KRONIKA / ŽINIOS IŠ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ

AKMENĖ

Kūrybiniai ir praktiniai mokymai. Rajono savivaldybės viešoji biblioteka organizavo kūrybinius, teorinius ir praktinius mokymus „Epaveldas“: mokslui, darbui ir laisvalaikiui“ ir „Ekslibriso edukacija „Vienas atspaudas“, skirtus viešosios bibliotekos, miestų, kaimų, mokyklų bibliotekininkams. Mokymus vedė Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Kraštotyros, senųjų spaudinių ir skaitmeninimo skyriaus vyresn. bibliotekininkės Jonė Gorytė ir Lolita Putramentienė.

Mokymų „Epaveldas“: mokslui, darbui ir laisvalaikiui“ lektorė J. Gorytė supažindino su kultūros paveldo paieškos virtualioje erdvėje galimybėmis, svetaine www.epaveldas.lt, įvairiomis kolekcijomis. Kita užsiėmimo dalis buvo skirta interaktyviam komandiniam žaidimui naudojant išmaniąsias technologijas.

Ekslibriso edukaciją vedusi profesionali dailininkė, lektorė L. Putramentienė pristatė Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Knygos grafikos centrą, kaip išskirtinę bibliotekos kūrybinę erdvę, supažindino su edukacine programa „Vienas atspaudas“, su ekslibriso istorija. Mokymų dalyviai turėjo galimybę sukurti savo knygos ženklą.

Lektorė L. Putramentienė, bibliotekos direktorė Z. Sinkevičienė, lektorė J. Gorytė. Kristinos Urniežienės nuotr.

Viešosios bibliotekos Vegerių kaimo filialo vyr. bibliotekininkas Dainius Sarapinas pristatė senovinių pinigų parodą ,,Pinigai, pinigėliai ...“ Joje galima pamatyti pinigus, cirkuliavusius Vegerių kaimo apylinkėje nuo 1650 metų iki šių laikų (nuo Jono Kazimiero valdymo metais kaldintų šilingų, iki Smetonos laiku cirkuliavusių litų ar centų). Iš retesnių monetų galima paminėti 1849 metų Nyderlandų 25 centus ar 1710 metų Švedijos pinigą. Vadinasi, kadaise Vegeriuose lankėsi svečiai iš tolimosios Olandijos ar Švedijos. Zita Sinkevičienė

JONIŠKIS

Sensorinių skaitymų erdvė. Įgyvendinant Lietuvos kultūros tarybos iš dalies finansuojamą projektą „Išlaisvink pojūčius: sensorinių skaitymų ir pojūčių erdvės įkūrimas“ Jono Avyžiaus viešosios bibliotekos Žagarės padalinyje atidaryta Sensorinė skaitymų ir pojūčių erdvė, bendruomenei pristatytos numatomos veiklos.

Jono Avyžiaus viešosios bibliotekos direktorė J. Šimkevičiūtė papasakojo, kad šios erdvės idėją parsivežė iš Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos, kurioje vyksta sensoriniai skaitymai autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams. Direktorės nuomone, šioje erdvėje išbandyti įvairias edukacijas galės visi bibliotekos lankytojai. Joje biblioteka organizuos sensorinius skaitymus šeimoms, muzikos ir meno edukacijas, aromaterapijos užsiėmimus, šviesos ir kinetinio smėlio edukacijas.

Šiaulių apskr. Povilo Višinskio viešosios bibliotekos darbuotojos veda sensorinius skaitymus. Viešosios bibliotekos nuotr.

Sensorinių skaitymų ir pojūčių erdvės atidaryme dalyvavusios Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos darbuotojos vedė sensorinius skaitymus vaikams, kvietė juos pajusti skaitomą pasaką įvairiais pojūčiais: klausa, lytėjimu, rega, skoniu ir uosle. Gita Vilčiauskienė

KRETINGA

Tarptautinė konferencija. Rugsėjo 30 d. Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje surengta tarptautinės patirties dalijimosi konferencija „Šiuolaikinė biblioteka: galimybės bendruomenei“, kurią finansavo Kretingos rajono savivaldybės administracija ir Lietuvos kultūros taryba.

Jos dalyvius pasveikino Kultūros ministerijos atstovė Gražina Lamanauskienė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos gen. direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, LR Seimo narys Antanas Vinkus, Kretingos rajono savivaldybės vadovai.

Konferencijos pagrindinis tikslas, kaip teigė jos iniciatorė ir moderatorė, M. Valančiaus viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Erika Kazlauskienė, keičiantis patirtimis su kolegomis iš Lietuvos ir užsienio ugdyti Klaipėdos regiono bibliotekininkų kompetencijas, kurios būtinos tenkinant bendruomenių poreikius. Joje buvo aptartos sėkmingiausios veiklos sritys, aktualios paslaugos, bibliotekų potencialas kultūrinėje ir socialinėje erdvėje.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atstovė Giedrė Čistovienė, remdamasi tarptautinės rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanijos „Kantar" atliktais Lietuvos bibliotekų tyrimais, pristatė bendras šalies bibliotekų veiklų tendencijas. Tyrimo rezultatai akivaizdžiai parodo per dešimtmetį įvykusius pokyčius ir atskleidžia bibliotekų kuriamą vertę.

Tarptautinių partnerių iš užsienio, kurie dėl sudėtingos epidemiologinės situacijos atvykti negalėjo, pranešimai buvo transliuoti pasitelkiant technologijas. Helsinkio (Suomija) miesto bibliotekos atstovė Lotta Muurinen dalijosi patirtimi, kaip biblioteka sprendė iššūkius, iškilusius Suomijoje dėl koronaviruso įvedus karantiną. Herningo

Bibliotekos direktorė Birutė Karčauskienė atidaro konferenciją.

Viešosios bibliotekos nuotr. (Danija) bibliotekos atstovas Mikkelis Hartvigas Haaningas aptarė, kaip įvairūs faktoriai lemia bibliotekos bendruomenės ir pačios bibliotekų veiklos modelių pokyčius. Pranešėjas pabrėžė, kad bibliotekos turi suvokti savo lankytojų poreikius, sutelkti dėmesį į bendravimą ne vien bibliotekos aplinkoje, skatinti bendradarbiavimą, naudoti į vartotoją orientuotas inovacijas, padėti lankytojams pasijusti bibliotekos šeimininkais, didinti jų įsitraukimą, teisingai nustatyti vaidmenį, kurį biblioteka atlieka kitų įstaigų grandinėje.

Pranešimus skaitė ir Klaipėdos regiono bibliotekų, lyderiaujančių darbo su vietos bendruomenėmis srityje, atstovai. Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos direktorė kalbėjo apie bibliotekos vaidmenį pokarantininėje realybėje, akcentavo nuotolinių, virtualių ir ekstensyvių paslaugų stiprinimą. Loreta Liutkutė (Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka) dalijosi sėkmingai vykdomų veiklų, pritaikytų žmonėms su negalia, patirtimi. Diana Ciparienė, laikinai einanti Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos direktoriaus pareigas, pristatė Gargždų bibliotekos ir jos padalinių įdirbį su bendruomenėmis, taikant darbe mobiliąją mini studiją. Paskutinis pranešimas buvo skirtas pristatyti renginio šeimininkų – Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos – 2018–2020 metų veiklą ir patirtį tenkinant kintančius bendruomenės poreikius. Birutė Naujokaitienė

MAŽEIKIAI

Paminėtas Henriko Nagio 100metis. Spalio 12-ąją sukanka 100 metų, kai Mažeikiuose gimė poetas, pedagogas, literatūros ir meno kritikas, publicistas, žurnalistas, vertėjas, filologijos mokslų daktaras Henrikas Nagys

Viešoji biblioteka jau ne vieną renginį skyrė kraštiečio 100-mečiui paminėti ir toliau juos tęsia. Spalio 8-ąją Mažeikių viešojoje bibliotekoje apie mūsų kraštietį pasakojo, archyvinius dokumentus, nuotraukas demonstravo Maironio lietuvių literatūros muziejaus Išeivių literatūros skyriaus vedėja, humanitarinių mokslų daktarė Virginija Paplauskienė, kuri geriausiai žino visos

Nagių šeimos gyvenimo vingius, poetų Henriko Nagio ir jo sesers Zinaidos Nagytės-Liūnės Sutemos kūrybos kelius (pranešimas „H. Nagys: ar plaktų širdis, jei nebebūtų jokios vilties...“). Išstudijavusi jų laiškus, dienoraščius, knygas, artimai bendravusi su jų šeimos nariais, V. Paplauskienė yra išleidusi monografiją apie Liūnę Sutemą, kurioje labai daug vietos skiriama ir broliui Henrikui. Maironio lietuvių literatūros muziejuje yra sukauptas beveik visas H. Nagio archyvinis palikimas. Laiškai, dienoraščiai, atsiminimai yra ypač vertinga medžiaga, reikalaujanti kruopštaus tyrinėjimo. Ekrane keičiantis nuotraukoms iš muziejaus fondų, pranešėja išsamiai pasakojo apie mūsų kraštiečio gyvenimo ir kūrybos kelią, glaudų brolio ir sesers ryšį, Henriko leidybinę ir kultūrinę veiklą, akademinį ir kūrybinį darbą išeivijoje. Lektorė pristatė visus šešis H. Nagio poezijos rinkinius, citavo ištraukas iš poeto laiškų, straipsnių, kuriuose jis teigė, kad tik kokybiškai svari literatūra gali būti efektyviausiu ginklu prieš nutautėjimą ir užmarštį. Antroje renginio dalyje skambėjo poezijos ir muzikos programa „Neprijaukintas brolis sakalas“, kurią specialiai Mažeikiams parengė aktoriai Dalia Jankauskaitė, Pijus Ganusauskas ir džiazo virtuozas Vytautas Labutis. Tą vakarą į tėviškę sugrįžo H. Nagio dvasia, jo mintys ir žodžiai.

H. Nagio 100-mečio minėjimas organizuotas įgyvendinant Lietuvos kultūros tarybos ir Mažeikių rajono savivaldybės finansuojamą bibliotekos projektą „Interaktyvus Mažeikių krašto kultūrinis žemėlapis: atrask, pažink, kurk, dalinkis“. Viešojoje bibliotekoje eksponuota nuotraukų ir spaudinių paroda „Henrikas Nagys – išdidžios vienatvės poetas“. Dangira Undžienė

PALANGA

Medinė architektūra. Rugsėjo 15 d. Palangos viešojoje bibliotekoje miesto bendruomenei pristatyta ilgamečio krašto pedagogo Algimanto Vincento Želvio autorinė knyga-albumas „Puošybos elementai medinėje Palangos architektūroje”. Leidiniui įvadinį straipsnį „Medinė Palangos architektūra – svarbus kurortinės aplinkos estetinės kokybės faktorius“ parašė prof. dr. Petras Grecevičius ir architektė Maja Ptašek. Spalvingą nekomercinį leidinį anglų ir lietuvių kalbomis finansavo Palangos miesto savivaldybė.

Pirmą kartą dar būdamas moksleivis A. V. Želvys apsilankė Palangoje 1947 m. ir jau tada susižavėjo puošniomis verandomis, terasomis ir mansardomis, jų puošybos elementais. Nuo 1962 m. Palangoje apsigyvenęs mokė vaikus chemijos, ugdė jų gebėjimus fotografijos ir kino būreliuose. Daugmaž nuo tada autorius ne tik žavisi, bet ir fiksuoja nuolat kintančią Palangą. Kurorto pokyčius A. V. Želvys akcentavo ir pristatydamas albumą. Jame publikuojamos 2008–2019 m. fotografijos, suskirstytos į tris skyrius: istorinės medinės architektūros statiniai, gyvenamieji namai, mažosios architektūros statiniai.

Autorius džiaugėsi, kad grįžta mediniai puošybos elementai, deja, Palangoje po karo išnykusios langinės populiarios kažin ar betaps. Tačiau naujai statomos ar rekonstruojamos vilos – puošnios, de-

Knygos autorius A. V. Želvys. Viešosios bibliotekos nuotr. koratyvios, stengiamasi išryškinti jų ornamentiką, atskleisti pastato puošnumą. Spalvotos fotografijos leidžia ne tik įvertinti ornamentikos subtilumą, bet ir spalvinį architektūros grožį. Dainora Kaniavienė

PANEVĖŽYS

Susitikome parodoje. Paskutinį rugsėjo savaitgalį „Cido“ arenoje vykusioje 25-ojoje tradicinėje tarptautinėje verslo ir pasiekimų parodoje „EXPO Aukštaitija 2020“ lankytojus pasitiko galybė įvairiausių sričių organizacijų: nuo verslo įmonių, meno kūrėjų iki švietimo ir kultūros įstaigų.

Renginys vienoje vietoje subūrė daugiau kaip 150 dalyvių. Panevėžio miesto savivaldybės Kultūros stende šeštadienį pasinerti į kūrybinę veiklą kvietė ir Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos kolektyvas. Panevėžiečiams ir miesto svečiams parengėme programą visai šeimai: patys mažiausi grožėjosi trimačiais atgyjančiais personažais interaktyviose papildytosios realybės knygose, moksleiviai išmėgino lego robotukų konstravimą ir programavimą. Maži ir suaugusieji išbandė piešimą grafine planšete, atsakinėjo į interaktyvios viktorinos klausimus apie Panevėžį. Parodos svečiai susidomėjo ir bibliotekos pristatomu 3D spausdintuvu. Jie ne tik smalsiai stebėjo, kaip iš plastiko gijų

Parodoje veiklas pristačiusi bibliotekos komanda.

Viešosios bibliotekos nuotr. gimsta įvairūs trimačiai objektai, bet ir išbandė jėgas spręsdami spausdintuvu pagamintas smagias trimates dėliones.

Renginyje dalyvavo ne tik Panevėžio, aplinkinių regionų, bet ir visos šalies įmonės, sulaukta svečių ir iš kaimyninių valstybių. Tad ši paroda buvo puiki proga susirinkusiam gausiam būriui lankytojų pristatyti Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos veiklą ir paslaugas, parodyti, kad čia galima ne tik skaityti, bet ir bendrauti, pramogauti, tobulėti. Indrė Rapkevičienė

PASVALYS

Tradiciniai skaitymai. Mariaus Katiliškio viešoji biblioteka rugsėjo 18 d. surengė kasmetinius Mariaus Katiliškio skaitymus, skirtus rašytojo gimtadieniui paminėti. Skaitymai skelbė ir Pasvalio miesto šventės pradžią, kvietė pasvaliečius bei miesto svečius praleisti popietę Svalios pakrantėje prie gatvės muzikanto Antanėlio skulptūros.

Šiemet Mariaus Katiliškio skaitymuose buvo apdovanoti Bibliotekos premijos konkurso laureatai, skambėjo jų skaitomi konkursiniai kūriniai. Bibliotekos premija įsteigta 1995 m., siekiant įamžinti rašytojo Mariaus Katiliškio atminimą, konkursas organizuojamas kas treji metai.

GALERIJA. Tarptautinės sėkmės projektas

Vygaudo Juozaičio nuotr. Vilnius. Spalio mėnesį pradėtas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos įgyvendinamas ankstyvojo skaitymo skatinimo projektas „Knygų startas“. Šia proga spalio 1d. Nacionalinės bibliotekos tradiciniuose rytmečio skaitymuose apsilankiusi projekto globėja Diana Nausėdienė perskaitė projektui sukurtą Indrės Zalieckienės knygelę „Kapt kapt kapt“ ir mažiesiems dalyviams įteikė skaitymo skatinimo lauknešėlius. (Lietuvos nacionalinės bibliotekos informacija)

Šįkart sulaukta 24 darbų: 11 poezijos, 10 prozos, esė ir dramos kūrinių, 3 darbai, nagrinėjantys Mariaus Katiliškio kūrybą. Darbus apžvelgė vertinimo komisijos pirmininkė žurnalo „Šiaurietiški atsivėrimai“ redaktorė Agnė Grinevičiūtė, jų atsiųsta iš Pasvalio, Vilniaus, Joniškio, Rokiškio, Panevėžio, Biržų.

Bibliotekos premija skirta trims laureatams, dar trys dalyviai apdovanoti paskatinamaisiais prizais.

Mariaus Katiliškio skaitymus vedė šių metų Bibliotekos premijos konkurso laureatė Vilniaus universiteto studentė Kotryna Kraptavičiūtė, laimėjusi premiją originaliosios kūrybos (poezijos) kategorijoje. Ji paskaitė ir konkursui rašytų savo eilių. Ištraukas iš rašinio „Kokias gėles mėgo Marius Katiliškis?“ skaitė Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Regina Grubinskienė, tapusi konkurso laureate kategorijoje „Darbai, susieti su Mariaus Katiliškio kūryba“. Joniškietė Aušra Lukšaitė-Lapinskienė, laimėjusi premiją už originaliąją kūrybą (prozos žanro), skaitė savo noveles. Paskatinamuosius prizus pelnė nuo Pasvalio kilęs ir Vilniuje gyvenantis poetas, vertėjas Tomas Taškauskas, pasvalietė poezijos rinktinių autorė Skirmantė Tirilytė ir jauniausias konkurso dalyvis Pasvalio Petro Vileišio 3 klasės gimnazijos mokinys Tomas Dževečka, atsiuntęs novelių. Mariui Katiliškiui skirtus skaitymus dainuojamosios poezijos kūriniais papildė pasvalietis muzikos ir dainų atlikėjas Faustas Petriškis.

Bibliotekos premijos laureatai ir vertinimo komisijos nariai. Viešosios bibliotekos nuotr.

Šventėje apdovanoti ir geriausi metų skaitytojai, kuriuos renka rajono bibliotekininkai. Jiems įteikti prizai. Pasvalietės dailininkės Leonoros Stravinskienės sukurtus Knygos angelus įteikė rajono meras Gintautas Gegužinskas ir bibliotekos direktorė Danguolė Abazoriuvienė. Jūratė Genytė

RADVILIŠKIS

Bibliotekoje – pasakų pusdienis. Rugsėjo 18 d. viešojoje bibliotekoje vyko tradicinis tarptautinis pasakų sekimo čempionatas „Vieną kartą gyveno...“ Jį pristatė pernykščio tokio pat renginio čempionė Regina Martyšienė, dalyvius pasveikino viešosios bibliotekos direktorė Violeta Šukaitienė.

Šįkart sulaukta dalyvių Radviliškio, Joniškio, Kauno, Panevėžio, o pasitelkus šiuolaikines technologijas savo pasirinktas ar sukurtas pasakas sekė netgi pasakoriai iš Vokietijos, Baltarusijos ir Sakartvelo. Čempionatą nuotaikingai vedė aktorius Vladas Baranauskas. Dalyvių pasirodymus vertino kvalifikuota komisija: etnologė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto jaunesnioji moks-

Bibliotekos direktorė V. Šukaitienė (kairėje), 1-osios vietos laimėtoja K. Adomaitytė, renginio vedėjas V. Baranauskas.

Viešosios bibliotekos nuotr. lo darbuotoja Gražina Kadžytė, radijo ir televizijos diktorė, laidų vaikams vedėja Bernadeta Lukošiūtė ir Radviliškio Lizdeikos gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė Laima Verbickienė.

Daugiau kaip pora dešimčių dalyvių varžėsi trijose amžiaus grupėse – vaikų, tėvų ir senelių. Vaikų grupėje čempiono vardu tituluota Karolina Adomaitytė (mokyt. Rasmuta Valčiukienė), tėvų – svečias Gediminas Andrašiūnas iš Joniškio kultūros centro Kirnaičių skyriaus, senelių – Neringa Kestenienė ir Genovaitė Tamošiūnienė iš Radviliškio. Jiems įteikti nugalėtojų sertifikatai, organizatorių ir rėmėjų prizai. Padėkos raštais, suvenyrais apdovanoti visi čempionato dalyviai. Pagal projektą bus išleista visų jų sektų pasakų įrašų kompaktinė plokštelė.

Renginį kasmet remia Lietuvos kultūros taryba ir Radviliškio rajono savivaldybė. Viešosios bibliotekos informacija

ŠIAULIAI

Knygos sutiktuvės. 2020 metų rugsėjo 8 d. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Konferencijų salėje surengtos Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos išleistos Jono Nekrašiaus knygos-žinyno „Šiaulietiška spauda XVI–XXI a.: leidybos, platinimo ir saugojimo įstaigos“ sutiktuvės. Tai pirmas toks informacinis žinynas, kuriame pateikiama plačiausia su knyga susijusių institucijų istorijos apžvalga iki šių dienų, apimanti Šiaulių miestą ir rajoną. Be to, jame pateikiamos spaudos leidinių leidyklos, žymiausi periodinės spaudos leidiniai, išnagrinėta labai plati privačių ir valstybinių bibliotekų istorija (skaičiuojama nuo 1851 m.), pristatyti knygos ženklai. Knyga papildyta Šiaulių rajono kultūros istorijos specialistų Audronės Kiršinaitės, Jono Kiriliausko, Almanto Šlivinsko straipsniais.

Renginyje mintimis apie knygą, jos leidybą dalijosi leidinio autorius Jonas Nekrašius, redakcinės kolegijos pirmininkas, Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotojas Almantas Šlivinskas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygo-

tyros, mediotyros ir leidybos tyrimų katedros docentas dr. Tomas Petreikis. Pokalbį moderavo Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Kraštotyros, senųjų spaudinių ir skaitmeninimo skyriaus vedėja Roma Baristaitė. Diskusijose dalyvavo dr. Jonas Sireika, doc. Albinas Kavaliauskas ir Šiaulių rajono istorikas Jonas Kiriliauskas.

Kultūros paveldo specialistai teigia, kad tarpukariu Šiauliai lietuviškos spaudos leidybos ir platinimo srityje buvo antras po Kauno miestas šalyje, vien knygynų mieste tuomet nuolat veikė apie 10, o iš viso būta 35. Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos informacija

Atgimę baltų ženklai. 2020 m. rugsėjo 23-ioji kuršėniškiams ir miesto svečiams buvo išskirtinė. Parke suplevėsavo dešimt spalvingų vėliavų, kuriose puikavosi senieji protėvių ženklai. Mintis sukurti vėliavų alėją „Kalba baltų simboliai“ kilo Šiaulių rajono bibliotekos Kuršėnų Vytauto Vitkausko bibliotekos vedėjai Jonetai Filinskei. Iniciatyviai ir idėjų nestokojančiai vadovei knietėjo ne tik pačiai prisiminti mūsų tautos kultūrinį palikimą, bet ir pasistengti jį perduoti jaunajai kartai. Juk vaizdinės pasaulio suvokimo formos keliauja iš vienos epochos į kitą. Tiesa, per laiką jos kiek transformavosi, tačiau išlaikė tas pačias prasmes.

Baltų ženklais prabilusi vėliavų alėja. Robertos Rasikienės nuotr.

Vėliavas kūrė profesionalūs menininkai: Vaiva Koveraitė-Trumpė ir Marius Bražas, grafikos dizainerė Kristina Siebaitė, tautodailininkė Alma Stugienė, dailės mokytoja Žyginta Ivanavičienė, taip pat kuršėniškės Lina Paplauskytė ir Ieva Šukytė. Visų darbai gražūs, skirtingi ir originalūs. Mobiliosios vėliavos skatina susimąstyti apie amžinąsias vertybes. Tai, kas užkoduota senuosiuose baltiškuose simboliuose, turi QR kodą. Jį nuskenavus, galima gauti papildomos informacijos – sužinoti autorių, jo pavaizduoto ženklo reikšmę ir palinkėjimą Kuršėnų bendruomenei.

Kūrybinis procesas, Kuršėnams dovanojęs vėliavų alėją „Kalba baltų simboliai“, prasidėjo bibliotekos interneto skaitykloje. Čia kelias dienas veikė dirbtuvės, kuriose buvo kuriami saviti simboliai, panaudojant baltų ženklų motyvus. Buvo pasitelktos inovatyvios priemonės: grafinė planšetė, šiluminė plėvelė, braižytuvas, kaitinimo presas. Kartu su kompetentingais lektoriais mokiniai ir jaunimas kūrė ženklus, atspindinčius praėjusio ir dabartinio laiko dvasią. Išskirtiniausi ženklai įamžinti vėliavose, suplevėsavusiose Kuršėnų miesto parke. Jurga Sajenkienė

ŠILUTĖ

Vakaras „Vaikams ir ne vaikams“. Spalio 8 d. Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko ilgai lauktas susitikimas su poete, dramaturge, vertėja, Lietuvos rašytojų sąjungos nare Violeta Palčinskaite. Kartu atvyko ir leidyklos „Tyto alba“ direktorė Lolita Varanavičienė, dainų autorius bei atlikėjas Vygantas Kazlauskas.

V. Palčinskaitė – literatūros klasikė, išleidusi per 30 knygų, tarp jų – savo atsiminimų knygas „Atminties babilonai, arba Aš vejuosi vasarą“ (2015) ir „Paslapties babilonai, arba Aš tau siunčiu labų dienų“ (2019), kurios susilaukė didelio skaitytojų susidomėjimo. Šmaikščiai ir ironiškai jose rašoma apie vaikystę, tėvus, blyksteli prisiminimai apie artimus bičiulius Juozą Miltinį, Donatą Banionį, Juditą Vaičiūnaitę ir kt. Anot L. Varanavičienės, rašytojos knygos – ne vienadienis skaitinys, tai aukšto lygio memuaristinė literatūra, kupina gyvenimo filosofijos, optimizmo, dramatiškų istorijų, išgyvenimų ir ironijos.

L. Varanavičienė, V. Palčinskaitė, V. Kazlauskas. Viešosios bibliotekos nuotr.

Renginyje buvo pristatyta ir naujausia poetės eilėraščių knyga vaikams „Ką padarė šokių salė“ (2020). Skambėjo V. Kazlausko atliekamos dainos, sukurtos pagal V. Palčinskaitės žodžius.

Susitikimas organizuotas įgyvendinant Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos projektą „Literatūriniai dialogai kitaip“, finansuotą Lietuvos kultūros tarybos. Dalia Pupšytė

TRAKAI

Baigiamasis projekto renginys. Trakų viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyrius spalio 7 d. baigė vykdyti projektą „Knygos, kuriančios pasaulius“. Jį įgyvendinant buvo rengiamos kūrybinės dirbtuvės, vyko edukacijos, kurias vedė profesionalūs kūrėjai: rašytoja Ilona Ežerinytė, vertėja Irena Aleksaitė, dailininkė ir knygų iliustruotoja Lina Dūdaitė, animatorė Gabija Jakutytė. Projekto tikslas buvo supažindinti jo dalyvius su aukštos kokybės profesionaliuoju menu, pradedant knygos atsiradimo idėja (tekstas ir vaizdas) ir baigiant knygos įkvėptomis kultūros ir meno raiškos formomis bei galimybėmis.

Projekto vykdytojai pakvietė visus į paskutinį renginį – į Trakus atvykusio Raganiukės teatro spektaklį „Vaiduokliukas Baisuokliukas“ pagal Otfriedo Preusslerio knygą „Vaiduokliukas“. Spektaklis yra iš ciklo „Geriausi pasaulio rašytojai vaikams“, jį galėjo pamatyti daugybė vaikų ir šeimų, nes Trakų kultūros rūmai sutiko būti projekto partneriu ir suteikti patalpas spektaklio gastrolėms. Pasirodymą stebėjo Trakų pradinukai ir mokytojos, mokymosi

Po spektaklio kartu su „Raganiukės“ aktoriais. Viešosios bibliotekos nuotr. namų „Patirčių slėnis“ darželinukai, NVŠ programos „Kūrybiškumo saviraiškos studija“ dalyviai, bibliotekos skaitytojai.

Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Trakų rajono savivaldybė. Dėkojame ir partneriams: Trakų kultūros rūmams, Vytauto Didžiojo gimnazijai, Trakų pradinei mokyklai. Dalia Bagdžiuvienė

VARĖNA

Paskutinis skrydis. Varėnos viešojoje bibliotekoje parengta spaudinių paroda „Juozas Kumpis – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos lakūnas, žuvęs kovose už nepriklausomybę“, skirta karo aviatoriaus Juozo Kumpio žūties 100-osioms metinėms paminėti.

Nepriklausomybės kovose (1918–1923) gana aktyviai dalyvavo ir Lietuvos karo aviacija. Leitenantas Juozas Kumpis visiems laikams įėjo į istoriją kaip pirmasis lietuvių lakūnas, paaukojęs gyvybę kovoje už nepriklausomybę. 1919 m. J. Kumpis savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, tarnavo husarų eskadrone, baigė Karo aviacijos mokyklą, jam buvo suteiktas inžinerijos leitenanto laipsnis. 1920 m. spalio 4 d. šešių lėktuvų eskadrilei buvo įsakyta skristi į lenkų kontroliuojamą Varėnos stotį ir sunaikinti ten buvusį šarvuotą traukinį „Gediminas“. Nesėkmė operaciją lydėjo nuo pat pradžių: vienas lėktuvas sudužo jau kildamas, o virš Varėnos lenkams pavyko numušti J. Kumpio pilotuojamą lėktuvą. Sunkiai sužeistas jis pateko į lenkų nelaisvę, spalio 10 d., taip ir neatgavęs sąmonės, mirė Varėnos ligoninėje. Palaidotas Šiaulių miesto senosiose kapinėse.

Parodoje eksponuojamos nuotraukos ir tekstai (kopijos), supažindinantys su J. Kumpio biografija, pirmaisiais skrydžiais, tarnyba aviacijos dalinyje, lemtingu skrydžiu į frontą, apdovanojimais ir atminimo įamžinimu. Laimutė Cibulskienė

TRUMPAI KNYGŲ, PARODŲ PRISTATYMAI Kelmė. Rugsėjo 21 d. Užvenčio kraštotyros muziejuje pristatyta užventiškio Lauryno Giedrimo istorinė knyga „Užvenčio parapijiečiai 1836–1861 metais: kas jie ir kaip jie gyveno?“, kurią išleido Kelmės r. savivaldybės Žemaitės viešoji biblioteka, knygos leidybą rėmė Lietuvos kultūros taryba ir Kelmės rajono savivaldybė. Klaipėda. Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešojoje bibliotekoje pristatyta devintoji Didžiosios ir Mažosios Lietuvos kultūros saugotojos bei puoselėtojos Editos Barauskienės knyga „Gyvasis lietuvybės kraujas“. Rašytoja kurdama renkasi istorines temas ir ryškias asmenybes, lėmusias mūsų kultūros ir tautos istoriją. Panevėžys. Elenos Mezginaitės viešojoje bibliotekoje pristatoma karpymo meistrės ir tradicinių amatų puoselėtojos Odetos Tumėnaitės-Bražėnienės darbų paroda, skirta Tautodailės metams. Joje eksponuojama 16 įvairios tematikos karpinių paveikslų, savo simbolių ir metaforų kalba atspindinčių tradicinį archajišką liaudies meną. *** Smėlynės biblioteka spalio mėnesį kviečia į naują alternatyvios fotografijos kūrėjo, Panevėžio fotografų draugijos nario Žilvino Kropo ir jo žmonos Aušros bei dukros Mėtos parodą „Švytėjimas“. Tai 10 liumenogramos principu 2018–2019 m. sukurtų darbų. Šalia darbų pateiktas ir menininko naudotos unikalios fotografavimo technikos aprašymas. Varėna. Tradiciniame Alytaus ir Varėnos literatų susitikime, vykusiame miesto parke, buvo pristatytas naujas (jau aštuntas) kūrybos almanachas, kuriame publikuojama Suvalkų, Seinų, Punsko, Gardino rašytojų poezija ir proza, taip pat Prienų, Lazdijų, Varėnos, Druskininkų, Alytaus rajonų literatų kūryba. Šiemet savo poeziją publikavo ir Dzūkijos mokyklos moksleiviai.

SUSITIKIMAI SU KŪRĖJAIS Trakai. Su Trakų VB Aukštadvario bibliotekos jaunaisiais skaitytojais rugsėjo mėnesį susitiko vaikų knygų autorius, žurnalo „Laimiukas“ vyriausiasis redaktorius Virgis Šidlauskas. Svečias ne tik supažindino su savo knygų herojais, bet ir bendravo, piešė, drauge su vaikais dainavo smagias dainas. Kaip teigė renginio dalyviai, karšta buvo po kaukėmis, o dar teko ir dainuoti, ir kojomis trepsėti. Vilkaviškis. Vilkaviškio viešoji biblioteka rugsėjo 18 d. organizavo vaikiškos knygos šventę „Knygos skraidina svajones“ ir darželinukus, taip pat Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro (VVJC) vaidybinių improvizacijų būrelio narius pakvietė į susitikimą su knygelės „Strykt pastrykt!“ autoriumi Pauliumi Norvila. Svečias pristatė savo knygą, visi kartu džiaugėsi VVJC spektakliu.

Vilkaviškio viešosios bibliotekos nuotr.

Informaciją pateikė Nijolė Kančauskienė, Giedrė Ilginienė, Indrė Rapkevičienė, Renata Česnulevičienė, Ramunė Jarmalavičiūtė, Alvina Radžvilienė