Viktorija Bulyginaitė, Rūta Lazauskaitė. „Pokalbiai apie literatūrines patirtis“ – patraukliai ir inovatyviai

Viktorija Bulyginaitė Rūta Lazauskaitė

„POKALBIAI APIE LITERATŪRINES PATIRTIS“ –

PATRAUKLIAI IR INOVATYVIAI

Knyga, paauglys arba pilnametystės sulaukęs jaunas žmogus. Ko reikia, kad šie elementai taptų darniu neatsiejamu dariniu? Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento specialistai nusprendė tam pasitelkti tarp jaunų žmonių labai populiarią priemonę – tinklalaides. Siekdama paskatinti jaunimą domėtis literatūra ir skaityti, Nacionalinė biblioteka daugiau kaip pusmetį (2021 m. rugsėjis–2022 m. kovas) vykdė projektą „Pokalbiai apie literatūrines patirtis“: pakvietusi papasakoti apie skaitymo patirtį, įrašė 6 tinklalaides su šiai amžiaus grupei autoritetingais kūrėjais. Savo literatūrinėmis patirtimis pasidalijo režisieriai Marija Kavtaradzė ir Jurgis Matulevičius, komiksų kūrėja Miglė Anušauskaitė, poetas Marius Povilas Elijas Martynenko, rašytojas Vytautas Varanius ir atlikėjas Vaidotas Valiukevičius. Projekto organizatoriai, siekdami sukurti jaunimui įdomų turinį, suteikė jo atstovams galimybę tapti ir turinio bendrakūrėjais.

Rinkdamiesi pašnekovus, projekto vykdytojai nukreipė žvilgsnį į skirtingų sričių – kino, muzikos, literatūros – menininkus. Taip pat buvo svarbu, jog tinklalaidžių svečiai būtų žinomi jaunimui, turėtų teigiamą įvaizdį ir būtų besidomintys literatūra. Atsižvelgiant į projekto tikslinės auditorijos pomėgius ir įpročius, pokalbių dalyvių mintis nuspręsta paskleisti tinklalaidžių formatu. Ši šiuolaikinė medijų priemonė ne tik mėgstama jaunimo, bet ir yra lengvai prieinama, pasižymi plačios sklaidos galimybe.

KAD VEIKLA JAUNIMUI NELIKTŲ BE JAUNIMO

Projekto sumanytojai, siekdami didesnio jaunuolių įsitraukimo į projekto veiklas, paskelbė laidos „Pokalbiai apie literatūrines patirtis“ vedėjo – aktoriaus Dominyko Vaitiekūno – asistento(-ės) konkursą. Atrankoje panoro dalyvauti daug savo jėgas šioje kėdėje išbandyti pageidavusių 16–19 metų jaunuolių. Viename iš atrankos etapų pretendentai turėjo atsiųsti save kūrybiškai pristatantį vaido įrašą. Pasibaigus atrankai buvo išrinkti du jaunesnieji laidos asistentai – jais tapo Vilniaus jėzuitų gimnazijos moksleiviai Dominykas Sušinskis bei Marija Narbutaitė.

Kita projekto veikla, kuria stengtasi aktyviau į turinio kūrimą įtraukti jaunimo, buvo Nacionalinėje bibliotekoje surengtos kūrybinės dirbtuvės. Jose drauge su jaunuoliais iš projekto partnerio Vilniaus Antakalnio atviro jaunimo centro „Žalianamis“ išgrynintos juos dominančios temos, kad šias būtų galima įtraukti į pokalbius su projekto įrašų dalyviais. Dirbtuvių tikslas pasiektas diskutuojant, atliekant kūrybines užduotis.

Kūrybinės užduotys buvo galvojamos remiantis „design thinking“ (kūrybinio mąstymo) principu. Nenorint tiesiogiai klausti „Kas jus domina?“, buvo duodamos specialios užduotys. Pavyzdžiui, „Mano „Google“ paieškos istorija“: ant lapo su šiuo teiginiu paaugliai klijavo jiems rūpimus klausimus bei teiginius, ko jie ieško internete ar klausia draugų, šeimos. Iš jų projekto komanda galėjo sužinoti jaunimą dominančias temas, kurias pasistengta atspindėti ir pokalbiuose su tinklalaidės dalyviais. Jaunimas nurodė temas iš įvairių gyvenimo ir kultūros sričių: pavyzdžiui, menų integracija

visuomenėje; lietuvių rašytojai pasaulio literatų kontekste; ar privalomos pagal mokyklinę programą knygos nėra perteklinės; nuomonės formavimas: tėvai, socialiniai tinklai, aš pats.

Kūrybinių dirbtuvių dalyviai galvojo ir klausimus tinklalaidės pašnekovams. Tiesa, jie buvo formuluojami ne konkrečiam žmogui, o sukurtam profiliui pagal asmenybės gyvenimo (kūrybą, ištraukas iš kūrybos, knygų, filmų ir kt.) faktus. Pastarieji buvo suklijuoti ant popieriaus lapo, o filmų ištraukos pateiktos planšetėje. Paaugliai spėjo, apie kokį žmogų kalbama ir kam jie, jų manymu, uždavinėjo klausimus. Lengviausia buvo atspėti rašytoją M. E. P. Martynenko, nes jaunimui tikrai gerai pažįstama ir atpažįstam savita jo kūryba.

Dirbtuvėse dalyvavę jaunuoliai pasisėmė naujų įspūdžių. „Man labai patiko, jog galėjom visai artimai prisidėti prie tokio faino projekto, pabrainstormint idėjų, susipažinti su būsimais tinklalaidės pašnekovais ir galvoti jiems kuo širdingesnius klausimus“, – dirbtuvėse praleistą laiką vertino Rimgailė Šegždaitė. Jai pritarė Jokūbas Krupovies: „Labiausiai įsiminęs dalykas buvo klausimų galvojimas iš trumpų detalių apie žmogų, pati galimybė užduoti klausimą. Dar galima pridėti, kad istorijos kūrimas iš nuotraukos buvo fun game. Bibliotekos žmonės did a great job.“ Kūrybinių dirbtuvių dalyvė Teodora Tautkutė apskritai džiaugėsi, kad turėjo galimybę prisidėti „prie tokio svarbaus projekto įgyvendinimo“.

Neįkainojamą patirtį Nacionalinės bibliotekos projekte įgijo jaunieji laidos asistentai Marija (kairės nuotr. kairėje) ir Dominykas (dešinės nuotr. dešinėje). Jie turėjo galimybę mokytis iš laidų vedėjo aktoriaus Dominyko Vaitiekūno ir padirbėti su režisieriumi Vyteniu Pauliukaičiu. Vygaudas Juozaitis Siekiant į projekto turinio kūrimą įtraukti jaunimo, Nacionalinėje bibliotekoje surengtos kūrybinės dirbtuvės. Su jaunuoliais iš Vilniaus Antakalnio atviro jaunimo centro „Žalianamis“ išgrynintos juos dominančios temos. Projekto vykdytojų archyvas

UGDANTI IR PRATURTINANTI PATIRTIS

Neįkainojamą patirtį Nacionalinės bibliotekos projekte įgijo jaunieji laidos asistentai Dominykas ir Marija. Prieš įrašus gimnazistai būdavo supažindinami su laidos turiniu, o, bendradarbiaudami su profesionaliu laidų vedėju aktoriumi D. Vaitiekūnu, sėmėsi iš jo patirties. Be to, kiekvienas prieš įrašant tinklalaides atliko po praktinę užduotį – ėmė interviu iš režisieriaus Vytenio Pauliukaičio. „Kalbinti žinomus Lietuvos kultūros atstovus debiutuojant laidos vedėjo asistento pozicijoje – brangi patirtis. Šis projektas atskleidė, kas slypi paslaptinguose audiovizualinio produkto kūrimo kuluaruose“, – džiaugėsi Dominykas, susipažinęs ir su garso įrašų studijos technine veikla.

Laidos vedėjo asistentus tinklalaidės pašnekovų mintys paskatino susimąstyti apie savo santykį su literatūra. „Pašnekovų mintys konsolidavo mano požiūrį į literatūrą ir meno konceptą, praturtino bendrųjų žinių bagažo turinį. Knygos – žmonijos išminties, savivokos ir saviieškos šaltinis, suponuojantis dvasinės stagnacijos nebūtį. Kiekvienas individas gali rasti kažką sau literatūroje. Kiekvienas, abejojantis literatūros verte, tesusipažįsta su pašnekovų svarstymais!“ – savo atradimais dalijosi Dominykas. O Marija atviravo: „Pokalbiai buvo visiškai kitokie, negu tikėjausi – po įrašų išėjusi iš bibliotekos dar kurį laiką būdavau panirusi į apmąstymus ir būdavo labai keista iš karto pasinerti į miesto ritmą. Įspūdį paliko ir pašnekovų atvirumas, nuoširdumas, dalijimasis ne tik literatūrinėmis, bet ir gyvenimo patirtimis.“

Projekto įgyvendintojai tikisi, kad įrašytos šešios tinklalaidės apie žinomų žmonių literatūrines patirtis pasiekė tikslinę auditoriją – jaunus žmones. Prie platesnės projekto turinio sklaidos prisidėjo projekto partneriai jaunimo centras „Žalianamis“ ir Kirtimų kultūros centras. Taip pat ne viena Lietuvos biblioteka dalijosi informaciniais pranešimais savo svetainėse, socialiniuose tinkluose. Savotišku partneriu tapo ir „Caffeine“ kavinių tinklas, kuris leido savo kavinėse Vilniaus mieste pakabinti projektą viešinančius plakatus.

Nacionalinės bibliotekos garso įrašų studijoje įrašyti ir sumontuoti vaizdo įrašai prieinami Nacionalinės bibliotekos „Spotify“ platformoje, taip pat mobiliojoje dienraščio „15min“ programoje „15 min. Klausyk“, skirtoje lietuviškam audioturiniui.

Per pokalbius su atrinktais žinomais menininkais, be kitų, buvo užduodamas esminis klausimas: kokią įtaką gyvenimo pasirinkimams ir profesinei sėkmei padarė paauglystėje perskaitytos knygos. Pašnekovai nurodė jiems buvusias reikšmingas, mėgstamas ar didžiausią įspūdį padariusias knygas. Vieni pateikė tris, kiti – net šešias.

Lietuvių kino režisierės ir scenaristės, plačiai visuomenės daliai pažįstamos po pripažinimo sulaukusio kino filmo „Išgyventi vasarą“ (2018), aktyviai dirbančios su jaunimu sostinėje veikiančioje „Youngblood“ kino mokykloje, Marijos Kavtaradzės

reikšmingų knygų penketukas:

1. Jerome D. Salinger. „Franė ir Zujis“ (taip pat „Apsakymai ir apysakos“). 2. Françoise Sagan. „Nuostabūs debesys“. 3. Franz Kafka. „Laiškas tėvui“. 4. Anton Čechov. „Trys seserys“. 5. Stephen Chobsky. „Atskalūno laiškai“.

Penkių trumpametražių ir debiutinio ilgametražio filmo „Izaokas“ (2019 m.; pelnė du Sidabrinės gervės apdovanojimus: už filmo muziką ir operatoriaus darbą; Lietuvos kinematografininkų sąjungos išrinktas geriausiu 2020 m. filmu) režisieriaus Jurgio Matulevičiaus

paauglystės knygos:

1. Jean-Paul Sartre. „Siena“ 2. Albert Camus. „Svetimas“. 3. Antanas Škėma. „Balta drobulė“.

Komiksų kūrėjai ir knygų autorei Miglei

Anušauskaitei, kurios naujausias kūrinys „Kas išsigando Šliūpo?“ (2021) dalyvavo Metų knygos rinkimų publicistikos ir dokumentikos kategorijoje, reikšmingos knygos: 1. Ramutė Skučaitė. „Lopšinė ešeriukui“. 2. Tadas Ivanauskas. „Pasaulio paukščiai“. 3. Maria Gripe. „Nepaprasta Agnesės Sesilijos istorija“. 4. Scott O’Dell. „Mėlynųjų delfinų sala“.

Slam poezijos kūrėjas Marius Povilas Elijas Martynenko,

parašęs tarp jaunimo populiarias knygas „Praeis“, „Mirtingumo įrodymai“, „Be penkių pasaulio pradžia“, pateikė didžiausią įtaką paauglystėje jam padariusį penketuką: 1. Milan Kundera. „Nemirtingumas“. 2. Jalālio ad-Dīn Mohammado Rūmī poezija. 3. Douglas Adams. „Keliautojo autostopu gidas po galaktiką“. 4. J. K. Rowling. „Hario Poterio“ serija. 5. David Sedaris. „Nuogas“.

Paaugliams gerai žinomos knygos „Šiltnamis“ (2019) autoriaus, kurį laiką net mokykloje dirbusio prozininko Vytauto

Varaniaus paauglystėje mėgtos knygos:

1. Jerome D. Salinger. „Rugiuose prie bedugnės“. 2. Jack Kerouac. „Kelyje“ ir „Dharmos valkatos“. 3. Albert Camus. „Maras“. 4. Douglas Coupland. „X karta“. 5. Antanas Škėma. „Balta drobulė“. 6. Juozo Apučio novelės.

Atvirai apie sėkmės ir nesėkmes kalbančio muzikanto,

grupės „The Roop“ lyderio Vaidoto Valiukevičiaus jaunimui rekomenduojamos knygos:

1. Napoleonas Kitkauskas. „Vilniaus pilys“. 2. Kristinos Sabaliauskaitės „Silva

Rerum“ visos dalys. 3. Joseph Everatt „ Napoleono armija Lietuvoje. Prancūzų prisiminimai“.

Skenuok QR kodą ir klausyk tinklalaidę „Pokalbiai apie literatūrines patirtis“.

Projektą „Pokalbiai apie literatūrines patirtis“ finansavo Lietuvos kultūros taryba, įgyvendino Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento Kultūrinės edukacijos skyrius. Projekto partneriai: Kirtimų kultūros centras ir Vilniaus Antakalnio atviras jaunimo centras „Žalianamis“.