KRONIKA / ŽINIOS IŠ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ

ANYKŠČIAI

Kultūrinio gyvenimo metraštininkė. Į Anykščių Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešąją biblioteką paštu atkeliavo dovana – žurnalistės, bibliotekininkės, kultūrologės Dalios Savickaitės nauja knyga „Rytų Aukštaitijos keliuose sutiktieji II“ (2020 m.). Šis straipsnių rinkinys – tai ne tik puiki dovana Visagino miestui, švenčiančiam 45-erių metų sukaktį, bet ir džiugus kultūrinis įvykis visam Utenos regionui. D. Savickaitės knygoje spausdinami straipsniai apie Rytų Aukštaitijoje sutiktus kūrybingus žmones: rašytoją Gintarę Adomaitytę, kraštotyrininkę Audronę Berezauskienę, bibliotekininkę Vidą Garunkštytę, kino menininką Eugenijų Ostašenkovą, šviesaus atminimo kraštotyrininkę, kultūrologę Ireną Seliukaitę, garsiąją žolininkę Eugeniją Šimkūnaitę. Knygos autorė patraukliai rašo apie Utenos regiono asmenybes, tyliai dirbančias kūrybinį darbą, kuriančias savo mikropasaulį ir taip veikiančias aplinką ir joje esančius žmones.

Nuo 2013 m. Dalia yra laikraščio „Utenos apskrities žinios“ korespondentė, rengia kultūrinį priedą „Protakos“. Žurnalistė yra išleidusi knygos „Rytų Aukštaitijos keliuose sutiktieji“ dvi dalis (2017, 2020). D. Savickaitės kūryba publikuojama Ignalinos rajono literatų kūrybos rinktinėse „Aukštaitiškas kalbėjimas į širdis“ (2001) ir „Banguojantys žodžiai“ (2016).

Pastaruoju metu D. Savickaitė dirba Visagino viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja. Jos dėka užsimezgė Visagino ir Anykščių viešųjų bibliotekų darbuotojų draugystė, bendradarbiavimas kraštotyros srityje.

Už aktyvią kultūrinę ir organizacinę veiklą ji yra pelniusi ne vieną apdovanojimą. 2020 m. rudenį 60-mečio proga D. Savickaitę sveikino ir padėkos raštą įteikė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguzas.

Rytų Aukštaitijos kultūrinio gyvenimo metraštininkė D. Savickaitė. Tautvilio Užos nuotr.

Birutė Venteraitienė

Projekto komanda Agluonėnų etnografinėje sodyboje (iš kairės): operatorius V. Jarutis, Agluonėnų bibliotekininkė

E. Ramanauskienė, režisierius L. Augutis, projekto vadovė

D. Ciparienė ir redaktorė J. Stongvilienė. Bibliotekos nuotr. „Misija knygnešys“ – tai sukurtų dokumentinių apybraižų ciklas. Įvairių sričių meno kūrėjai, tapę projekto knygnešiais, susitiko su Lietuvos kaimų ir miestelių bendruomenėmis, pristatė savo kūrybą, rengė kūrybinius mokymus. Savo ruožtu bendruomenės supažindino su savojo krašto kultūrine aplinka, unikaliu paveldu ir išskirtiniais savo krašto žmonėmis. Sumanymas kurti filmų ciklą „Misija knygnešys“ kilo režisieriui Linui Augučiui bendradarbiaujant su Lietuvos bibliotekininkų draugija (LBD).

Susitikimai prasidėjo vidurvasarį, veiklos ir darbai vyko iki pat metų pabaigos. Nors koją kišo COVID-19 karantinas, numatyti susitikimai ir veiklos buvo įvykdytos laikantis visų saugumo reikalavimų. Aktyviai įsitraukė ir socialiai atsakingo vietinio verslo atstovai, seniūnai, vietos gidai, kultūros darbuotojai. Kartu dirbo ir viešosios bibliotekos entuziastai, filialų darbuotojai ir, žinoma, profesionalai iš Vilniaus: režisierius Linas Augutis, redaktorė Jūratė Stongvilienė, operatorius Valdas Jarutis. Pirmoji renginių ciklo „Misija knygnešys Klaipėdos rajono bibliotekose“ laida filmuota Agluonėnuose per viešosios bibliotekos organizuotus „Vasaros skaitymus“. Kitų laidų herojai – istorikė, dviejų I. Simonaitytės premijų laureatė dr. Silva Pocytė, šiuolaikinio šokio kūrėja Agnija Šeiko, rašytoja Sondra Simana, poetė Irena Stražinskaitė-Glinskienė, poetas, dainų autorius ir atlikėjas Mindaugas Valiukas, prozininkė ir poetė Nijolė Kepenienė, kanklininkė ir kompozicijų kūrėja Žemyna Trinkūnaitė, aktorė, režisierė Redita Dominaitytė, poetas Danielius Milašauskas, LBD pirmininkė ir viena iš pirmųjų projekto „Misija knygnešys“ laidų iniciatorių Jolita Steponaitienė. Paskutinis projekto susitikimas vyko Priekulėje su knygnešiu Regimantu Šilinsku – skrabalininku, dainų autoriumi ir atlikėju.

Sukurtos dokumentinės laidos dar plačiau paskleis žinią apie mūsų kraštą ir jo žmones. 2020 m. gruodžio pabaigos duomenimis, vaizdo įrašai buvo peržiūrėti apie 3000 kartų. Diana Ciparienė

KAUNAS

Išmanusis žemėlapis kviečia susipažinti.

Vinco Kudirkos viešoji biblioteka pristato atnaujintą Kaune esančio žydų kultūros paveldo žemėlapį, kuris leidžia virtualiai aplankyti daugiau kaip 40 kultūros paminklų, pamatyti unikalius archyvinius kadrus.

Vykdant projektą „Žydų paveldas Kaune 2“, kurį iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, šių dienų pastatų vaizdai papildyti senomis nuotraukomis iš Kauno miesto muziejaus, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo. Tekstus žemėlapiui rengė architektūros istorikė, gidė dr. M. Oniščik. Informacija pateikiama lietuvių, anglų, vokiečių

GALERIJA. Laisvės gynėjų atminimui

GARGŽDAI

Šiuolaikinė knygnešystė. Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešoji biblioteka 2020 m. vykdė projektą „Misija knygnešys Klaipėdos rajono bibliotekose“, kurį finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Klaipėdos rajono savivaldybė. Įgyvendinant projektą buvo nufilmuota dvylika susitikimų ir sukurtos dokumentinės laidos, kurios pasiekiamos bibliotekos „Youtube“ kanale, todėl jas gali pažiūrėti visi, kam įdomus šis kraštas.

Viešosios bibliotekos nuotr. Šiauliai. Miesto viešosios bibliotekos Bibliografijos-informacijos skyriuje (Aido g. 27) veikiančio Senjorų klubo narės Laisvės gynėjų dienos 30-metį pasitiko kūrybiniu darbu – melsvais neužmirštuolių žiedais viduržiemy pražydusia medžio šaka. Moterų vąšeliu nunertos įvairaus dydžio gėlės simbolizuoja laisvę gynusių beginklių žmonių dvasios stiprybę, ryžtą ir susitelkimą 1991m. sausio 13d. Visas kūrybinis procesas dėl karantino buvo koordinuojamas nuotoliniu būdu. (Eugenija Mačiulienė)

ir rusų kalbomis. Pasirinktu maršrutu galima keliauti virtualiai arba gyvai, klausantis audiogido, ir aplankyti Senamiestyje, Žaliakalnyje, Vilijampolėje ir Žemuosiuose Šančiuose išsidėsčiusius objektus.

Virtualus turas, pristatantis žydų įkurtas mokyklas, sinagogas, socialinės paskirties pastatus, žydų architektų projektuotus gyvenamuosius namus, leidžia pasivaikščioti po teritorijas naudojant virtualiosios realybės akinius.

Žemėlapis pritaikytas ne tik besidomintiems istorija, bet ir žaidimų mėgėjams – dalyviai gali pasirinkti sužaidybintą maršruto versiją, dalyvauti rungtyse ir laimėti virtualių apdovanojimų. Atnaujinta ir šiam projektui skirta programėlė „Atminties portalai“. Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka projektą skyrė Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metams paminėti. Monika Straupytė

PANEVĖŽYS

Prisimintos iškilios asmenybės. 2020 m. pabaigoje Panevėžio švietimo centras ir Panevėžio Elenos Mezginaitės viešoji biblioteka pakvietė į IV konferenciją „Iškilios Panevėžio krašto moterys“. Dėl sudėtingų pandemijos sąlygų konferencija vyko nuotoliniu būdu, pasitelkus „Zoom“ programą, žiūrovai galėjo ją stebėti tiesiogiai internetu.

Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas pateikė įdomių, dar negirdėtų faktų apie Panevėžyje 1858 m. gimusią skulptorę Mariją Dilon. Ji buvo pirmoji profesionali Rusijos imperijos skulptorė moteris, sukūrusi ne vieną skulptūrą, antkapinį paminklą, dalyvavusi parodose, pelniusi ne vieną apdovanojimą. Pranešimą „Sesers Marijos Kazimieros Kaupaitės gyvenimo portretas“ parengęs Panevėžio rajono Ramygalos gimnazijos mokytojas Mantas Masiokas pasakojo apie Ramygaloje gimusią vienuolę M. K. Kaupaitę SSC, 1907 m. įsteigusią Šv. Kazimiero seserų kongregaciją, supažindino su M. K. Kaupaitės atminimo įamžinimu Čikagoje (JAV) ir Lietuvoje, gimtajame Ramygalos krašte. Apie aktorės Unės Babickaitės-Graičiūnienės ryšius su Panevėžiu ir laiškus pedagogui, rašytojui Matui Grigoniui pasakojo Lina Matiukaitė, Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Kraštotyros ir edukacijos skyriaus vedėja.

Nemaža dalis panevėžiečių gal nežino panevėžietės Salomėjos Stakauskaitės pavardės. Apie jos darbus miestui ir Tėvynei pasakojo Albina Saladūnaitė, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekos darbuotoja. Pedagogė, visuomenės veikėja S. Stakauskaitė (g. 1890 m.) kartu su G. Petkevičaite-Bite dalyvavo 1920 m. Lietuvos Steigiamajame Seime, buvo viena pirmųjų moterų politikoje, vėliau ilgus metus dirbo pedagoginį darbą Krekenavoje, Šėtoje, Panevėžyje. Komunikacijos centro „Kalba. Knyga. Kūryba“ vadovė Lionė Lapinskienė skaitė pranešimą „Bronė Buivydaitė ir Gabrielė Petkevičaitė-Bitė Panevėžyje“, skirtą šių moterų veiklai.

Rašytojo Stanislovo Abromavičiaus prisiminimus apie bendravimą su panevėžiete poete Elena Mezginaite perskaitė Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Leokadija Vaitiekaitienė. Poetės eiles skaitė Juozo Miltinio dramos teatro aktorė Ligita Kondrotaitė. Konferencijos įrašą galima peržiūrėti Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos „Youtube“ kanale. Per dvi savaites įrašas sulaukė 460 peržiūrų ir teigiamų įvertinimų.

RASEINIAI

Edukaciniai renginiai, skirti kny-

gai. Projektas „Dailininkas ir vaikiška knyga 2020“ – tai septintus metus Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešojoje bibliotekoje organizuojamas edukacinių renginių ciklas, skirtas jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikams. Iliustracijos, jų pateikimas, knygos dizainas ir grafiniai sprendimai aktualūs kaip niekad anksčiau ir daro didelę įtaką Raseinių neįgaliųjų užimtumo ir paslaugų centro lankytojai susitikime su kūrėjais B. Bėrantu ir V. Kvieskaite. jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų skaitybai. Todėl šio projekto tikslas – pasitelkiant edukacinę veiklą skatinti skaitymą, patraukliai supažindinti jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikus su knyga kaip meno kūriniu, pristatyti dabartinių knygų formų įvairovę, ugdyti vaikų fantaziją ir kūrybiškumą. Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus buvo organizuotas vienuolikos edukacinių renginių ciklas. Juos pradinių klasių mokiniams vedė 11 profesionalių menininkų – vaikų rašytojai ir vaikiškų knygų iliustruotojai, dailininkai.

Susitikimų su vaikais ciklas prasidėjo kovo mėnesį ir tęsėsi vasarą, rudenį ir gruodžio mėnesį. Vaikų rašytojas Tomas Dirgėla ir dailininkė Inga Dagilė pakvietė į du edukacinius renginius, kuriuose buvo pristatyta knyga „Mano tėtis rašo knygą“, kiekvienas dalyvis gavo rinkinį knygos iliustracijų, iš kurių galėjo sukurti iliustruotą originalią savo istoriją.

Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešojoje bibliotekoje buvo atidaryta Raseinių rajono kultūros centro dailės studijos mokinių iliustracijų paroda „Metų knyga 2019“, sukurta vadovaujant studijos vadovei Daliai Rapalytei. Vėliau paroda buvo perkelta į virtualiąją erdvę.

Vaikų rašytojas Benas Bėrantas ir dailininkė Vilija Kvieskaitė Marcelijaus Martinaičio viešojoje bibliotekoje susitiko su VšĮ Raseinių neįgaliųjų užimtumo ir paslaugų centro lankytojais, o Butkiškės filiale bendravo su mažaisiais skaitytojais ir jų tėveliais.

Prasidėjus naujiems mokslo metams dėl karantino edukacinius renginius teko perkelti į virtualiąją erdvę. Pradinių klasių mokiniai nuotoliniu būdu susitiko su knygos „Sibiro haiku“ kūrėjomis – rašytoja Jurga Vile ir dailininke Lina Itagaki, dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėse „Su lagaminu į Mėnulį ir toliau“. Virtualų edukacinį užsiėmimą „Spalvoti paukščiai popieriniais sparnais“ moksleiviams vedusi meno terapeutė, dailininkė, knygų iliustruotoja Ieva Babilaitė kvietė iš spalvoto popieriaus juostelių sukurti paukštį, suteikti jam vardą, o vėliau šiam savo personažui sugalvoti ir kokią nors istoriją. Rašytojas Virgis Šidlauskas taip pat įtraukė vaikus į į kūrybinį procesą, edukaciją „Gyvūnai ir jų fotografavimas“ vedė ornitologas, gamtos fotografas Marius Čepulis.

Įgyvendinant projektą vaikai tiesiogiai susipažino su naujausia jiems skirta literatūra, buvo skatinami domėtis knygomis, jų iliustracijomis, dalyvauti kūrybos procese. Į renginius buvo kviečiami projekto partnerių Raseinių Šaltinio progimnazijos moksleiviai ir Raseinių neįgaliųjų užimtumo ir paslaugų centro lankytojai. Edukacinėse veiklose dalyvavo Raseinių kultūros centro dailės studijos lankytojai, dėmesys buvo skiriamas ir kaimo vietovėse gyvenančių vaikų kultūriniams poreikiams tenkinti – į veiklą įsitraukė Butkiškės filialo jaunieji skaitytojai, Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazijos moksleiviai. Iš viso renginiuose dalyvavo 513 asmenų, iš jų 461 vaikas. Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos kultūros ministerija ir

Edukacija „Trumpų istorijų kūrimas“ su T. Dirgėla ir I. Dagile. Bibliotekos nuotraukos Raseinių rajono savivaldybė. Jolanta Gudeikytė

Sandra Voveriūnienė

RADVILIŠKIS

Kraštiečių kūrybos parodos. Radviliškiečiai aktyviai palaiko ryšius su po Lietuvą ir pasaulį pasklidusiais kraštiečiais: mokslininkais, menininkais, pedagogais, rašytojais, režisieriais ir kitų profesijų atstovais. Veikia įkurtos Vilniaus ir Kauno radviliškėnų bendrijos, Radviliškio tėviškėnų klubas, organizuojami kraštiečių sambūriai.

Lietuvos bibliotekininkų draugijos Radviliškio skyrius 2020 m. įgyvendino projektą „Virtualių parodų ciklas „Įsimenantys atradimai: Radviliškio kraštiečių profesionalių dailininkų kūryba“. Projekto esmė – surinkti ir suskaitmeninti Radviliškio krašto žymių dailininkų kūrybą, parengti virtualias jų darbų parodas. Projekte dalyvavo 10 dailininkų, kurių darbai vertinami Lietuvoje ir užsienyje. Šių dailininkų kūrinius fotografavo ir virtualias parodas kūrė pripažinta fotomenininkė Kristina Sereikaitė, taip pat kilusi iš Radviliškio.

Įgyvendinant projektą, parengta 10 parodų. Tai prasmingas darbas, juolab kad daugelio atrinktų menininkų darbai buvo mažai žinomi, be to, nė vienas iš tų 10 dailininkų neturėjo savo

personalinės virtualios ekspozicijos. Projektu siekta, kad visi krašto žmonės galėtų susipažinti su šių dailininkų kūryba, didžiuotis, kokių talentų turi Radviliškio rajonas. Į virtualią parodą surinkti ir „Vimeo“ platformoje pasiekiami kraštiečių dailininkų – Arvydo Každailio, Lidijos Skačkauskaitės-Kuklienės, Martyno Gaubo, Lado Lisaičio, Jono Varno, Aurelijos Andrejauskaitės, Stanislovo Mostauskio, Edvardo Malinausko, Ryčio Martinionio, Ramūno Dagio – darbai. Tai savitas jų kūrybos įamžinimas, gimtojo krašto garsinimas Lietuvoje ir užsienyje, iškalbingas palikimas ateities kartoms.

Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Radviliškio rajono savivaldybė. Radviliškio viešosios bibliotekos informacija

ROKIŠKIS

Jei tiki stebuklais. 2020 m. šventinis laikotarpis Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo skyriuje buvo kiek kitoks. Viskas, kas gali sukurti šventinę nuotaiką, persikėlė į virtualiąją erdvę. Belaukiant gražiausių metų švenčių visi išgyvena adventą – dvasinės ramybės, rimties ir susikaupimo metą. Bibliotekos lange šiuo laikotarpiu suspindo adventinis kalendorius „Jei širdyje tiki Kalėdų stebuklu...“ Kiekvieną dieną pirmojo atėjusio mažojo skaitytojo laukė staigmena – maloni dovanėlė. Taip darbuotojos kvietė užsukti pasiimti smagių knygelių. O kiekvieną gruodžio ketvirtadienį į bibliotekos „Facebook“ paskyrą atvykdavo kalėdinių istorijų traukinukas su vis nauja istorija. Bibliotekos darbuotojos skaitė įdomius pasakojimus apie šv. Mikalojų, žaliaskarę, Kalėdų Senelį ar jo nepaprastą kostiumą. Buvo galima pamatyti, kaip Kalėdų Senelis skaito vaikų rašytus laiškus ir ruošia jiems dovanas. Traukinukas Naujųjų metų išvakarėse atvežė ir aktyviausių bibliotekos skaitytojų šventinius palinkėjimus: vieni grojo muzikinius kūrinius, kiti deklamavo eilėraščius apie žiemą, dar kiti padovanojo kalėdinių dainų. Knygose glūdi daug stebuklų, bet didžiausi stebuklai – kiekvieno mūsų širdyje!

Aušra Žukauskienė

TRAKAI

Virtualus susitikimas su poetu. Viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyrius organizavo nuotolinį susitikimą su akcijoje „Metų knygos rinkimai 2020“ dalyvaujančios vaikų knygos „Ką manė kamanė“ autoriumi, poetu Vainiumi Baku. „Ką manė kamanė“ – tai knyga, švelniai besiliečianti prie mus supančio pasaulio, jaudinanti subtiliu gamtos pajutimu, nuspalvinta žaismingais nutikimais, juokingomis detalėmis, kupina lengvai suprantamų vaizdinių.

Pirmasis virtualus susitikimas vyko per „Zoom“ programą, jame dalyvavo dvi klasės iš Trakų pradinės mokyklos (mokyt. A. Cijūnaitienė ir R. Lietuvninkienė). Vaikai įdėmiai klausėsi poeto pasakojimų ir skaitomų eilėraščių, entuziastingai bendravo. Pristatydamas knygutę V. Bakas perskaitė net 12 eilėraščių, o pats pirmasis buvo apie jo vaikystės žiemą – šaltą ir pilną pusnių.

Vaikams poezija yra būtina, ritmas ir rimas jiems ypač artimi. Kviečiame nepamiršti skaityti savo vaikams ir būtinai balsuoti „Metų knygos rinkimuose 2020“ už jums labiausiai patikusias knygas. Tai daryti galima iki 2021 m. vasario 18 d. O nuostabią eilėraščių knygą „Ką manė kamanė“ galite rasti Trakų viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje.

ŠILALĖ

Kelionė su virtualiais knygų herojais. Šilalės rajono savivaldybės viešoji biblioteka pristato visiškai naują būdą pažinti Šilalės miestą ir aktyviai praleisti laiką su draugais ar šeima. Papildytosios realybės orientacinis žaidimas suteikia unikalią galimybę iš naujo atrasti 10 žymiausių Šilalės vietų. O kad būtų įdomiau, keliautojus pasitinka ir prie kiekvieno objekto užduotį skiria visiems gerai žinomi virtualūs kalbantys knygų personažai: Pepė Ilgakojinė, Robinzonas Kruzas, Bitė Maja, Kvazimodas, Undinėlė, ŠerloLiteratūrinis personažas Bitė Maja skiria orientacinio žaidimo užduotį. Rimos Norvilienės nuotraukos kas Holmsas, Kupriukas muzikantas, Robinas Hudas, Mikė Pūkuotukas ir Mažasis Princas. Tai ne tik įtraukiantis naujos kartos žaidimas, bet ir skatinimas skaityti, taip pat puikus laisvalaikio leidimo būdas.

Žaidimas kviečia aplankyti istorinės, meninės, kultūrinės vertės objektus ir traukos vietas Šilalės mieste. Tai – skulptūra „Laisvės šauklys“, Šilalės miesto stadionas, Simono Gaudėšiaus paminklas, S. Dariaus ir S. Girėno paminklas, Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia, Šilalės miesto tvenkinys, negyvenama sala, vabalų nameliai, Šilalės pušynas, muzikinė skulptūra. Maršrutas tęsiasi apie 5 km, o šis atstumas įveikiamas per 1,5–2 val. Tad įgalima įdomiai praleisti laiką gryname ore ir sužinoti daug naujo. Norintiems daugiau informacijos apie tam tikrą objektą, specialiai parengtos informacinės lentelės.

Šis žaidimas neatsitiktinai pavadintas orientaciniu, mat reikės gebėti orientuotis žemėlapyje, tinkamai atlikti užduotis, rasti paslėptas užuominas. Žaidime objektai išdėstyti tam tikra seka, įveikus vieno personažo užduotis, šis nurodys, kur keliauti toliau. Todėl žaidimas neprailgs net ir vaikams. Žaidimo mobiliąją programą į savo telefonus reikia parsisiųsti iš „Google Play“ parduotuvės. Programėlė yra nemokama. Projektą „Papildytosios realybės orientacinis žaidimas“ įgyvendino Šilalės rajono savivaldybės viešoji biblioteka, finansavo – Lietuvos kultūros taryba ir Šilalės rajono savivaldybė.

Prie paminklo S. Dariui ir S. Girėnui. Rima Norvilienė

Justina Dailidėnaitė

VILKAVIŠKIS

Priminti, kas pamiršta. 2020 m. gruodį rajono viešojoje bibliotekoje surengtas virtualus renginys „Knygnešio kelias“. Jis buvo planuotas dar pavasarį, tačiau dėl karantino buvo atidėtas ir vėl pateko į jo gniaužtus. Knygynuose kaip tik pasirodė nauja aktoriaus Juozo Gaižausko knyga „Dievas su šlepetėmis“, kurioje vaizdingai aprašomos piligriminio Šv. Jokūbo kelio (isp. Camino de Santiago) patirtys. Tas sunkus kelias su kuprine ant pečių, ieškant dvasingumo ir šviesos, tiesiog pats prašėsi palyginamas su duobėtu ir pavojingu knygnešio keliu.

Pasak J. Gaižausko, jis iš tiesų jaučiasi knygnešiu ne tik dėl to, kad savo knygą „parsinešė“ iš piligriminės kelionės, bet ir todėl, kad turi galimybę knygą pristatyti susitikimo dalyviams. Rašydamas aktorius jautėsi taip, tarsi eitų tuo keliu dar kartą, atsikartojo jau patirti išgyvenimai. Knyga neatsitiktinai išleista plonais viršeliais, kad būtų lengvesnė ir galėtų būti nešama kuprinėje. Beje, J. Gaižauskas nėra knygos „Dievas su šlepetėmis“ herojus. Ši knyga – tai romanas, grožinės literatūros kūrinys.

J. Gaižauskas pristato savo knygą „Dievas su šlepetėmis“. Bibliotekos nuotr.

J. Gaižauskas prisipažino, kad norėjo parašyti himną mažam paprastam žmogui, kuris tam tikromis aplinkybėmis gali tapti didesnis už didelį. Piligrimystės išmėginimai padovanojo naują vertės pajautimą, kitokį prasmės suvokimą.

Susitikimas su aktoriumi J. Gaižausku ir jį pristatymuose lydinčia kolege Emilija Latėnaite nustebino jaukumu ir nuoširdumu, kurio negali atimti joks karantinas, joks atstumas, jokie apribojimai. „Priminti, kas pamiršta ir suteikti vilties“ – tokia buvo J. Gaižausko misija rašant šią knygą. Gitana Pumerytė-Vosylienė