MĖNESIAI IR DIENOS
2 d.
TAI NUTIKO SAUSĮ 1 d.
Lietuvos atgimimo laikais imta minėti Vėliavos diena. Tądien valstybės vėliava keliama prie valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų. Prasidėjus metams, iškilminga vėliavos pakeitimo ceremonija kasmet rengiama ir sostinės Gedimino kalno bokšte. Nuleistoji vėliava perduodama ugdant pilietiškumą pasižymėjusiai šalies mokyklai. Šiemet ji atiteko Garliavos Juozo Lukšos gimnazijai. Vėliavos dienos ištakos – XX a. pradžia, kai 1919 m. sausio 1 d. vėliavą virš Gedimino bokšto iškėlė Lietuvos savanorių grupė. Deja, tuomet ji plevėsavo neilgai – jau 6 d. ją suplėšė Vilnių užėmę bolševikai, iš jos Vėliavos keitimo ceremonija Gedimino bokšte. © palikdami tik raudoną juostą.
4 d.
Pasaulinė Brailio rašto diena. Pasaulio aklieji šią dieną ėmė minėti ne taip ir seniai – prieš 20 metų, nuo 2001-ųjų. Kodėl būtent sausio 4-ąją? Tądien yra gimęs Brailio rašto kūrėjas – vaikystėje apakęs prancūzų pedagogas Louis Braille’is.1829 m. sukurtas raštas po pusės amžiaus buvo priimtas visame pasaulyje. Brailio abėcėlę lietuvių kalbai 1927 m. pritaikė Pranas Daunys, o po metų imtos leisti lietuviškos knygos aklųjų raštu. Lietuvos aklųjų biblioteka turi ilgametę tradiciją – organizuoja Skaitymo Brailio raštu konkursus, tik jie paprastai siejami su pavasarį minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, nes konkursai pradėti rengti daug anksčiau, nei imta minėti Pasaulinė Brailio rašto diena.
Tądien 1932-aisiais atidaryti Kauno centrinio pašto rūmai (aut. Feliksas Vizbaras). Laisvės al. prieš 90 metų pastatyti rūmai yra vienas ryškiausių Kauno modernizmo architektūros objektų, 2015 m. pažymėtų Europos paveldo ženklu. Deja, daugiau kaip prieš metus pastatas buvo uždarytas, nes jame veikęs „Lietuvos paštas“ dėl sumenkusių pašto paslaugų išsikėlė. Kol visuomeniški piliečiai reikalauja, kad istoriniu pastatu imtų rūpintis valstybė, o ekspertai imasi žygių, kad Kauno modernizmo architektūra būtų įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, miesto valdžia rado, kaip „pritaikyti“ garsųjį pastatą, – jame vakcina nuo COVID-19 skiepijami kauniečiai.
Centrinių pašto rūmų statyba truko ne vienus metus.
5 d.
Iš Telšių kilęs tautosakininkas Leonardas Sauka (g. 1931) šventė savo 90 metų jubiliejų. Habilituotą daktarą, akademiką (nuo 2011 m. – emeritą) šiltai sveikino kolegos iš Lietuvos mokslų akademijos, Lietuvių liProf. Leonardas Sauka teratūros ir tautosakos instituto, vadindami jį „Lietuvos folkloristikos ąžuolu“. Mokslinę veiklą 1957 m. pradėjusio L. Saukos interesai apima beveik visus tautosakos žanrus, tautosakos teoriją. Jis yra „Lietuvių liaudies dainyno“ (24 tomai) projektuotojas ir redaktorius, 1992 m. atkūrė „Tautosakos darbų“ leidimą ir iki 2013 m. buvo jo vyriausiasis redaktorius. L. Sauka įsitikinęs, kad etninė tapatybė turi būti puoselėjama nuo ankstyvo amžiaus, todėl, be studijų, monografijų, jis parašė ir „Lietuvių tautosakos“ (1998) vadovėlį. 2001 m. L. Sauka įvertintas Jono Basanavičiaus premija.
10 d.
49 m. pr. Kr. Galijos valdytojas Julijus Cezaris, pažeisdamas draudimą, su savo legionais perėjo Rubikono upę ir įžengė į Romos respubliką, tuo veiksmu sukeldamas pilietinį karą. Mes nesitikime, kad šis daugiau kaip prieš 2000 metų vykęs karas būtų įdomus daugumai žurnalo skaitytojų, bet įdomu yra tai, kad su šiuo manevru siejamas plačiai žinomas posakis „peržengti rubikoną“ – kai peržengi ribą, nuo kurios nebegrįžtama, t. y. priimi lemiamą, nebeatšaukiamą sprendimą. * Atrinktos sausio datos – tik subjektyvus redakcijos požiūris.
©
43
