BIBLIOTEKŲ TURTAI
RARI, RARISSIMI E PICCOLE CURIOSITÀ. IŠ NACIONALINĖS BIBLIOTEKOS RINKINIŲ Jadvyga Misiūnienė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Retų knygų ir rankraščių skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja
Vasarą Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristatė visuomenei unikalius XVI–XX a. dokumentus iš Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus ir Nacionalinio publikuotų dokumentų archyvinio fondo rinkinių. „Rari, rarissimi e piccole curiosità“ – taip pavadinta ekspozicija, į kurią buvo surinkti skirtingi dokumentai, bet vienokiu ar kitokiu aspektu nepaprastai įdomūs, verčiantys nustebti ir žadinantys smalsumą (it. curiosità). Daugiau kaip trys dešimtys dokumentų visuomenės dėmesiui pateikti pirmą kartą, trečdalis jų – naujausi atradimai, tad galima teigti, kad jie turi ir mokslinę pažintinę vertę. Vienas įdomiausių dokumentų yra „Saliamono giesmė“ – XX a. pradžios rankraštinis tekstas hebrajų kalba, surašytas lapės pavidalu (beje, lapė – išminties simbolis). Tai figūrinės poezijos pavyzdys. 1934 m. kovo 29 d. Padubysyje šis rankraštis buvo padovanotas Lyduvėnų stoties viršininkui. Donatorius – E. Blumentalis, tikslesnių duomenų apie jį kol kas neturime. 1959 m. per Kauno antikvariatą biblioteka įsigijo šį rankraštį iš Kultūros ministerijos buhalterio Majausko už 2500 rublių.
KARTOGRAFINIAI LEIDINIAI
Vienas įdomiausių dokumentų – rankraštinis tekstas hebrajų kalba, surašytas lapės pavidalu. Saliamono giesmė. Rankraštis hebrajų kalba, apie 1934.
1595 m. Duisburge pirmą kartą spaudos istorijoje pasaulio žemėlapių rinkinyje pasirodė Lietuvos žemėlapis kaip atskiras kartografinis vienetas (atskiru lapu). Tai buvo garsaus XVI a. flamandų kartografo Gerardo Mercatoriaus (1512–1594) veikalo „Atlas, sive Cosmographicae meditationes de fabrica mundi et fabricati figura“ antra laida1. 1604 m. G. Mercatoriaus palikuoniai atlaso klišes pardavė Amsterdamo leidėjui Jodokui Hondijui (1563–1612) ir atlasas buvo perleidžiamas daugybę kartų iki pat 1634-ųjų keliomis kalbomis: lotynų, prancūzų, vokiečių, flamandų.
Nacionalinėje bibliotekoje aptiktas ir identifikuotas Lietuvos žemėlapis yra atskiras lapas iš trečios, ketvirtos arba penktos Mercatoriaus atlaso laidos lotynų kalba (1606, 1607 arba 1608 m.)2. Tiksliai nustatyti, iš kurios būtent, neįmanoma, nes šiuo atveju sutampa ne tik aversas, bet ir reversas, tai yra tekstinė dalis kitoje lapo pusėje3. Bet kuriuo atveju tai yra seniausias Lietuvos žemėlapis Nacionalinėje bibliotekoje. Nuo 1609 m. J. Hondijus Amsterdame šalia „didžiųjų merkatorių“ (atlas maior) pradėjo leisti ir „mažuosius merkatorius“ (atlas minor) – kišeninio formato Žr. Algimantas Muzikevičius. Gerardo Merkatoriaus Lietuvos žemėlapio leidimai. Knygotyra, 2010, t. 55, p. 320–321, įr. 3–5. 3 Būtent pagal reversą nustatomi pavieniai Mercatoriaus atlaso žemėlapiai. 2
1
Pirmoje Mercatoriaus atlaso laidoje (1585 m.) Lietuvai atskiras lapas nebuvo skirtas.
17
