NAUJI LEIDINIAI

NACIONALINĖJE BIBLIOGRAFIJOJE – IR LIETUVOJE APGINTOS DISERTACIJOS

Kiekvienais metais Lietuvoje apginama apie 350 įvairių mokslo sričių disertacijų. Lietuvoje doktorantūros studijas vykdo 14 universitetų, 11 valstybinių mokslinių tyrimų institutų. Iki šiol susistemintos informacijos apie Lietuvoje apgintas disertacijas neturėjome: jų sąrašus skelbdavo skirtingos institucijos, išleisdavo atskiromis knygelėmis siekdamos informuoti, kas per tam tikrą laikotarpį padaryta. Šiemet pasirodęs elektroninis leidinys „Bibliografijos žinios. Disertacijos. 2019“* – tai Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos pradėta leisti nauja nacionalinės einamosios bibliografijos dalis, kurioje pateikiama klasifikuota bibliografinė informacija apie šalyje apgintas daktaro disertacijas.

„Iki šiol susistemintų informacinių išteklių, apimančių visas Lietuvoje apgintas disertacijas, neturėjome, nors tai itin aktualu ir besirengiantiems doktorantūros studijoms, ir akademinei visuomenei, norinčiai susipažinti, pamatyti ir įvertinti bendrą šalyje sėkmingai parengtų ir apgintų disertacijų visumą“, – pristatydamas bibliografinę rodyklę, rašo dr. Mindaugas Gedvilas.

Leidinys apima visų šalies aukštajame moksle išskirtų 6 sričių (gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos, žemės ūkio, socialinių ir humanitarinių mokslų) 47 krypčių ir 2 meno sričių (scenos ir ekrano, vaizduojamųjų menų) 5 krypčių 2019 m. Lietuvoje išleistas ir Nacionalinei bibliotekai pristatytas disertacijas. Sudarant leidinio struktūrą, buvo vadovautasi Mokslo ir meno krypčių klasifikatoriumi (2019 m. redakcija), o disertacijų bibliografinio įrašo elementai parengti pagal Tarptautinio standartinio bibliografinio aprašo (ISBD) reikalavimus. Leidinyje papildomai pateikiama bibliografinių duomenų apie disertacijos santrauką (kai ji integruota), autoriaus darbų iki disertacijos gynimo sąrašą, disertacijoje naudotos literatūros sąrašą, mokslinio darbo rengimo laiką, taip pat kokios srities mokslinis laipsnis suteiktas ir kokia institucija suteikė.

Bibliografijos žinios. Disertacijos. 2019 [elektroninis išteklius]: Lietuvos valstybinės bibliografijos rodyklė. 2019–. Vilnius, 2020. 91 p.: asmenvardžių rodyklė. Prieiga per internetą: https://drive.google.com/ file/d/1bcPG_wmVBaJwoKBPtJIz1xdM1qxfDPIw/view Renginys „Lietuvos disertacijos: leidyba, saugojimas, apskaita“ Lietuvos mokslų akademijos mažojoje konferencijų salėje sulaukė nemažo specialistų dėmesio. Virginijos Valuckienės nuotraukos

Bibliografijos rodyklėje pateikiamos interaktyvios nuorodos į Nacionalinės bibliografijos duomenų banką (NBDB) ir Lietuvos akademinę elektroninę biblioteką (eLABa), nurodant disertacijos prieigos vietą. Suaktyvinus po kiekvienu bibliografiniu įrašu esančią „Nuorodą į NBDB“, galima pasiekti išsamų dokumento bibliografinį įrašą kartu su papildoma informacija ir apie jo saugojimo vietą. Įrašai skyrių viduje išdėstyti pagal abėcėlę. Leidinyje skelbiama 518 disertacijų ir jų santraukų bibliografinių įrašų, pabaigoje pateikiama asmenvardžių rodyklė. Naudojantis pagalbinės

rodyklės sąsajomis su bibliografiniais įrašais, galima atlikti paiešką pačioje bibliografijos rodyklėje.

Disertacijų ir jų santraukų elektroninės versijos (PDF formatu) viešajai prieigai teikiamos Lietuvos akademinės elektroninės bibliotekos Lietuvos elektroninių tezių ir disertacijų duomenų bazėje (eLABa ETD). Kai doktorantai yra pateikę disertacijas ir (arba) jų santraukas eLABa ETD, suformuojama interaktyvi „Nuoroda į eLABa“, nukreipianti vartotoją į pradžios tinklalapį. Taip sudaroma galimybė viešai susipažinti su mokslo darbais ir santraukomis (iškart ar pasibaigus dokumento viešosios prieigos draudimo laikotarpiui). 2020 m. pradėta leisti kasmetė Lietuvos valstybinės bibliografijos rodyklė „Bibliografijos žinios. Disertacijos. 2019“ buvo pristatyta Lietuvos mokslų akademijoje rugsėjo 23 d. surengtame seminarediskusijoje „Lietuvos disertacijos: leidyba, saugojimas, apskaita“, kurį organizavo Lietuvos mokslų akademijos Jaunoji akademija (LMAJA) kartu su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos ir komunikacijos mokslų departamentu bei Vilniaus universiteto leidykla. Renginį vedė LMAJA mokslinė sekretorė dr. Diana Marčiulynienė ir Nacionalinės bibliotekos Informacijos ir komunikacijos mokslų departamento Bibliotekininkystės ir bibliografijos tyrimų skyriaus ekspertė dr. Nijolė Bliūdžiuvienė, pranešimus skaitė Lietuvos mokslų tarybos Mokslo ir politikos skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Karužaitė, Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus vadovė dr. Viktorija Vaitkevičiūtė Verbickienė, LMAJA narys, Nacionalinės bibliotekos Informacijos ir komunikacijos mokslų departamento Bibliotekininkystės ir bibliografijos tyrimų skyriaus vyriausiasis bibliografas-tyrėjas dr. Tomas Petreikis, Vilniaus universiteto leidyklos direktorius dr. Arūnas Gudinavičius.

Pasak susistemintą nacionalinės einamosios bibliografijos elektroninį išteklių pristačiusio T. Petreikio, visos Nacionalinės bibliotekos kaip privalomieji egzemplioriai gautos ir tvarkingai parengtos disertacijos nesunkiai buvo aprašytos. Tačiau kai kurie doktorantai vėluoja pristatyti disertaciją į Nacionalinę biblioteką ir ypač pateikti ją įkelti į eLABa, neaišku, kas turi prižiūrėti, kad jie laiku (per dvi savaites po apgynimo) tai padarytų. Todėl leidinyje prie kai kurių įrašų nėra „Nuorodos į eLABa“. Kartais buvo neaiški institucija, suteikusi daktaro laipsnį (jungtinių doktorantūrų atveju dalyvaujant keliems universitetams), įvairavo ir informacijos apie instituciją pateikimas – nuo universiteto iki katedros ar instituto lygmens.

Seminare taip pat aptarti disertacijų sklaidos, leidybos, viešosios prieigos suteikimo ar ribojimo, identifikatoriaus suteikimo (nuo 2020 m. ISBN neteikiamas, nes disertacija turi rankraščio statusą, be to, autorius gali riboti prieigą), disertacijų reikšmės mokslo komunikacijai klausimai.

Disertacijų ir jas pristatančio bibliografinio leidinio rengimo klausimus aptaria dr. T. Petreikis (kairėje), šalia sėdi dr. A. Gudinavičius.

Lietuvos nacionalinės bibliotekos atstovės (iš kairės): dr. N. Bliūdžiuvienė, už Disertacijų fondo tvarkymą Nacionalinėje bibliotekoje atsakinga Dalia Tarailienė ir dr. Viktorija Vaitkevičiūtė Verbickienė.

Nuo šiol kasmet vienoje vietoje bus galima rasti suklasifikuotą bibliografinę informaciją apie Lietuvoje apgintas disertacijas, pamatyti bendrą šalies mokslo darbų vaizdą, susipažinti su aukštojo mokslo pasiekimais ir rezultatais.

Parengė Vaidenė Grybauskaitė

APIE DISERTACIJŲ FONDO NAUDOJIMĄ • Nuo 1994 m. yra privaloma vieną visų Lietuvoje apgintų disertacijų egzempliorių pateikti Nacionalinei bibliotekai, autoriai jį atneša patys ar atsiunčia paštu. Šiuo metu bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugoma per 9400 disertacijų; seniausia yra 1939 m. iš muzikos srities. • Jos išduodamos skaitytojams kaip ir kiti dokumentai šiame skyriuje (į namus neišduodamos).

Anksčiau daugiausia buvo domimasi socialinių ir humanitarinių mokslų disertacijomis, dabar jų užsakoma mažiau, nes yra lengviau pasiekiamos. • Jei yra raštiškas autoriaus sutikimas, remiantis šiais metais patvirtintomis naudojimosi biblioteka taisyklėmis, pats vartotojas gali savarankiškai fotografuoti disertacijas (fragmentiškai mobiliaisiais įrenginiais be blykstės), kopijas gali daryti ir skyriaus darbuotojas.

Pagal V. Vaitkevičiūtės Verbickienės pranešimą