ŽMONĖS IR LAIKAS
„JIS GARSINA MŪSŲ MIESTELĮ...“ Sigita Astikienė Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Bibliografijos-kraštotyros skyriaus vedėja
V. Šlaito eilėraštis Vakarų Europoje ėjusiame neperiodiniame literatūros žurnale „Gintaras“.
Šiais metais minime išeivijos poeto Vlado Šlaito 100-ąsias gimimo metines. Kilęs iš Žemaitkiemio miestelio Ukmergės rajone, savo kūryba jis visą gyvenimą akcentavo meilę Lietuvai ir gimtiesiems namams. V. Šlaitas, gyvendamas Didžiojoje Britanijoje, išleido dešimt poezijos rinkinių, pelnė ne vieną išeivijos literatūrinę premiją, kitų rašytojų pripažinimą. Deja, Lietuvoje jis gana ilgai buvo menkai žinomas, nors dauguma eilių buvo skirtos gimtajam kraštui, iš kurio atsineštos svarbiausios ir ryškiausios jo patirtys. O ir su Lietuva poetas niekada nenutraukė ryšių – laiškais bendravo su draugais, bendraminčiais, artimaisiais.
Praėjo daug laiko nuo tada, kai Vladas bėgiojo Žemaitkiemio pievomis, mokėsi Ukmergės gimnazijoje... Todėl įdomu, ar žmogus, gimęs prieš 100 metų, dar gyvas bendruomenės narių prisiminimuose, o gal jo atmintį palaiko tik įvairių organizacijų kuriamos ir puoselėjamos tradicijos? Tikėtina, kad kiekvienai bendruomenei svarbu ir įdomu žinoti apie žmones, galimai paklojusius jos tapatumo ir išskirtinumo pamatus, todėl straipsnyje bandoma pažvelgti į Žemaitkiemio miestelio gyventojų atmintį, susijusią su iš šios vietovės kilusiu V. Šlaitu, kurio 100-osios gimimo metinės minėtos šį rugsėjį. Ukmergės Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje, kuriai prieš penkiolika metų suteiktas poeto vardas, saugomi jo bendramokslio ukmergiškio Henriko Gintauto, Žemaitkiemyje mokytojavusios Šlaitų šeimos bičiulės Valerijos Aleknavičienės prisiminimai, Žemaitkiemio pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojos Jolantos Baranauskaitės surinkti miestelio žmonių pasakojimai ir šiais metais Žemaitkiemio bib liotekininkės Ramundos Misiūnienės bei šio straipsnio autorės surinkta medžiaga „Poetas Vladas Šlaitas ir jo gimtoji sodyba Žemaitkiemio miestelio gyventojų naratyvuose“. Užrašyti 24 žmonių, gimusių 1918–2009
metais, prisiminimai. Taip pat peržiūrėtos nuotraukos, leidiniai, straipsniai, daiktai, saugomi buvusioje Žemaitkiemio mokykloje ir poeto gimtojoje sodyboje, kurioje įrengtas jo atminimo kambarys. Pabandykime bent iš dalies pažvelgti į žmonių pamąstymus apie poetą, kuriuose galima aptikti ir refleksijų apie save bei savo kraštą.
GYVENIMAS IR KŪRYBA
Vladas Šlaitas gimė 1920 m. rugsėjo 27 d. Čeliabinske, Rusijoje, kur jo tėvas Stasys Šlaitas kartu su broliu Kaziu buvo pasitraukę per Pirmąjį pasaulinį karą. Čia Stasys Šlaitas sutiko savo būsimą žmoną Antaniną, su kuria ir susilaukė sūnaus Vlado. Po metų Šlaitų šeima grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Žemaitkiemyje. Baigęs pradžios mokyklą, Vladas 1932 m. įstojo į Ukmergės gimnaziją, kurioje mokydamasis parašė pirmuosius eilėraščius [4]. 1940 m., išlaikęs abitūros egzaminus ir baigęs mokytojų kursus, buvo paskirtas mokytojauti į Būdviečių pradžios mokyklą Tauragės apskrityje. Pasibaigus mokslo metams, V. Šlaitas grįžo į Ukmergę ir dirbo savivaldybėje raštininku. 1943 m. buvo mobilizuotas į nacių kariuomenę, po karo gyveno pabėgėlių stovyklose Vokietijoje, vėliau
27
