TAUROSTA
2020 M. KONKURSO GRIGORIJAUS KANOVIČIAUS PREMIJAI LAIMĖTI LAUREATINIS KŪRINYS
DANSE MACABRE* NOVELĖ
Rokas ŠEŠTOKAS, Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentas
Birželis, 1941-ieji metai. Vasaros pradžia. Kaitri raudonskruostė saulė aukštai įkopusi į žydrąsias padanges ir svietą jau visą spėjusi išbudinti. Dienomis kaip ši, kai paukšteliai šoka kadrilį aukštai ore, o žydinčių gėlių kvapas pažeme ritinėjasi, tegali džiaugtis, kad esi, kad kvėpuoji ir trauki visą gyvastį į save. Tik tokią dieną savižudis gali ramia širdimi išbraukti paskutinius gyvenimo argumentus, tik tokią dieną Tristanas ir Izolda gali tarti kits kitam „sudie“. Diena alsavo kaitra it gerai iškūrenta šeštadieninė pirtis sodžiuje, it duonkepė, stovinti žydo kepykloje Jonavoje. Ten aš ir keliavau. Grįžtu namo. Pagaliau. Po šitiek laiko. Po ilgų mokslo metų, praleistų Kaune. Kračiausi mėlynu autobusu medžių paunksmėje, o už manęs šiltos vieškelio dulkės jaunosios nuometu plaikstėsi lengvabūdiškam vasaros vėjyje. Šįkart kelionė kaip niekad prailgo, o Jonava atrodė nepasiekiama kaip ramybė nelaimių krečiamame pasaulyje. Pagaliau iš už medžių jūros išniro du gulbės grakštumo
Iš Romo Oranto grafikos ciklo „Ramybės malda“.
78
2021 NR. 1 (13)
* Danse macabre – mirties šokis pranc., prancūziškas alegorinis posakis
