KRONIKA / RAŠYTOJŲ SUKAKTYS

BIRŽAI

Teatras B. Sruogos akimis. Baibokuose, išnykusiame kaime netoli Vabalninko (Biržų r.), rugpjūčio 14 d. buvo šnekama keliomis kalbomis – lietuviškai, biržietiškai, akademiškai, teatrine kalba. Pastaroji buvo bene pagrindinė, nors ne pati lengviausia. Nuo 2016 m. kas penkeri metai Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešoji biblioteka inicijuoja renginį „Teigiantis gyvenimą“ ir pakviečia į Baibokus, į rašytojo Balio Sruogos (1896–1947) tėviškę, švęsti jo gimtadienio. Šiemet – 125-ojo.

Tiek prieš penkerius metus, tiek šiemet renginio idėjos autoriai ir organizatoriai – Biržų viešoji biblioteka ir B. Sruogos giminaičiai – sulaukė tokių pačių klausimų: kodėl taip įdomiai pavadintas renginys ir kodėl B. Sruogos gimtadienį švenčiame rugpjūtį, kai tikroji jo gimimo diena yra vasarį? Atsakydami į pirmąjį klausimą, cituojame paskutinio B. Sruogos laiško iš Štuthofo koncentracijos stovyklos ištrauką: „Aš nepražūsiu. Ir jokiu būdu man neatsitiks nieko bloga. Mano nuotaika puiki, ir į ateitį aš žiūriu labai ramiai. Esu sveikas ir nusiteikęs optimistiškai, koks ir privalo būti gyvenimą teigiantis rašytojas.“ Antrasis atsakymas savaime koduoja ilgametes tradicijas, gyvas iki šiol, – Sruogų giminei per Žolinę rinktis Baibokuose. Apie tai, sveikindama renginio dalyvius, kalbėjo Birutė Sruogaitė: „Besibaigianti vasara primena apie artėjančią Žolinę, kai į tėviškę grįždavo Balys Sruoga ir visi, kas tik tą dieną galėdavo grįžti. Ir tada prasidėdavo šventė.“

B. Sruogaitė, jos vyras Almantas Savonis, Virginijus ir Jolanta Sruogos, Robertas Sruoga, Algirdas ir Patricija Sruogos, Balys

Rašytojo B. Sruogos tėviškė Baibokuose. Bibliotekos nuotraukos Sruoga (vienintelis giminėje garsiojo rašytojo bendravardis) ir kiti giminaičiai saugo ir puoselėja ne tik sodybą, bet ir kultūrinę atmintį: troboje veikia savo lėšomis įrengta ekspozicinė salė, ne vieną šimtą metų skaičiuojanti sodyba po truputį yra tvarkoma. 125-ojo B. Sruogos gimtadienio tema – teatro seminaras, rašytojo įkurtas ir moderuotas 1926–1934 m. Kaune, Lietuvos universitete. Anuomet jis buvo toks garsus, kad į jį patekti galėdavai tik „per pažintis“. Be abejo, daugelį traukė B. Sruogos asmenybė. Teatro seminaro idėją jis atsivežė iš savo studijų Vokietijoje, Miunchene. „Ar žinote dar kokį nors anų laikų intelektualą, kuriame susidūrė Rytai ir Vakarai?“ – kalbėdama apie B. Sruogą, studijavusį ir Rusijoje, ir Vokietijoje, klausė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) teatro disciplinų dėstytoja, teatrologė Vitalija Truskauskaitė. Kartu su ja atvykę VDU studentai ir dėstytojai Ramūnas Čičelis bei Gintarė Vaitonytė, remdamiesi B. Sruogos pateikta ateities teatro vizija, gvildeno teatro prigimties, esmės, būtinumo klausimus. Apie savo patirtis, statant ir vaidinant B. Sruogos pjesėje „Aušros sūnūs“, pasakojo Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktorė Asta Preidytė. Šiuolaikiškai aranžuotas senąsias lietuvių liaudies dainas atliko Biržų kultūros centro modernaus folkloro grupė „Navija“. Visus į dainavimą įtraukė kelios dainos, nuo seno skambančios sruogynėje. Simpatijas, nuoširdų dėmesį pelnė Biržų kultūros centro Boriso Dauguviečio mėgėjų teatro skaitomos Kazio Ostrausko pjesės „Balys iš Baibokų“ ištraukos. Vabalninko B. Sruogos gimnazijos mokiniai sukūrė filmuką – virtualią kelionę rašytojo keliais Vabalninko krašte, kuri tapo puikiu įvadu prisimenant B. Sruogą pirmiausia kaip literatūros žmogų. „Kalbant apie teatrą, tokį, kokį matė B. Sruoga, labiausiai tiktų apibūdinimas „nuo repeticijos iki rekolekcijos“. Tai mano sugalvotas palyginimas visai kitam teatro reiškiniui, bet šiandien suvokiu, kad jis labai tinka ir B. Sruogos teatro vizijai apibūdinti. Tik labai šviesi, optimistiška asmenybė, Lietuvos teatro viziją kurianti žvėriškomis, mirties ir išgyvenimo sąlygomis Štuthofo koncentracijos stovykloje, galėjo kalbėti apie romantinį teatrą“, – konstatavo V. Truskauskaitė. Indra Drevinskaitė

ŠIAULIAI

Vacio Reimerio 100-metis.

Rugpjūčio 3-iąją Kuršėnuose gimusiam ir augusiam, gimtinę mylėjusiam, ją eilėse apdainavusiam poetui, vertėjui Vaciui Reimeriui (1921–2017) būtų sukakę 100 metų. Šią sukaktį paminėti gimtuosiuose poeto Kuršėnuose pakvietė net trys Šiaulių rajono savivaldybės kultūros įstaigos: viešoji biblioteka, kultūros centras bei Etninės kultūros ir tradicinių amatų centras.

Į Kuršėnų dvaro parką, vėliau į kultūros centrą susirinko poetą pažinojusieji, jo kūrybą gerbiantys kuršėniškiai ir svečiai – iš Vilniaus atvyko poeto bičiulis, literatūros kritikas, publicistas, Kuršėnų miesto garbės pilietis Stasys Lipskis, Seimo nariai Rima Baškienė ir Stasys Tumėnas. Dalyvavo ir Šiaulių rajono mero pavaduotojas Česlovas Greičius, rajono kultūros ir švietimo darbuotojai.

Šventė prasidėjo Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos vasaros skaitykloje, įsikūrusioje Kuršėnų dvaro parke. Čia buvo atidaryta spaudinių, fotografijų ir artefaktų paroda „O žeme auksine, o žeme molėta“. Kuršėnų Vytauto Vitkausko bibliotekos vedėja Joneta Filinskė papasakojo apie ekspoziciją, kurioje ne tik V. Reimerio knygos, bet ir paties tapyti paveikslai, šeimos dovanoti poeto daiktai – portfelis, rašomoji mašinėlė bei keletas suvenyrų, jie drauge su žmonos dovanotu poeto darbo stalu ras garbingą vietą rekonstruojamoje rajono viešojoje bibliotekoje Kuršėnuose. Parodoje eksponuojamos ir fotografijos iš susitikimų su poetu Kuršėnuose, kitų rašytojų V. Reimeriui skirtos dedikacijos.

Vėliau renginys persikėlė į kultūros centro parodų salę, kur buvo pristatyta knyga „Jis lieka, virtęs knygomis, su mumis...“ Knygą sudarė Rasa Praninskienė, o pristatė Stasys Lipskis.

Per ilgą savo beveik 96 metų gyvenimą V. Reimeris sugebėjo nuveikti daug darbų šalies kultūrai bei literatūrai ir išlikti nuoširdus, linksmas, mylintis gyvenimą bei gimtuosius Kuršėnus žmogus. Jis – poetas, vertėjas, žurnalistas, redaktorius, bibliotekininkas, prisilietęs ir prie muzikos, ir prie dailės, ir prie keramikos. V. Reimeris yra ir pirmasis Kuršėnų miesto garbės pilietis (1981), šis vardas jam buvo suteiktas prieš 40 metų.

Renginyje apie poetą, jo darbus ir pomėgius kalbėjo, prisiminimais dalijosi S. Lipskis, Seimo nariai R. Baškienė, S. Tumėnas, mero pavaduotojas Č. Greičius. Skambėjo rajono savivaldybės kultūros centro liaudiškos muzikos kapelos „Salduva“ (vad. Algimantas Jonas Bartašius) ir moterų vokalinio ansamblio „Melodija“ (vad. Daina Kavaliauskienė) atliekama liaudiška muzika ir dainos.

Šiaulių rajono savivaldybės mero padėjėja Rita Žadeikytė

Kuršėnų Vytauto Vitkausko bibliotekos vedėja Joneta Filinskė prie vasaros skaityklos pristato parodą „O žeme auksine, o žeme molėta“. Ritos Žadeikytės nuotr.