Tai nutiko rugsėjį. Parengė Asta Stirbytė

MĖNESIAI IR DIENOS

TAI NUTIKO RUGSĖJĮ

1 d.Prieš 100 metų pradėjo veikti Valstybinio centrinio knygyno filialas Marijampolėje – ši data laikoma Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos veiklos pradžia. Pradžioje biblioteka neturėjo atskirų patalpų, glaudėsi savivaldybės viename kambarėlyje. Jaunos valstybės skiriamų lėšų neužteko net leidinių naujienoms. Registruotų knygų turėjo 1162, neregistruotų – apie 300. Tačiau prieškariu Marijampolėje biblioteka savo fondu jau buvo antra (po marijonų vienuolyno bibliotekos). 1983 m. biblioteka įsikūrė specialiai projektuotame pastate. 2018 m. rekonstruota biblioteka tapo viena mėgstamiausių miesto įstaigų – be įprastos veiklos, ji organizuoja kultūros, edukacinius renginius. Populiarusis miestiečių mėgstamas festivalis „Reali virtualybė“ šiemet vyko su šūkiu 100. 4 d.Šventėme Baltijos jūros dieną, kuri minima pirmąjį rugsėjo šeštadienį. Daugiau kaip prieš 30 metų prasidėjus atgimimui, žaliųjų organizacijos nusprendė atkreipti visuomenės dėmesį į Baltijos jūros užterštumą. Tądien Baltijos šalių gyventojai vyksta prie jūros ir susikimba rankomis, taip simbolizuodami pirmąją lietuvių akciją „Baltijos apkabinimas“, kai šį veiksmą pratęsė ir latviai bei estai. Kodėl mūsų Baltija yra viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje? Lemia ir žmogaus veikla (pastaruosius kelerius metus maždaug kas pusmetį fiksuojami naftos išsiliejimai Baltijos jūroje; azoto perteklius dėl žemės ūkio veiklos; plastiko tarša), ir fizinės savybės (pusiau uždara, sekli jūra, teršalai išsilaiko ilgiau). Prieš metus Danijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos aplinkos ir žemės ūkio ministrai pasirašė deklaraciją dėl veiksmų, kuriais siekiama mažinti Baltijos jūros taršą.

Metų pradžioje savo įkūrimo šimtmetį biblioteka pradėjo švęsti šalia bibliotekos iškilusiu P. Kriaučiūno portretuinstaliacija, kurią sukūrė Jolita Vaitkutė. Augustinos Miknevičiūtės nuotr.

2 d. Tądien prieš 25 metus, 1996-aisiais, įsteigtas Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, kurio lėšos skiriamos kultūros ir šviečiamiesiems projektams. Fondo lėšų šaltiniai: valstybės dotacijos, juridinių ir fizinių asmenų dovanotos lėšos. Parama teikiama pagal 6 programas: periodiniai kultūros ir meno leidiniai; nacionaliniai periodiniai leidiniai; regioniniai periodiniai leidiniai; radijas ir televizija– nacionalinė; regioninė; internetinė žiniasklaida. Šiemet fondo lėšomis paremta maždaug 30 kultūros ir meno leidinių. Iš jų daugiausia lėšų gavo žurnalų „Metai“ (58 tūkst. eurų) ir „Nemunas“ bei „Literatūra ir menas“ redakcijos (po 55 tūkst. eurų); iš internetinės žiniasklaidos – bernardinai.lt ir 15min.lt „Kultūros“ skiltis (po 20 tūkst. eurų).

Vaidenės Grybauskaitės nuotr.

8 d.

Tarptautinė raštingumo diena, jau 55 metus (nuo 1966 m.) UNESCO pieš. minima UNESCO iniciatyva, siekiant priminti visuomenei raštingumo, kaip orumo ir žmogaus teisių veiksnio, svarbą. Šiemet jos renginiai buvo skirti skaitmeninei atskirčiai mažinti. Deja, milijonams žmonių pasaulyje nepažįstamas ne tik skaitmeninis, bet ir įprasto rašto pasaulis. UNESCO duomenimis, 2011 m. neraštingų žmonių (nemokančių skaityti ar parašyti paprasto sakinio) buvo 790 mln. Tokių asmenų daugiausia gyveno Pietų Azijoje, Šiaurės ir Užsachario Afrikoje. XX a. pradžioje ir Lietuva turėjo spręsti šią problemą, nes, būnant Rusijos imperijoje, reikėjo priešintis dar ir rusifikacijai. Atkūrus Lietuvos valstybę, aktyviai buvo rengiami kursai beraščiams bei mažaraščiams ir iki 1939-ųjų raštingų gyventojų padaugėjo iki 92 proc. Beje, nuo XX a. pab. dauguma išsivysčiusių valstybių neberenka informacijos apie gyventojų raštingumą, nes apie 99proc. jų yra raštingi. Tarp tokių yra ir Lietuva.

12 d. Tądien prieš 110 metų, 1911-aisiais, Joniškyje gimė poetas, spaudos darbuotojas Alfonsas Keliuotis (1911–1994), jaunesnysis žurnalisto ir rašytojo Juozo Keliuočio brolis. Dar paauglystėje Alfonsas spaudoje skelbė savo kūrybą, nuo 1930-ųjų apie dešimtmetį dirbo periodinių leidinių redakcijose („Ateities spinduliai“, „Naujoji Romuva“). 1939 m. pasirodžius pirmajai A. Keliuočio eilėraščių knygai „Nerūpestingas berniokas“, kitos poeto rinktinės skaitytojams teko laukti daugiau kaip 50 metų („Klajūnė liepsnelė“, 1991) – sovietiniais laikais jo eilėraščiai nebuvo spausdinami. Po karo vengdamas inteligentų tremties, atsisakė gyvenimo didmiestyje ir liko „provincijos mokytoju“. 1989 m. įsteigus Rokiškio krašto leidinį „Prie Nemunėlio“, beveik iki mirties jį redagavo. Nuo 2006-ųjų žurnalo leidimą perėmė Rokiškio viešoji biblioteka. O porą metų anksčiau biblioteka atidarė Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centrą.

Alfonsas Keliuotis (dešinėje) su broliu Juozu Rokiškyje. Nuotr. iš Rokiškio J. Keliuočio viešosios bibliotekos archyvo

13 d. Prieš 125 metus Kuršėnuose gimė Stasys Raštikis (1896–1985) – žymus prieškario Lietuvos veikėjas, kariuomenės vadas, generolas, politikas. Iki 1919 m., kai savanoriu stojo į Lietuvos kariuomenę, dalyvavo Pirmojo pasaulinio karo kovose, baigė Tifliso (dab. Tbilisio) karo mokyklą. Grįžęs į Lietuvą, Nepriklausomybės kare kovėsi su lenkais, rusais, buvo du kartus sužeistas. 1932 m. baigęs Generalinio štabo karo akademiją Vokietijoje, sparčiai kilo karjeros laiptais. 1935 m. paskirtas Lietuvos kariuomenės vadu, iki 1939-ųjų užsiėmė jos modernizavimu: padidinus karinį biudžetą, perginkluota lauko artilerija, įsigyta priešlėktuvinių ir prieštankinių pabūklų, minosvaidžių, karo lėktuvų, šarvuočių, pertvarkyta Šaulių sąjunga. 1938-aisiais Vlado Mirono vyriausybėje ėjo krašto apsaugos ministro pareigas. 5 karo vadovėlių autorius. 1949 m. emigravęs į JAV, buvo aktyvus išeivijos organizacijose (ALT, BALF, VLIK).

S. Raštikis buvo apdovanotas 12 Lietuvos ordinų bei medalių, Prancūzijos, Švedijos, Suomijos, Latvijos, Estijos valstybiniais apdovanojimais.

20d. Tądien Niujorke prieš 160 metų gimė amerikiečių leidėjas ir bibliotekininkas Herbertas Putnamas (1861–1955). Turintis ir teisininko išsilavinimą, ilgą laiką dirbęs bibliotekose, 1898 m. išrinktas Amerikos bibliotekų asociacijos prezidentu, H. Putnamas po metų buvo paskirtas JAV nacionalinės ir Kongreso bibliotekos vadovu (pareigas ėjo 1899–1939 m.). Specialistas pasiūlė naują H. Putnamas – 8-asis Kongreso bibliotekos knygų klasifikavimo sistemą, vadovas. kuria mokslinės ir akademinės Amerikos bibliotekos naudojasi iki šiol. Taip pat sukūrė tarpbibliotekinio skolinimo sistemą. 22 d. Šią dieną prieš 100 metų, 1921-aisiais, Lietuva iš antro karto buvo priimta į Tautų Sąjungą (TS) (prieš metus prašymas atmestas dėl geopolitinių priežasčių). Ši tarptautinė organizacija, veikusi 1919–1946 m., siekė garantuoti taiką ir saugumą pasaulyje, buvo įgaliota tarpininkauti sprendžiant tarptautinius konfliktus. 1920–1922 m. ji sprendė Lietuvos ir Lenkijos konfliktą dėl Vilniaus krašto. Ilgainiui TS nebepajėgė spręsti konfliktų. Didžiąją dalį jos struktūros ir funkcijų perėmė Jungtinės Tautos. Šį mėnesį (17 d.) Lietuva taip pat mini įstojimo į šią organizaciją sukaktį – 30 metų.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Dovas Zaunius (kairėje) ir Lietuvos atstovas prie TS Vaclovas Sidzikauskas, atvykę į TS posėdį dėl Klaipėdos krizės. 1932 m. BY-SA (Vokietijos federalinio archyvo nuotr.)

24 d. Prieš 400 metų mirė vienas žymiausių XVII a. pradžios Europos karvedžių Jonas Karolis Chodkevičius (1560–1621), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didysis etmonas. Visoje Europoje ir už jos ribų karvedį išgarsino 1605 m. mūšis Salaspilyje, Livonijoje, kai su triskart mažesnėmis pajėgomis nugalėjo Švedijos karaliaus Karolio IX vadovaujamą kariuomenę. Ta proga jį sveikino Šventosios Romos imperatorius, Anglijos karalius, Osmanų imperijos sultonas, Persijos šachas. J. K. Chodkevičiui sekėsi kariauti ir jūroje. Jis išgarsėjo ne tik kaip puikus karybos strategas ir taktikas, bet ir kaip pamaldus katalikas, fundavęs jėzuitų bažnyčias, steigęs parapines mokyklas. J. K. Chodkevičius– Kretingos įkūrėjas. Seimui 2021-uosius paskelbus J. K. Chodkevičiaus metais, Vilniaus Chodkevičių rūmų kieme ketinama pastatyti jam paminklą.

Marcello Bacciarelli. Jono Karolio Chodkevičiaus portretas. 1781 m. Iš Varšuvos karalių rūmų kolekcijos

28 d. Minima Vilniaus įkūrėjo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino diena. Lietuvos istorijoje kunigaikštis Gediminas (apie 1275–1341) pripažįstamas kaip valdovas, mėginęs vakarietinti valstybę, jo valdymo laikais (1316–1341 m.) Vilnius tapo nuolatine LDK sostine, ėmė virsti europiniu miestu, XIV a. pirmoje pusėje LDK tapo galingiausia Rytų Europoje. Galima sakyti, kad Gedimino vardas tarp Lietuvos gyventojų yra gana populiarus, nors į Registrų centro paskelbtą populiariausių šių metų pirmąjį pusmetį vardų dešimtuką nepatenka (kaip ir kitų LDK didžiųjų kunigaikščių vardai). Centro skelbimu, pastaraisiais metais šalyje gyveno apie 11,5 tūkst. Gediminų.

Ramunė Balčikonienė. Flexible and Satisfying Demands of all Users 2

The initiative “Library for All” devoted for reducing social and informational divide of various categories of citizens that the Association of Lithuanian County Public Libraries has been implementing since 2020 has grown into what could be called a movement. On 21 September, representatives of Lithuania’s public and academic libraries gathered to a conference, where a manifesto of the accessibility of Lithuanian libraries, a public commitment to create a library which is accessible to all, was agreed and signed. The publication’s author presents the idea, vision, and main provisions of this initiative as well as gives several thoughts by people for whom it is intended to wider open the doors of all libraries.

Cultural Education as a Driver for Innovations 6

Libraries become increasingly involved into informal education of children and young people and offer pursuits of cultural education, and it could be a good idea to know the impact of such activity on society. In 2021, the Association “Forum for Knowledge Economics”, under the initiative of the Ministry of Culture of the Republic of Lithuania, conducted the study” The Evaluation of Cultural Education Activities” intended to survey the scope, forms, and means of activities regarding cultural education and developing creativity of school student and young people (under 29 years of age) undertaken in Lithuania. In this publication, Tarp knygų presents important generalised conclusions from the study and recommendations for cultural and educational establishments. Though more two-thirds of establishments under the Ministry of Culture indicate cultural education as a priority activity trend, the study shows that the most proactive agents within this domain in Lithuania are museums.

Šarūnė Leikienė, Brigita Stanikūnienė. Development of Competences of County Public and School Library Staff of the Panevėžys and Utena Counties 10

As libraries evolve into organisations embracing multifaceted activities, there has been change within competences required of librarians. Today’s librarians must react to innovations, adapt themselves to various demands to their clients, be able to organise educational events, and draft project activities and participate in them. The publication’s author introduces an empirical study, which has the purpose to show the librarian’s approach to the development of competences. The study involved the staff of the public and school libraries of the Panevėžys and Utena Counties who work with children.

Daiva Kavaliauskienė. Dyslexia Explained: for Children, Teachers, Parents and…Librarians 14

Daiva Kavaliauskienė from the Lithuanian Library for the Blind introduces the book edited by Great Britain’s dyslexia programme Nessy published in Lithuanian Apie disleksiją paprastai (“Dyslexia Explained”). The books author himself has dyslexia. This book, amply illustrated and containing simple clear texts, has already found its reader in Lithuania. The staff of the Library for the Blind, having prepared a special educational programme intended for dyslexia, have tested it with schoolchildren of the 3rd and 5th grades. Children with dyslexia who camped at the Library, when the received this publication as a gift, could not hide their admiration: “It’s about me…whoops, it happens also with me…”. Jadvyga Misiūnienė. Rari, rarissimi e piccole curiosità. From the Collections of the National Library 17

The incentive for this publication was the exhibition at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania presenting several dozens rare and unique 16th–20th century documents from collections of the Rare Books and Manuscripts Department and the National Archival Collection of Published Documents. All of them were exhibited for the first time. In this publication, the senior methodologist and researcher Jadvyga Misiūnienė introduces an interesting manuscript text in Hebrew, a publication capturing the oldest map of Lithuania preserved at the Library, a valuable Bible in several languages, and other older documents.

Rimantas Šalna: “It Was Fate that Brought Together Me and Him…” 21

This publication presents an interview with the historian Rimantas Šalna, who three decades was at the head of the Adomas Mickevičius Museum at the Vilnius University Library. He surveys the Museum’s origins at the early 20th century and recalls the time period when he began to head the Museum: what difficulties he encountered and who helped begin organising poetry events and book presentations at the restored premises of the Museum. (Interviewed by Nijolė Sisaitė)

Gražina Montvidaitė. Unrelenting Promoter of Book Ownership Signs 25

One of the main objectives of the Book Graphics Centre at the Šiauliai County Povilas Višinskis Public Library is popularising the Lithuanian ex libris. During the recent six decades, this genre of small graphics experienced various states: rises, when there were annual Republican ex libris exhibitions organised, and downfalls, when young artist were not very actively interested in this genre. The Library has been paying permanent attention to ex libris and its creators for almost half a century. Among its newest initiatives is effort to continue the tradition of organising Republican exhibitions and edit an encyclopaedic catalogue of Lithuanian creators of ex libris.

Tomas Pauliuščenka. A Hackathon Reviving Disappearing Art Forms 35

The publication presents an experimental project featuring unconventional and innovative solving of a cultural problem. The Šiauliai County Povilas Višinskis Public Library invited twenty professional artists and amateurs to a creative adventure, which attempted to merge two art forms which are disappearing: monumental art and radio drama. It was for the first time in Lithuania that a three-day hackathon of creating a radio drama play was organised in Lithuania; it was called “Decoding a Fresco”. Three professionally edited and read aloud radio drama plays selected by a jury will be presented as the Library’s innovative education tool.

Translated by Tomas Auškalnis

ISSN 0868-8826 „Tarp knygų“ archyvas

Perspausdinant tekstus ar iliustracijas, ištisai ar dalimis, būtinas leidėjo sutikimas. 2021 Nr. 9 (752) Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mėnesinis žurnalas Leidžiamas nuo 1949 m. © „Tarp knygų“, 2021 Gedimino pr. 51, LT-01109 Vilnius Tel. (8 5) 239 8687 E. paštas tk@lnb.lt www.lnb.lt 2021-09-23 6 leidyb. apsk. l. Tiražas 460 egz. Spausdino UAB „Petro ofsetas“, Naujoji Riovonių g. 25C, LT-03153 Vilnius TARP KNYGŲ (IN THE WORLD OF BOOKS) No 9 (752) 2021 Martynas Mažvydas National Library of Lithuania Monthly. Published in Lithuanian F. 1949 © ”Tarp knygų“, 2021 Address: Gedimino pr. 51, LT-01109 Vilnius, Lithuania Tel. +370 5 239 8687 E-mail: tk@lnb.lt www.lnb.lt

2021-ieji – skulptoriaus Juozo Zikaro metai. J. Zikaras. „Sapnas“ (1926). Matmenys: aukštis – 29 cm; ilgis – 26 cm; plotis – 24 cm. Fotografas Antanas Lukšėnas. Eksponatas saugomas Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje