GEROJI PATIRTIS
BERNIUKAS ŽIRNIUKAS KVIEČIA Į (NE)TRADICINĘ PAŽINTĮ SU LITERATŪRA IR TEATRU
Ernestas Vengeliavičius
Vaikams skirtas lėlių teatras „Berniukas Žirniukas“, savo veiklą pradėjęs dar tuometėje Valstybinėje respublikinėje bibliotekoje 1965 metais, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje gyvuoja iki šiol. Tiesa, kiek kitu formatu. Anksčiau teatre dirbusius profesionalius aktorius, kurie padėdavo lėlėms atgyti scenoje, pakeitė vaikai. Nepaisant to, šioje studijoje, kaip ir anksčiau, jaunieji lankytojai yra kviečiami į pažintį su dviem vienas kitą papildančiais – teatro ir literatūros – pasauliais.
Berniuką Žirniuką daugiau nei prieš 50 metų sukūrė dailininkas Gintautas Žalalis.
Per 55 metus būta visko: pakilimų, nuosmukių, pertraukų ir transformacijų. Vis dėlto, kelis kartus atsinaujinęs, teatras egzistuoja ne tik prisiminimuose. Šiandien jis gyvas įvairia veikla: vaikų susibūrimais, literatūros analizėmis, repeticijomis, spektakliais, diskusijomis, kurios užsimezga tarp tos pačios, tik gerokai atnaujintos Nacionalinės bibliotekos sienų.
IMASI NAUJŲ VEIKLOS FORMŲ
Prie dabartinės „Berniuko Žirniuko“ veiklos nebeprisideda profesionalūs aktoriai ar bibliotekininkai. Vaikai, įsikūnijantys į spalvinguosius lėlių personažus, vietoj suaugusiųjų siūlomos pramogos ją kuria patys, žiūrovams pateikdami įvairių žanrų pasirodymus. Nuo 2018 m. rudens atnaujintame teatre dirba dvi Nacionalinės bibliotekos darbuotojos: jo vadovė – Vaikų ir jaunimo literatūros departamento bibliotekininkė informacijos išteklių fondų formavimui Eglė Gudonytė, dailininkė – Vaikų ir jaunimo literatūros departamento kultūrinės veiklos vadybininkė Julija Charsika. Trupė yra parengusi keturių spektaklių premjeras.
Nors „Berniukas Žirniukas“ tradiciškai yra laikomas lėlių teatru, spektakliuose pasitelkiamos įvairios išraiškos formos. Naujausiame studijos darbe, kurį įkvėpė Daivos Čepauskaitės knyga „Baisiai gražūs eilėraščiai“, buvo vadovaujamasi pojūčio teatro principais. Spektaklio, kurio premjera įvyko rugsėjį rengtos „Kultūros nakties“ metu, žiūrovai buvo skatinami išmokti girdėti, jausti, pasikliauti ne tik regimuoju pasauliu. Klausytojams (vaikams ir jų tėvams) buvo užrištos akys, kutenama nosis, o fone tuo tarpu ne tik deklamuojami eilėraščiai, bet ir kuriami eilėraščio turinį iliustruojantys garsai: dūžtančio stiklo, girgždančių durų ir t. t. Ankstesnis teatro spektaklis „Sivužas“ buvo sukurtas naudojant pirštinines lėlės. Jis pastatytas pagal Mariaus Marcinkevičiaus ir dailininkės Linos Dūdaitės knygą ir pristatytas 2020-ųjų pradžioje. Spektaklis skirtas 4–8 metų vaikams. Pasaka apie paršelį, karvę Adelaidą ir pabaisą, gyvenančią po ledu, kviečia vaikus pasinerti į fantazijos pasaulį, kuriame svarbi draugystė, drąsa ir stereotipų laužymas. Pasak 31
