#GYVASŽODIS 30 metų. Valstybės gyvenime, kaip pasakytų istorikas, tai visai nedidelis tarpsnis. Bet jis, ypač data, nuo kurios yra skaičiuojamas, lemtingas mūsų valstybei. 1991 m. sausio 13-oji tapo apgintos atkurtosios Lietuvos nepriklausomybės diena, Laisvės gynėjų diena. Per tris dešimtmečius kai kurios sausio įvykių detalės jų liudytojų atmintyje gal kiek išbluko, bet pagrindinė emocija – ryžtas ir drąsa apginti atgautą valstybės laisvę – Lietuvos metraštyje ir toliau liks ta nenugalima tautos galios išraiška, perduodama iš kartos į kartą. Todėl kasmet sausį norisi prisiminti tas tautiečius bendram tikslui suvienijusias dienas, priminti jas sau, kai panyrame į smulkmenas ir linkstame „pamesti kelią dėl takelio“, ir pasakoti apie jas tiems, kurie gimė jau po tos lemtingos Lietuvai dienos.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka minint Sausio 13-osios 30-metį. Vygaudo Juozaičio nuotr.
LAISVA GYVENTI – LAISVA RINKTIS *
Šią vasarą, keliaudama po Lietuvą, apsilankiau Šakių vandentiekio bokšte. Virš jo prieš šešiasdešimt aštuonerius metus mano senelio brolis iškėlė Lietuvos vėliavą ir už tai buvo dvidešimt penkeriems metams ištremtas į Sibirą. Tarp atminimo lentelės teksto eilučių perskaičiau, kad laisvė – tai drąsa, pasiaukojimas ir begalinė meilė. * Skelbiame Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centro kartu su partneriais organizuoto 10–12 klasių moksleivių eseistikos konkurso „Laisvės vaikai apie laisvę“ vienos iš 5 laureačių rašinį.
Gimiau jau nepriklausomoje Lietuvoje: nemačiau, kaip ji buvo pastatyta ant kojų ir išmoko žengti pirmuosius nepriklausomus žingsnius. Kai dar buvau vaikas, žodis „laisvė“ man kėlė paslaptingą žavesį. Apie laisvę kalbėjo rimti suaugusieji per televizorių, o kartais minia žmonių eidavo per miestą su vėliavomis ir visi atrodė linksmai nusiteikę. Laisvė man buvo žaidimas. Laisvė man atrodė tokia pat savaime suprantama, kaip ir įprotis ryte išsivalyti dantis. Man pasisekė. Nemačiau karo, 1
