IV. Susitikimai su įdomiais žmonėmis
MŪSŲ SVEČIAS – KRAŠTIETIS ALFREDAS SAMERDOKAS tate mokėsi vyresniųjų klasių mokiniai, o senajame, mediniame, buvo pradinės klasės. Mokytis buvo įdomu ir lengva. Prisimenu puikius pedagogus: pirmąją mokytoją Stefaniją Antanavičienę, Aldoną Bigenienę, Vytautą Žuką, Adelę Kanaporienę, Kšivickienę. Prieš 10 metų su seserimi aplankėme savo mokytojas ir užrašėme jų prisiminimus apie jaunystės dienas ir darbą Skarulių mokykloje. Aštuntoje klasėje susidomėjau šachmatais ir vidurinėje mokykloje jiems skyriau visą savo dėmesį. Mokykloje buvo nemažai šachmatininkų, o stipriausias iš jų – Vytautas Andriulaitis. Viename suole sėdėjau su šachmatininku Juliumi Sabatausku. Tuo metu šachmatų mokyklos treneriu dirbo Richardas Banaitis.
A. Samerdokas yra inžinierius, istorinės Skarulių parapijos gyventojų genealogijos duomenų bazės sudarytojas, tarptautinių korespondencinių šachmatų meistras. Gimiau 1958 m. Skaruliuose, kur ir prabėgo mano vaikystė. Tuo metu prasidėjo azotinių trąšų gamyklos statybos, pakeitusios gamtą ir idilišką kaimo ramybę. Pro statybas eidavome į mišką uogauti ir grybauti, didesnė dalis gyventojų tebelaikė gyvulius. Dar nebuvo elektros, tad namuose naudojomės žibalinėmis lempomis. Paleidus pirmąją gamyklos liniją ir Skarulių kaime buvo įvesta elektra. Mano vaikystės metais Skaruliuose veikė aštuonmetė mokykla. Ji buvo įsikūrusi buvusiame Skarulių dvare. Prie medinio dvaro pastato sumūrytame pries-
Studijų metais Kaune mano dėmesys nukrypo į istoriją. Kartu su žygeiviais keliaudavome po Lietuvą, domėjomės piliakalniais, bažnyčiomis. Kiekvienais metais vis ant kito piliakalnio švęsdavome Rasų šventę. Tarp žygeivių buvo daug puikių dainininkių. Dvi kaunietės, bendraklasės Ida Stankevičiūtė ir Aldona Maslauskaitė, buvo puikios liaudies dainų atlikėjos. Deja, jau abi iškeliavusios Anapilin. Studijų metais teko ir plačiau pakeliauti. Aplankiau Vidurinės Azijos senuosius miestus – Chivą, Bucharą, Samarkandą, sostines Taškentą, Alma-Atą, Frunzę (dabartinį Biškeką). Nukeliauta prie Tian Šanio kalnuose esančio Isyk Kulio ežero, prie didžiojo Baikalo ežero, kopta į Sajanų ir Tian Šanio kalnus. Baigęs studijas išvykau į Vilnių. Čia įsitraukiau į paminklosaugos klubo „Talka“ veiklą. Tvarkydavome piliakalnius, Vilniaus senamiestį ir kitus objektus. Aktyviai įsijungiau ir į Sąjūdį. Po 1990 m. ėmiau aktyviai domėtis genealogija. Pradėjau nuo savo giminės, o vėliau išsiplėčiau iki visos istorinės Skarulių parapijos. Esu perfotografavęs
75
