SIEKIS ĮVERTINTI BIBLIOTEKOS VEIKLĄ SOVIETMEČIU Baigiantis 2020-iesiems, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka išleido solidų veikalą – savo kone penkių dešimtmečių veiklos istorinę apžvalgą„Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka 1940–1989 metais“1. Jos autorius – ilgametis Nacionalinės bibliotekos darbuotojas, buvęs jos direktorius Vytautas Gudaitis. Rengdamas knygą, autorius rėmėsi dokumentuotais ir archyviniais šaltiniais. Daug vertingos informacijos aptiko ir tarp atsiminimų, tačiau šių šaltinių pagrįstumui patvirtinti, autoriaus teigimu, reikėjo rasti dokumentinių įrodymų. Knygoje atskleidžiamas bibliotekininkų entuziazmas ir gebėjimas dirbti bet kokiomis aplinkybėmis, nesvarbu, kokios politinės jėgos būtų valdžioje. Žodžiais perteikiamą vaizdą papildo įvairių laikotarpių nuotraukos. Šeši knygos skyriai sudaryti chronologiniu principu. Juose apžvelgiama Nacionalinės bibliotekos ištakos ir veikla iki 1940 m. rugpjūčio, nagrinėjama veikla pirmosios sovietų okupacijos ir aneksijos metais (1940 m. rugpjūtį–1941 m. birželį), nacių okupacijos metais (1941 m. birželį–1944 m. rugpjūtį), stalinizmo metais (1944–1953 m.), taip pat Valstybinės respublikinės bibliotekos Kaune veikla (1954–1963 m.), bib liotekos Vilniuje veikla (1963 m. gruodis–1989 m.). Autorius tyrinėja, kaip praeityje buvo aptarnaujami skaitytojai, kaip ir kokia vykdyta bibliografinė veikla, mokslinis darbas, kaip ilgainiui buvo automatizuoti bibliotekiniai-bibliografiniai procesai. Knygoje daug dėmesio skirta bibliotekos personalui, jos struktūros pokyčiams, metodinio darbo organizavimui ir bibliotekoms teikiamai metodinei pagalbai. Visais laikais pirmiausia rūpintasi bibliotekos fondais. Viena iš galimybių gausinti fondą – perimti bešeimininkes bibliotekas. Štai kaip 1944 m. buvo perimta Kazimiero Būgos biblioteka: „Pirmąja bib lioteka buvo susirūpinta švietimo liaudies komisarui J. Žiugždai 1944 m. gruodžio mėn. informavus apie naikinamą kalbininko K. Būgos biblioteką. Apsilankęs K. Būgos šeimai priklausančiame bute J. Rimantas [tuometis bibliotekos direktorius – Red.] konstatavo, kad kalbininko šeimai apie 1943 m. išvykus į Vokietiją 1
20
Gudaitis, Vytautas. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka 1940–1989 metais. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2020. 434, [1] p.: iliustr., faks., portr. Asmenvardžių r-klė: p. 424–434.
bute gyvena tik jo brolio duktė, ji tinkamai nevertina palikimo ir, kaip pranešė kiti namo gyventojai, nemažai knygų jau yra išpardavusi (jos teigimu, tik priklausiusias K. Būgos dukteriai Gražinai). J. Rimantas rado apie 50 kalbos brošiūrų su kitų autorių dedikacijomis ir paties K. Būgos pastabomis, „pelių graužiamas ir netvarkingai išmėtytas“, taip pat nemažai jam rašytų laiškų, „bet tai tik likučių likučiai“2.“ Ypač aktualūs bibliotekai buvo patalpų reikalai, kraustytasi ne kartą. Daugiau kaip 40 metų veikusi Kaune (bibliotekos patalpos buvo ir Steigiamojo Seimo rūmuose, ir „Pažangos“ bendrovės rūmuose, ir Lenkų gimnazijos rūmuose, ir buvusiuose Prekybos, pramonės ir amatų rūmuose, ir Centrinio žydų banko pastate), 1963 m. ji buvo perkelta į Vilnių. „Bibliotekos fondas (daugiau kaip 1802 tūkst. egz.) ir katalogai pergabenti į Vilnių per labai trumpą laiką – 104 darbo dienas (1963 m. gegužės 20 d.–spalio 1 d.). Iš viso Bibliotekos turtui pervežti panaudota 140 keturių tonų talpos furgonų (bendras vežto turto svoris – per 500 tonų), jiems pakrauti ir iškrauti Vilniuje talkino 53 administracijos-ūkio darbuotojai, specialiai tam pasamdyti darbininkai (apie 10) ir vienų metų bibliotekininkystės kursų moksleiviai. Sklandų ir gerai organizuotą darbą liudija ir tai, kad 2
Valstybinės centrinės bibliotekos 1944 m. gruodžio 30 d. raštas švietimo liaudies komisarui J. Žiugždai. Lietuvos literatūros ir meno archyvas, f. 476, ap. 1, b. 5, lap. 25; Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimo departamento Retų knygų ir rankraščių skyrius, F47-1424.
Knygos dailininkė Elona Marija Ložytė
NAUJI LEIDINIAI
