KRONIKA
KULTŪRŲ DIALOGAS – NACIONALINIAM IŠSKIRTINUMUI ATSKLEISTI
Lietuvos, Latvijos ir Estijos literatūrą čekų kalba pristatanti paroda atidaryta Čekijos nacionalinėje bibliotekoje. Lietuvos Respublikos ambasados Čekijos Respublikoje archyvas
Palaikomi ryšiai su užsienio valstybių kultūros institucijomis, ambasadomis, plečiamas tarptautinis bendradarbiavimas yra svarbi kultūrinės diplomatijos, kurią jau ne vienus metus aktyviai plėtoja Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, sritis. Tokio bendradarbiavimo pavyzdys – balandžio 7 d. Prahoje, Čekijos nacionalinėje bibliotekoje, surengta paroda „Čekijos ir Baltijos šalių šimtmetis. Literatūra“. Baltijos šalių ir Čekijos diplomatinių santykių šimtmečiui paminėti skirtą parodą inicijavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos ambasados. Joje pristatytos per pastaruosius šimtą metų čekų kalba išleistos lietuvių, latvių ir estų autorių knygos. Bendradarbiaudama su ambasadomis, parodą kuravo Čekijos Prahos Karolio universitete baltistiką studijuojanti Anna Sedláčková. Verstinės knygos atrinktos iš Čekijos nacionalinės bib liotekos fondų. Parengta ekspozicija atskleidžia nuo 1922 m. iki šių dienų iš estų, latvių ir lietuvių kalbų į čekų kalbą išverstų knygų įvairovę, pristato šių šalių literatūros tendencijas, kitusias dėl XX a. istorijos peripetijų, ir labiausiai pasižymėjusius vertėjus. Parodos atidarymo dalyvius ir svečius sveikino Baltijos šalių ambasadoriai, Čekijos nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius Tomášas Foltýnas. Pakviesti Lietuvos Respublikos ambasados Prahoje, į renginį atvyko Lietuvos nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė dr. Laima Liucija Andrikienė. Kreipdamasis į susirinkusiuosius, Nacionalinės bibliotekos vadovas pacitavo žymaus lietuvių poeto, gero bibliotekos bičiulio Tomo Venclovos (jo kūryba išversta į daugiau nei 20 pasaulio kalbų, tarp jų ir čekų) žodžius, kad „nacionalinė kultūra save suvokia tik bendraudama su kitomis kultūromis. Tik jų fone, ji pajunta savo atskirumą, unikalumą, kitaip tariant, pradeda egzistuoti“. Parodoje čekiškai prabilęs mūsų grožinės literatūros pradininkas Kristijonas Donelaitis ar XX a. literatūros klasikai Romualdas Granauskas, Justinas Marcinkevičius, XXI a. kūrėjai Jurga Ivanauskaitė, Alvydas Šlepikas, pasak R. Gudausko, yra tikrieji lietuvių kultūros ambasadoriai, padedantys statyti kultūrinius tiltus. „Noriu tikėti, kad tie tiltai ištvers šių dienų istorijos 34
Iškilmingame parodos atidaryme juostelę kerpa Čekijos nacionalinės bibliotekos direktorius Tomášas Foltýnas (pirmas iš kairės), Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas (pirmas iš dešinės), Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė dr. Laima Liucija Andrikienė (antra iš dešinės), kiti svečiai.
išbandymus ir dar tvirčiau sujungs mūsų šalis“, – kalbėjo generalinis direktorius. R. Gudauskas pabrėžė europinių vertybių bendrumą ir tarpkultūrinio bendradarbiavimo svarbą, nes tai ypač aktualu šiandienių geopolitinių įvykių kontekste. Lietuvos nacionalinės bibliotekos vadovas su Čekijos nacionalinės bibliotekos vadovybe išsamiau aptarė institucijų dvišalio bendradarbiavimo perspektyvas, kultūrinę veiklą. Pritarta idėjai panašią parodą, pristatančią čekų literatūros vertimus į lietuvių kalbą, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaryti šių metų antrąjį pusmetį, Čekijai perėmus pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai vairą. Pačiame Prahos centre, pagrindiniuose Čekijos nacionalinės bibliotekos rūmuose Klementinume eksponuojama knygų paroda „Čekijos ir Baltijos šalių šimtmetis. Literatūra“, pristatanti čekų kalba prabilusius Baltijos šalių autorius, veiks iki gegužės 7 dienos.
„Tarp knygų“ informacija
