Prieš 80 metų Jonavoje

SOVIETINIO GENOCIDO PRADŽIA

1941 m. birželio 14-oji – skaudi diena visai Lietuvai. Nespėjus išaušti, sovietai pradėjo masinį gyventojų trėmimą į Sibirą. Ir Jonavoje, geležinkelio stoties kelio atšakoje, ties šaulių namais „Ažuolas“, tvyrojo oras, persunktas aimanų, raudų... Tada tolimai kelionei į kančią Sibire palydėti mokytojai, ūkininkai, tarnautojai ir kiti įvairių tautų Lietuvos piliečiai. Vien iš Jonavos krašto (dabartinio rajono teritorijos) depor-

Vaclovas SLIVINSKAS, inžinierius

Jono Strungio iliustracija iš knygos „Lietuviai Sibire“. Red. J. Prunskis, Čikaga, 1981 m.

tuoti 163 vyrai ir moterys, neskaitant vaikų. Gal tada pirmąkart dauguma jų suprato, kokie klastingi ir žiaurūs ateiviai iš Rytų, ėję išvien su tais, kurie nekentė savarankiškos Lietuvos valstybės.

Nespėjus pilniems tremtinių ešelonams nuriedėti iki Uralo, jau kiti okupantai įžengė į Lietuvą. Deja, tik savaitės laikotarpis nulėmė pražūtingą 31 tūkst. Lietuvos piliečių ateitį.

DU GAISRAI, SUNAIKINĘ MIESTĄ

1940 m. vasara, kupina politinių įvykių, prasidėjo dideliu gaisru tarp Turgaus, Vilniaus, Kauno ir Sodų gatvių. Gaisras užsiplieskęs vienoje Ramosios gatvelės namo virtuvėje, virto baisia nelaime 48-iems šio rajono kiemams, kurių statiniai buvo mediniai. 1941 m. birželio 25 d. Vokietijos vermachtas, užėmęs Kauną, žygiavo Jonavos link. Pagrindinis kariuomenės tikslas buvo užimti strateginius geležinkelio ir plento tiltus per Neries upę, ties Jonava. Raudonarmiečiai, supratę šių objektų strateginę reikšmę, tiltų apsaugai metė visas Gaižiūnų poligone dislokuotas pajėgas, iš patrankų apšaudė Jonavą. Vokiečiai, verždamiesi į priekį ir pastebėję bet kurį rusų pasipriešinimo židinį ar stebėjimo punktą, tuoj pat jį sunaikindavo.

Šie karo veiksmai buvo užfiksuoti vokiečių kino kronikoje. Joje įamžinti ir pirmieji karo gaisro židiniai Jonavoje. Pirmiausia užsidegė mediniai statiniai dešiniajame Neries krante, buvusiose Žvejų ir Kranto gatvėse. Tuo metu buvo labai sausa ir šilta, pūtė stiprus pietvakarių vėjas. Gaisras persimetė į gretimus statinius. Statiniai pagal žydų tradiciją buvo pastatyti labai mažais atstumais venas nuo kito, kad neišėjus iš namų būtų galima per langą pasikalbėti su kaimynu. Gaisras apėmė centrinę miesto dalį. Sudegė visi mediniai statiniai, esantys Žvejų, Kranto, Ralio gatvėse, taip pat didžioji dalis Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Basanavičiaus gatvių pastatų. Neatlaikę karščio sudegė ir mūriniai statiniai, nes juose būta medinių konstrukcijų, liko tik krosnys ir apdegusių mūrinių sienų likučiai. Atsilaikė tik monumentalūs mūriniai statiniai su skardiniais ar čerpiniais stogais: bažnyčia, paštas, mokykla (dabar J. Miščiukaitės meno mokykla). Gaisras nepalietė Vasario 16-osios, Sodų, vakarinės dalies Klaipėdos, Kauno, Vilniaus gatvių ir tų, kurios buvo rytinėje miesto pusėje. Nuo gaisro kilo nepakeliamas karštis. Liudininkai pasakojo, kad prie Ragožių kaimo gaisro dūmų ir karščio šleife negalima buvo išbūti.

Taigi, karo pradžioje miestas buvo sunaikintas daugiau nei 70 proc.

Miesto vaizdas 1941 m. vasarą. Nuotrauka iš Jonavos krašto muziejaus fondų.