Ramunė Balčikonienė. Lanksti ir atliepianti visas vartotojų reikmes

Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos (AVBA) 2020 m. pradėta iniciatyva „Biblioteka visiems“ yra sunkaus ir ilgo darbo vykdant Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos strateginio veiklos plano priemonę „Aprūpinti bibliotekas socialinės bei informacinės atskirties gyventojų grupėms skirta įranga ir priemonėmis“ tęsinys. AVBA narės žurnalo puslapiuose pristato straipsnių ciklą „Skaitytojas, auginantis biblioteką“ (pirmasis skelbtas „Tarp knygų“ 2021 m. Nr. 7–8). Šį straipsnį apie iniciatyvos „Biblioteka visiems“ idėją, viziją ir viešųjų bei akademinių šalies bibliotekų atstovų pasirašytą Bibliotekų prieinamumo manifestą parengė Lietuvos aklųjų biblioteka.

LANKSTI IR ATLIEPIANTI

VISAS VARTOTOJŲ REIKMES

Ramunė Balčikonienė

„Išgyvename momentą, kai bibliotekos potencialo nebegali atskleisti nei sąvoka „biblioteka“, nei sąvoka „kultūros įstaiga“, – sako Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos prezidentė Danguolė Abazoriuvienė. – Plėtodami „bibliotekos visiems“ sampratą, žvelgiame toliau – ryžtamės keistis ir plačiau atsiverti tiems, kurie iki šiol turėjo mažiau galimybių.“ Rugsėjo 21 d. Kauno apskrities viešoji biblioteka priėmė renginio „Biblioteka visiems. Konferencija+“, į kurį buvo pakviesti atstovai iš viešųjų ir akademinių šalies bibliotekų, dalyvius. „Konferencijoje+ kalbų bus mažai, o kalbėjimosi – daug. Dirbdami grupėmis, visi kartu parengsime ir pasirašysime Bibliotekų prieinamumo manifestą – viešą įsipareigojimą kurti biblioteką visiems“, – kvietime bibliotekininkams intrigavo organizatoriai.

Konferenciją organizavo Apskričių viešųjų bibliotekų asociacija (AVBA), tačiau tam, kad renginys įvyktų, pečius surėmė beveik visos viešosios ir akademinės bibliotekos. „Simboliška, kad bibliotekos pastatas Mažajame ąžuolyne, Radastų g. 2, yra uždarytas rekonstrukcijai, o konferencija vyko patalpose be knygų ir be skaitytojų. Laikykime tai pereinamuoju etapu – užsidarėme, kad atsinaujintume“, – sakė Kauno apskrities viešosios bibliotekos direktorė Edita Urbonavičienė.

KĄ REIŠKIA PLIUSAS RENGINIO PAVADINIME

Ženklas + renginio pavadinime slėpė net kelias svarbias žinutes. Pirma, kad tai – daugiau nei konferencija: tokio pobūdžio renginyje įprasti aktyvūs pranešėjai ir pasyviai klausantys dalyviai, o konferencijoje su pliuso ženklu dirbo ir sprendimų bei idėjų ieškojo visi.

Pabrėžtina, jog beveik ketvirtadalis šalies gyventojų mano, kad bibliotekos – ne jiems. Žmonių, turinčių negalią ar individualių poreikių, yra kiekviename miestelyje, kiekvienoje bendruomenėje: regos ar klausos sutrikimai, judėjimo ar proto negalia, autizmo spektro sutrikimai (ASS), kiti raidos, mokymosi ar skaitymo sutrikimai – visa tai yra priežastys, kodėl kai kurie galimi vartotojai nedrįsta praverti bibliotekos durų. Ženklą + supranta visi, net negalintys skaityti. Taigi + yra savotiška užkoduota žinutė „neatrastų lankytojų“ bendruomenei: jūs laukiami bibliotekose. Mes mokomės kalbėti jūsų kalba.

Ir galiausiai šioje konferencijoje visi bibliotekininkai, dirbdami ranka rankon ir lydimi Žmogaus studijų centro moderatorių komandos, sukūrė ir pasirašė Bibliotekų prieinamumo manifestą. Šis manifestas – tai šalies bibliotekininkų idėjos ir įsipareigojimai atsiverti visiems lankytojams. Su manifesto tekstu galima susipažinti svetainėje www.bibliotekavisiems.lt.

Gerdos Putnaitės nuotr.

Irma Jokštytė: „Pasaulis jau yra visiems, tik mums dar reikia prie to priprasti.“

Nuotr. iš asmeninio albumo

Marius Markuckas: „Oksfordo universiteto durys man tapo atviros todėl, kad prieš tai atviros buvo mano gimtojo miesto Panevėžio bibliotekos durys."

Mintis apie konferenciją gimė bibliotekoms, AVBA narėms, ieškant idėjos, kaip prasmingai paminėti Kultūros ministerijos inicijuotos priemonės „Aprūpinti bibliotekas socialinės bei informacinės atskirties gyventojų grupėms skirta įranga ir priemonėmis“, numatytos Lietuvos Respublikos skaitmeninės darbotvarkės programoje, paskutinius finansavimo metus. Programa veikė nuo 2017 metų. Skiriamų lėšų bibliotekos negalėjo naudoti „kietiesiems“ projektams įgyvendinti, pavyzdžiui, pastatams modernizuoti, bet ši priemonė suteikė galimybę išbandyti naujas iniciatyvas, gerinti paslaugas socialinės atskirties grupėms.

Per penkerius metus nuveikta ne tiek ir mažai: organizuoti mokymai savivaldybių ir mokyklų bibliotekų specialistams, aptarnaujantiems negalią turinčius gyventojus; modernizuotos bibliotekų interneto svetainės, pritaikant jas negalią turinčių asmenų poreikiams; plėstos edukacinės erdvės, kurioms įsigyta skaitmeninio raštingumo mokymams skirtų informacinių ir ryšių technologijų priemonių; sukurtos naujos paslaugos (pvz., animuoti pasakų vaizdo įrašai klausos negalią turintiems vaikams, kompiuterinio raštingumo programos). Nuosekliai plėtojamos priemonės, skirtos ASS turintiems vartotojams aptarnauti. Inicijuota ir organizuota daugybė edukacinių bei kultūros renginių, skirtų negalią turintiems asmenims. Radosi ir nacionalinė iniciatyva „Biblioteka visiems“, kuria siekiama plačiau atverti Lietuvos viešųjų bibliotekų duris skirtingų poreikių turintiems lankytojams.

Nepaisant teigiamų pokyčių aptarnaujant negalią ar individualių poreikių turinčius lankytojus, nuveikti dar reikia daug. Pirmiausia, žinoma, tenka pripažinti, kad ne visuomet bibliotekų pastatai prieinami neįgaliųjų vežimėliais judantiems asmenims. Tačiau ne tik tai. Daugumos šalies bibliotekų fondai vis dar neprieinami skaitymo ypatumų turintiems vartotojams (neregiams, silpnaregiams, turintiems disleksiją (skaitymo sutrikimą) ar proto negalią), o renginiai ar edukacijos, skirti neįgaliems lankytojams, vyksta epizodiškai ir nepadeda užtikrinti šių vartotojų informacinės įtraukties. Tiesa, yra bibliotekų, kurios stiprios dirbdamos su ASS, klausos, regėjimo ar proto negalią turinčiais asmenimis, tačiau dėl bendradarbiavimo stokos jų patirtis nesiplečia taip, kaip norėtųsi.

Todėl ir kilo idėja sukviesti profesionalus, kurie, dirbdami drauge, sukurtų Bibliotekų prieinamumo manifestą – įsipareigojimą judėti atsivėrimo ir įtraukties link, net jei Kultūros ministerijos inicijuota priemonė ir baigiasi. Ne visada problemas sprendžia pinigai. „Kad bibliotekos taptų atviros visiems, reikia ne tik vadybinio sprendimo, bet ir vertybinio pokyčio“, – inicijuodama manifesto idėją sakė Lietuvos aklųjų bibliotekos, teikiančios paslaugas visiems, negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto, direktorė Inga Davidonienė.

PROFESIONALAI PRIMINĖ SVARBIAUSIAS NUOSTATAS

„Džiugu, kad iš atskirų iniciatyvų išaugo judėjimas „Biblioteka visiems“. Šalies bibliotekos vienos pirmųjų kultūros lauke pradėjo atverti ir pritaikyti savo paslaugas įvairioms socialinės atskirties grupėms“, – sakė nuotoliniu sveikinimo žodžiu konferenciją atidaręs kultūros ministras Simonas Kairys. – Vyriausybės programoje kultūros sričiai iškeltas ambicingas tikslas – pasiekti, kad iki 2030 m. į kultūrines ir kūrybines veiklas įsitrauktų 50 proc. šalies gyventojų. Todėl bibliotekininkų iniciatyvos, siekiant įtraukti didesnę visuomenės dalį, yra ypač reikalingos ir aktualios.“ Suomijos patirtis itin aktuali Lietuvos bibliotekininkams, besirenkantiems visų vartotojų įtraukties kelią. „Ypač svarbu pradedantiems naudotis virtualiomis paslaugomis asmenims suteikti reikiamą pagalbą, padedant jiems atrasti įdomius leidinius, – vaizdo pranešime akcentavo Kirsi Ylänne, Helsinkio „Celia“ bibliotekos prieinamumo skaityti įprasto spausdinto teksto negalintiems asmenims specialistė, IFLA LPD (Bibliotekų paslaugų negalintiesiems skaityti įprasto spausdinto teksto nuolatinio komiteto) narė. – Nepakanka užtikrinti, kad virtualios paslaugos būtų techniškai prieinamos ir veiktų su pagalbine įranga. Tobulame pasaulyje knygos kiekvienam turėtų būti prieinamos jam tinkamiausiu formatu. Tikrovėje prieinamumas vis dar kelia iššūkių. 2025 m. birželį įsigaliosiantis Europos Sąjungos prieinamumo aktas (Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl gaminių ir

paslaugų prieinamumo reikalavimų – R. B.) įpareigos užtikrinti, kad elektroninės knygos, skaityklės ir programinė įranga atitiktų prieinamumo reikalavimus. Viliuosi, jog bibliotekos dar iki šio dokumento įsigaliojimo kreipsis į leidėjus ir didins jų informuotumą apie prieinamumo naudą.“ „Esminiai principai, kuriais remiantis kuriama inkliuzinė, arba galinčiųjų, visuomenė, yra vienas kito pažinimas, supratimas, empatija, priėmimas, teigiamas vertinimas, mokymasis vienam iš kito, aplinkos prieinamumas, prasmingas dalyvavimas bendruomenės ir visuomenės gyvenime“, – pabrėžė Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos direktorius prof. dr. Bronius Maskuliūnas.

Profesionalų sekciją užbaigė įkvepiantis ir atviras Žydrės Gedrimaitės, socialinės iniciatyvos „Draugystė veža“ sumanytojos, pasidalinimas patirtimi: „Dabar jau nepatikėsiu, jei man pasakys, kad neįmanoma susikalbėti su žmogumi, jei tik išties nori susikalbėti. Kai tu ne darai, o būni – žmogumi ir su žmogumi – tada viskas vyksta.“

„NEUŽDARYTI DURŲ VISOKIO GALĖJIMO ŽMONĖMS“

Antrojoje pranešimų sesijoje asmeninėmis istorijomis, santykiu su knyga ir patirtimis dalinosi „neatrasti“ bibliotekų lankytojai. Ir čia ne vienam, sėdinčiam salėje, teko ir garsiai kvatoti, ir ašarą braukti, o dažnai abi emocijos ištikdavo vienu metu. „Kai buvau vaikas, stebėdavausi, jog mieste tiek daug netinkamų autobusų, kurie važiuoja ne į mūsų namus ir tik vienas iš jų yra geras ir veža ten, kur reikia. Taip pat ir bibliotekų, knygynų buvo pilnas miestas, bet tik vienoje iš jų galėjau lankytis ir būti visavertė skaitytoja“, – asmeninių istorijų dalį pradėjo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininko pavaduotoja Irma Jokštytė. – Šiandien, kai biblioteka yra labiau socialinis reiškinys, o ne stacionarus funkcinis statinys, kai elektroninė leidinių sistema ir aptarnavimo galimybės peržengė bet kokias sienas ir turi didesnes galimybes atrasti skaitytoją, aš kvėpuoju laisviau. Daug neregių pasaulyje to nesulaukė, o man lemta šia privilegija pasinaudoti.“

Bibliotekininkų bendruomenė išgirdo ir jautrų ASS turinčio vaiko mamos Zitos Bagamulskienės pasakojimą bei filosofo Mariaus Markucko, judančio vežimėliu, raginimą: „Neuždaryti durų visokio galėjimo žmonėms, jų svajonėms ir siekiams. Tai yra svarbiausia.“

Deja, prieš keturiasdešimt metų niekas nežinojo apie skaitymo sutrikimus ir apie tai, kad informaciją įmanoma perduoti ne tik rašytine forma. To meto vaikai, turintys disleksiją ir dėl to negalėję skaityti, jau užaugo, tačiau skaudžios mokyklinių metų patirtys niekur nedingo. „Visą gyvenimą jaučiu knygų stygių. Kiek save pamenu, man visada nesisekė skaityti, rašyti, – pasakojo Darius Blažinskas, vienas iš mokymosi ypatumų centro „Labirintas“ įkūrėjų. – Pirmąją knygą perskaičiau devintoje klasėje ir nesugebėjau už ją atsiskaityti, nes nesuvokiau, ką perskaičiau. Mano disleksiją atrasti man padėjo sūnus. Kai Juozapui antroje klasėje nustatė skaitymo sutrikimą, stebėdamas jam kylančius iššūkius suvokiau, jog ir su manimi viskas yra OK – aš tiesiog turiu skaitymo sutrikimą – disleksiją. Jei kas man būtų davęs paklausyti garsinę knygą, vaikystėje nebūčiau buvęs atskirtas nuo bendraklasių, būčiau galėjęs su jais diskutuoti. Vėlesnei kartai JAU pasisekė – net ir tokie kaip aš, turintieji disleksiją, informaciją gali gauti ir pateikti garsine forma.“

VIZIJA – LAISVĖ BŪTI

Renginio dalyviai, suskirstyti į grupes, dirbo stengdamiesi išgryninti „Bibliotekos visiems“ viziją ir parengti įsipareigojimų, kurie padėtų vis labiau priartinti šalies bibliotekas prie įtraukios informacinės ir kultūrinės erdvės, sąrašą. Kiekvienoje iš aštuonių grupelių kartkartėmis skambėdavo asmeninių istorijų atgarsiai (ką reiškia nematyti ar negalėti skaityti; ką reiškia auginti kitokį vaiką ar judėti „ratukais“). Bibliotekininkai dirbo įsitraukę, atsidavę, daugelio akys spindėjo. Nors laiko buvo labai mažai, užduotis sėkmingai įvykdyta. Skirtingos idėjos tarsi skirtingos ženklo „Biblioteka visiems“ – spalvotos dėlionės – detalės galiausiai sukrito į vientisą Bibliotekų prieinamumo manifestą, kurį įprasmino „Bibliotekos visiems“ vertybės (empatija, atvirumas, profesionalumas, drąsa) ir vizija – laisvė būti. Konferencijos pabaigoje manifestą pristatė ir perskaitė du bibliotekininkai: Gintautas Jazdauskas iš Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos ir Simona Montvidaitė-Dirmienė iš Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos.

Edita Urbonavičienė: „Ateityje pakviesime į modernesnę biblioteką, prieinamą ir patogią visiems dar neatrastiems skaitytojams, apie kuriuos ir su kuriais nemažai kalbėta šiame renginyje."

Veikdamos pagal universalaus dizaino principus, bibliotekos gali tapti katalizatoriais, skatinančiais atskirtį patiriančių žmonių įsitraukimą į visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą. Pašalinę fizines ir informacines kliūtis, svetingą bei atvirą biblioteką, kuria naudosis dar daugiau žmonių, galime sukurti pažindami bendruomenės, kurioje veikiame, įvairovę, išmoningai panaudodami tankų ir įvairų šalies bibliotekų tinklą ir palaikydami vietos iniciatyvas.

Dalindamasi patirtimi, kaip suomiams pavyko padidinti bibliotekų paslaugų, informacijos ir literatūros prieinamumą, K. Ylänne išsakė tą pačią mintį: „Bibliotekų tarpusavio bendradarbiavimas yra pagrindas. Specialiosios bibliotekos yra sukaupusios apsčiai negalinčiųjų skaityti įprastai aptarnavimo patirties. O viešosios, mokyklų ir akademinės bibliotekos yra arčiausiai skaitytojo. Plėtojant paslaugas įvairių gebėjimų ir asmeninių reikmių vartotojams, ypač vaisingas bendradarbiavimas su negalios asociacijomis ir vietos nevyriausybinėmis organizacijomis.“

Reikalingas ne tik glaudesnis tarpbibliotekinis ryšys, bet ir nuolatinis, nenutrūkstamas darbas bei konsultacijos su vietinėmis negalią turinčių žmonių bendruomenėmis. „Nieko apie neįgaliuosius be neįgaliųjų“ – šis principas ne kartą skambėjo darbo grupėse, į kurias buvo įtraukti ir asmeninėmis istorijomis pasidalinę pranešėjai. Šio principo laikymasis padeda užtikrinti, kad įgyvendinami pokyčiai ir iniciatyvos tikrai atitiks negalią turinčių žmonių poreikius – juk klaidų vis dar atsiranda ne tik vietos bendruomenių, bet ir aukščiausios politikos lygmenimis.

TARPTAUTINIAI LINKĖJIMAI LIETUVOS BIBLIOTEKOMS

Pasirašydami Bibliotekų prieinamumo manifestą, einame koja kojon su pasaulinėmis tendencijomis. Rugpjūtį Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) organizuotame Pasaulio bibliotekų ir informacijos kongrese (WLIC) buvo pristatyta iniciatyva atnaujinti IFLA ir UNESCO viešųjų bibliotekų manifestą, siekiant užtikrinti, kad jis atspindėtų dabartinę ir ateities viešųjų bibliotekų misiją. Renginyje pristatyta ir UNESCO programa „Informacija visiems“, kurioje pabrėžiamas esminis viešųjų bibliotekų vaidmuo siekiant pagrindinių UNESCO tikslų – remti mokymąsi, įtrauktį bei kultūrinį dalyvavimą.

Neatsitiktinai šiuomečio IFLA kongreso sesijose „Prieinamos bibliotekos paslaugos“ buvo diskutuojama, ką bibliotekos gali nuveikti, kad jų paslaugos būtų prieinamos ir individualių poreikių turintiems žmonėms. Aptartų klausimų įvairovė: nuo bibliotekų vaidmens įgyvendinant Marakešo sutarties nuostatas Lotynų Amerikoje, Kenijoje rengiamų ir platinamų prieinamų elektroninių knygų iki Norvegijoje startavusios disleksiją turintiems vaikams skirtos programėlės bei prieinamo formato knygų leidybos ir platinimo principų artėjant Europos Sąjungos prieinamumo akto įsigaliojimui. „Šiuolaikinės kontaktinės ir virtualios bibliotekos formos sudaro geras prielaidas prasmingai panaudoti intelektinį ir kultūrinį žmonijos sukurtą ir tebekuriamą turinį, taip kiekvienas žmogus gali įprasminti save visuomenės dalyviu, – perduodamas linkėjimus konferencijos dalyviams, teigė prof. dr. Jonas Ruškus, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto vicepirmininkas. – Todėl ypač svarbu, kad biblioteka būtų atvira visiems be išimties, nė vieno nepaliktų nuošalyje. Tam būtina užtikrinti universalų bibliotekos dizainą aplinkos ir turinio požiūriu.“ „Biblioteka visiems“ turi galėti naudotis žmonės, turintys fizinę, regos, klausos, intelekto, psichosocialinę ar kitas negalias. Tam reikalingas tinkamas bibliotekos sąlygų pritaikymas bei papildančios informavimo ir bendravimo formos, kurių yra daug ir įvairių: ne tik Brailio raštas ar gestų kalba, bet ir garsinis vaizdavimas, lengvai suprantama kalba (easy to read). „Išteklių atvirumo, prieinamumo, pritaikomumo ir socialinės įtraukties konceptai turi būti kiekvienos bibliotekos raktiniais konceptais. Tai svarbu, kad būtų užtikrinti esminiai žmogaus teisių principai, tokie kaip lygybė ir nediskriminavimas, tiek dėl mūsų valstybės įsipareigojimo tarptautinei bendruomenei ratifikavus Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją, tiek dėl moralinio lygybės ir nediskriminavimo imperatyvo“, – pabrėžė prof. dr. J. Ruškus.

Motyvuotas vartotojas – kiekvieno profesionalo svajonė. Tik žengdami už savo sienų į netradicines erdves, bendruomenes, pažindami žmonių įvairovę ir individualias jų reikmes, sumažinsime tą kultūrinės patirties stoką, kurią įpratę justi daugybė žmonių. Lanksti, atliepianti individualias vartotojų reikmes, sklandžiai reaguojanti į pokyčius, tobulinanti veiklą ir ieškanti savo išskirtinumo – tokia yra biblioteka visiems.