MĖNESIAI IR DIENOS

TAI NUTIKO SAUSĮ

1d. Lietuvos atgimimo laikais imta minėti Vėliavos diena. Tądien valstybės vėliava keliama prie valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų. Prasidėjus metams, iškilminga vėliavos pakeitimo ceremonija kasmet rengiama ir sostinės Gedimino kalno bokšte. Nuleistoji vėliava perduodama ugdant pilietiškumą pasižymėjusiai šalies mokyklai. Šiemet ji atiteko Garliavos Juozo Lukšos gimnazijai. Vėliavos dienos ištakos – XX a. pradžia, kai 1919 m. sausio 1 d. vėliavą virš Gedimino bokšto iškėlė Lietuvos savanorių grupė. Deja, tuomet ji plevėsavo neilgai – jau 6 d. ją suplėšė Vilnių užėmę bolševikai, iš jos Vėliavos keitimo ceremonija palikdami tik raudoną juostą. Gedimino bokšte. © 2d. Tądien 1932-aisiais atidaryti Kauno centrinio pašto rūmai (aut. Feliksas Vizbaras). Laisvės al. prieš 90 metų pastatyti rūmai yra vienas ryškiausių Kauno modernizmo architektūros objektų, 2015 m. pažymėtų Europos paveldo ženklu. Deja, daugiau kaip prieš metus pastatas buvo uždarytas, nes jame veikęs „Lietuvos paštas“ dėl sumenkusių pašto paslaugų išsikėlė. Kol visuomeniški piliečiai reikalauja, kad istoriniu pastatu imtų rūpintis valstybė, o ekspertai imasi žygių, kad Kauno modernizmo architektūra būtų įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, miesto valdžia rado, kaip „pritaikyti“ garsųjį pastatą, – jame vakcina nuo COVID-19 skiepijami kauniečiai.

Centrinių pašto rūmų statyba truko ne vienus metus.

4 d. Pasauli nė Brai lio rašto diena. Pasaulio aklieji šią dieną ėmė minėti ne taip ir seniai – prieš 20 metų, nuo 2001-ųjų. Kodėl būtent sausio 4-ąją? Tądien yra gimęs Brailio rašto kūrėjas – vaikystėje apakęs prancūzų pedagogas Louis Braille’is.1829 m. sukurtas raštas po pusės amžiaus buvo priimtas visame pasaulyje. Brailio abėcėlę lietuvių kalbai 1927 m. pritaikė Pranas Daunys, o po metų imtos leisti lietuviškos knygos aklųjų raštu. Lietuvos aklųjų biblioteka turi ilgametę tradiciją – organizuoja Skaitymo Brailio raštu konkursus, tik jie paprastai siejami su pavasarį minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, nes konkursai pradėti rengti daug anksčiau, nei imta minėti Pasaulinė Brailio rašto diena. 5 d. Iš Telšių kilęs tautosakininkas Leonardas Sauka (g. 1931) šventė savo 90 metų jubiliejų. Habilituotą daktarą, akademiką (nuo 2011 m. – emeritą) šiltai sveikino kolegos iš Lietuvos mokslų akademijos, Lietuvių literatūros ir tautosakos Prof. Leonardas Sauka instituto, vadindami jį „Lietuvos folkloristikos ąžuolu“. Mokslinę veiklą 1957 m. pradėjusio L. Saukos interesai apima beveik visus tautosakos žanrus, tautosakos teoriją. Jis yra „Lietuvių liaudies dainyno“ (24 tomai) projektuotojas ir redaktorius, 1992 m. atkūrė „Tautosakos darbų“ leidimą ir iki 2013 m. buvo jo vyriausiasis redaktorius. L. Sauka įsitikinęs, kad etninė tapatybė turi būti puoselėjama nuo ankstyvo amžiaus, todėl, be studijų, monografijų, jis parašė ir „Lietuvių tautosakos“ (1998) vadovėlį. 2001 m. L. Sauka įvertintas Jono Basanavičiaus premija.

10 d. 49 m. pr. Kr. Galijos valdytojas Julijus Cezaris, pažeisdamas draudimą, su savo legionais perėjo Rubikono upę ir įžengė į Romos respubliką, tuo veiksmu sukeldamas pilietinį karą. Mes nesitikime, kad šis daugiau kaip prieš 2000 metų vykęs karas būtų įdomus daugumai žurnalo skaitytojų, bet įdomu yra tai, kad su šiuo manevru siejamas plačiai žinomas posakis „peržengti rubikoną“ – kai peržengi ribą, nuo kurios nebegrįžtama, t. y. priimi lemiamą, nebeatšaukiamą sprendimą.

12 d. Tądien pasirodė nemokamas laikraštis „Laisva Lietuva“. 1991 m. sovietų kariams iš Spaudos rūmų išvarius spaudos darbuotojus, operatyviai susivienijusios 13 redakcijų 300 tūkst. tiražu išleido bendrą laikraštį lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis. Prieš 30 metų pasirodęs leidinys, tikėtina, masina mėgėjus „daryti pinigus“. Internetinėse skelbimų svetainėse už šį neramius sausio įvykius Lietuvoje užfiksavusį laikraštį prašoma... 25 eurų. Kad būtų lengviau praverti piniginę, priduriama, jog „laikraščio būklė nepriekaištingai ideali“.

16 d. Prieš 80 metų, 1941 m., įkurta Lietuvos mokslų akademija. Tuomet ji pradėjo funkcionuoti kaip tikras mokslinių tyrimų centras, bet mokslų akademijos idėją dar XVIII a. pab. kėlė astronomas ir matematikas Martynas Počobutas, vėliau – Jonas Basanavičius, Jonas Šliūpas. Pirmasis Mokslų akademijos prezidentas buvo Vincas Krėvė. Pradžioje akademijoje veikė trys skyriai: Humanitarinių, Socialinių ir Gamtos mokslų. Dabar joje – 5 skyriai, turintys po keletą sekcijų. Akademija gali turėti 120 tikrųjų narių, renkamų atviro konkurso būdu, narių emeritų (jais tikrieji nariai tampa sulaukę 75 metų). Yra įsteigusi 18 vardinių premijų, skiria 10 kasmetinių premijų jauniesiems mokslininkams ir doktorantams, 15 – aukštųjų mokyklų studentams ir 15 stipendijų jauniesiems mokslininkams. Yra Vrublevskių bibliotekos steigėja. Rimanto Lazdyno nuotr. 15 d. Kretingoje įvyko Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos (1771–1849) metų atidarymas. Negalima nepastebėti šio prieš 250 metų gimusio skuodiškio daugiašakės veiklos ir jo indėlio į Lietuvos kultūrinį sąjūdį, švietimą ir dvasinį gyvenimą. Studijavęs mediciną Vilniaus universitete, dalyvavęs 1794m. Tado Kosciuškos sukilime, vėliau pasukęs į kunigystę, o būdamas 45-erių tapęs vienuoliu, J. A. Pabrėža kartu su sekėjais sukūrė lietuvių (žemaičių) bendrinės kalbos projektą. Kunigas pranciškonas laikomas lietuvių botanikos tėvu – sukūrė botanikos terminiją, vartojamą iki šiol. Bendruomenės buvo vertinamas kaip puikus pamokslininkas, liaudies medicinos žinovas. Su J. A. Pabrėžos darbais siejami du įrašai UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionaliniame registre (2008 ir Paminklas J. A. Pabrėžai Kretingoje. 2019 m.). Jolantos Klietkutės nuotr.

23d. Mi nima Marijos Birutės Gimbutienės (Gimbutas) (1921–1994) 100 metų sukaktis. Vilniuje gydytojų Alseikų šeimoje gimusi būsimoji pasaulinio masto Dr. Marija Birutė Gimbutienė archeologė pirmąjį Monicos Boirar nuotr. aukštąjį mokslą baigė dar Vilniaus universitete, tačiau kaip mokslininkė susiformavo jau emigravusi į užsienį: disertaciją apgynė Tiubingene (Vokietija), dėstė JAV universitetuose – Harvardo, Kalifornijos. M. B. Gimbutienė – archeomitologijos pradininkė. Daugelis jos su senosios 25 d. Prieš 170 metų Pasvalio apylinkėse gimėtautinio judėjimo organizatorius, mecenatas, švietėjas, Europos raida susijusių įžvalgų buvo patvirtinta vėlesniais mokslo tyrimais. Jos knygos išleistos anglų, italų, inžinierius, valstybės veikėjas Petras Vileišis (1851–1926). Inži- japonų, lietuvių, portugalų, rumunų, vengrų ir vokiečių nerinį išsilavinimą įgijęs Sankt Peterburge, Rusijos imperijoje jis kalbomis. 2021-ieji – M. B. Gimbutienės metai Lietuvoje išgarsėjo kaip kelių, geležinkelio tiltų statytojas, suprojektavo ir ir pasaulyje (UNESCO minima sukaktis). Mokslininkės pastatė daugiau kaip 100 tiltų. jubiliejaus proga „Lietuvos paštas“ sausio 22 d. serijoje Aktyviai veikė lietuvių spaudos „Garsūs pasaulio žmonės, kilę iš Lietuvos“ 100 tūkst. draudimo metais: vienas lai- vienetų tiražu išleido pašto ženklą (dail. Eglė Kulbytė). kraščio „Aušra“ (1883) leidimo iniciatorių. Savo lėšomis rėmė „Aušrą“ ir „Varpą“ (1889). Iš statybos darbų Rusijoje sukauptą kapitalą negailėdamas leido lietuvių kultūros reikalams ir net įsiskolino. Prisidėjo prie Lietuvių mokslo draugijos, Lietuvių dailės draugijos steigimo. Dabartinis Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas įsikūręs 1906 m. P. Vileišio pasistatydintuose rūmuose. Čia su šeima jis gyveno iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios. Name prie gatvės veikė laikraščio „Vilniaus žinios“ redakcija, spaustuvė, knygrišykla. Reprezentacinis Vileišių rūmų komplekso pastatas.

Petras Vileišis © Justės Kuodytės-Damskės nuotr.

The heading #Gyvasžodis of the 1st issue is devoted to the fateful day in the newest history of the Lithuanian State, the Freedom Defenders’ Day. 30 years ago, on 13 January, unarmed people of Lithuania resisted the Soviet tanks and defended the fragile independence of the Lithuanian State re-established in the March of 1990. A generation who did not experience the Soviet occupation has grown: in this issue, we present an essay by a gymnasium pupil from Vilnius, an award-winner of the essay writing competition organised by the Statehood Centre at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania together with partners “Children of Freedom About Freedom”.

When Hope is Stronger than Fear 3

Tarp knygų presents a selection of reminiscences by Lithuanian librarians related to 13 January 1991, when the resolution of ordinary citizens to defend Lithuania’s independence resisted the menace of the Soviet armed forces deployed in the country and the fear to suffer. We publish reminiscences about the January events from 30 years ago by Ramunė Jarmalavičiūtė from the Aukštadvaris Branch of the Trakai District Municipal Public Library; Jūratė Remeikienė, Rasa Bubėnaitė and Vytautas Kondrackas (all of them from the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania); and Gražina Dunauskienė from the Radviliškis District Municipal Public Library.

Rimantas Mikaitis: “Libraries are Becominga a Significant Agent from a Social Standpoint as Well” 8

Tarp knygų introduces the new Lithuanian Government’s Vice-Minister of Culture responsible for the library sector Rimantas Mikaitis. He speaks about his first undertakings which he will pursue when having entered the service and about the role of libraries in the life of the society during the complicated quarantine period as well as about the envisioned library functions. (Interviewed by Jarda Paukštienė)

Dalia Cidzikaitė, Silvija Stankevičiūtė. Five Lessons of Creativity 10

Can all the people be creative? How does creativity express itself? One of the forms of such expression is writing. A creativity class for young people held by the Lithuania Studies Unit at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania has fairly exceeded expectations of the organisers. The class at the Library was conducted by popular contemporary Lithuanian authors and there were meetings with representatives from other fields of art. The publication’s authors present thoughts about creative work by the writers Laura Sintija Černiauskaitė, Ilona Ežerinytė, Sigitas Parulskis, Mindaugas Nastaravičius and Marius Burokas presented at meetings with the 9th–11th grade students from Vilnius City and the Vilnius Region as well as creative tasks suggested by the writers.

Rimalda Kvietkauskienė. Professionals from County and City Libraries Opt for Psychology and Those from District Libraries, for Know-How in the Working with Children 14

The publication is about the outcome of the integrated investigation of Lithuanian public libraries conducted by the Librarianship and Bibliography Research Centre at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania “Demands of Professionals at Public Libraries in the Development of Qualifications and in the Methodological Aid”. The study was assisted by professionals from libraries of Kaunas, Klaipėda, Panevėžys, Šiauliai and Vilnius Counties. It involved almost 2,500 library staff members. The publication discusses the part of the study which compares differences between demands in qualifications development of professionals and introduces the study’s conclusions. The heading “New Publications” presents the book “The Martynas Mažvydas National Library of Lithuania in 1940–1989”, which surveys the Library’s performance during the Soviet time period covering nearly as much as five decades. The book’s author is a long-standing staff member of the Library and its former Director Vytautas Gudaitis. The book, consisting of more than 400 pages, brings to light the librarians’ passion and ability to work under any circumstances regardless of what political authorities are in power. (Prepared by Daina Dailidonienė)

Arvydas Pacevičius. The Book About Gifts to Vilnius University (1820–1932) as a Source for Research in Science Communication 22

Prof. Dr. Arvydas Pacevičius from Vilnius University surveys the book “Gifts by Scholarly Societies and Individuals to the University Handed Over to the Library at its [Management’s] Direction” (Dary od towarzystw uczonych i osób czynione Uniwersytetowi a z polecenia tegoż oddane do Biblioteki). To quote Professor Pacevičius, the book not only brings to light peculiarities of librarians’ daily routine, bibliographic and paperwork but also presents information about the sources and methods of the University Library’s acquisitions and tells about the academic community’s policy for the use of information resources. The book may also be useful for research in science communication.

Promotion of Motiejus Valančius’ Ideas in Kretinga 25

The publication is about how the Kretinga District Municipal Public Library in Samogitia cherishes the memory of the bishop, educator and writer Motiejus Valančius (1801–1875). A close partner of the Library in this activity is the Museum of the Birthplace of Motiejus Valančius operating in the Bishop’s native village Nasrėnai. Among the events organised by the Library during the last three decades, there are exhibitions of exlibris, paintings, wood carvings and photographs, films about Valančius, a conference as well projects for young people dealing with Valančius‘s personality and activities. At present, the Library has intensified activities devoted to this clergyman as Lithuania commemorates his 220th anniversary this year.

Kotryna Rekašiūtė. The Scope of Research That Amazed and Still Amazes: in Commemoration of August Scleicher‘s 200th Anniversary 28

The publication is about the famous Indo-European languages expert and Professor in comparative linguistics and Sanskrit August Scleicher (1821–1868). This German scholar, an investigator of origins and history of Indo-European languages, in his wish to precisely identify the place of the Lithuanian language in the family of Indo-European languages, studied it because it “is the most ancient of the living Indo-European languages”. Among Schleicher’s contributions to Lituanica research is the work “A Guide to the Lithuanian Language” (Handbuch der litauischen Sprache), in which the Grammar, presented in 1856, for the first time in the history of the Lithuanian language research so broadly and consistently describes the structure of the Lithuanian language.

Daiva Vilkickienė. Obeisance to the Memory of the Lithuanian Birch Tree 31

Daiva Vilkickienė from the Rokiškis District Juozas Keliuotis Municipal Public Library writes about the Library’s capacity to involve into its activities not only the local community but also the segment of the society who treasure the creative work of the poet born in the Rokiškis Region and much loved by Lithuanians Paulius Širvys. In 2020, the Library launched four projects devoted for the poet’s 100th anniversary, implemented not a single original initiative and held events devoted to Širvys’s personality and his poetry.

Translated by Tomas Auškalnis

ISSN 0868-8826 „Tarp knygų“ archyvas

Perspausdinant tekstus ar iliustracijas, ištisai ar dalimis, būtinas leidėjo sutikimas. 2021 Nr. 1 (744) Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mėnesinis žurnalas Leidžiamas nuo 1949 m. © „Tarp knygų“, 2021 Gedimino pr. 51, LT-01109 Vilnius Tel. (8 5) 239 8687 E. paštas tk@lnb.lt www.lnb.lt 2021-01-26 6 leidyb. apsk. l. Tiražas 460 egz. Spausdino UAB „Petro ofsetas“, Naujoji Riovonių g. 25C, LT-03153 Vilnius TARP KNYGŲ (IN THE WORLD OF BOOKS) No 1 (744) 2021 Martynas Mažvydas National Library of Lithuania Monthly. Published in Lithuanian F. 1949 © ”Tarp knygų“, 2021 Address: Gedimino pr. 51, LT-01109 Vilnius, Lithuania Tel. +370 5 239 8687 E-mail: tk@lnb.lt www.lnb.lt

2021-ieji – skulptoriaus Juozo Zikaro metai. J. Zikaro 1910 m. sukurto paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ projektas. Paminklas (archit. Vladas Dubeneckis) be didesnių pakeitimų (nėra šautuvų virš nišos) įgyvendintas 1921 m. Karo muziejaus sodelyje iš lauko akmenų, atvežtų iš Nepriklausomybės kovų vietų. Eksponatas saugomas Vytauto Didžiojo karo muziejuje