Žinoti, suprasti, gebėti

Turėti daug žinių ir gebėti jas analizuoti, domėtis technologinėmis naujovėmis ir gebėti jas taikyti, suprasti kitą žmogų ir gebėti tinkamai įvertinti jo poreikius. Šie ir daugybė kitų reikalavimų jau įprasti kalbant apie bibliotekų darbuotojus. Į šį numerį sudėjome ne vieną straipsnį, kuriame vienaip ar kitaip kalbama apie kompetenciją. O jei pacituosime „Tarptautinių žodžių žodyną“ – „apie klausimų ar reiškinių sritį, su kuria kas gerai susipažinęs“. Pasižvalgykime, kokios kompetencijos pavyzdžių šį kartą pateikiame savo skaitytojams.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos saugomų dokumentų fonduose vis dar netrūksta atradimų. Senų knygų ir rankraščių skyriaus darbuotojų gebėjimas pastebėti reikšmingas detales, atlikti lyginamąją analizę ir įvertinti leido šią vasarą visuomenei pristatyti kelias dešimtis iki šiol neeksponuotų unikalių XVI–XX a. dokumentų. Gebėjimas dirbti ne tik su rankraščiais, bet ir su žmonėmis padėjo tris dešimtis Vilniaus universiteto bibliotekos Adomo Mickevičiaus muziejui vadovavusiam Rimantui Šalnai sukurti patrauklią muziejaus aplinką, įgyti įstaigai vertingų autentiškų eksponatų ar atkurti kai kurias populiarias tarpukario Vilniaus kultūros tradicijas. Nuoseklumo, specifinio išmanymo, didelio organizuotumo ir tiesiog supratimo, kad tai svarbu visos šalies dailės žanrų būklei, nestokoja Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos darbuotojai, ėmęsi gaivinti

„Pixabay“ pieš.

dešimtmečiais Lietuvoje rengtų respublikinių ekslibriso parodų tradiciją.

Jeigu labiau domitės darbo su tikslinėmis auditorijomis (konkrečiai su vaikais ir jaunimu) kompetenciniais reikalavimais, jums gali praversti dviejų tyrimų rezultatai ir rekomendacijos. (Viename vertinta Lietuvoje vykdomų kultūrinės edukacijos ir kūrybiškumo ugdymo veiklų moksleiviams ir jaunimui (iki 29 m.) apimtis, formos ir priemonės; kitame – su vaikais dirbančių Panevėžio ir Utenos apskričių viešųjų ir mokyklų bibliotekų darbuotojų požiūris į kompetencijų vystymą.) Gal pastebėsite netgi netikėtų tendencijų?

Niekas neginčys, kad šiuolaikinės bibliotekos darbuotojams reikia būti įvaldžiusiems tiek teorines įvairių mokslininkų kiek skirtingai apibrėžiamos kompetencijos sampratas, tiek praktiškai naudotis turimomis bendrosiomis ir specialiosiomis kompetencijomis, tačiau, paprastai tariant, geriausiai visa tai galėtų suderinti gebantis išgirsti save ir kitus bibliotekoje dirbantis žmogus. Ką turime omenyje? Kviečiame dar kartą prisiminti į vis platesnius vandenis išeinančią iniciatyvą „Biblioteka visiems“, pasak kultūros ministro Simono Kairio – išaugusią į judėjimą „Biblioteka visiems“, ir per žurnalo puslapius „apsilankyti“ (jei rugsėjo 21 d. to nepadarėte) to paties pavadinimo konferencijoje, kurios dalyviai ne tik diskutavo, kodėl reikia bibliotekas padaryti prieinamas kiekvienam, bet ir pasirašė įsipareigojimą tolydžio to siekti.