KRONIKA / ŽINIOS IŠ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ

AKMENĖ „Poezijos ruduo 2021“. Akmenės rajono viešojoje bibliotekoje rugsėjo 7 d. vykusioje „Poezijos rudens“ šventėje (rengiamoje nuo 1993 m.) dalyvavo krašto literatai, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nariai, poezijos gerbėjai. Viešosios bibliotekos direktorė, renginio organizatorė ir vedėja Zita Sinkevičienė pristatė krašto literatų kūrybą, naujus poezijos leidinius, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos tarptautinį kūrybos almanachą „Apnuogintos širdies vizijos“. Tradiciškai šventėje teikiama Stasės Niūniavaitės literatūrinė premija, šiemet ji skirta rašytojui, keliautojui ir publicistui Vytautui Almaniui. Rajono mero pavaduotojas Tomas Martinaitis laureatui įteikė mero Vitalijaus Mitrofanovo padėkos raštą, dėkojo už kūrybinį indėlį į kultūrą, už prozos sklaidą ir išleistas knygas. Z. Sinkevičienė pristatė V. Almanio kūrybą, paskaitė ištraukų iš jo knygų „Antrasis žemgalių išėjimas“ ir „Tolstančios salos“. Skambėjo krašto literatų skaitomos eilės, visus sužavėjo renginyje koncertavęs Akmenės rajono meno mokyklos akordeonininkų ansamblis, vadovaujamas mokytojos Silvos Dumskienės.

Bibliotekoje parengta tradicinė kraštotyrinė spaudinių paroda „Poezija kraštotyros aruoduose“, kurioje pateikiama surinkta medžiaga apie Akmenės krašto literatus ir poetus iš kitų vietovių, kurie yra dažni svečiai bibliotekos renginiuose.

„Poezijos rudens 2021“ dalyviai. Jono Vapsvos nuotr.

Zita Sinkevičienė

JONAVA

Įteikta G. Kanovičiaus premija. Rugsėjo 9 d. į teatrologės Inos Pukelytės rankas iškeliavo penktoji respublikinė Grigorijaus Kanovičiaus literatūrinė premija. Dar pernai kvietusių atversti dingusios Lietuvos Gardino istorijos puslapius vertinimo komisijos narių dėmesį šiemet patraukė Rachelės ir Zofijos likimo vingiai tarpukario Kaune. Romanas „Panelės iš Laisvės alėjos“ komisiją sužavėjo puikiai atskleista tarpukario Kauno daugiataute kultūrine ir socialine istorija bei unikalia populiariosios ir rimtosios literatūros derme. „Žydų teatro tyrimai įkvėpė parašyti romaną“, – Jonavos viešojoje bibliotekoje surengtoje šventėje mintimis dalijosi premijos laureatė, savo knygoje supynusi ne tik žydų, bet ir tarpukario Kauno lenkų likimus. Laikai, kai Žaliakalnyje žmonės

Grupės „Marga muzika“ koncertas. Bibliotekos nuotraukos

Bibliotekos direktorė Skirmutė Gajauskaitė (iš kairės) ir premijos laureatė Ina Pukelytė. tarpusavyje bendravo lenkiškai, temos, kurias lietuviai vengia paliesti, ir jausmas, kad gyvena mieste, kurio nepažįsta, I. Pukelytę paskatino kurti romaną. Jis jau verčiamas į vengrų kalbą. Jonavoje tarpukariu, 1929-aisiais, gimęs Grigorijus Kanovičius, prisimindamas savo vaikystę, viename interviu yra sakęs, jog tuometiniame miestelyje svarbiausia vertybė buvo pagarba kitam žmogui. Jonavos štetlas buvo daugiatautis, gatvėje skambėjo lietuvių, rusų, lenkų, jidiš, vokiečių kalbos. Todėl penktąjį kartą įteikus Grigorijaus Kanovičiaus literatūrinę premiją Jonavos viešosios bibliotekos skaitykloje suskambo grupės „Marga muzika“ (Laurita Peleniūtė, Eglė Jačauskienė ir Tadas Dešuko) atliekamos įvairių tautų liaudies dainos. Atlikėjai tarsi kvietė susimąstyti, kad, nepaisant tautinių skirtumų, yra labai daug mus vienijančių dalykų. „Knyga mums primena, kaip pavojinga nematyti kito“, – teigė šių metų premijos laureatė, primindama, kad praeitin nuslinkusios istorijos negandos yra visai čia pat.

Bibliotekos erdvėse eksponuojamą parodą „Lietuva litvakų kūryboje“ pristatė Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus muziejininkė Aušra Rožankevičiūtė. Parodą galima apžiūrėti visą rugsėjo mėnesį, o užsukti Inos Pukelytės romano „Panelės iš Laisvės alėjos“ – bet kada. Jei tektų šios knygos palaukti eilėje, bibliotekos skaitytojai gali rinktis ir ankstesniais metais Grigorijaus Kanovičiaus premija apdovanotus kūrinius (Kęstučio Navako „Vyno kopija“, Tomo Kavaliausko „Originalas“, Romo Treinio „Dziedas“ ir Jurgos Žąsinaitės „Memento Grodno: dingusi Lietuvos Gardino istorija“). Kristina Jaskūnienė

Panevėžys. Miesto 518-ojo gimtadienio šventėje (rugsėjo 3–5 d.) dalyvavusi Panevėžio Elenos Mezginaitės viešoji biblioteka kvietė vaikus ir šeimas į edukacijas, siūlė žaisti įvairius žaidimus, pasigaminti ženkliuką, knygos skirtuką ar sudėlioti Lietuvos žemėlapį. Minėdamas E. Mezginaitės 80-metį, bibliotekos kolektyvas kvietė prisiminti poetės eiles, susipažinti su šiai sukakčiai skirtu literatūriniu maršrutu „Išlikusi poezijos skambėjime“, dalyvauti viktorinoje ir laimėti prizų.

Zarasai. Minėdama miesto 515-ąjį gimtadienį (rugpjūčio 12–15 d.), viešoji biblioteka pakvietė į tradicinį literatūros ir muzikos vakarą „Nakties skaitymai“. Rajono meras Nikolajus Gusevas visus pasveikino su miesto švente, Visagino kultūros centro teatro trupė „Rimti“ parodė spektaklį „Vakaro jausmų sauja“ pagal Vytauto Mačernio kūrybą, skirtą poeto 100-mečiui. Vakarą tęsė svečiai – savo kūrybą skaitė rašytojas Herkus Kunčius, dainavo Sigutė Trimakaitė.

Ženkliukų gaminimo edukacija. Bibliotekos nuotr.

PARODOS. KNYGŲ PRISTATYMAI

Akmenė. Rajono viešojoje bibliotekoje rugsėjo 1 d. vyko menininkų Gedimino ir Odilės Bytautų tapybos darbų parodos „Per tolį į horizontą: lyjant“ atidarymas. Kartu pristatyta ir G. Bytauto poezijos knyga-paveikslų albumas „Melancholija“. Knygos iliustracijos – paties menininko originalūs grafikos darbai, joje sudėta dešimties metų autoriaus kūryba.

Gargždai. Vasarą Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešojoje bibliotekoje buvo surengtas rajono literatų klubo „Potekstė“ pirmininkės Gerdos Jankevičiūtės gimtąja kupiškėnų tarme parašytos poezijos knygos „Nieko omžino“ pristatymas. Supažindinus su šios tarmės ypatybėmis, buvo skaitoma poezija, skambėjo dainos pagal autorės eiles.

Vilkaviškis. Rugsėjo 9 d. viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje į pirmosios knygelės šventę „Raidžių karalystė“ pakvietė rašytojas Benas Bėrantas ir dailininkė Vilija Kvieskaitė. Svečiai pristatė naujausią kartu sukurtą knygą „Bambukas yra lėėėtas“, papasakojo apie jos pagrindinį veikėją, surengė muzikinį pasirodymą, į dainavimą įtraukė ir vaikus.

Informaciją pateikė Vaida Žalienė, Saulė Pelekienė, Zita Sinkevičienė, Giedrė Ilginienė, Alvina Radžvilienė

KAZLŲ RŪDA

Projekto renginiai. Kazlų Rūdos savivaldybės Jurgio Dovydaičio viešoji biblioteka šiemet vykdo Lietuvos kultūros tarybos ir Kazlų Rūdos savivaldybės iš dalies finansuojamą projektą „Jurgio Dovydaičio pamokos 2021“ ir pakviečia bendruomenę vis į kitą renginį. Rugpjūčio 24 d. Kazlų Rūdos J. Dovydaičio viešojoje bibliotekoje vyko literatūrinė popietė „Menu mįslę“, skirta jauniesiems bibliotekos bičiuliams. Bibliotekininkė Inga Rutkauskaitė papasakojo apie kraštietį Jurgį Dovydaitį, suvokusį tautosakos svarbą ir reikšmę lietuvių tapatybei. J. Dovydaitis visą gyvenimą skyrė tautosakai rinkti ir sukaupė didžiulį archyvą. O mūsų tautosakos aruodai išties neišsemiami: gausybė pasakų, sakmių, dainų, patarlių, priežodžių, minklių, mįslių. Iš to lobyno popietei šįkart buvo parinkta įdomių mįslių ir surengtos varžytuvės. Po nelengvų spėlionių neliko nė vienos neįmintos mįslės. Vaikams buvo priminta, kad mįslės, atėjusios iš sakytinės tautosakos laikų, svarbios ir šiandien. Jos lavina kalbą, mąstymą, labai tinka smagioms valandoms su draugais ar šeima, padeda bendrauti, tirpdo naujų pažinčių ledus.

Rugsėjo 7 d. bibliotekoje vyko dar vienas projekto renginys – surengta popietė „Daina – tėvų dovana“, kurioje Vilniaus etninės kultūros centro etnografinio ansamblio „Ūla“ narės – vadovė Janina Bukontaitė ir dainininkė Sigutė Jurkonienė – visus pakerėjo savo balsų derme ir skambiomis suvalkiečių, aukštaičių, žemaičių, dzūkų liaudies dainomis. Viešnios pagiedojo ir keletą giesmių.

Popietės „Menu mįslę“ akimirka. Bibliotekos nuotr.

Aldona Lukoševičienė

MAŽEIKIAI

Lauryno Ivinskio keliais. Mažeikių rajono savivaldybės viešoji biblioteka, įgyvendindama 2021 m. Lietuvos kultūros tarybos ir rajono savivaldybės finansuojamą projektą „Atverk kodą – pažink Mažeikių krašto kultūros istoriją“, rugpjūčio 25 d. organizavo išvyką Lauryno Ivinskio (1810–1881) gyvenimo keliais po Žemaitiją. Šiais metais minimos šio tautos švietėjo, periodinės spaudos pradininko, pedagogo, vertėjo 140-osios mirties ir 175-osios jo parengto pirmojo lietuviško kalendoriaus metinės. Ta proga viešojoje bibliotekoje (nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 15 d.) buvo eksponuota senųjų kalendorių paroda, kurią paskolino projekto partneris – Šiaulių rajono savivaldybės DEŠIMTOJI „ŠIRVYNĖ“

Jau nuvilnijo 10-oji tradicinė „Širvynės“ šventė, tradiciškai vykstanti poeto Pauliaus Širvio (1920–1979) tėviškėje, Degučiuose, Rokiškio rajone. Erdvėje, kur nėra elektros, kur beržų apsupty dygsta grybai, kiekvienų metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje (panašiu laiku čia 1987 m. paskutinį kartą lankėsi pats poetas) renkasi P. Širvio kūrybos gerbėjai, išsiilgę bendrystės, dainų, Nuo lietaus šventės dalyviai slėpėsi po laikinu stogu. Rimanto Abromo eilių grynumo. Kiekvienais metais nuotraukos didžiausias galvos skausmas yra neprognozuojami orai, dažnai „nuvirkdantys“ renginio dalyvius ir žiūrovus. Dešimtoji „Širvynės“ šventė „Gyvenimas mano – degimas...“, šiais metais įtraukta į Rokiškio rajono savivaldybės prioritetinių renginių sąrašą, buvo užantspauduota ugnimi ir vandeniu. Neužgeso ne tik liūties merkiamas šventės laužas – karščiu degė susirinkusiųjų širdys ir akys. Niekas nenorėjo „Širvynės“ palikti, nors į purvą klimpo ne tik kojos, bet ir mašinos... Pasitvirtino tiesa, kad „Širvynė“ – tai ne Rokiškio Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos, ne Aleksandravėlės kaimo bendruomenės, o visų šventė, todėl geriausiai ją apibūdinti gali patys dalyviai. Literatė Gražina Pitrėnienė iš Antanašės (Rokiškio r.): „Nuaidėjo, nuplasnojo beržų viršūnėmis dešimtoji „Širvynė“ su dainomis ir įkyriu šermukšnių lietumi. Šiemet šermukšniai linksta nuo uogų, o seni žmonės sako, kad tai – šlapio rudens pranašai. Su šermukšnių lietumi iš džiaugsmo verkė Pauliaus siela, matydama tiek daug veidų, jo išsiilgusių. Su Pauliumi pabuvo visa Lietuva – atvyko iš Zarasų, Vilniaus, Anykščių, Joniškio, Panevėžio. Iš visų kampelių... Gal ne visi Paulių pažinojo, bet visi girdėjo jo širdies muziką – jo eiles, jo dainas. Niekas nesiskundė, kad lyja, kad kiaurai merkia per žaginį, kad šlampa gitaros. Mūsų sielos dainavo kartu su bardais iš Jurbarko Kęstučiu Basčiu ir Aridonu Daukša, su kūrėjais ir atlikėjais Kazimieru Jakučiu, Jonu Kriaukliu, romansų grupe iš Joniškio „Ašalia“, poetais – Kita Jūra ir Gaudentu Kurila, aktoriais ir dainininkais. Kaip seniai girdėjau rokiškietę Virginiją iš „Pievų“. Paulius buvo „Širvynėje“. Žiūrėjo pro langinėm pasipuošusį langą, jo akys žibėjo laužo žarijomis. Aš mačiau jį sūpuoklėse, besisupantį kartu su Alpunyte. Ir girdėjau jo širdies muziką. Tikiu, kad girdėjo visi.“ Mes, organizatoriai, gavę gerą adrenalino dozę, jau manėm, kad šventę dėl liūties teks nutraukti, tačiau galiausiai suvokėme, kad „Širvynė“ – nepaskandinama! Daiva Vilkickienė

Anykščių kultūros centro spektaklio „Tik ilgesį palik...“ akimirka.

etninės kultūros ir tradicinių amatų centras.

Organizuotos išvykos tikslas – susipažinti su L. Ivinskio, keletą metų gyvenusio ir dirbusio Renavo dvare (Mažeikių r.), veikla, fotografuoti ir filmuoti jo atminimo įamžinimo objektus Žemaitijos vietovėse. Nuotraukos ir filmuota medžiaga bus panaudota papildant praėjusiais metais viešosios bibliotekos interneto svetainėje sukurtą interaktyvų žemėlapį „Mažeikių kultūrinis lobynas“.

Grupė mokytojų, bibliotekininkų, kultūros darbuotojų ir literatūros gerbėjų kelionę L. Ivinskio gyvenimo keliais pradėjo Renavo dvaro sodyboje. Šiuose rūmuose 1868–1871 m. L. Ivinskis mokytojavo, čia jis mokė garsiuosius brolius Stanislovą bei Gabrielių Narutavičius. Apie įvairiapusę L. Ivinskio veiklą Renave papasakojusi dvaro kultūros projektų administratorė Vilma Vžesniauskienė pristatė šiuo metu rūmuose eksponuojamus 1851 m. bei 1878 m. Lauryno Ivinskio sudarytų kalendorių originalus.

L. Ivinskio atminimas puoselėjimas ir Rietave. Oginskių kultūros istorijos muziejaus edukatorė Audronė Gečienė supažindino su kunigaikščių Oginskių giminės istorija, čia mokytojavusio L. Ivinskio veikla. Lauryno Ivinskio gimnazija (jau iki Antrojo pasaulinio karo vadinta šiuo vardu) – viena seniausių mokyklų Žemaitijoje. Jos fojė puikuojasi įspūdingas skulptoriaus Vlado Žuklio sukurtas L. Ivinskio biustas.

Kelionę tęsėme Šilalėje, krašte, kur L. Ivinskis gimė, čia prabėgo jo vaikystės metai Šilalės

Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijoje. viešosios bibliotekos Komunikacijos ir inovacijų skyriaus vedėja Rima Norvilienė papasakojo, kad tiksli vieta, kur gimė lietuviško kalendoriaus pradininkas, nėra nustatyta, tačiau yra žinoma, kad vaikystėje L. Ivinskis gyveno Šilalės parapijoje, Požerės apylinkėse, ir kad buvo pakrikštytas Šilalės bažnyčioje. Ta šventovė nėra išlikusi, tad atminimo lenta su L. Ivinskio bareljefu, minint 200-ąsias jo gimimo metines, pritvirtinta prie dabartinės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios sienos. Požerėje (manoma, kad L. Ivinskis čia gyveno apie ketverius metus, būdamas maždaug 4–8 metų) nustebino vietos gyventojo miškininko Stasio Eitučio iniciatyva pastatyta ąžuolinė L. Ivinskio skulptūra. Tai gražus šio tautos šviesuolio atminimo įamžinimas jo vaikystės kaime. Varniai – dar viena svarbi vieta L. Ivinskio gyvenime. Lietuviškų kalendorių leidėjas dažnai lankydavosi Varnių knygyne, jo iniciatyva buvo įsteigta skaitykla. Apie tai mums pasakojo Žemaičių vyskupystės muziejaus vedėjas Antanas Ivinskis. Jo iniciatyva prie Žemaičių vyskupystės muziejaus 2010 m. atidengta atminimo lenta, o Kolainiuose, kur L. Ivinskis mokėsi, pastatytas akmuo su kryžiumi. Kuršėnai – paskutinė Lauryno Ivinskio gyvenimo stotelė ir jo amžinojo poilsio vieta. Milvydų dvare jis praleido paskutinius savo gyvenimo metus. Po renovacijos duris lankytojams ką tik atvėrusiame įspūdingos medinės architektūros Kuršėnų dvare dabar eksponuojama unikali kalendorių kolekcija (nuo L. Ivinskio parengtų iki šiuolaikinių), pristatoma įvairiapusė pirmųjų kalendorių autoriaus švietėjiška veikla, taip pat L. Ivinskio premijos laureatai. Dvaro parke – medinė tautos šviesuolio skulptūrėlė, o centrinėje miesto aikštėje 1960 m. pastatytas skulptoriaus Petro Aleksandravičiaus sukurtas paminklas. Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazija taip pat puoselėja kraštiečio atminimą – čia įkurtas muziejus, galima pasigrožėti tautodailininko Stanislovo Kovėros sukurta L. Ivinskio portreto mozaika iš akmens. Paskutinė išvykos stotelė – aplankytas L. Ivinskio kapas, mintimis padėkota švietėjui, prisidėjusiam prie lietuvių literatūros sklaidos, įnešusiam svarų indėlį į lietuvių raštijos istoriją.

Dangira Undžienė

PAGĖGIAI

Vydūno draugijos narių susitikimas.

Rugpjūčio 5 d. vyko Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos ir Vydūno draugijos organizuotas renginys „Vydūno daugiareikšmiškumas“, skirtas lietuvių archeologės, baltų ir indoeuropiečių kultūros tyrinėtojos Marijos Gimbutienės 100-osioms gimimo metinėms paminėti ir rašytojo, filosofo Vydūno šviesiam atminimui pagerbti.

Renginio pradžioje buvo pristatyta ne vieną apdovanojimą pelniusio fotomenininko, Lietuvos spaudos fotografo Ramūno Danisevičiaus darbų paroda „LIKĘ“, autorius apžvelgė joje pateikiamus darbus, apibūdino darbų atlikimo technikos įvairovę.

Pradėdama konferenciją, bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė pasidžiaugė, kad tai tarsi ataskaitinis metinis su vydūnistika susijusių darbų apžvalgos renginys, tampantis ir atspirties tašku imtis naujų darbų. Jos dalyvius sveikino meras Vaidas Bendaravičius, Seimo narys ir Vydūno draugijos garbės narys Dainius Kepenis.

Simboliškai sugiedojus Vydūno „Lietuvių giesmę“, tapusią Vydūno draugijos himnu, buvo klausomasi pranešimų, pristatytos geriau Vydūną ir jo darbus pažinti leidžiančios knygos. Pranešimus skaitė Vydūno draugijos pirmininkė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė, etnologė habil. dr. Nijolė Laurinkienė, sveikos gyvensenos, gyvenimo (kvėpavimo) meno kursų mokytojas Eligijus Valskis, prof. habil. dr. Viktoras Justickis, Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos gimnazistės Lėja Degutytė ir Vesta Bladaitytė, Vydūno draugijos narė, rašytoja Rima Palijanskaitė. Rimos Palijanskaitės sudarytą Vydūno tekstų knygą „Apie tikėjimą“, kaip išskirtinį vidūnistikos įvykį, pristatė Lietuvos kultūros tyrimų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doktorantas Tadas Snuviškis. Leidinį „Išvysti kitaip“, skirtą Vydūno 150-osioms gimimo metinėms, pristatė jo sudarytoja, Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Rita Repšienė. „Storostų (Vydūno) giminės genealoginį medį (1589–1966)“ (lietuvių, rusų, vokiečių kalbomis) pristatė jo autorius Valentinas Juraitis. Tai vertingas informacijos šaltinis, kurį rengiant prisidėjo ir Vydūno vyriausiojo brolio Jono anūkė Brita Storost (Berlynas, Vokietija), jau ne vienus metus savo apsilankymais pagerbianti pagėgiškius. Sonata Nognienė

Konferencijos dalyviai ir svečiai. Astos Andrulienės nuotraukos R. Danisevičiaus fotodarbų parodos pristatyme.

GALERIJA. Juostų vijimo dirbtuvės

Bibliotekos nuotr. Kaunas. Vinco Kudirkos viešoji biblioteka vasarą vėl atvėrė kūrybinių dirbtuvių „Etnosas“ duris ir iki pat rudens kvietė kauniečius, norinčius susipažinti su senąja lietuvių kultūra ir tradiciniais amatais, į nemokamus renginius. Rugpjūčio mėnesį Jaunimo, meno ir muzikos skyriaus kiemelyje surengtose dirbtuvėse tautodailininkė Vilija Ratautienė papasakojo apie senąsias juostų vijimo tradicijas, pamokė nusivyti apyrankę ir senoviniu būdu nusipinti piemenų juostelę. (Monika Straupytė)

PASVALYS

Bernardui Brazdžioniui skirti skaitymai.

Mariaus Katiliškio viešoji biblioteka rugpjūtį parengė renginių ciklą, skirtą iškiliam kraštiečiui poetui Bernardui Brazdžioniui. Rugpjūčio 20 d. įvyko pirmasis ciklo renginys – skaitymai „Visos mūsų mintys, mūsų viltys prie gimtosios žemės ir namų“. Į skaitymus susirinko Pasvalio rajono literatų klubo „Užuovėja“ nariai, bibliotekos lankytojai. Poeto eiles ir savo kūrybą skaitė 10 skaitovų. Jie pasidalijo atsiminimais apie poeto apsilankymus Kaune, taip pat Pasvalyje, pradinėje Žadeikių kaimo mokykloje. Visi skaitymų dalyviai įsiamžino prie paminklo B. Brazdžioniui, 2020 m. iškilusio netoli bibliotekos, Lėvens ir Svalios upių santakoje. „Bernardas Brazdžionis paminkle yra toks pat ekspresyvus ir gyvas, kokį jį prisimenu iš mūsų susitikimų. Atrodo, kad jis grįžo į Pasvalį ir visam laikui čia apsigyveno“, – sakė literatė Margarita Lužytė. Skaitymuose skambėjusi pačių skaitovų kūryba liudijo, kad B. Brazdžionis įamžintas ne tik paminklu – jo poetiškas patriotizmas išlieka gyvas ir randa atbalsį žmonių širdyse.

Poetui skirtus renginius pratęsė rugpjūčio 26 d. bibliotekoje įvykęs susitikimas su Bernardo Brazdžionio literatūros premijos laureate poete, vertėja, literatūros žurnalo „Nemunas“ vyriausiąja redaktore Erika Drungyte. Viešnia padėkojo Pasvalio rajono savivaldybės tarybai, kad ji neleido nutrūkti Bernardo Brazdžionio literatūros premijai – 2016 m. perėmė ją iš premijos steigėjos Kauno miesto savivaldybės. Pristatydama 2021 m. pasirodžiusią savo eilėraščių rinktinę „Kalnas ir miestas“, poetė kalbėjo apie savo tikėjimą kalbos galia, jos pamatine funkcija formuojant žmogaus pasaulėžiūrą ir pajautą. Taip pat pasidalijo mintimis, kad jai kelia nerimą jaunosios kartos kalbinės išraiškos ir stiliaus nuskurdimas. Tai ji pastebi klausydama jaunimo grupių dainų, skaitydama jaunų autorių parašytus tekstus, kuriuos gauna žurnalo „Nemunas“ redakcija. E. Drungytę kalbino pasvalietė žurnalistė, literatė Kotryna Kraptavičiūtė.

Bernardo Brazdžionio renginių ciklą užbaigė vaikų muzikiniai-garsiniai skaitymai „Jei per Pasvalį tekėtų Pyvesa, o ne Svalia...“, surengti rugsėjo 30 d. Žadeikiuose, senoje B. Brazdžionio lankytoje kaimo mokykloje įkurtame edukaciniame centre. Skaitymus vedė bibliotekos teatro studijos „Kaukutis“ aktoriai, o vaikus skaityti drąsino studijos vadovė mokytoja Birutė Ladygienė. Iš viso renginyje nuskambėjo 40 poeto eilėraščių, pasirašytų Vytės Nemunėlio slapyvardžiu – tiek renginyje dalyvavo vaikų, atvykusių iš Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo parapijos vaikų dienos centro, visuomeninės organizacijos „Gelbėkime vaikus“ Pasvalio vaikų dienos centro ir Pasvalio „Riešuto“ mokyklos.

Renginių ciklas baigėsi linkint, kad B. Brazdžioniui skirti skaitymai Pasvalyje taptų tradicija.

Poetę E. Drungytę kalbino žurnalistė K. Kraptavičiūtė. Bibliotekos nuotr. Jūratė Genytė

ROKIŠKIS

Vėl atgijo lėlės. Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo skyriaus darbuotojos šią vasarą vėl pakvietė vaikus į pasakų, knygų ir lėlių teatro magišką pasaulį – XXV festivalį „Kai atgyja lėlės“. Mažiesiems žiūrovams festivalis kasmet dovanoja džiaugsmo ir neišdildomų įspūdžių, spektakliai ugdo vaikų vaizduotę, kūrybiškumą, moko gėrio ir atjautos.

Jubiliejinio festivalio pradžią nuotaikingai paskelbė smagios renginio vedėjos Marcelė ir Silvija (bibliotekininkės Valda Bugailiškienė ir Nadiežda Ivanova), dalyvius sveikino rajono meras Ramūnas Godeliauskas, bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Daiva Vilkickienė, Bajorų kultūros centro darbuotojos Dalia Ziemelienė ir Nijolė Čirūnienė.

Šiemet žiūrovai pamatė keturis spektaklius: Bajorų kultūros namų lėlių teatro ČIZ spektaklį-improvizaciją „Trys pasakų mazgeliai“ (rež. Nijolė Čirūnienė), Klaipėdos lėlių teatro kūrybinės grupės sukurtą spektaklį „Namai“, Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos lėlių teatro „Padaužiukai“ inscenizaciją „Lapė bibliotekoje“ (rež. Nadiežda Ivanova) ir Panevėžio lėlių vežimo teatro teatrinę improvizaciją „Lėlių cirkas“ (rež I. Ignatenko ir S. Alochinas).

Surengtame seminare „Lėlių teatro priemonės edukacinėje veikloje“, skirtame bibliotekininkams ir kitiems kultūros bei švietimo įstaigų darbuotojams, Klaipėdos lėlių teatro edukatorės Aušra Bakanaitė ir Monika

XXV festivalio „Kai atgyja lėlės“ dalyviai. Bibliotekos nuotraukos

Edukatorė M. Mikalauskaitė-Baužienė pristatė teatrinės lėlės galimybes.

GALERIJA. Žolinės puokštės

Bibliotekos nuotr. Trakai. Rugpjūčio 13 d. Trakų viešosios bibliotekos Tiltų filiale surengta popietė vaikams „Vasaros skaitymai“, skirta akcijai „Vasara su knyga“ ir artėjančiai Žolinės šventei. Vaikai sužinojo apie Žolinės tradicijas ir papročius, skaitė Birutės Mar knygos „Gėlininkė“ ištraukas, iš darželyje ir pievoje skintų žolynų kiekvienas komponavo savo Žolinės puokštę. Visi buvo nusiteikę kūrybiškai, kurdami puokštę įdėjo dalelę savo širdies šilumos, tad ir rezultatai buvo puikūs. (Elena Žilinskienė)

PUIKŪS AKCIJOS REZULTATAI

Akcijos „Vasara su knyga“, rengiamos birželio 1 d.–rugpjūčio 31 d., organizatoriai jau gali pasidžiaugti rezultatais ir kasmet augančiu akcijos populiarumu. Šiemet per tris vasaros mėnesius buvo perskaityta daugiau nei 100 000 knygų, t. y. beveik 10 000 knygų daugiau nei praėjusiais metais. Iš viso iššūkį įveikė beveik 18 000 gyventojų. Pasak akcijos „Vasara su knyga“ koordinatorės Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekos atstovo Tomo Knyga buvo šios vasaros desertas. Organizatorių nuotr. Pauliuščenkos, šių metų rezultatai parodė, kad vasarą skaito visa Lietuva, neišskiriant konkrečios amžiaus grupės, socialinės padėties ar išsilavinimo. „Tai džiugina labiausiai, to ir siekiame kiekvieną vasarą grįždami su nauju iššūkiu savo skaitytojams“, – teigė T. Pauliuščenka.

Šiemet akcijos rengėjai siekė įtraukti kuo įvairesnes, net ir atskirtį patiriančias, socialines grupes, o Lietuvos viešosios bibliotekos skatino savo skaitytojus įveikti iššūkį, padėjo jiems išsirinkti knygas. Pasak Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos darbuotojos Vaidos Žalienės, Šiaurinės bibliotekos paskatintos, prie akcijos prisidėjo 30 Panevėžio pataisos namų moterų, per vasarą perskaičiusių net 500 įvairaus žanro knygų. Akcijos rubrika „Skaitymas man iššūkis“ kvietė registruoti regos sutrikimų, disleksiją, autizmo spektro sutrikimų ar judėjimo negalią turinčius skaitytojus. Specialių skaitymo poreikių turintiems asmenims buvo suteikta prieiga prie akcijos draugės virtualios bibliotekos ELVIS garsinių knygų, negalintiems judėti – bibliotekos siūlė pristatyti knygas į namus.

Iš penkių pasiūlytų užduočių didžiausio dalyvių susidomėjimo sulaukė užduotis perskaityti detektyvinę knygą. Geriausiai dalyvių įvertintų knygų sąrašo viršūnėje atsidūrė Audronės Macijauskienės knyga „Kur vienaragis dabar?“, o populiarumu nepralenkiamas tapo J. K. Rowling bestseleris „Haris Poteris ir paslapčių kambarys“.

Daugiausia knygų perskaitė Kauno regiono gyventojai, nedaug atsiliko Klaipėdos ir Vilniaus apskričių gyventojai. Biblioteka rekordininke, pasiekusia geriausių rezultatų visoje Lietuvoje, tapo Šakių rajono savivaldybės viešoji biblioteka – čia iššūkyje dalyvavo net 973 rajono gyventojai! „Vasaros su knyga“ svetainėje ir „Facebook“ puslapyje jau paskelbti burtais išrinkti pagrindinių prizų laimėtojai, o kiekvienas iššūkį įveikęs dalyvis gaus atminimo dovanėlę – spalvingą daugkartinį šiaudelį gėrimams, kurį galės atsiimti registracijos metu pasirinktoje bibliotekoje rugsėjo mėnesio pabaigoje. „Vasara su knyga“ – jau šeštą kartą Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio apskričių ir savivaldybių viešųjų bibliotekų, mokyklų bibliotekų bei Lietuvos aklųjų bibliotekos kartu su Kultūros ministerija rengiama skaitymo skatinimo akcija. Organizatorių ir „Tarp knygų“ informacija

Mikalauskaitė-Baužienė supažindino su lėlių teatro istorija, kūrybiniais principais, atskleidė teatrinės lėlės gyvybės paslaptis, išradingai pristatė A4 formato lapo galimybes, kai pasitelkus kūrybingumą ir išlaisvinus vaizduotę paprastas popieriaus lapas gali tapti įtaigiu lėlių teatro personažu. Seminare visi dalyviai turėjo progą savo rankomis pasigaminti lėlę, pasisemti edukacinėje veikloje pritaikomų idėjų.

Į Rokiškio kultūros centrą praskleisti teatro uždangos šiemet atkeliavo vaikai iš Rokiškio, Jūžintų, Panemunėlio mokyklų ir darželių. Kai kurie dalyvavo jau ne pirmą kartą, kitiems lėlių teatras buvo naujiena. Festivalis organizuojamas įgyvendinant bibliotekos projektą, kurį finansuoja Rokiškio rajono savivaldybė. Nadiežda Ivanova

ŠILALĖ

Holokausto 80-metis. Minėdami Holokausto pradžios Lietuvoje 80-metį, rajono bibliotekininkai atidarė šiai temai skirtas parodas Šilalėje ir Tūbinėse, organizavo žygį „Atminties keliu“.

Šilalės viešojoje bibliotekoje rugsėjo 14 d. pristatyta paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. Joje eksponuojami sukaupti autentiški Holokausto liudininkų prisiminimai, per stebuklą išlikusios šeimyninės fotografijos, vaizdo interviu. Ekspozicijos stenduose (net 20-yje) pateikiamos 48 išsigelbėjusių vaikų istorijos. Paroda į Šilalę atkeliavo iš Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus, o visais parengiamaisiais darbais rūpinosi Komunikacijos ir inovacijų skyriaus vyr. bibliotekininkė Rūta Vaitkevičienė.

Po parodos atidarymo bibliotekininkės leidosi į žygį, kurio metu aplankyta buvusi Šilalės miesto žydų sinagoga, senosios žydų kapinės Šilalėje, masinių žydų žudynių vietos Tūbinių miške. Apie Šilalės mieste gyvenusius ir dirbusius žydus, jiems tekusią negailestingą lemtį papasakojo Komunikacijos ir inovacijų skyriaus vedėja Rima Norvilienė.

Tūbinių bibliotekoje jos darbuotoja Andželika Gečienė pasidalijo vietos gyventojos prisiminimais apie skaudžius to meto įvykius, pristatė Holokausto 80-mečiui parengtą spaudinių parodą.

Apžiūrint viešojoje bibliotekoje pristatytos parodos stendus. Bibliotekos nuotraukos Prisiminti Šilalėje gyvenę žydai.

Rima Norvilienė

TRAKAI

Apie ankstyvojo skaitymo naudą. Rugpjūčio 16 d. Trakų viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyrius pakvietė tėvelius su pačiais mažiausiais vaikučiais į edukacinį-sensorinį užsiėmimą „Ant žolyno kapt, kapt, kapt“. Tėveliai buvo supažindinti su projekto „Knygų startas“ komandos patarimais ir ankstyvojo skaitymo nauda.

Papasakojome, kad neurologiniu požiūriu pirmieji treji vaiko gyvenimo metai yra ypač svarbūs jo raidai, nes šiuo laikotarpiu smegenys ima pratintis prie kalbos. Remdamiesi aktorės Kristinos Savickytės patarimais kartu su vaikučiais skaitėme Indrės Zalieckienės knygelę „Kapt kapt kapt“. Naudodami judesį ir dar kartą ritmiškai skaitydami tekstą skaičiavome lašelius, žiūrėdami paveikslėlius kartu kūrėme jų istorijas. Pabandėme tikrovėje susikurti knygos iliustracijas – iš spalvingų maišelių gaminome lengvus debesėlius ir mėtėme juos į orą. Ant interaktyvių grindų vaikučiai galėjo pagauti besisukančias snaiges, sprogstančius muilo burbulus, miško gėles.

Džiaugiamės į biblioteką galėdami pasikviesti pačius mažiausius skaitytojus. Tikimės, kad puikios emocijos ir kartu praleistas laikas paskatins skaityti ir toliau lankytis bibliotekoje.

Smagūs žaidimai ant interaktyvių grindų. Bibliotekos nuotr.