Eglė Baliutavičiūtė (Egle_ekle) rekomenduoja

Knygynų ir bibliotekų lentynose mirga gražiausi knygų viršeliai, visų knygų anotacijos – intriguojančios. Leidyklos nuolat skaitytojams siūlo daugybę naujų knygų. Kaip nepaskęsti šiame naujienų verpete ir išsirinkti, ką skaityti? Kartu su instagramo knygų apžvalgininkais tiesiame jums pagalbos ranką!

CLÉMENTINE BEAUVAIS. „KIAULYSTĖS DĖSNIS KIAULĖMS NEGALIOJA“

(Les Petites Reines, 2015. Iš prancūzų k. vertė Erika Sabaliauskaitė. Kaunas: Debesų ganyklos, 2019)

Na ir prisikikenau skaitydama šią knygą. Šmaikšti, ironiška, sarkastiška, žaisminga ir labai jautri knyga apie šeimą, išvaizdą ir savivertę, draugystę, patyčias ir dar daug svarbių, bet jau antraeilių dalykų.

Mirėja – apkūni penkiolikmetė, trečius metus iš eilės mokykloje tituluojama viena iš trijų kiaulaičių, t. y. negražiausių merginų. Ašaros ir skausmas jau seniai virto Mirėjos dygliais – ji sarkastiška, tvirta ir moka kaip reikiant tėkštelėti žodžiais atgal. O kur dar natūralūs „augimo skausmai“, kurie tik dar stipriau paaštrina merginos charakterį ir santykius su tėvais. Tačiau visa tai nereiškia, kad ji nėra jautri ir geraširdė.

Egle_ekle nuotraukos Pagrindinis knygos nuotykis – trijų mokyklos kiaulaičių ir jas lydinčio bekojo Saulės dievo šešių dienų žygis dviračiais į Paryžių – atskleis tai ir dar daugiau. Šiuo paslaptingu žygiu susidomi net žiniasklaida: ko jos grūdasi į sostinę? Ką tos merginos nori įrodyti? Kas tai – reklama ar socialinis aktyvizmas?

Pirmyn! Pakeliui bus tikrai labai smagu!

Tiesa, pabaigoje tikėjausi šokių tokių fejerverkų, tačiau ji buvo rami, logiška, graži, neįkyriai pamokanti. Na, tokia tipinė paauglių knygoms. Bet tai tikrai joks priekaištas.

Įspėjimas jautriems: yra riebių keiksmų, alkoholio ir minimaliai nešvankybių.

PATRICIA MCCORMICK. „PARDUOTA“

(Sold, 2006. Iš anglų k. vertė Virgilijus Čepliejus. Vilnius: Alma littera, 2011)

Tęsiu savo skaitymus apie stiprias moteris ir merginas, patekusias į siaubingas situacijas. Nemažai laiko praėjo, kol atkeliavau iki šios knygos. Net sunku paaiškinti, kodėl tiek metų užtrukau, nes kai prieš kelerius metus perskaičiau šios autorės „Niekada nesuklupk“, buvau sužavėta, kaip puikiai papasakota sudėtinga Kombodžos vaiko istorija „Raudonųjų khmerų“ režimo laikotarpiu (be to, A. Lapinskienės vertimas superinis). „Parduota“ irgi nenuvylė. Tema įdomi, pasakojama apie trylikametę iš Nepalo, kurią patėvis parduoda į sekso vergiją Indijoje, tačiau stilius stilius stilius! Čia autorė dar kartą įrodo, kaip gerai moka papasakoti skaudžias istorijas ir tam nereikia krūvos žodžių ir tonos detalių. Knyga sudaryta iš trumpučių kapotų skyrių, lyg kokių novelių, priartėjančių prie proziškos poezijos, kur kiekvienas sakinys pulsuoja ir sminga į pačią reikalo esmę, o paskutiniai sakiniai nokautuoja. Vietose, kuriose aprašomi patys siaubingiausi dalykai, ir taip taupus tekstas virsta tikru verlibru, o įtampai nuslūgus – grįžtama prie ramesnio, santūresnio pasakojimo.

Kaip ir daugumoje knygų paaugliams, žiaurumai ir perversijos nėra plačiai aprašinėjami, svarbesni čia pagrindinės veikėjos jausmai ir santykis su tuo, kas vyksta.

Pabaiga galėjo būti stipresnė – atrodo, kad autorė tiesiog išsėmė visas temas, kurias norėjo paliesti, o prireikus kaip nors greitai ir lengvai suvyniot meškeres, atėjo gelbėtojas ir voilà. Na, bet tai – smulkmena, nes knyga iš tiesų įdomi ir atkreipia dėmesį į problemą, apie kurią paauglių literatūroje rašoma mažai.

Įspėjimas jautriems: yra žiaurumų.

(When You Look Up, 2020. Iš anglų k. vertė Martyna Bražiūnaitė. Vilnius: Dvi tylos, 2020)

Grafinis romanas apie vienatvę, vaizduotę ir du žmones, kuriems susišnekėti užtenka paveikslėlių.

Lorenzas – į išmanųjį įnikęs vaikas, kuriam mažai rūpi, kas dedasi aplinkui, tačiau, persikraustęs su mama į nuošalų seną namą, jame aptinka tai, kas prikausto jo dėmesį, – užrašų knygelę su piešiniais ir nedideliais teksto gabaliukais. Tie pasakojimai keisti ir migloti, fantastiški ir siurrealūs. Iš pradžių jis visai nesupranta, ką čia perskaitė ir išvydo, tačiau, vis labiau pažindamas savo naujus namus ir aplinką, vis labiau išsivaduodamas nuo ekrano ir įsižiūrėdamas į jį supančius daiktus, suvokia, kad toje užrašinėje pasakojama apie dalykus, kurie kadaise vyko ten, kur dabar jis yra, ir kad tie pasakojimai nėra jau tokie siurrealūs, kokie atrodo iš pirmo žvilgsnio, kad tai – kažkieno gyvenimo istorija. Šie piešti pasakojimai vieną dieną berniuką atveda pas juos sukūrusį žmogų. Ir jie vienas kitam padovanoja neįkainojamas dovanas. Tai labai įtaigus ir lyriškas pasakojimas apie kito supratimą, įsiklausymą į kito istoriją. Ir tai, kad, norint ką nors suprasti, reikia atverti vaizduotę, širdį ir įsižiūrėti į pasaulį. Knyga pristatoma kaip grafinis romanas, tačiau ji laužo įprastas žanrų ribas. Galima būtų įrodinėti, kad tai – paveikslėlių knyga vyresniems vaikams. Iliustracijos įvairios stilistikos: yra ir kelių linijų minimalizmo, plokščių karpinių, primityvistinės manieros piešinių, bet taip pat ir kiek labiau realistiškų tapytų paveikslų. Pastarieji naudojami vaizduojant tikrovę, kiti – užrašinės turinį.

Gal knyga būtų kur kas mįslingesnė ir įdomesnė, jei pabaigoje nebūtų viskas paaiškinta ir išspręsta, jei būtų palikta daugiau erdvės paties skaitytojo vaizduotei. Bet tuomet ji būtų kur kas vyresniems, ne pradinukams.

Beje, ne vienas skaitytojas atkreipė dėmesį, kaip įtaigiai perteikiamas vaiko, pernelyg įnikusio į technologijas, paveikslas. Štai Lorenzas popierinėje užrašinėje paveiksliuką intuityviai bando priartinti suimdamas dviem pirštais, tarsi rankose laikytų telefoną...

Eglė Baliutavičiūtė – vaikų literatūros specialistė ir vaikų rašytoja (slapyvardis Gaja Guna Eklė). Baigė literatūros antropologijos ir kultūros studijas Vilniaus universitete. Derina laisvai samdomą darbą bei kūrybą su darbu Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamente. Instagrame dalijasi trumpomis vaikų ir paauglių knygų rekomendacijomis.