TYRĖJUI ĮDOMU

DOVANŲ VILNIAUS UNIVERSITETUI KNYGA (1820–1832 M.) – MOKSLINĖS KOMUNIKACIJOS TYRIMŲ ŠALTINIS

Prof. dr. Arvydas Pacevičius

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas

Knygos „Mokslo draugijų ir asmenų dovanos universitetui, jo [vadovybės] nurodymu atiduotos bibliotekai“ viršelis. Saugoma Lietuvos valstybės istorijos archyve, F721, ap. 2, b. 71

1820 m. sausį Vilniaus universiteto bibliotekos (VUB) bibliotekininkas Kazimieras Kontrimas pradėjo pildyti knygą, pavadintą „Mokslo draugijų ir asmenų dovanos universitetui, jo [vadovybės] nurodymu atiduotos bibliotekai“ (toliau – Dovanų knyga)1. Knyga, kurioje buvo registruojami dovanai gauti spaudiniai, tęstiniai ir periodiniai leidiniai, disertacijos, akademinės brošiūros, rankraščiai, žemėlapiai, meno raižiniai, monetos, medaliai, graviūros, iškamšos, archeologiniai radiniai, mineralai ir netgi meteoritai, apima laikotarpį iki Vilniaus universiteto (VU) uždarymo 1832 metais. Ji ne tik atskleidžia bibliotekininkų kasdienybės, bibliografinio darbo, raštvedybos, santykių su Vilniaus universiteto vadovybe ypatumus, bet ir pateikia duomenų apie VUB komplektavimo šaltinius bei būdus, papildo turimas žinias apie mecenatystę Vilniaus akademinėje bendruomenėje.

Paskutinį datuotą įrašą apie vertybių gavimą knygoje padarė bibliotekininkas Adomas Jocheris 1832 m. kovo 9 d.2, o paskutinio nedatuoto įrašo autorius bibliotekininkas Stanislovas Jakubovskis (Jakubowski) nurodė3, kad VUB priėmė Maskvos universiteto dovanotą Jefremo Muchino knygą „Aprašymas priemonių, kaip pažinti ir gydyti cholerą“ (Maskva, 1831)4. Dovanų knygą, be minėtų bibliotekininkų, dar pildė, pasirašydamas apie priimtas vertybes, Aleksandras Bohatkevičius, palikęs daug komentarų, tikslinančių „smulkiojo spaudinio“ sampratą ir jo taikymą. Pirmą kartą A. Bohatkevičius knygoje pasirašė 1820 m. spalio 22 d.5, o paskutinis jo įrašas yra 1830 m. spalio 16 d. datos6 .

Iš viso Dovanų knygą sudaro 939 įrašai, vienur išsamiai, o kitur – lakoniškai informuojantys apie VU dovanotus objektus, daugiausia knygas, taip pat dovanotojus. Įrašai rodo, kad per nepilnus 12 metų VUB aruodus papildė 1812 objektų7, daugiausia

1 Dary od towarzystw uczonych i osób czynione Uniwersytetowi a z polecenia tegoż oddane do Biblioteki. Lietuvos valstybės istorijos archyvas (LVIA), F 721, ap. 2, b. 71, lap. 1r-58v. (toliau – Dary od towarzystw). 2 Dary od towarzystw, lap. 58r. 3 Dary od towarzystw, lap. 58v. 4 Мухин, Ефрéм. Описание способов узнавать и лечить наносную холеру. Москва: типография Лазаревых, 1831. 363 с. 5 Dary od towarzystw, lap. 3v. 6 Dary od towarzystw, lap. 52r. 7 Didesnė dalis dovanotų muziejinių eksponatų, gamtos bei istorijos vertybių (monetų, medalių, mineralų, meteoritų, iškamšų, archeologinių iškasenų) buvo aprašyti, bet nesunumeruoti ir atiduoti saugoti į atitinkamus VU kabinetus. knygų, taip pat 638 disertacijos ir akademiniai prospektai, 591 periodikos komplektas. Apie tokias dovanas dar 1806 m. ataskaitoje Rusijos švietimo ministrui Vilniaus universiteto kuratorius Adomas Jurgis Čartoriskis rašė: „nemažai padaryta gausinant Vilniaus universiteto biblioteką įvairiais veikalais, atsiunčiamais dovanai iš mokslo draugijų ir asmenų“. Dovanos buvo periodiškai pristatomos VU Tarybos, kurią sudarė profesūra, susirinkimuose, paskui jos sekretoriaus atiduodamos bibliotekai ar kabinetams8 , informacija apie naujus mokslo darbus skelbiama Vilniaus periodinėje spaudoje (Gazeta Literacka Wileńska, Dziennik Wileński). Dovanų knyga bibliotekų ir bibliotekininkystės, knygos istorijos tyrėjams yra žinoma9, mokslinių studijų plėtros požiūriu ji svarbi keliais aspektais. Joje pateikta duomenų apie VUB komplektavimo šaltinius ir būdus, mokslinės periodikos ir aktualių mokslo darbų

8 Pavyzdžiui, Mineralogijos kabinetui 1821 m. rudenį ir 1822 m. pavasarį buvo priskirti du Minsko bajorų maršalkos Liudviko Rokickio dovanoti meteoritai, rasti jo valdose

Rečycos paviete; vienas jų svėrė keturis svarus (apie 1,5 kg), o antras – net 200 svarų (apie 80 kg). Žr. Dary od towarzystw, lap. 5r. Daugiau apie šiuos meteoritus, tyrinėtus

Andriaus Sniadeckio, žr. Alma Mater Vilnensis: Vilniaus universiteto turtai istorijos skersvėjuose (XVI–XXI amžiai). 2016, p. 131; Polskie Towarzystwo Meteorytowe, Brahin [žiūrėta 2021-01-19]. Prieiga per internetą: www.ptmet.org.pl/old/kat-mzk-pal.htm. 9 Kastanauskaitė, Danutė. Vilniaus universiteto mokslinės bibliotekos rankraštiniai ir spausdinti katalogai. Vilnius, 1990, p. 42–47; Keršytė, Nastazija. Lietuvos muziejai. Vilnius, 2003, p. 44;

Paszkiewicz, Urszula. Inwentarze i katalogi bibliotek z ziem wshodnich Rzeczypospolitej (spis za lata 1510–1939). Warszawa, 1998, s. 171, nr. 845; Pacevičius, Arvydas. Mecenatystės slėpiniai. Iš: Pamirštoji mecenatystė. Dovanų Vilniaus universiteto bibliotekai knyga, 1792–1832. Vilnius, 2010, p. 163, išn. 35; p. 206, išn. 337; p. 207, išn. 352; p. 208, išn. 362 ir kt.

įsigijimus, dovanojimo apimtis. Knyga atskleidžia bibliotekininkų darbo, santykių su VU vadovybe ypatumus. Iš Dovanų knygos matome, kaip po 1823 m. VU įsigali autoritarinis vadovavimo akademinei bendruomenei stilius, vykdomi žodiniai rektoriaus nurodymai, mėginama riboti informacijos išteklių prieigą, pastebimos represinės (paskesniosios) cenzūros apraiškos10. Pavyzdžiui, 1823 m. rudenį, įsisiūbavus filomatų procesams, ties knyga „Apie žmogaus ir piliečio pareigas“ (Sankt Peterburgas, 1817)11 liko prierašas „Uždrausta“ (Zakazana12).

Pažymėtina, kad aptariamoji Dovanų knyga formos ir turinio požiūriais skiriasi nuo išsamiai tyrinėtos, 1792–1832 m. pildytos „Dovanų Vilniaus universiteto bibliotekai knygos“13. Pastaroji – tai puošni Garbės, arba Aukso, knyga marokeno (ožkos odos) apdarais su įrašu viršelyje auksuotomis raidėmis DOVANŲ KNYGA (KSIĘGA DAROW), kurioje buvo surašomi geradariai ir jų dovanos, skirtos tiesiai bibliotekai. VUB dovanoti istoriniu, kultūriniu, bibliofiliniu aspektais vertingi leidiniai, rankraščiai bei muziejiniai eksponatai, žadinantys istorinę ir pilietinę savimonę, daugiausia „senienos“, o ne nauji ir aktualūs moksliniai darbai ar tyrimų požiūriu įdomūs gamtos kūrinijos objektai. Dovanų Vilniaus universiteto bibliotekai knygoje galime įžvelgti ir memorialinį atminimo apie mecenatus aspektą. O štai šiame straipsnyje aptariamas šaltinis aprėpia VU adresuotas dovanas. Knyga stilistikos požiūriu santūresnė, marmuro imitacijos kartono viršeliais. Joje vyrauja ką tik išleisti akademijų, mokslo draugijų, mokslininkų darbai, daug disertacijų ir proginių leidinių. Tiesa, esama išimčių. Pavyzdžiui, 1822 m. balandžio 15 d. prof. Augustas Bekiu dovanojo14 inkunabulą – garsiąją Hartmanno Schedelio kroniką vokiečių kalba (Niurnbergas, 1493)15, po VU uždarymo atsidūrusią Rusijos mokslų akademijos bibliotekoje Sankt Peterburge16. Moderniais terminais kalbant, abi dovanų knygos rodo, kaip mokslinė informacija buvo atskirta nuo mokslo ir kultūros paveldo...

Dovanų Vilniaus universitetui knyga (1820–1832 m.) turėtų būti įdomi leidybos, bibliografijos, skaitymo istorijos tyrėjams. Mat, remiantis joje pateikta informacija, galima susidaryti gana išsamų ne tik Lietuvos, bet ir viso regiono XIX a. pirmosios pusės spaustuvių platinamos produkcijos vaizdą, papildyti ir patikslinti tiek Vilniaus, tiek kitų universitetų leidinių, pasiekdavusių Lietuvą, bibliografinį sąvadą ir skaitomų (studijuojamų) knygų visumą. Dovanos apima leidinius ir rankraščius ne tik anglų, lenkų, lotynų, prancūzų, rusų, vokiečių17, bet ir arabų, čekų, danų, hebrajų, suomių, serbų, švedų kalbomis.

10 Daugiau apie represinę cenzūrą VU žr.: Pacevičius, Arvydas. Mokslinė komunikacija

Vilniaus universitete 1823–1832 metais (remiantis Vilniaus universiteto bibliotekos dienynu). Iš: Vilniaus universitetas: tradicijų tąsa, pertrūkiai ir išradimai / sud. Vaiva

Kubeckienė [elektroninis leidinys]. Vilnius, 2018, p. 49–50. Prieiga per internetą: www.muziejus.vu.lt/lt/apie-mus/nuorodos. 11 Фельбигер, Иоганн. О должностяхъ человeка и гражданина. Санкт-Петербург, 1817. Knygos autorius Johannas Ignazas Felbigeris (1724–1778), Prūsijoje (Silezijoje) ir

Austrijoje dirbęs pedagogas, augustinų vienuolis. 12 Dary od towarzystw, lap. 21r. Plg. panašų įrašą Nr. 446 ties vokiečių kilmės autoriaus,

Halės ir Charkovo universitetų profesoriaus Ludwigo Jakobo (1759–1827) knyga

Filosofijos kursas Rusijos imperijos gimnazijoms (rus. Курс философии, для гимназий

Российской империи), Sankt Peterburgas, 1811–1817. Dary od towarzystw, lap. 22r. 13 Księga darów uczynionych do Biblioteki Akademickiej Wileńskiej, 1792–1832. LVIA,

F 721, ap. 2, b. 68, lap. 1–27. Šaltinio publikaciją su vertimu į lietuvių kalbą žr.: Pamirštoji mecenatystė. Dovanų Vilniaus universiteto bibliotekai knyga, 1792–1832 / sud. Arvydas

Pacevičius. Vilnius, 2010, p. 16–158. 14 Dary od towarzystw, lap. 8r., Nr. 233. 15 Schedel, Hartmann. Liber chronicarum germanice. Das buch der Chroniken und Geschichten mit figuren und pildnussen. Georg Alt. Nuremberg: Anton Koberger, 23 XII 1493. 16 Feigelmanas, Nojus. Lietuvos inkunabulai. Katalogas, Vilnius, 1975, p. 466, Nr. 191. Čia nurodomas dovanojimo įrašas antraštiniame lape: „Dla Imp. Wilen. Uniwersytetu ofiaruie

August Becu professor 15 Kwietnia 1822“. 17 Šios kalbos nurodytos aptariamo dokumento kartoninio aplanko viršelyje: Книга учета книг, периодических изданий и музейных эхспонатов, поступивших в библиотеку и кабинеты Виленского Университета в качестве дара за 1820–1832 г., английский, латинский, немецкий, польский, русский, французский языки. Europos žemėlapis. Iš: Schedel, Hartmann. Liber chronicarum germanice, 1493. Dovanota 1822m. balandžio 15d. https://web.archive.org/web/20161003154613/http://ora-web.swkk.de/ digimo_online/digimo.entry?source=digimo.Digitalisat_anzeigen&a_id=4218

Dovanų knyga atskleidžia akademinės bendruomenės elgseną naudojantis informacijos ištekliais. VUB gaudavo tai, ką atiduodavo VU Tarybos sekretorius po mokslinių posėdžių, kuriuose profesoriai susipažindavo su dovanotomis „mokslo naujienomis“. Kartais šios dovanos bibliotekos nepasiekdavo, nes keliaudavo tiesiai ant profesorių darbastalių. Pavyzdžiui, būsimasis Žemaičių pavyskupis bibliofilas Jonas Chrizostomas Gintila 1820 m. pasiskolino gotų misionieriaus ir vyskupo Ulfilos (311–383) tekstų, atrinktų iš keliskart naudotų pergamentinių rankraščių (palimpsestų), leidimą; jo pavadinimas – „Ulfilos nepublikuotų fragmentų Šv. Ambraziejaus bibliotekos palimpsestuose, atrastų Angelo Mai’aus, pavyzdys, išleistas to paties Mai’aus ir Karolio Oktavijaus Kastiljonės bendromis pastangomis“18; prof. Liudvikas Bojanus 1821 m. – imperatoriaus Aleksandro Vienoje nupirktus ir dovanotus anatominius vaškinių figūrų atvaizdus (raižinius); kun. pijoras Angelas Daugirdas 1821 m. – Krokuvos mokslo draugijos žurnalą19; prof. Janas Znosko 1822 m. – „Patriotinį pokalbį apie vyriausiojo tribūno rinkimus“20; prof. Leonas Borovskis 1822 m. – Henriko Bando poezijos lotynų kalba tomelį21. Kartais mokslo darbai buvo duodami profesorių cenzūrinei peržiūrai, siekiant įvertinti jų tinkamumą studijoms22 .

Dovanų knyga yra svarbus tyrimų šaltinis mokslo istorijos požiūriu, taip pat galimybėmis panaudoti jį mokslinės komunikacijos tyrimuose. Ji papildo istoriografijoje fragmentiškai

18 Ulphilae partium ineditarum in Ambrosianis palimpsestis ab Angelo Maio repertarum specimen, coniunctis curis eiusdem Maii et Caroli Octavii Castillionaei editum. Mediolani, 1819. 19 Rocznik Towarzystwa Naukowego z Uniwersytetem Krakowskim połączonego, t. 6. Kraków, 1821. 20 Stilpon. Rozmowa patryotyczna o wyborze naczelnego Trybuna w Megarze zastosowana do Kraiów, w których wybory urzędników mieysce znayduią. Z dzieła niemieckiego C. M.

Wielanda, przełożona przez Klemensa Urmowskiego. Warszawa, 1816. 21 Bando, Henricus L. N. Carmina, quae cecinit Romana voce Polonus. Varsoviae, 1819. 22 Pacevičius, Arvydas. Mokslinė komunikacija Vilniaus universitete 1823–1832 metais (remiantis Vilniaus universiteto bibliotekos dienynu). Iš: Vilniaus universitetas: tradicijų tąsa, pertrūkiai ir išradimai /sud. Vaiva Kubeckienė [elektroninis leidinys]. Vilnius, 2018, p. 47–48. Prieiga per internetą: www.muziejus.vu.lt/lt/apie-mus/nuorodos.

atskleistą informaciją apie ryšius ne tik su Rusijos imperijos, bet ir užsienio akademinėmis institucijomis paskutiniame VU gyvavimo XIX a. tarpsnyje, jų dinamiką, preferencijų kaitą. Pavyzdžiui, po napoleonmečio sutrūkinėjo ryšiai su Prancūzijos mokslo įstaigomis ir pavieniais mokslininkais, iš kurių 1820–1832 m. buvo gauta vos 15 darbų. Tarp jų paminėtini: fiziko ir chemiko André-Marie Ampère’o (1775–1836) 1821 m. dovanotas „Pranešimas apie dviejų elektros srovių sąveiką“ (Paryžius, 1821)23; Prancūzijos karališkosios bibliotekos (dar vadinama nacionaline, Bibliothèque nationale) rankraščių saugotojo Jeano-Baptiste’o Gailio (1755–1829) atsiųsti Tukidido veikalo raižiniai24 .

Retai knygas dovanojo vokiškų mokslo centrų atstovai, kurių indėlis turtinant VUB ir skleidžiant mokslo idėjas apčiuopiamas XIX a. pirmaisiais dešimtmečiais25. 1824–1831 m. VU pasiekė vos 20 Bonoje, Dresdene, Leipcige, Manheime, Miunchene, Tiubingene ir kt. leistų knygų, kurias, be kita ko, dovanojo buvęs vilnietis medikas Josefas Frankas (1771–1842), atsiuntęs tėvo mediko Johano Franko (1745–1821) veikalų26, ir indoeuropeistas, sanskrito tyrėjas, lyginamosios istorinės gramatikos kūrėjas Franzas Boppas (1791–1867)27 . Tiesa, kaip ir anksčiau, VU gaudavo gausią vokišką mokslinę ir populiariąją periodiką28, kurios skaitymas rektoriaus Vaclovo Pelikano vadovavimo metais (1824–1832 m.) buvo griežtai kontroliuojamas.

Gausios dovanos pasiekdavo Vilnių iš Paduvos29 ir Turino mokslų akademijų bei universitetų, Bolonijos ir Pizos universitetų. 1823 m. didelė partija mokslo darbų, skirtų transporto inžinerijai, VU buvo atsiųsta iš Edinburgo ir Aberdyno universitetų Škotijoje. Turtinant VU mokslinės informacijos išteklius prisidėjo Azijos karališkoji draugija Londone ir Šiaurės šalių senosios raštijos karališkoji draugija Kopenhagoje (pastaroji atsiuntė darbų danų kalba).

Instituciniu lygmeniu šaltinis leidžia naujai pažvelgti į VU bendradarbiavimą su Rusijos imperijos mokslinėje informacinėje erdvėje veikusiais Abo (Turku), Charkovo, Kazanės, Sankt Peterburgo, Tartu (Dorpato), Maskvos universitetais. Iš 638 VU dovanotų disertacijų (tezių, magistro ir kandidato baigiamųjų darbų) ir kitų akademinių tekstų (iškilmingų prakalbų, paskaitų prospektų) daugiau kaip pusė (387 vnt.) tenka Abo (Turku) (255 vnt.) ir Tartu (132 vnt.) universitetams. Maskvos universitetas atsiuntė 78 disertacijas, Charkovo – 24, kiti – po 20 ir mažiau.

Apie Abo universiteto vietą XIX a. mokslo žinių infrastruktūroje, bibliotekos vaidmenį plėtojant universitetų tinklus vokiškose šalyse, Skandinavijoje, Suomijoje, Rusijoje, „Baltijos provincijose“, prie kurių priskirta ir Lietuva, yra rašyta30. Nurodoma, kad „Turku akademija“ nuo 1809 m. biblioteką komplektavo remdamasi

23 Ampère, André-Marie. Mémoires sur l’action mutuelle de deux courants électriques. Extrait des «Annales de chimie et de physique». Paris, 1821. 24 Histoire grecque de Thucydide. Texte grec, avec versions latine et françoise; variantes des treize manuscrits de la Bibliothèque royale; dix belles estampes, et deux plans de siége par Jean-Baptiste Gail, t. 1–10. Paris, 1807. 25 Pacevičius, Arvydas. Germans and the new “Enlightenment” 1792–1832: The Case of Vilnius

University Library. In Baltisch-deutsche Kulturbeziehungen vom 16. bis 19. Jahrhundert.

Medien-Institutionen-Akteure. Bd. 2: Zwischen Aufklärung und nationalem Erwachen.

Hg. von Raivis Bičevskis, Jost Eickmeyer, Andris Levans [u. a.]. Heidelberg, 2019, p. 69–88. 26 Frank, Johann Peter. De curandis hominum morbis epitome praelectionibus academicis dicata. Liber VI. Pars I. Tubingae, 1811; Frank, Johann Peter. Praxeos medicae universae praecepta. Lipsiae, 1826–1827; Frank, Johann Peter. De curandis hominum morbis epitome praelectionibus academicis dicata. Ticini Reg. et Mannheim, 1792–1820. 27 Bopp,Franz. Über einige Demonstrativstämme und ihren Zusammenhang mit verschiedenen Präpositionen und Conjunctionem im Sanskrit und den mit ihm verwandten Sprachen. Berlin, 1830. 28 Allgemeine Literatur-Zeitung, Göttingische gelehrte anzeigen, Heidelberger Jahrbücher der Litteratur, Jenaische Allgemeine Literatur-Zeitung, Journal der practischen

Heilkunde, Leipziger literatur-zeitung, Medicinisch-chirurgische Zeitung fortgesetzt,

Staats und gelehrte zeitung des hamburgischen unpartheyischen correspondenten. 29 Iš Paduvos knygas siuntė VU garbės daktaras medikas Jacopo Penada (1748–1828).

Žr. Dary od towarzystw, Nr. 64, 67, 78, 79, 80. 30 Knapas, Rainer. The Helsinki University Library. The National Library of Finland. 1640–2010.

Helsinki, 2012, p. 15–21. knygų pirkimais bei mainais ir iki didžiojo 1827 m. gaisro sukaupė daugiau kaip 36 000 tomų31. Tarp šio rinkinio būta ir dovanai ar mainais čia atkeliavusių knygų iš Vilniaus. Abo akademijai, po gaisro 1828 m. atkurtai jau Helsinkyje, Vilnius už įspūdingą disertacijų rinkinį bent iš dalies atsilygino 1829 m. išsiųsdamas daugiau kaip 1000 tomų rinkinį32 .

Dovanų knygoje (1820–1832 m.) yra duomenų apie Vilniaus universitete apgintas ir gautas disertacijas, nurodytas jų skaičius (1820 m. – 54 vnt.), tačiau pavadinimai nepateikti. Kaip atrodo VU 1824 m. apginta disertacija33, galima pamatyti VUB skaitmeninėje kolekcijoje34. Pažymėtina, kad disertacijų rengimas ir mainai yra itin svarbus elementas mokslinės komunikacijos tyrimuose, parodantis tyrėjų mokyklų kūrimąsi, aktualių idėjų sklaidą, mokslinės minties kristalizaciją. Apie knygų mainus tarp Rusijos imperijos universitetų – šiuo atveju Charkovo ir Kazanės – užsimenama35, bet nuodugnesnių tyrimų stokojama.

Remiantis Dovanų knyga, galima rekonstruoti VUB disertacijų kolekciją, sukurti duomenų bazę, apimančią tiek dovanai ar mainais gautus, tiek Vilniaus universitete apgintus mokslo darbus (tokias bazes turi Helsinkio, Tartu ir kt. universitetai). Kita vertus, Dovanų knyga galėtų būti naudinga plėtojant VUB rinkinių komunikacijos tyrimus, juos „įdarbinant“, atskleidžiant spausdinto ir rankraštinio bei muziejinio paveldo panaudojimą seniau ir dabar mokymo ir universitetinių studijų procese36. Taigi į „Dovanų Vilniaus universitetui knygą, 1820–1832“ buvo operatyviai įtraukiami aktualiausi ir naujausi mokslo veikalai, smulkiesiems spaudiniams priskiriamos ir iki šiol nesuregistruotos disertacijos. Šaltinis rodo, kaip ir kokios institucijos prisidėjo prie VU mokslinės mokyklos stiprinimo, kokie akademiniai darbai greitai po publikavimo pasiekdavo seniausią Lietuvoje akademinę instituciją ir (galbūt) tapo įkvėpimu bendruomenės mokslinei kūrybai.

Knygoje atsispindi naujausios mokslinės literatūros komplektavimo strategijos, informacijos išteklių kaupimas atsižvelgiant į kintančias politines ir visuomenines sąlygas, VU ir visos Vilniaus mokslo apygardos mokslinės infrastruktūros integravimą į Rusijos imperijos informacinę erdvę, deja, ribojant ryšius su Vakarų Europos mokslo centrais. Mokslinės komunikacijos tyrimams šaltinis aktualus, nes atskleidžia informacijos sklaidos kanalus ir priemones. Dovanotos knygos komunikuoja žinią apie mokslinės informacijos išteklius, telktus ir puoselėtus Vilniaus universitete. Norint juos aktualizuoti realizuojant gyvosios bibliotekos koncepciją, būtina identifikuoti bent dalį dovanų ir jas tirti de visu.

Veiklą remia Lietuvos kultūros taryba.

31 Ten pat, p. 20. 32 Pacevičius, Arvydas. Dar carski z 1829 r. – książki Uniwersytetu Wileńskiego przekazane

Bibliotece Abowskiej w Helsinkach. In Z badań nad książką i księgozbiorami historycznymi.

Tom specjalny: Polonika w zbiorach obcych, pod redakcją naukową Jacka Puchalskiego,

Agnieszki Chamery-Nowak i Doroty Pietrzkiewicz. Warszawa, 2017, p. 121–138. 33 Woelck, Alexander Karol. De ligatura arteriae iliacae externae dissertatio inauguralis chirurgicopractica quam in Caesarea Litterarum Universitate Vilnensi consentiente inclyto medicorum ordine ad consequendos doctoris medicinae honores et privilegia publice defendet Alexander

Carolus Woelck Lituanus medicinae magister anno MDCCCXXIV die 23 Februarii. Vilnae, 1824. 34 https://kolekcijos.biblioteka.vu.lt/islandora/object/ kolekcijos%3AVUB01_000743487#00001 35 Библиотека Харьковского национального университета имени В. Н. Каразина за 200 лет (1805–2005) / Нина Михайловна Березюк, Ирина Григорьевна Левченко,

Раиса Павловна Чигринова. Харьков, 2006, p. 18. 36 Anderson, Jaanika. The use of the University of Tartu Art Museum collection in teaching between 1803 and 1918. Journal of the History of Education Society, Volume 48, 2019,

Issue 5. https://doi.org/10.1080/0046760X.2019.1615560