SUKAKTYS
STEBINĘS IR TEBESTEBINANTIS MOKSLO UŽMOJAIS
Minint A. Schleicherio 200-ąsias gimimo metines A. Schleicheris, 1868 m. (© skaitmenino Čekijos mokslų akademija)
Kotryna Rekašiūtė
Augustas Schleicheris (1821–1868) – žymiausias XIX a. indoeuropeistas, lyginamosios kalbotyros bei sanskrito profesorius. Šis vokiečių mokslininkas tyrinėjo indoeuropiečių kalbų kilmę ir istoriją, bandė atkurti indoeuropiečių prokalbę. Neabejotinai reikšmingi jo nuopelnai lietuvių kalbotyrai. Viename iš savo darbų, susijusių su baltistikos problemomis, Schleicheris teigė, jog yra pasiryžęs atsidėti lietuvių kalbos studijoms ir, jei reikės, joms skirti visą gyvenimą. Tačiau į filologiją Augustas pasuko ne iškart. Paklusdamas tėvo valiai, Leipcigo universitete jis studijavo teologiją ir orientalistiką. Vis dėlto teologu netapo. Schleicherio interesai krypo į kalbotyros mokslą, jis susidomėjo ir studijavo sanskritą, persų ir semitų kalbas. Schleicherio tėvas, Meiningeno apskrities gydytojas, tokį sūnaus polinkį į filologiją vertino priešiškai. Būdamas praktiškas žmogus, Johannas Gottliebas Schleicheris manė, jog filologo specialybė nepelninga. Viename laiške jis rašė: „Filologas yra vargingas skarmalius... ir neapsimoka šioms studijoms leisti pinigų.“ (1) Vis dėlto, persikėlęs į Bonos universitetą, Schleicheris atsidėjo klasikinės filologijos studijoms. Baigęs studijas ir spėjęs pagarsėti moksliniais darbais, Schleicheris 1850 m. buvo pakviestas į Prahos universitetą ir čia ėjo lyginamosios kalbotyros ir sanskrito profesoriaus pareigas. Universitete jis dėstė slavistikos, baltistikos, germanistikos dalykus, sanskritą ir kalbotyros teoriją. 28
KELIONĖ Į LIETUVĄ – IŠMOKTI KALBOS Baltistika Schleicheris susidomėjo 1843–1846 m. studijuodamas Bonos universitete. Iš pradžių baltų kalbos jam buvo kaip pagalbinė priemonė studijuojant slavų kalbas ir nustatant jų vietą tarp kitų indoeuropiečių kalbų. Schleicheris rašė: „Lietuvių kalba yra senoviškiausia iš visų gyvų indoeuropiečių kamieno kalbų ir būtent dėl to tokia svarbi ir vertinga giminingų kalbų, ypač artimiausių lietuvių kalbai slavų kalbų, aiškinimui.“ (4) Lingvisto pažintis su gyvąja lietuvių kalba prasidėjo 1852 m. Intensyviai ėmęs mokytis lietuvių kalbos ir išsirūpinęs lėšų, tais pačiais metais jis leidosi į mokslinę kelionę po Rytų Prūsiją. Lankydamasis lietuvių gyventose vietovėse, jis mezgė kultūrinius ir literatūrinius ryšius su garsiais to meto mokslininkais lituanistais: Frydrichu Kuršaičiu (1806–1884), Georgu Heinrichu Ferdinandu Nesselmannu (1811–1881) ir kt. Rytų Prūsijoje Schleicheris rinko tautosaką ir per nepilną pusmetį pramoko lietuvių kalbos. Moksli-
