ŠIANDIEN AKTUALU
KULTŪRINĖS EDUKACIJOS – INOVACIJŲ VAROMOJI JĖGA Šalies bibliotekos vis aktyviau įsitraukia į Lietuvos vaikų ir jaunimo neformalųjį švietimą, siūlydamos ir kultūrinių edukacijų užsiėmimus, ir kultūros paso veiklas. Lietuvos kultūros tarybos ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos iniciatyva asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ 2021 m. atliko tyrimą „Kultūrinės edukacijos veiklų poveikio vertinimas“, kuriuo siekta apžvelgti ir įvertinti Lietuvoje vykdomų kultūrinės edukacijos ir kūrybiškumo ugdymo veiklų moksleiviams ir jaunimui (iki 29 m.) apimtis, formas ir priemones. „Tarp knygų“ redakcija pateikia apibendrintas bibliotekininkams aktualias tyrimo išvadas. Šiame tyrime vartojama sąvoka „kultūrinė edukacija“ apima dvi sritis: „(1) įvairias kultūrinio ir meninio švietimo formas, kurios, visų pirma, yra orientuotos į kultūrinių ir meninių kompetencijų ugdymą, ir taip pat (2) įvairių kultūros ir meno formų, sričių, veiklų panaudojimą ugdyme, pirmiausia, siekiant apibrėžtų ugdymo tikslų, nebūtinai tiesiogiai susijusių su meninių ir kultūrinių kompetencijų ugdymu (ugdymo kultūra)“. Tyrime teigiama, jog Europos Sąjungos Tarybos 2019 m. išvadose dėl jaunųjų kūrybiškų kartų1 „akcentuojama, kad meninių ir kūrybinių įgūdžių, taip pat talento ugdymas yra inovacijų, įskaitant socialines inovacijas, varomoji jėga, siekiant pažangaus, tvaraus ir tolydaus augimo“. Taigi, ugdyti jaunosios kartos kūrybinius įgūdžius – tai užtikrinti inovatyvią ateitį. 2020 m. Lietuvoje atlikto tyrimo „Gyventojų dalyvavimas kultūroje ir pasitenkinimas kultūros paslaugomis“2 duomenimis, 45 proc. Lietuvos gyventojų yra dalyvavę kultūrinėse veiklose (lankėsi renginiuose, parodose, muziejuose, kultūros paveldo objektuose, archyve, bibliotekoje, kine, skaitė knygas). Jose aktyviausiai dalyvauja 15–29 metų jaunimas: mokyklinio amžiaus (15–19 m.) – 75 proc., vyresnieji (20–29 m.) – 56 proc. Mažiausiai aktyvūs 50–59 metų ir 70 metų bei vyresnio amžiaus žmonės. Kultūrinės edukacijos padeda padidinti mokinių motyvaciją, prisideda prie aukštesnių jų pasiekimų ir pozityvesnės mokymosi aplinkos kūrimo. Todėl Europos Tarybos išvados dėl jaunųjų kūrybiškų kartų (2019/C 189/06). Prieiga per internetą: https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/ publication/0ff40a97-876c-11e9-9f05-01aa75ed71a1/language-lt/ format-HTML/source-117074530. 2 Gyventojų dalyvavimas kultūroje ir pasitenkinimas kultūros paslaugomis, 2020. Prieiga per internetą: www.kulturostyrimai.lt/wp-content/ uploads/2021/01/Gyventoju-dalyvavimas-kulturoje-ir-pasitenkinimaskulturos-paslaugomis-2020-Ataskaitos-santrauka.pdf. 1
6
strategijoje „Lietuva 2030“ atkreipiamas dėmesys ir į neformaliojo švietimo, susijusio su kultūrine edukacija, svarbą, numatomas poreikis į ugdymą įtraukti įvairių kultūros sričių profesionalus. Valstybinėje švietimo strategijoje3 atkreipiamas dėmesys, kad į „neformalųjį švietimą yra menkai įtraukiami arba neįsitraukia muziejai, bibliotekos, kitos kultūros, meno įstaigos ir kiti potencialūs neformaliojo švietimo teikėjai, pernelyg menkas dėmesys kreipiamas į esamų ir potencialių neformaliojo švietimo teikėjų pedagoginę kvalifikaciją“4. Tiesa, reikėtų pažymėti, kad ši strategija rengta prieš aštuonerius metus – 2013-aisiais, – taigi kultūros (tarp jų ir bibliotekų), meno įstaigų įsitraukimas gali ir nebebūti toks nepatenkinamas, ypač pradėjus vykdyti Kultūros paso programas. Aptariamame tyrime teigiama, kad 2020 m. kultūros paso veiklomis pasinaudojo net 96 proc. bendrojo ugdymo mokyklų. Didelė dalis Kultūros ministerijai pavaldžių institucijų savo metinės veiklos planuose nurodo ir kultūrinę edukaciją, daugiau nei du trečdaliai ją nurodo kaip prioritetinę kryptį. Šiuo metu, teikiant kultūrinės edukacijos paslaugas, aktyviausi yra muziejai. Iš bib liotekų tyrime išskiriama tik Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2019 m. siūliusi 11 edukacinių temų. Tačiau ji atsilieka nuo muziejų, pavyzdžiui, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus siūlė net 237 edukacines temas, Valdovų rūmai – 77, Lietuvos nacionalinis muziejus – 66. Kitos bibliotekos tyrime neminimos. Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. XII-745 „Dėl valstybinės švietimo 2013–2022 m. strategijos patvirtinimo“, 18.1 papunktis. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/ lt/TAD/TAIS.463390. 4 Ten pat, 18.2 papunktis. 3
