BIBLIOTEKŲ TURTAI

ŠIMTAMETĖS AGENTŪROS SPAUDOS FOTOGRAFIJOS

Aušra Marčiulaitytė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Paslaugų departamento Muzikos ir vizualiųjų menų skyriaus vyriausioji bibliografė

Nacionalinė naujienų agentūra ELTA šiemet švenčia savo veiklos šimtmetį – ji įkurta 1920 m. kovo 20 d. Laikinojoje sostinėje po Pirmojo pasaulinio karo vietoj Vilniuje ir Kaune buvusio vyriausybinio Lietuvos spaudos biuro. Šia proga siūlome paskaityti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Muzikos ir vizualiųjų menų skyriaus saugyklose saugomo Eltos spaudos fotografijų rinkinio apžvalgą. Rinkinyje sukaupta daugiau nei 29 tūkstančiai XX a. Lietuvos spaudoje publikuotų fotografijų.

Rinkinį sudaro nuotraukos, kauptos nuo agentūros įkūrimo 1920-aisiais iki 1990 m., nors kai kurios yra senesnės. Ankstyviausios fotografijos data – 1906 m. Didžiąją rinkinio dalį sudaro sovietiniu laikotarpiu darytos fotografijos, tarpukario nuotraukų – kur kas mažiau. Skiriasi ir jų temos: dauguma nuotraukų yra bendresnio pobūdžio. Sovietmečio pradžioje (stalininiu laikotarpiu – 1940–1953 m.) darytų fotografijų taip pat mažai, daugiau (skaičiuojant, kiek nuotraukų buvo padaryta per vienus metus) – nuo 1954-ųjų.

Dalis rinkinio fotografijų turi aiškių žmogaus veiklos žymių. Pavyzdžiui, kitoje pusėje užrašyta pagrindinė informacija: metai, pavadinimas, kartais – nufotografuotų asmenų pavardės arba priklijuotas lapelis su atspausdintais minėtais duomenimis. Šios informacijos nurodymas naudingas siekiant sisteminti ir identifikuoti nuotraukas, bet gali būti traktuojamas ir kaip techninis veiksnys, darantis įtaką nuotraukos kokybei. Minėtos žymės labiau būdingos ankstyvuoju sovietmečiu ir tarpukariu darytoms fotografijoms. Tarpukario nuotraukose pastebimi ir senėjimo ženklai, pavyzdžiui, išblukusios spalvos.

Iki 1955m. darytos nuotraukos turi spaudą „Patikrinta 1955 m.“, mat po Stalino mirties rinkinys buvo peržiūrėtas, siekiant atrinkti tik politiškai priimtinas fotografijas. Netinkamos nuotraukos buvo sunaikintos.

Visos Eltos rinkinio fotografijos yra nespalvotos. Kelios XX a. pradžios nuotraukos darytos sepijos technika. Dauguma rinkinio nuotraukų, ypač vėlesnio laikotarpio (nuo 7-ojo dešimtmečio), gerai išlikusios, nepažeistos. Prie naujesnių vietoj kitoje pusėje priklijuotų lapelių su pagrindine informacija buvo pridedami ant atskirų lapų atspausdinti nuotraukų sąrašai lietuvių ir rusų kalbomis.

NUO PROPAGANDOS IKI PEIZAŽŲ

Visas nuotraukas, ypač darytas sovietiniais metais, galima suskirstyti pagal pasirinktas potemes, tačiau iš esmės jos visos turėjo būti ideologiškai priimtinos sistemai ir buvo naudojamos kaip priemonė komunizmui propaguoti. Šiai grupei priskirtinos tos, kuriose užfiksuota komunistų partijos istorija, suvažiavimai, 1917 m. revoliucijos metinės bei partijos sekretorių vizitai į kitas ,,komunizmui draugiškas“ valstybes (pavyzdžiui, Indiją) arba parodomieji vizitai šalies viduje (tarkim, į pasiekimais išsiskiriantį kolūkį). Įdomus šios grupės nuotraukų pavyzdys – kadrai iš Fidelio Castro vizito į Sovietų Sąjungą XX a. 7-ajame dešimtmetyje. Šioms nuotraukoms būdingas dėmesys diplomatiniams aspektams ir egzotikos motyvui.

Fotografai dažniausiai fiksavo meno, mokslo, sporto, žemės ūkio bei industrializacijos pasiekimus. Rinkinyje gausa išsiskiria sportinius šokius ir įvairius koncertus fiksuojančios fotografijos. Vaizduojamiesiems menams skirta mažiau dėmesio. Mokslo laimėjimus vaizduojančiose

Daugelyje Eltos rinkinio nuotraukų pastebimas dėmesys modernizmo architektūrai. Nuotraukoje– Vilniaus sporto rūmų maketas, architekto Eduardo Chlomausko vizija. 1965 m.

Nuotraukomis buvo fiksuojamas ir kultūrinis gyvenimas. LTSR valstybinio styginio kvarteto repeticija. 1965 m.

nuotraukose gausu mokslininkų portretų ir mokslinio darbo įrankių (tokių kaip mikroskopai) vaizdų. Gausu ir sporto įvykių fotografijų, nors jų skaičius nusileidžia žemės ūkio ir industrializacijos pasiekimų kadrų skaičiui. Žemės ūkio grupėje vaizduojami ne tik augalų ir gyvūnų veisimo rezultatai (ropės, kiaulės, žąsys ir t. t.), bet ir darbo vaizdai, ypač tie, kuriuose naudojama tuo laikotarpiu moderni technika. Industrializacijos grupėje gausu vamzdžių klojimo, miškų kirtimo ir elektros stulpų vaizdų, nevengta fotografuoti gerų darbo rodiklių pasiekusių darbininkų ar, rečiau, tarnautojų.

Atskirą grupę sudaro įvairių pasaulio įvykių, tokių kaip Vietnamo karas, socialistų ir jų priešininkų susirėmimai trečiosiose šalyse bei streikai Vakarų pasaulyje, nuotraukos. Nepaisant to, kad jos darytos skirtingu

metu ir skirtingose vietose, vizualiai šios grupės nuotraukos labai panašios, turi aiškią ideologinę žinutę.

Taip pat fiksuoti (ar perfotografuoti) žymių Rusijos imperijos ir Sovietų Sąjungos karo vadų, politikų, rašytojų ar kitaip nusipelniusių žmonių portretai ar jų gyvenimą vaizduojantys dailės kūriniai. Įamžinti tik tie asmenys, kurių biografijos buvo priimtinos ideologiškai arba jie pasirinkti formuojant nacionalinio herojaus mitą (pavyzdžiui, generolas Kutuzovas).

Atskirą teminę grupę sudaro kitų socialistinių respublikų delegacijų vizitų į Lietuvą fotografijos. Jos turėjo atspindėti dviejų šalių bendradarbiavimą ir kolektyvo dvasią, todėl vizitų nuotraukose gausu vaizdų, kai šalių atstovai pozuoja darbe, prie lankytinų vietų ar tiesiog mieste. Neretai svečiai iš užsienio vilki savo šalies tautinius kostiumus – tai turėjo suintriguoti skaitytoją ir patenkinti jo egzotikos poreikį.

Rinkinyje nedaug nuotraukų, kuriose užfiksuotos garsios vietos: vaizdingi upių slėniai, istoriniai soborai, kuriuos dabar laikytume kultūros paveldo objektais, ar naujai paskirčiai (pavyzdžiui, muziejui) pritaikyti rūmai. Panašus nedidelis skaičius ir tokių nuotraukų, kuriose užfiksuoti tuo metu populiarių kino filmų kadrai. Ši grupė reta ir įdomi, nes tokiose fotografijose ypač nedaug politikos.

KARAS IR... KREPŠINIS!

Rinkinyje galima rasti nuotraukų iš dviejų karų: Antrojo pasaulinio ir Vietnamo. Antrojo pasaulinio karo nuotraukose aiškiai idealizuojama sovietų kariuomenės pergalė, didelis, netgi hiperbolizuotas dėmesys skirtas propagandai. Vaizdams iš Vietnamo karo būdingas didesnis siekis dokumentuoti, parodyti karo realybę (pavyzdžiui, į eiles suguldyti žuvusieji), nors jos taip pat atspindi politinį naratyvą. Prie šios grupės taip pat galima priskirti nuotraukas, tiesiogiai nevaizduojančias karo, bet su juo susijusias: vaizdus iš paradų, karinės technikos nuotraukas, fotografijas iš pratybų. 1988 m. užgimus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui, pastebima tendencija fiksuoti svarbiausius su juo susijusius įvykius. Dokumentuoti Sąjūdžio deputatų posėdžiai, fiksuoti mitingai, Baltijos kelio momentai. Sąjūdis nebuvo pristatomas neigiamai, kaip būtų galima tikėtis, spaudos skaitytojams leista susidaryti platesnį įvykių vaizdą, ne taip persunktą sovietinės ideologijos. Pastebėtina, kad, prasidėjus Sąjūdžiui, pakito ir nuotraukų aprašų retorika: iki tol vyravusią klampią, patoso ir komunistinės propagandos pilną kalbą pakeitė stilistiškai lengvesni ir patriotizmu pasižymintys teiginiai. Įdomu tai, kad nuotraukos, kuriose užfiksuotos krepšinio rungtynių akimirkos (ypač Kauno „Žalgirio“ ir Maskvos CSKA), taip pat naudotos kaip pasipriešinimo sistemai priemonė. Jos rodė, kad pasipriešinimas gali būti ne tik ginkluotas ar politinis, bet ir pilietinis. Panašias tendencijas atspindėjo ir Baltijos

kelio nuotraukos, tik jose politinis akcentas ryškes- kasdienių dalykų hiperbolizavimu, noru pavaizduoti bendruomenės, nis. Kadangi 9-ojo dešimtmečio pabaigos ir 10-ojo kolektyvinio darbo, pažangos dvasią. Tam nevengta naudoti pagalpradžios įvykiai turėjo nepaprastai svarbią reikšmę binių priemonių – matyti, kad kai kurios nuotraukos retušuotos. Lietuvos istorijai, šias nuotraukas (jų rinkinyje, beje, Negana to, nuotraukos, kuriose užfiksuoti įvykiai anapus Geležinės nėra daug) neabejotinai reikėtų laikyti svarbiomis uždangos, sukurdavo vienpusišką efektą: Sovietų Sąjungos gyvenistoriniu, politiniu ir kultūriniu požiūriu, turinčiomis tojai nematydavo viso įvykio vaizdo – didžioji dalis užsienio įvykių didelę emocinę vertę. nefotografuoti, o spausdinamos užsienio nuotraukos tinkamai neapSĄSAJOS SU OFICIALIUOJU NARATYVU ir tikslingai atrinktus vaizdus. Daugumą rinkinyje saugomų sovietmečio nuo- Sąjūdžio nuotraukos taip pat nešė politinę žinią, tik jau kitokią: traukų vienija siekis Sovietų Sąjungos gyvenimą ir jos neatstovavo oficialiajai ideologijai, priešingai – pasisakė prieš ją, pasiekimus pavaizduoti kuo palankiau. Pavyzdžiui, šiose nuotraukose aiškus noras parodyti Sąjūdžio ir jo organizuojadaug dėmesio skirta 1980 m. Maskvos olimpinėms mų renginių svarbą, pabrėžti kovą prieš priespaudą, laisvės siekio žaidynėms, kurios vaizduotos kaip išskirtinės svarbos idealizavimas. įvykis. Dėl gerai išvystyto represinio aparato politinio Michailo Gorbačiovo valdymo laikotarpiu (po 1985-ųjų) pastebima atspalvio neturinčios nuotraukos patekti į oficialiąją gerokai didesnė teminė laisvė. Žiniasklaidoje pradedami spausdinti spaudą nė negalėjo. Dėl šių priežasčių propagandi- bendresnio pobūdžio vaizdai, sumažėja industrializacijos ir žemės nis aspektas labai ryškus kone visose (su keliomis ūkio pasiekimų nuotraukų, politinis angažuotumas tampa nebe toks nereikšmingomis išimtimis) sovietmečiu darytose akivaizdus. Bet labiausiai šias tendencijas iliustruoja faktas, kad tuo Eltos rinkinio fotografijose. metu su Sąjūdžiu susijusius įvykius buvo galima pateikti kaip pasiBeveik visos nuotraukos (kai kada įskaitant ir priešinimo sistemai apraiškas. tarpukario) pasižymi pompastiškumu, įprastų, rašytos. Taigi gyventojai matydavo tik politinius tikslus atitinkančius ISTORINĖ VERTĖ Eltos rinkinio nuotraukų istorinė vertė įvairialypė. Pavyzdžiui, daugybė rinkinyje esančių industrializacijos ir žemdirbystės vaizdų nėra tokie reikšmingi, nes jie tik iš dalies atspindi realų gyvenimą. Fotografijose akcentuota pažanga ir pirmavimas, kaip, beje, ir visada laimingi žmonės, toli gražu neatitiko tikrovės, tad tie vaizdai ir nepasižymi didele istorine verte. Nepaisant politinio angažuotumo, retušavimo ir noro pavaizduoti tikrovę geresnę, nei ji buvo iš tikrųjų, dalį nuotraukų galima laikyti istorinėmis, kai kurias – netgi svarbiais kadrais. Fotografijos, kuriose užfiksuoti Sovietų Sąjungos lyderių diplomatiniai susitikimai ar tuometiniai miestai, kitos vietovės, istoriniai pastatai, pasižymi istorine verte. Krepšinio rungtynės žadino lietuvių patriotiškumo jausmus, o pergalės buvo prilyginamos pasipriešinimui Pasiruošimas 1980 m. olimpiadai, kadrai iš kino filmų, vyraujančiai sistemai. Kauno „Žalgirio“ ir Maskvos CSKA rungtynių akimirka, su kamuoliu Chomičius. 1988 m. – Valdemaras Vietnamo karo vaizdai – šios fotografijos taip pat turėtų būti laikomos istoriškai svarbiomis. Jos padeda atsekti miestų (ar vietovių) raidos kaitą, fiksuoja eilinius žmones jų kasdienėje aplinkoje, t. y. parodo autentišką to meto gyvenimą, įamžina retus kadrus. Be to, kai kurios Eltos rinkinyje saugomos nuotraukos padarytos įdomiais, neįprastais rakursais, kurie priartina dokumentinę nuotrauką prie meninės.

RINKINIO AKTUALUMAS ŠIANDIEN

Taigi kodėl reikia saugoti sovietmečiu darytas nuotraukas, juolab kai ne visos yra istoriškai vertingos? Atsakymas paprastas – Eltos nuotraukos fiksavo to meto įvykius, jos yra reikšmingi to laikotarpio vaizdo dokumentai, svarbūs sociokultūriniu ir politiniu aspektais. Šis rinkinys gali būti naudingas mokslininkams, tiriantiems sovietmečio kasdienybę, propagandos įrankius ir kitus to meto aspektus. Šios nuotraukos taip pat gali sudominti architektūros ir kraštovaizdžio tyrinėtojus, fotografijos ar socialinės istorijos specialistus bei visus, besidominčius Lietuvos praeitimi.