1940).

Vilnius, 2007, p. 174. 14 Skaudvilė. Trimitas, 1937, Nr. 1, p. 21. Prieiga: www.epaveldas.lt. 15 Vargas P. Žygaičiai. Trimitas, 1923, Nr. 125, p. 31–32. Prieiga: www. epaveldas.lt. 16 Žygaičiai. Trimitas, 1935, Nr. 43, p. 798. Prieiga: www.epaveldas.lt. 17 Žygaičiai. Trimitas, 1937, Nr. 1, p. 21. Prieiga: www.epaveldas.lt. 18 Sinkevičius K. Lietuvos šaulių sąjungos bibliotekos (1920–1940). Vilnius, 2007, p. 214–215. 19 Aukos šaulių dalinių bibliotekoms. Trimitas, 1940, Nr. 16, p. 2. Prieiga: www.epaveldas.lt. 20 Sartininkai. Trimitas, 1932, Nr. 21, p. 415. Prieiga: www.epaveldas.lt. 21 Gaurė. Trimitas, 1932, Nr. 35, p. 13. Prieiga: www.epaveldas.lt. 22 Sinkevičius K. Lietuvos šaulių sąjungos bibliotekos (1920–1940). Vilnius, 2007, p. 171. 23 Ten pat, p. 82, 137.

Tauragės miesto gyventojai neturėjo viešosios bibliotekos, todėl šauliai pritarė, kad 1931 m. mieste būtų įsteigta valstybinė viešoji biblioteka (Centralinis valstybinis knygynas-skaitykla). Žinutė spaudoje skelbė, kad 1934 m. organizuojamas šaulių būrio knygynas ir priimamos aukos iš visuomenės24. Tauragės šaulių būrys ruošėsi iškilmingai paminėti 14 metų gyvavimo sukaktį. 1934 m. gruodžio 16 d. šaulių rūmuose įvyko pirmas iš būrio į kuopą perorganizuotų Tauragės šaulių visuotinis susirinkimas. Po tradicinio šūkio: „Vilnius mūsų, buvo, yra ir bus“ ir sugiedojus „Tautišką giesmę“, valdybos pirmininkas A. Šerelis pranešė, kad Tauragės būrys dėl didelio narių skaičiaus perorganizuojamas į kuopą, sudarant tris būrius ir moterų skyrių. Išrinkta kuopos valdyba, kurią sudarė A. Šerelis, J. Gustas, J. Tvaska, J. Stulga ir A. Urbonas. Patvirtinta 1935 m. sąmata – per 2200 litų, iš kurių 600 litų buvo numatyta baigiamam knygynui-skaityklai tvarkyti25 .

Tauragės šaulių kuopos biblioteka oficialiai įsteigta 1936 m. balandžio 14-ąją. Pradžioje ji turėjo 300 knygų fondą, o 1939 m. – 900 knygų ir 40 skaitytojų. Metams bibliotekai buvo skiriama 200–300 litų. Tauragės šauliai, paskelbę knygų rinkimo vajų, 1940 m. kovo 3 d. Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos šauliams padovanojo 700 knygų ir kitų mokslo priemonių. Netrukus, užėjus sovietams, 1940 m. rugpjūtį iš likviduojamos Tauragės šaulių kuopos bibliotekos buvo paimtos dvi knygų spintos ir nenurodytas skaičius knygų, kurių vertė – 1500 litų, Tauragės valstybinei viešajai bibliotekai buvo perduota 1338 egz. knygų26 .

Nedidelį knygynėlį turėjo Tauragės geležinkelio stoties šaulių būrys. Biblioteka į Tauragės geležinkelio stotį 1939 m. buvo perkelta iš Pagėgių. Knygos būdavo išduodamos antradieniais ir penktadieniais nuo 18 iki 19 val.27 Iš šaulių rinktinės štabo 1939 m. biblioteka gavo 12 knygų, 1940-ųjų balandį – 14 Švietimo ministerijos leidinių. Ji veikė iki 1940 m. rugpjūčio.

Apibendrinant galima pasakyti, kad šaulių būrių knygynėliams Šaulių sąjunga leidinių duodavo nemokamai, juos reikėdavo pasiimti iš centro Kaune. Paprastai šaulių būriai savo knygynėliams knygoms pirkti skirdavo 30–50 litų, aukodavo ir pavieniai asmenys.

24 Tauragės žinios. Mūsų kraštas, 1934, kov. 25, p. 6. Prieiga: www.epaveldas. lt. 25 Tauragės žinios. Mūsų kraštas, 1934, gruod. 23, p. 10. Prieiga: www. epaveldas.lt. 26 Sinkevičius K. Lietuvos šaulių sąjungos bibliotekos (1920–1940). Vilnius, 2007, p. 191. 27 Perkeltos LGSTK bibliotekos. Geležinkelininkas, 1939, Nr. 10, p. 178. Prieiga: www.epaveldas.lt.

Žemaitijos kunigaikščio Butegeidžio 7-ojo pėstininkų pulko kariai. 1940 m. kovo 17 d. Tauragės krašto muziejus „Santaka“

KARIUOMENĖS BIBLIOTEKININKAS EIDAVO IR KITAS PAREIGAS

Apie šaulių knygynėlių darbuotojus išlikę nedaug žinių, apie kariuomenės bibliotekininkus galima šiek tiek papasakoti.

Štai jaunesnysis puskarininkis Antanas Skrinskas (Skrinskis), nuo 1934 m. gegužės 8 d. tarnavęs 7-ojo pėstininkų pulko štabo raštininku, 1934–1939 m. buvo vietinės šaulių kuopos bibliotekininku. Taip pat jis buvo pulko leidžiamo laikraščio „Butegeidininkas“ iniciatorius ir redakcinės komisijos narys. A. Skrinskas aktyviai rašė straipsnius apie karių gyvenimą ir piešė įdomias karikatūras28 .

Iš Tauragės rajono, Aukštupių kaimo, kilęs Antanas Valančius (1905–1942?) Lietuvos kariuomenėje tarnavo 1926–1940 metais. Jis dirbo Karo veterinarijos ir arklių kaustymo puskarininkių mokyklos bibliotekoje, buvo baigęs pirmuosius bibliotekininkų kursus, nuo 1934 m. buvo Lietuvos bibliotekininkų draugijos narys. „Kario“, „Trimito“ žurnaluose publikavo straipsnius bibliotekų teorijos ir praktikos klausimais. 1932 m. „Kario“ 34-ajame numeryje bibliotekininkas viršila A. Valančius rašė, kad kariuomenės bibliotekose „bibliotekorių darbas yra pavestas kaip antraeilės pareigos, rikiuotėj ar raštinėj dirbantiems viršiloms arba puskarininkiams“. 1942 m. A. Valančius parašė Įstaigų, įmonių, mokyklų ir privatinių bibliotekų tvarkymo vadovėlį, kuris dėl nežinomų priežasčių liko rankraščiu29 .

Lietuvos kariuomenės centrinės bibliotekos viršininkas majoras Aleksandras Ružancovas spaudoje rašė, kad knygos kariams būdavo perkamos 3–4 kartus per metus ir Kaune paskirstomos dalinių bibliotekoms. Bibliotekose kariai ieškodavo naujų knygų, populiariausia būdavo beletristika. 1930–1931 m. kariuomenės bibliotekose skaitomiausi buvo šių lietuvių autorių: Justino Pilyponio, Juozo Paukštelio, Kazio Puidos, Juozo Grušo, Kazio Inčiūros, o iš užsienio autorių – Alexandre’o Dumas, Helenos Mniszek, Aleksandro Puškino, Edgaro Burroughso – kūriniai30 .

28 A. G. Karys, 1939, Nr. 15, p. 482. Prieiga: www.epaveldas.lt. 29 Valančius, Antanas. In Lietuvos knygos veikėjai. Vilnius, 2004. 30 Ružancovas A. Rašytojų 1931 m. rungtynės. Karys, 1932, Nr. 19, p. 373–374.

Prieiga: www.epaveldas.lt. Pastarojo rašytojo amerikiečio nuotykių ir fantastikos romanai buvo dažnai ekranizuojami. Taigi pagal E. Burroughso romaną „Tarzanas“ pastatytas filmas pirmą kartą Lietuvoje rodytas 1924 metais. Tauragiškis kraštotyrininkas Albinas Batavičius, pritardamas sau bandonija, ir šiandien tarpukario romanse traukia: „Kadaise tai buvo tuoks pilmas: Tarzanas ir Dženi graži“.

PĖSTININKAI TURĖJO ERDVIĄ BIBLIOTEKĄ

Nuo 1934 m. balandžio 30 d. Žemaitijos kunigaikščio Butegeidžio 7-ojo pėstininkų pulko štabas ir antrasis batalionas iš Klaipėdos perkeltas į Tauragę. Kaip teigia tyrinėtojas ir bibliografas A. Ružancovas, šio pulko biblioteka 1935 m. sausio 1 d. turėjo 2296 tomus. Knygas kareivių bibliotekos gaudavo iš kariuomenės štabo spaudos ir švietimo skyriaus. „Visos knygos naujausių laidų, gerai žinomų autorių ir rimto turinio“, – kariuomenės spaudoje rašė puskarininkis M. Grinius31. 1937 m. pulko biblioteka padidėjo dar 852 tomais. Tai metais kariuomenės štabo spaudos ir švietimo skyrius kareivių bibliotekoms nupirko 5500 knygas už 11 652 litus. 7-ojo pėstininkų pulko biblioteka turėjo erdvias patalpas. Spaudoje 1937 m. pasidžiaugta, kad greitai bus gauta speciali spinta knygoms. Skaitykloje visi laikraščiai būdavo prilaikomi specialių lazdelių, o metų gale įrišami į komplektus ir išdalijami „pasižymėjusiems kariams atminimui <...> už gerą šaudymą, gerą pareigų atlikimą, tvarkingumą, sumanumą ir t. t. Nors kiekvienas laikraščio tomo įrišimas kainuos 5–6 Lt, bet užtat bus atliktas kultūrinis darbas <...> karį paskatins dar prie didesnio ir sąžiningesnio pareigų atlikimo“.32 Ypač penktadieniais būdavo graibstomi laikraščiai ir žurnalai: „Karys“, „Trimitas“, „Ūkininko patarėjas“. Karių gausiai skaitomi buvo šie kūriniai: filosofo ir žurnalisto Valentino Gustainio „Lenkai ir Lenkija“ (1937), ekonomisto ir kunigo Fabijono Kemėšio „Mūsų išeivių jaunimo problema“ (1937), Petro Rusecko „Visuomenės kova su nusikaltimais“ (1937) ir kt.

Įdomu, kad 1935–1937 m. Žemaitijos kunigaikščio Butegeidininko 7-ojo pėstininkų pulko bibliotekininkas vyr. puskarininkis Vladas Mikšys buvo ir puikus chorvedys. Kartu su pulko kapelmeisteriu ir orkestro vadovu Vladu Visockiu jis per trumpą laiką sugebėjo bažnytinį liktinių puskarininkų chorą išmokyti gražių dainų. Choro repeticijoms būdavo skiriamos dvi valandos per savaitę. Pirmas šio choro pasirodymas įvyko 1935 m. rugpjūčio 4 d. Tauragės Oko miško aikštelėje vykusioje gegužinėje. Šventadieniais dainingas pulkas žygiuodavo Tauragės miesto gatvėmis, palydimas daugelio „gražių akių“.

31 Grinius M. Turėsim gražią skaityklą. Karys, 1936, Nr. 12, p. 291. Prieiga: www.epaveldas.lt. 32 Grinius M. Gražus sumanymas. Karys, 1937, Nr. 8, p. 234. Prieiga: www. epaveldas.lt.