I. Datos ir žmonės
SAUSIO 13-OJI – PILIETIŠKUMO PAMOKA
Valentinas DRANSEIKA, visuomenės veikėjas
1991 m. sausio 12 d. Panevėžio savivaldybės salėje vyko Lietuvos darbininkų sąjungos trečiasis suvažiavimas. Kadangi jau nuo sausio pradžios, o ypač nuo 8 d., buvo bandymų nuversti demokratiškai išrinktą Lietuvos Respublikos valdžią, Panevėžio savivaldybė siuntė autobusus su panevėžiečiais į Vilnių. Suvažiavimo delegatai pertraukų metu ir pasibaigus suvažiavimui savivaldybės fojė matė stalus, prie kurių rinkosi į Vilnių susiruošę panevėžiečiai. Savivaldybės darbuotojai juos registravo sudarydami du sąrašus, vieną autobuso vairuotojui, kitą – sau. Jonavos darbininkų sąjungos delegacija iš suvažiavimo grižo vėlai, apie 22 val. Kiek užkandęs ir šeimai papasakojęs įspūdžius, nuėjau miegoti kitą dieną ketindamas važiuoti budėti į Vilnių. Dar nespėjus užmigti, paskambino žmonos pusseserė ir pakvietė per televiziją stebėti, kaip sovietinė kariuomenė atakuoja Radijo ir televizijos rūmus. Įjungę televizorių matėme, kaip pranešėja E. Bučelytė iš susijaudinimo trūk-
čiojančiu balsu komentuoja sovietinės kariuomenės puolimą. Kartais televizija parodydavo ir vaizdų iš Parlamento prieigų, kur daugiatūkstantinė Lietuvos gyventojų minia saugojo Lietuvos širdies – Aukščiausiosios Tarybos pastatą. Dar nespėjus užimti Lietuvos televizijos, paskambino iš rajono tarybos (berods, sekretorė E. Balsytė) ir pakvietė į Jonavos rajono tarybos posėdį. Tuomet buvau šios tarybos deputatas (taip buvo vadinami dabartiniai savivaldybės tarybos nariai). Pasiūlė atvykti su visa šeima, nes jonaviečiai renkasi saugoti Jonavos įstaigų ir įmonių. Staigiai apsirengėme ir išėjome. Beeidami prie Lietavos gatvės devynaukščių pamatėme keletą sovietų karių. Matyt, jie ieškojo tarnybos vengiančių šauktinių arba pabėgusių iš sovietinės armijos karių, tačiau prie praeivių nesikabinėjo. Priartėję prie savivaldybės pastato nustebome, kad čia susirinkę tiek jonaviečių. Žmonių buvo ne tik aikštėje, priešais savivaldybę, bet ir prie pašto, kultūros rūmų.
3
