TYRĖJUI ĮDOMU
MEKŲ GIMINĖS IŠTAKOS IR ARCHEOLOGIJA Evaldas Timukas Prof. habil. dr. Algirdas Girininkas
Mekų giminę išgarsino broliai – poetas, avangardinio kino meno puoselėtojas Jonas Mekas (1922–2019), kurio 100-ąsias gimimo metines šiemet minime, ir rašytojas, filmų kūrėjas Adolfas Mekas (1925–2011), taip pat iš kitos šeimos kilęs archeologas, filosofijos mokslų daktaras Karolis Mekas (1906–1993). Šie iš vieno giminės lopšio – Semeniškių – kilę visai šaliai brangūs žmonės Lietuvos ir pasaulio kultūriniame gyvenime paliko giliai įspaustus pėdsakus. Lietuvos ir užsienio spaudoje gana plačiai aptarta Jono ir Adolfo Mekų kūrybinė veikla, jų biografija, kiek mažiau – archeologo Karolio Meko kultūrinė ir mokslinė veikla, Mekų giminės kilmė. Šiame straipsnyje remiamasi Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centre turima archyvine medžiaga, archeologiniais radiniais iš senosios Mekų tėviškės aplinkos Semeniškiuose. Pastarieji atradimai suteikė galimybę papildyti žinias apie Mekų giminės gyvenimą ir jos kilmę.
ŠAKOS – SEMENIŠKIUOSE IR AUKŠTELKUOSE Apie Mekų giminės kilmę pirmasis prabilo archeologas, etnologas K. Mekas. Biržų bibliotekos J. ir A. Mekų palikimo studijų centre saugomas K. Meko 1970 m. rugsėjo 10 d. laiškas J. Mekui pateikia Mekų giminės kilmės versiją. K. Mekas1, domėdamasis Lietuvos archeologija bei etnologija, ir smalsaudamas, iš kur kilusi jo giminė, minėtame laiške nurodė, kad „Tavo artimai pažįstamo pono P. Jašinsko2 teigimu, visų Lietuvos Mekų kilmės lopšys esąs Semeniškiai. Panašiai pasakojo ir mano tėtis, kuris amžiumi buvo gerokai vyresnis už P. Jašinską. Pasak jo, Biržų grafas Tiškevičius nukeldino vieną savo 1
2
22
Karolis Mekas, gimęs Aukštelkų kaime, 1931 ir 1934–1939 m. gyveno Švedijoje: 1931 ir 1934 m. Švedijos baltų archeologijos instituto jis buvo pakviestas į kursus paminklų registracijos ir apsaugos klausimais, o 1934–1939 m. studijavo Upsalos ir Stokholmo universitetuose. Stokholmo universitete apgynė darbą apie lietuvių gyvenamą namą, jam buvo suteiktas filosofijos mokslų daktaro laipsnis. Povilas Jašinskas (1889–1982) – Švobiškio, Aukštelkų, Kėdainių, Šiaulių, Biržų parapijų Lietuvos evangelikų reformatų kunigas. Jo sesuo Elžbieta Jašinskaitė (1887–1983) – Jono ir Adolfo Mekų motina.
Semeniškiuose gyvenusio baudžiauninko Meko sūnų į Aukštelkiuose (prie didž. Radviliškio) [turimas omenyje Aukštelkų k. – aut.] buvusį apleistą valaką. Ir taip iš jo per 4–5 kartas Aukštelkiuose prisiveisė geras būrys Mekų. Vienas nukeltojo ainis, šiuo metu gyvenantis Kaune, įpusėjantis 7-tą dešimtmetį Karolis Mekas, mėgstantis žaisti senienomis, daugiausiai senosiomis lietuvių pilimis, atseit – archeologas ir rašo šį laišką <...>.“ Kiek šis teiginys teisingas ir kiek čia esama istorinės tiesos? 1811 m. kunigaikštis Dominykas Radvila pardavė Biržų žemes grafui Mykolui Tiškevičiui, tačiau tik 1844 m. po ilgų teisminių ginčų tarp Juozo Tiškevičiaus ir Dominyko Radvilos dukters Stefanijos caro Nikolajaus I įsakymu pirkinys buvo įteisintas Tiškevičiams. Pastarieji sugriautos Biržų tvirtovės nebeatstatė, o kitoje Širvėnos ežero pusėje Astrave įkūrė savo rezidenciją. Visiškai disponuoti savo žemėmis ir turtu Tiškevičiai galėjo tik po 1844-ųjų. Todėl grafai Tiškevičiai ir savo baudžiauninkus mainyti, kilnoti iš vienos vietos į kitą galėjo tik 1844–1861 m., kai Tiškevičius nukeldino vieną savo Semeniškiuose gyvenusio baudžiauninko Meko sūnų į Aukštelkus Radviliškio rajone, kur šalia jų tuo metu jau būta Kalnelio Gražionių dvaro, kurį valdė Konstantinas Jasinskis, turėjęs apie 330 ha žemės3. Tuo metu, matyt, ir susiformavo antroji – Aukštelkų – Mekų giminės linija, kurios palikuonis buvo K. Mekas4. 3 4
Radviliškio kraštas, 2021, Nr. 1 (34), p. 6. K. Meko tėvas Mykolas Mekas ir motina Margarita Brinkytė-Mekienė turėjo 26 ha ūkį, išaugino keturis sūnus, Karolis buvo vyriausias.
