ŽVILGSNIS Į ISTORIJĄ
DRAUGIJŲ BIBLIOTEKOS TAURAGĖS KRAŠTE IKI 1940 m. Daiva Zarankaitė-Kiniulienė
Švietimas visais laikais Lietuvoje buvo svarbus kaip lietuvių tautos išlikimo garantas, ypač carinės Rusijos imperijos valdymo metu. 1851 m. lapkričio 13 d. ir 1852 m. rugsėjo 13 d. aplinkraščiais vyskupas Motiejus Valančius paragino Žemaičių vyskupystėje steigti dekanatų bibliotekas1. Į šį raginimą atsiliepė 20 dekanatų – kiekviename dekanate, tarp jų ir Batakių (jam priklausė ir Tauragės parapija), buvo įsteigtos bibliotekos, kurios išsilaikė iš dekanato kunigų mokamų vieno sidabro rublių dydžio metinių įmokų. Manoma, kad tose bibliotekose buvo teologijos, istorijos, filosofijos knygų. Po 1863–1864 m. sukilimo vos dešimtmetį gyvavusios dekanatų bibliotekos buvo uždarytos. 1904 m. panaikinus lietuviškos spaudos draudimą, 1905 m. birželio 11 (24) d. Kauno gubernatorius Šiauliuose, Tauragėje, Kupiškyje ir Palangoje leido steigti knygynus, kurie galėjo prekiauti ir lietuviškais spaudiniais. Tauragėje 1905 m. pabaigoje buvo įsteigtas ir ketverius metus veikė privatus Leopoldo Brokerto knygynas2. Šiame straipsnyje apžvelgsime Tauragės krašte iki 1940 m. veikusias įvairių draugijų ir organizacijų bibliotekas.
I. KATALIKIŠKŲ DRAUGIJŲ BIBLIOTEKOS Atgavus lietuvišką spaudą, iškilo nacionalinio švietimo idėja. Švietimo ministerija 1906 m. vasario 28 d. patvirtino naujas taisykles ir leido mokykloms ar privatiems asmenims steigti bibliotekas. Iš valdžios pradėta reikalauti parengti lietuvių mokytojų.
RŪPINOSI LIETUVIŲ MOKYTOJŲ RENGIMU Kaune įsteigta katalikiškoji švietimo „Saulės“ draugija (veikė 1906–1940 m.). Ji turėjo skyrius visoje Lietuvoje, steigė mokyklas, bibliotekas, skaityklas. Edukologės dr. Genovaitės Raguotienės žiniomis, Tauragėje 1907– 1915 m. taip pat veikė „Saulės“ biblioteka-skaitykla. 1912 m. „Saulės“ skyriai išlaikė 18 mokyklų, kuriose 1
2
Šenavičienė, Ieva. Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus aplinkraščiai ir ganytojiški laiškai (1850–1875). Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. T. 40. Vilnius, 2017, p. 10–52. Raguotienė, Genovaitė. Spaudą atgavus. Vilnius, 1996, p. 335.
darbavosi 52 lietuviai mokytojai; turėjo 21 skaityklą, kurioje skaitė 1953 skaitytojai3. Kaune „Saulės“ draugija inicijavo lietuvių mokytojų kursus. To meto spaudoje likę įdomių liudijimų. Tauragės rajone 1908–1911 m. kapeliono Gaigalo iniciatyva veikė „Saulės“ Adakavo skyriaus mokykla, kurioje mokėsi 80 mokinių, o mokytoju buvo paskirtas vietinis vargonininkas Keserauckas. Vaikai mokydavosi žiemą: pamokos prasidėdavo po Visų Šventųjų dienos ir baigdavosi pavasarį. Už mokslą kiekvienas mokėjo po 2 rublius, dar po 50 kapeikų mokytojui. Skaudvilės gyventojas Antanas Dapkus „Vilniaus žiniose“ skundėsi, kad „mokykloj ligšiol tebesėdi abudu mokytoju rusai“. Mokytojų reikėjo Batakiuose ir Skaudvilėje. Laikraštyje skelbiama, kad Skaudvilės mokykloje „algos mokama – 466 rb., sargui – 72 rb., žibalui – 10 rb., raštinės išlaidoms – 15 rb. ir knygoms pirkti kasmet – po 40 rb. Iš viso – 603 rb. ir butas.“4 Tauragėje gaisrinės salėje 1908 m. vasario 20 d. susirinko į 70 narių draugiją susibūrę vietos gyventojai – norėta įsteigti kunigaikščio Vasilčikovo5 vardu pavadintą keturių klasių progimnaziją. Draugijos kasoje buvo 2000 rublių. Išrinktą jos valdybą sudarė 3 stačiatikiai, 3 katalikai, 3 žydai, 3 liuteronai. Į draugijos Revizijos 3
4
5
„Saulės“ visuotinis susirinkimas. Vienybė, 1913, vas. 19 (kovo 4), p. 116. Prieiga: www.epaveldas.lt. Dabkus, Antanas. Skaudvilė. Vilniaus žinios, 1907, vas. 9. Prieiga: www. epaveldas.lt. Ilarionas Vasilčikovas (1881–1969) – rusų kunigaikštis, tuo metu turėjęs dvarus Jurbarke ir Tauragėje. Mokyklai jis pažadėjo patalpas ir kasmetę 200 rublių pašalpą. Žr. Tauragė. Vienybė, 1908, Nr. 12, p. 188. Prieiga: www.epaveldas.lt.
17
