MĖNESIAI IR DIENOS
TAI NUTIKO RUGSĖJĮ 1 d.
Prieš 100 metų pradėjo veikti Valstybinio centrinio knygyno filialas Marijampolėje – ši data laikoma Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos veiklos pradžia. Pradžioje biblioteka neturėjo atskirų patalpų, glaudėsi savivaldybės viename kambarėlyje. Jaunos valstybės skiriamų lėšų neužteko net leidinių naujienoms. Registruotų knygų turėjo 1162, neregistruotų – apie 300. Tačiau prieškariu Marijampolėje biblioteka savo fondu jau buvo antra (po marijonų vienuolyno bibliotekos). 1983 m. biblioteka įsikūrė specialiai projektuotame pastate. 2018 m. rekonstruota biblioteka tapo viena mėgstamiausių miesto įstaigų – be įprastos veiklos, ji organizuoja kultūros, edukacinius renginius. Populiarusis miestiečių mėgstamas festivalis „Reali virtu- Metų pradžioje savo įkūrimo šimtmetį biblioteka pradėjo šalia bibliotekos iškilusiu P. Kriaučiūno portretualybė“ šiemet vyko su švęsti instaliacija, kurią sukūrė Jolita Vaitkutė. Augustinos Miknevičiūtės nuotr. šūkiu 100.
2 d.
Tądien prieš 25 metus, 1996-aisiais, įsteigtas Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, kurio lėšos skiriamos kultūros ir šviečiamiesiems projektams. Fondo lėšų šaltiniai: valstybės dotacijos, juridinių ir fizinių asmenų dovanotos lėšos. Parama teikiama pagal 6 programas: periodiniai kultūros ir meno leidiniai; nacionaliniai periodiniai leidiniai; regioniniai periodiniai leidiniai; radijas ir televizija – nacionalinė; regioninė; internetinė žiniasklaida. Šiemet fondo lėšomis paremta maždaug 30 kultūros ir meno leidinių. Iš jų daugiausia lėšų gavo žurnalų „Metai“ (58 tūkst. eurų) ir „Nemunas“ bei „Literatūra ir menas“ redakcijos (po 55 tūkst. eurų); iš internetinės žiniasklaidos – bernardinai.lt ir 15min.lt „Kultūros“ skiltis (po 20 tūkst. eurų).
4 d.
Šventėme Baltijos jūros dieną, kuri minima pirmąjį rugsėjo šeštadienį. Daugiau kaip prieš 30 metų prasidėjus atgimimui, žaliųjų organizacijos nusprendė atkreipti visuomenės dėmesį į Baltijos jūros užterštumą. Tądien Baltijos šalių gyventojai vyksta prie jūros ir susikimba rankomis, taip simbolizuodami pirmąją lietuvių akciją „Baltijos apkabinimas“, kai šį veiksmą pratęsė ir latviai bei estai. Kodėl mūsų Baltija yra viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje? Lemia ir žmogaus veikla (pastaruosius kelerius metus maždaug kas pusmetį fiksuojami naftos išsiliejimai Baltijos jūroje; azoto perteklius dėl žemės ūkio veiklos; plastiko tarša), ir fizinės savybės (pusiau uždara, sekli jūra, teršalai išsilaiko ilgiau). Prieš metus Danijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos aplinkos ir žemės ūkio ministrai pasirašė deklaraciją dėl veiksmų, kuriais siekiama mažinti Vaidenės Grybauskaitės nuotr. Baltijos jūros taršą.
8 d.
Tarptautinė raštingumo diena, jau 55 metus (nuo 1966 m.) UNESCO pieš. minima UNESCO iniciatyva, siekiant priminti visuomenei raštingumo, kaip orumo ir žmogaus teisių veiksnio, svarbą. Šiemet jos renginiai buvo skirti skaitmeninei atskirčiai mažinti. Deja, milijonams žmonių pasaulyje nepažįstamas ne tik skaitmeninis, bet ir įprasto rašto pasaulis. UNESCO duomenimis, 2011 m. neraštingų žmonių (nemokančių skaityti ar parašyti paprasto sakinio) buvo 790 mln. Tokių asmenų daugiausia gyveno Pietų Azijoje, Šiaurės ir Užsachario Afrikoje. XX a. pradžioje ir Lietuva turėjo spręsti šią problemą, nes, būnant Rusijos imperijoje, reikėjo priešintis dar ir rusifikacijai. Atkūrus Lietuvos valstybę, aktyviai buvo rengiami kursai beraščiams bei mažaraščiams ir iki 1939-ųjų raštingų gyventojų padaugėjo iki 92 proc. Beje, nuo XX a. pab. dauguma išsivysčiusių valstybių neberenka informacijos apie gyventojų raštingumą, nes apie 99 proc. jų yra raštingi. Tarp tokių yra ir Lietuva.
12 d.
Tądien prieš 110 metų, 1911-aisiais, Joniškyje gimė poetas, spaudos darbuotojas Alfonsas Keliuotis (1911–1994), jaunesnysis žurnalisto ir rašytojo Juozo Keliuočio brolis. Dar paauglystėje Alfonsas spaudoje skelbė savo kūrybą, nuo 1930-ųjų apie dešimtmetį dirbo periodinių leidinių redakcijose („Ateities spinduliai“, „Naujoji Romuva“). 1939 m. pasirodžius pirmajai A. Keliuočio eilėraščių knygai „Nerūpestingas berniokas“, kitos poeto rinktinės skaitytojams teko laukti daugiau kaip 50 metų („Klajūnė liepsnelė“, 1991) – sovietiniais laikais jo eilėraščiai nebuvo spausdinami. Po karo vengdamas inteligentų tremties, atsisakė gyvenimo didmiestyje ir liko „provincijos mokytoju“. 1989 m. įsteigus Rokiškio krašto leidinį „Prie Nemunėlio“, beveik iki mirties jį redagavo. Nuo 2006-ųjų žurnalo leidimą perėmė Rokiškio viešoji biblioteka. O porą metų anksčiau biblioteka atidarė Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centrą.
Alfonsas Keliuotis (dešinėje) su broliu Juozu Rokiškyje. Nuotr. iš Rokiškio J. Keliuočio viešosios bibliotekos archyvo
* Atrinktos rugsėjo datos – tik subjektyvus redakcijos požiūris
43
