GYVASŽODIS

PROJEKTINĖ VEIKLA – JUDĖJIMO PIRMYN VARIKLIS

Šiandien turbūt nerasime nė vienos Lietuvos bibliotekos – ar tai būtų didelės struktūros mokslinė biblioteka, ar šalies pakraščio nedidelio miesto viešoji biblioteka, – kuri nevykdytų projektinės veiklos. O prieš kelis dešimtmečius atkurtos Lietuvos bibliotekos, veikdamos sparčiai besikeičiančių visuomeninių politinių įvykių sąlygomis, kad būtų patrauklios vartotojams teikdamos informacijos paslaugas, pirmiausia turėjo atnaujinti savo techninę įrangą, sukurti reikiamą infrastruktūrą. Taigi pirmasis projektas, suvienijęs visas šalies bibliotekas, buvo susijęs su skaitmenine transformacija – Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) kūrimu 1996 metais. Jį koordinavo Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Projektas kardinaliai pakeitė didesnės dalies bibliotekų darbuotojų darbo pobūdį – nuo popieriaus buvo pereita prie kompiuterių. O kol to buvo pasiekta, tikrai būta visko – dalis darbuotojų juk net nemokėjo naudotis kompiuteriais...

Nacionalinė biblioteka aktyviai dalyvauja inicijuodama projektus, jiems vadovauja ar yra jų partnerė. Be kiekvienais metais vykdomų savų vidutiniškai 30 projektų, Nacionalinė biblioteka ir toliau įgyvendina bendruosius didelės apimties (vadinamuosius skėtinius) projektus, kuriuose dalyvauja šalies viešosios bibliotekos, kitos atminties institucijos. Įgyta patirtis ir pasiekti rezultatai lėmė, kad šiuo 2014–2020 m. Europos

Giedrė Čistovienė. Vygaudo Juozaičio nuotr.

Sąjungos finansiniu periodu Nacionalinė biblioteka įgyvendina tris daugiau nei 23 mln. eurų vertės investicijų projektus: „Modernaus elektroninio turinio išsaugojimas ir sklaida“, „Visuomenės poreikius atitinkančios virtualios kultūrinės erdvės plėtra“ ir „Gyventojų skatinimas išmaniai naudotis internetu atnaujintoje viešosios interneto prieigos infrastruktūroje“. Vykdydami projektus, vadovaujamės globaliu visuose sektoriuose pritaikomu projektų valdymo standartų rinkiniu „A Guide to the Project Management Body of Knowledge“ (PMBOK).

Šiuo metu kultūros paveldu besidomintys vartotojai – renkantys studijoms medžiagą studentai ar moksleiviai, atliekantys namų užduotis, – jau sunkiai išsiverstų kad ir be tarptautinės skaitmeninės 2008 m. pradėjusios gyvuoti „Europeanos“ bibliotekos ar lietuviškojo kone prieš du dešimtmečius užgimusio „Epaveldo“, kurį skaitmenintais kultūros paveldo rinkiniais dabar jau pildo daugiau nei dvidešimt šalies atminties institucijų.

Pirmasis projektas, kuriame aš pati galėjau patirti bendradarbiavimą su viešųjų bibliotekų atstovais, buvo 2008–2013 m. vykdytas projektas „Bibliotekos pažangai“. Juo buvo atnaujinama viešųjų interneto prieigų infrastruktūra, bibliotekų darbuotojai mokomi atstovauti bibliotekai, mokyti gyventojus skaitmeninio raštingumo. Iki šiol džiugu prisiminti, kad Lietuvos viešųjų bibliotekų darbuotojai projekto „Bibliotekos pažangai“ metu

vietoj planuotų 50 tūkst. gyventojų skaitmeninio raštingumo apmokė per 100 tūkstančių. Kai pradėjome projektą, tik 53 proc. bibliotekų turėjo kompiuterių ir internetą. Projekto pabaigoje šis rodiklis pasiekė 97 proc. Beveik visoje šalies teritorijoje buvo išspręsta kompiuterio prieigos ir interneto problema. Pasibaigus projektui „Bibliotekos pažangai“, apie 2000 bibliotekų darbuotojų tiek mieste, tiek kaime gebėjo padėti lankytojams įgyti skaitmeninių įgūdžių ar juos pagerinti.

Kone visas šalies viešąsias bibliotekas sujudinęs projektas 2013–2016 m. buvo tęsiamas antruoju projektu („Bibliotekos pažangai 2“), kuris jau buvo skirtas bibliotekų infrastruktūrai įveiklinti. Dalyvauti jame paraiškas pateikė 57 viešosios bibliotekos. Bibliotekų darbuotojai buvo mokomi projektų inicijavimo, vartotojų poreikių tyrimo, projektų valdymo ir kitų įgūdžių, būtinų siekiant parengti ir įgyvendinti kokybiškus projektus. Tarp projekto tikslų buvo siekis, kad bibliotekos jaustųsi lygiavertės ir konkurencingos teikdamos paraiškas ne tik į nacionalinės reikšmės, bet į Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių fondų konkursus.

Projektinis finansavimas neabejotinai prisideda prie bibliotekų teikiamų paslaugų kokybės pagerinimo, tačiau dažniausiai būna fragmentiškas, nesistemiškas, todėl sudėtinga užtikrinti projektu sukuriamų rezultatų tvarumą. Negavus papildomo finansavimo, sukurtos paslaugos(-ų) palaikymas tampa tikru iššūkiu.

Nacionalinės bibliotekos projektinėje veikloje dalyvauju jau beveik dešimt metų, todėl iš patirties žinau, kad būtina sekti politinę situaciją, dalyvauti įvairiose darbo grupėse, kurios vėliau lemia finansavimo galimybes. Atstovaujame bibliotekai ne tik kaip mokymuisi, mokslui reikalingų informacijos išteklių teikėjai, bet ir kaip skaitmeninę, socialinę atskirtį mažinanti institucija, prisidedanti prie mokymosi visą gyvenimą veiklų.

Tarp kitų viešojo sektoriaus projektinės veiklos, ypač vykdant didelio masto projektus, iššūkių – didelė biurokratija ir viešieji pirkimai. Man yra tekę dirbti su Billo ir Melindos Gatesų fondu, tarptautinėmis „Erasmus+“, Šiaurės šalių, Lietuvos kultūros tarybos programomis, todėl galiu tvirtai pasakyti, kad sudėtingiausia dirbti su Europos Sąjungos struktūriniais fondais. Projektus įgyvendiname kartu su administruojančiomis agentūromis – vyksta nuolatiniai patikrinimai. Atrodytų, turėtumei džiaugtis – bus mažiau klaidų, geresni rezultatai. Tačiau pasirodo, jog tai neapsaugo nuo kitų kontrolierių, kurie dažnu atveju mano visiškai kitaip, ir jau „po fakto“ pasijunti baudžiamas tiesiog už tai, kad norėjai aukščiausios kokybės, už geriausią kainą ir trumpiausią laiką. Keista, jog kontrolieriams nerūpi, kad Lietuva įgyvendintų projektus laiku. Nė kiek nenuostabu, kad esame tarp valstybių narių, kurios save labiausiai „nusibaudžia“, – pateikiama daugiausia projektų įgyvendinimo pažeidimų.

Dar viena projektinio darbo specifika – nuolatiniai pokyčiai ir darbas „gaisrininko režimu“, t. y. greitas iškylančių problemų sprendimas. Bet jas įveikdamas įgyji galimybę tobulėti. Dar vis susiduriame su pasipriešinimu naujoms idėjoms, nenoru keisti ir keistis. Žinoma, ne visos siūlomos idėjos iš karto būna geros, todėl būtina jas plėtoti, išdiskutuoti. Tačiau tai, kaip rodo praktika, – kantrybės ir laiko klausimas. Tiesiog visada, vadovo žodžiais tariant, tenka pereiti per šiuos etapus: storming, norming, performing.

Reikia pripažinti, jog nuostatą, kad šiandien biblioteka suvokiama kaip vieta, kurioje malonu leisti laiką ir kurioje dirba kvalifikuoti specialistai, teikiantys profesionalią pagalbą, per tris nepriklausomos Lietuvos dešimtmečius padėjo sustiprinti ir bibliotekų vykdoma projektinė veikla. Bibliotekos juda teisinga linkme. Jų didžiausia stiprybė – žmonių bendrystė. Tokio draugiško, vieningo tinklo gali pavydėti bet kas. Nė viena kultūros institucija neturėjo tokių galingų, visą Lietuvą apimančių projektų, susijusių su techninės įrangos modernizavimu, informacinių sistemų kūrimu, darbuotojų kompetencijų kėlimu. Kai pasakai, kad dirbi bibliotekoje, daugelis, ko gero, dar patyliukais pagalvoja „a, ramybės oazėje“. Iš tikrųjų esame tikras inovacijų, pokyčių variklis, prisidedantis prie bibliotekų lankytojų gerovės.

Tarptautinės rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanijos „Kantar“ 2019 m. atliktas tyrimas akivaizdžiai parodė bibliotekų kuriamą vertę. Mes realiai padedame žmonėms spręsti kasdienes problemas, skatiname naujų produktų ir paslaugų atsiradimą, sudarome sąlygas naudotis informacinėmis technologijomis, ypač tiems, kurie turi ribotas galimybes, t. y. kaimo gyventojams, vyresnio amžiaus ir mažas pajamas gaunantiems asmenims. Tyrimas parodė, kad 15 proc. bibliotekų lankytojų neturi galimybės naudotis internetu kitur. O tai reiškia, kad net 85 proc. turi kitų alternatyvų, bet vis tiek ateina į biblioteką. Mano požiūriu, tai – pats didžiausias įvertinimas.

Smagu stebėti bibliotekų darbuotojų suvokimą, kad dirbame žmonėms, kad vartotojai mums daro paslaugą ateidami į biblioteką. Šiandien tvirtai galima teigti, kad šalies bibliotekos tampa strateginės svarbos įstaigomis, kuriančiomis pridėtinę vertę, įstaigomis, kurioms pavedama siekti strategiškai svarbių valstybės tikslų.

Giedrė Čistovienė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Projektų valdymo skyriaus vadovė