Meilės ir orumo kaina

Vaclovas SLIVINSKAS, inžinierius

Gausi ir darni Pupkevičių šeima – tragiško likimo. Šie žmonės mylėjo savo gimtinę, kaimą, darbščiai dirbo žemę, bet buvo okupantų išblaškyti, patyrė daugybę patyčių, kančių. Tai jų meilės tėvynei ir orumo kaina.

Petras Pupkevičius, Jurgio (g. 1888 m.), buvo kilęs nuo Josvainių, o jo žmona Agota Šimonytė-Pupkevičienė (g. 1892 m.) – iš Vainiūnų kaimo, Šėtos valsčiaus. Į Juškonių kaimą Pupkevičiai persikėlė trečiajame dešimtmetyje, turėjo 14 ha žemės. Jų šeima buvo gausi – devynių vaikų. Susilaukė sūnų Jono (g. 1918 m.), Kazio (g. 1921 m.), Vacio (g. 1922 m.), Kosto (g. 1925 m.), Petro (g. 1932 m.) ir dukrų Adelės (g. 1917 m.), Anicetos (g. 1928 m.), Vlados (g. 1930 m.), Nastės (g. 1935 m.)1 . 1944 m. vasarą, praūžus karo frontui, sugrįžusi sovietų valdžia paskelbė mobilizaciją į kariuomenę. Nepaklususius jaunus vyrus pradėjo gaudyti ir siųsti į frontą. Pirmasis iš gausios Pupkevičių šeimos buvo sučiuptas Jonas, kuris jau buvo vedęs, gyveno atskirai, turėjo įgijęs staliaus amatą. Vežamas į kariuomenę Jonas sugebėjo pabėgti ir grįžti į namus. Namuose teko slapstytis, nes žinojo, kad, jei būtų sugautas, pasigailėjimo iš okupantų nesulauktų. 1944 m. rugsėjo mėnesį pasitraukė pas partizanus2 .

Tuo metu daug jaunų vyrų slapstėsi miškuose. Prasidėjo partizanų būrių organizavimas: rinkti ginklai, ruoštos slėptuvės, organizuotas ryšininkų ir rėmėjų tinklas. Atsirado būtinybė įvesti karinę tvarką ir drausmę, todėl tarnavusieji kariuomenėje ėmėsi organizacinio darbo: rūpinosi buitinėmis gyvenimo sąlygomis, rengė mokymus, užsiėmė žvalgyba. Pasiryžusieji kovoti priėmė priesaiką ir tapo partizanais – kariais, kurių gyvenimas tapo besąlygišku pasipriešinimu okupantams.

Būriui, į kurį atėjo Jonas Pupkevičius, vadovavo Lietuvos kariuomenės puskarininkis Stasys Kiuberis-Tigras. Šiam žuvus 1947 m. vasario 26 d., būrio vadovavimą perėmė Stasys Ragaišis-Sausis. Kai ir būrio vadas S. Ragaišis žuvo 1948 m. kovo 4 d., likusieji būrio partizanai išsiskirstė mažomis grupelėmis. Taip buvo saugiau slapstytis. J. Pupkevičius, pravarde Pupkis-Dėdė, perėjo į Stasio Žukausko-Lapo vadovaujamą partizanų grupę. S. Žukausko-Lapo grupę sudarė J. Pupkevičius Pupkis-Dėdė, Vytautas Zakaras-Povas, Vincas Kupčinskas-Ąžuolas, Savanoris. Partizanai apsistojo Drobiškių, Kačėnų miškuose, veikė Juškonių, Normainių, Kačėnų, Mimainių, Vaiškonių, Biržulių, Reiniūnų ir kituose gretimuose kaimuose. S. Žukausko-Lapo grupė ilgai ir sėkmingai slapstėsi Bukonių apylinkėse.

1 LCVA, f. R-743, ap. 2, b. 2607 2 LYA, K-1, ap. 58, b. 22741/3, l. 76 108 2021 NR. 1 (13)

Broliai Kazys ir Jonas Pupkevičiai. Nuotrauka iš Anicetos Pupkevičiūtės-Šiaučiulienės asmeninio albumo. Kazys Pupkevičius. Kalinio nuotrauka iš archyvinės bylos.

Vacė Snitkaitė, Pagelažių durpyno darbininkė. Nuotrauka iš Pageležių apylinkės durpynų kontoros pažymos (1949 08 27). Partizanai ir rėmėjai. Iš dešinės: Vytautas Zakaras, Vladislava Pupkevičiūtė, Jonas Pupkevičius, Aleksandra Petrusevičienė, Vacys Pupkevičius, Aniceta Pupkevičiūtė. Drobiškiai, 1949 m. Nuotrauka iš archyvinės bylos (paimta per kratą 1949 m. birželio 7 d. iš A. Petrusevičienės).

Pasimatymas. Iš kairės: partizanas Vacys Pupkevičius, Aleksandra Petrusevičienė, Vladislava Pupkevičiūtė, partizanai Jonas Pupkevičius ir Stasys Žukauskas. Nuotrauka iš archyvinės bylos (paimta per kratą 1949 m. birželio 7 d. iš A. Petrusevičienės). Partizanas Vytautas Zakaras, Vladislava Pupkevičiūtė, Petras Pupkevičius. Nuotrauka iš archyvinės bylos (paimta per kratą 1949 m. iš A. Pupkevičiūtės).

Biliukiškių kaimo draugai, partizanai: Jonas Pupkevičius-Pupkis-Dėdė, Vytautas Zakaras-Povas, Stasys ŽukauskasLapas.1949 m. Nuotrauka iš archyvinės bylos (paimta per kratą 1949 m. birželio 7 d. iš A. Petrusevičienės). Partizanų būrio vadas Stasys Žukauskas, 1949 m. Nuotrauka iš archyvinės bylos (paimta per kratą 1949 m. birželio 7 d. iš A. Petrusevičienės). Stasys Žukauskas ir Petras Pupkevičius, 1949 m. Nuotrauka iš archyvinės bylos.

Vytautas Zakaras, Aleksandra Petrusevičienė, Stasys Žukauskas. Nuotrauka iš archyvinės bylos.

Partizanų stovykloje. Iš kairės: Stasys Žukauskas, Petras Pupkevičius, Ona Pupkevičiūtė. Nuotrauka iš archyvinės bylos.

MGB buvo sukūrusi šnipų ir informatorių tinklą iš palankiai nusiteikusių arba užverbuotų civilių gyventojų, kurie nuolatos sekė partizanus. Informatorių buvo ir artimiausių partizanų draugų tarpe. KGB, MGB raštuose, pranešimuose informatorių pavardės įslaptintos, minimi tik slapyvardžiai, kurie buvo nuolat keičiami. Dar ir šiandien sunku pasakyti, kas slepiasi už tų slapyvardžių.

LYA bylose informatorius „Kulakauskas“ pranešė, kurioje vietoje Drobiškių miške yra Jono Pupkevičiaus-Pupkio, Dėdės slėptuvė. Informatorius buvęs J. Pupkevičiaus geras pažįstamas, kuris ne kartą lankėsi slėptuvėje. Jis apie slėptuvės vietą, vidaus planą smulkiai papasakojęs MGB. 1951 m. sausio 18 d. gausios MGB ir stribų pajėgos apsupo mišką ir slėptuvės teritoriją. J. Pupkevičius pamatęs padėties beviltiškumą ir nenorėdamas gyvas pasiduoti, slėptuvėje susisprogdino. Kartu žuvo partizanų ryšininkė ir bendražygė Vacė Snitkaitė (g. 1929 m.) iš Bogušių kaimo. Jos tėvai – Feliksas ir Mikolina Snitkai3 .

Kostas Pupkevičius taip pat pasitraukė pas partizanus, turėjo Lapės slapyvardį. Partizanauti jam teko neilgai – 1947 m. vasario 20 d., patekęs į MGB ir stribų pasalą prie Vainiūnų kaimo, žuvo. 1989 m. perlaidotas Šėtos kapinėse.

Kitas brolis Vacys Pupkevičius 1945 m. legalizavosi, gyveno pas tėvą Reiniūnų kaime, Panoterių valsčiuje.

Vyriausiojo brolio J. Pupkevičiaus-Pupkio bendražygių likimai buvo skirtingi. Stasys Žukauskas-Lapas žuvo 1952 m. gegužės 12 d. Rukuižių kaime. Vincas Kupčinskas-Savanoris, Ąžuolas 1956 m. legalizavosi. Po Stalino mirties prasidėjus politiniam atšilimui nebuvo nuteistas, tik

3 LYA, K-19, ap. 1, b. 582, l. 8, 9, 10 111

paimtas į sovietų kariuomenę. Atitarnavęs grįžo į Lietuvą, gyveno Kaune. Vytautas Zakaras-Povas 1956 m. rugsėjo 16 d. buvo išduotas ir snaiperio nukautas Reiniūnų kaime. 1946 m. Juškonių kaime Pupkevičių šeimos namus apsupo stribų būrys. Ieškojo partizanų Jono ir Kosto, darė kratą, tardė. Kur šie slapstėsi, niekas nežinojo, nes kiti broliai apie tai nesikalbėdavę ir sakydavę, kad tai ne moterų reikalas. Nieko neradę stribai gausiai Pupkevičių šeimai liepė per parą išsikraustyti iš Juškonių kaimo. Su didžiausiu skausmu reikėjo palikti namus, visą užgyventą turtą, pasiėmus tik būtiniausius daiktus. Prieglobstį jiems suteikė giminės Reiniūnų kaime, Panoterių valsčiuje.

Po visų išgyvenimų sunkiai susirgo motina Agota Pupkevičienė, kuri netrukus mirė, nugyvenusi tik 55 metus. Slapčia šeimai buvo pranešta, kad laidotuvių dieną stribai rengiasi visus areštuoti, todėl reikėjo nedelsiant veikti. Buvo nutarta laidoti kuo skubiau, naktį, bet kunigas nesutiko, tik davė švęsto vandens duobei pašventinti. Atsisveikinti buvo atėjęs ir sūnus Jonas. Numatytą laidojimo dieną privažiavo daugybė stribų, bet jie rado tik kapo kauburėlį Panoterių kapinėse.

Antrojo sūnaus Kazio Pupkevičiaus šeimą, gyvenusią Juškonių kaime (žmoną Oną Pupkevičienę (Petrusevičiūtę), Adomo (g. 1920 m.), vaikus Adomą (g. 1945 m.), Povilą (g. 1946 m.), 1948 m. gegužės 22 d. ištrėmė į Krasnojarsko kraštą. Kartu buvo ištremta ir motina Marijona Petrusevičienė, Kazio (g. 1888 m.), teta Kotryna Petrusevičienė (g. 1878 m.). Tremtyje gimė dukterys Ona (g. 1948 m.), Teresė Janušonienė (g. 1953 m.), Birutė Šukienė (g. 1955 m.). Šeima grįžo į Lietuvą 1966 m.4

4 LYA, f. V-5, ap 1., b. 4392

Aniceta Pupkevičiūtė su tėvu Petru Pupkevičiumi Sibire, 1956 m. Nuotrauka iš Anicetos Pupkevičiūtės-Šiaučiulienės asmeninio albumo.

Aniceta, Petras ir Vladislava Pupkevičiai Sibire. Omskas, 1955 m. Nuotrauka iš Anicetos Pupkevičiūtės-Šiaučiulienės asmeninio albumo. Petras, Vladislava ir Vacys Pupkevičiai Sibire. Omskas, 1955 m. Nuotrauka iš Anicetos Pupkevičiūtės-Šiaučiulienės asmeninio albumo.

1949 m., per Vėlines, Panoterių kapinėse stribai areštavo tėvą Petrą Pupkevičių, sūnų Vacį, dukras Anicetą ir Vladą. Visi buvo uždaryti į kalėjimą Kėdainiuose kaip „banditų“ šeimos nariai ir apkaltinti partizanų rėmimu. Ypatingojo pasitarimo 1950 m. balandžio 19 d. buvo nuteisti: Petras Pupkevičius – 10 metų, Vacys Pupkevičius – 25 metams, Aniceta Pupkevičiūtė-Šiaučiulienė – 10 metų, Vlada Pupkevičiūtė-Trečiokienė – 10 metų lagerio. Kartu nuteistas Andrius Šmigelskas, Stasio (g. 1912 m.), iš Josvainių valsčiaus 10 metų už ryšių palaikymą tarp Pupkevičių ir Paukštelio būrio partizanų Kėdainių rajone. [LYA, f.K-1, ap.58, b. 42402/3]

Jauniausias sūnus Petras buvo paimtas į sovietų kariuomenę. Tarnavo Omske, ten vedė ir apsigyveno. Paleisti iš tremties Omske artimieji laikinai buvo apsigyvenę pas Petrą ir ieškojo kelių, kaip grįžti į Lietuvą. Pirmoji grįžo Aniceta, vėliau tėvas Petras, vaikai Vacys, Vlada, Kazys su šeima.

------------------***------------------

Niekas iš gausios Pupkevičių šeimos narių į gimtąjį Juškonių kaimą nebegrįžo. Vyriausioji Pupkevičių duktė Adelė tarnavo pas žmones Kaune, ištekėjo ir re-

Lietuvės kalinės Sibire, 1955 m. A. Pupkevičiūtė – pirma iš kairės pirmoje eilėje. Nuotrauka iš A. Pupkevičiūtės-Šiaučiulienės asmeninio albumo.

presijų išvengė. Grįžęs iš lagerių sūnus Vacys apsigyveno Panevėžio rajone, Velžio gyvenvietėje, dirbo mechanizatoriumi. Tėvas Petras paleistas iš lagerio kurį laiką gyveno pas sūnų Petrą Omske, o grįžęs į Lietuvą apsigyveno pas sūnų Vacį, ten ir mirė. Palaidotas Panevėžio miesto kapinėse. Duktė Vlada kalėjo Karagandos lageryje, dirbo akmenų skaldykloje. 1956 m. paleista be teisės sugrįžti į Lietuvą gyveno pas brolį Omske. Vėliau grįžo į Lietuvą, gyveno ir dirbo Kaune, sukūrė šeimą. Aniceta grįžusi iš Sibiro apsigyveno Panevėžyje, dirbo siuvykloje. Ištekėjusi gyveno Velžio gyvenvietėje.

Straipsnis paruoštas remiantis Lietuvos ypatingojo archyvo (LYA) dokumentais, Lietuvos centrinio valstybės archyvo (LCVA) ir Anicetos Pupkevičiūtės-Šiaučiulienės prisiminimais, užrašytais 2011 m. Velžio gyvenvietėje, Panevėžio rajone.