TAUROSTA
VYTAUTO DIDŽIOJO ATSKIROJI PĖSTININKŲ KUOPA JONAVOJE Vytautas VENCKŪNAS
ATSKIROSIOS PĖSTININKŲ KUOPOS ISTORIJOS SANTRAUKA. ATSIRADIMO PRIELAIDOS
viršininkui, nuo 1931 m. sausio 1 d. – 2-osios pėstininkų divizijos vadui.
1935 m. liepos 9 d. slaptuoju įsakymu kariuomenei Nr. 11 nuo 1935 m. gegužės 1 d. 1927 m. gruodžio 12 d. slaptuoju įsakymu Vytauto Didžiojo kuopa įėjo į 2-ojo pėstininkariuomenei Nr. 19 prie 2-ojo pėstininkų Lie- kų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo pulko tuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo pulko nuo sudėtį. 1927 m. gruodžio 1 d. suformuota Atskiroji 1935 m. rugsėjo 19 d. Vytauto Didžiojo kuopėstininkų kuopa. pos vado įsakymu Nr. 40 kuopa nuo 1935 m. 1928 m. vasario 18 d. slaptuoju įsakymu ka- rugsėjo 19 d. buvo likviduota. riuomenei Nr. 3 Atskiroji pėstininkų kuopa nuo Blogėjant Lietuvos ir Lenkijos santykiams ir pas1928 m. kovo 1 d. įėjo į 2-ąjį pėstininkų Lietutarajai pradėjus rengtis karo veiksmams, Generalivos didžiojo kunigaikščio Algirdo pulką. 1929 m. birželio 1 d. įsakymu kariuomenei Nr. 45 Atskiroji pėstininkų kuopa nuo 1929 m. liepos 1 d. išskirta iš 2-ojo pėstininkų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo pulko ir tapo atskira kariuomenės dalimi. Atskirosios pėstininkų kuopos vadas tapo pavaldus 2-osios karo apygardos viršininkui. 1930 m. rugsėjo 4 d. Respublikos Prezidento aktu Nr. 385 Atskirajai pėstininkų kuopai leista vadintis Vytauto Didžiojo kuopa. Pirmas įsakymas Vytauto Didžiojo kuopai išleistas 1930 m. rugsėjo 9 d. Vytauto Didžiojo kuopos vadas buvo pavaldus 2-osios karo apygardos
94
2021 NR. 1 (13)
nio štabo operacijų skyriaus viršininkas, pulkininkas Boleslovas Jakutis parengė tikslų operatyvinį projektą, paremtą to meto mobilizacijos duomenimis. Jį 1927 m. lapkričio 26 d. įteikė Generalinio štabo valdybos viršininkui pulkininkui Petrui Kubiliūnui. Dokumente nurodyta, kad nuo vadinamojo Maišiagalos „snapo“ iki Jonavos esama 40 km (vienos dienos kavalerijos žygis), iki Šventosios linijos tarp Ukmergės ir Jonavos – tik 30 km. Nagrinėjant Jonavos–Kėdainių krypties priedangos klausimą, teko atkreipti dėmesį ir į Lokės upelio ribą, kuri galėjo būti patogi gynybai. Galimo puolimo per Jonavos–Ukmergės tarpą Kėdainių link atveju priešo pėstininkų dalys turėtų įveikti mažiausiai tris etapus. Be to, reikėjo atkreipti ypatingą dėmesį į labai svarbų Jonavos rajoną. Todėl buvo pa-
