TAUROSTA
MEILĖS IR ORUMO KAINA
Vaclovas SLIVINSKAS, inžinierius
Gausi ir darni Pupkevičių šeima – tragiško likimo. Šie žmonės mylėjo savo gimtinę, kaimą, darbščiai dirbo žemę, bet buvo okupantų išblaškyti, patyrė daugybę patyčių, kančių. Tai jų meilės tėvynei ir orumo kaina. Petras Pupkevičius, Jurgio (g. 1888 m.), buvo kilęs nuo Josvainių, o jo žmona Agota Šimonytė-Pup kevičienė (g. 1892 m.) – iš Vainiūnų kaimo, Šėtos valsčiaus. Į Juškonių kaimą Pupkevičiai persikėlė trečiajame dešimtmetyje, turėjo 14 ha žemės. Jų šeima buvo gausi – devynių vaikų. Susilaukė sūnų Jono (g. 1918 m.), Kazio (g. 1921 m.), Vacio (g. 1922 m.), Kosto (g. 1925 m.), Petro (g. 1932 m.) ir dukrų Adelės (g. 1917 m.), Anicetos (g. 1928 m.), Vlados (g. 1930 m.), Nastės (g. 1935 m.)1. 1944 m. vasarą, praūžus karo frontui, sugrįžusi sovietų valdžia paskelbė mobilizaciją į kariuomenę. Nepaklususius jaunus vyrus pradėjo gaudyti ir siųsti į frontą. Pirmasis iš gausios Pupkevičių šeimos buvo sučiuptas Jonas, kuris jau buvo vedęs, gyveno atskirai, turėjo įgijęs staliaus amatą. Vežamas į kariuomenę Jonas sugebėjo pabėgti ir grįžti į namus. Namuose teko slapstytis, nes žinojo, kad, jei būtų sugautas, pasigailėjimo iš okupantų nesulauktų. 1944 m. rugsėjo mėnesį pasitraukė pas partizanus2.
1 LCVA, f. R-743, ap. 2, b. 2607 2 LYA, K-1, ap. 58, b. 22741/3, l. 76
108
2021 NR. 1 (13)
Tuo metu daug jaunų vyrų slapstėsi miškuose. Prasidėjo partizanų būrių organizavimas: rinkti ginklai, ruoštos slėptuvės, organizuotas ryšininkų ir rėmėjų tinklas. Atsirado būtinybė įvesti karinę tvarką ir drausmę, todėl tarnavusieji kariuomenėje ėmėsi organizacinio darbo: rūpinosi buitinėmis gyvenimo sąlygomis, rengė mokymus, užsiėmė žvalgyba. Pasiryžusieji kovoti priėmė priesaiką ir tapo partizanais – kariais, kurių gyvenimas tapo besąlygišku pasipriešinimu okupantams. Būriui, į kurį atėjo Jonas Pupkevičius, vadovavo Lietuvos kariuomenės puskarininkis Stasys Kiuberis-Tigras. Šiam žuvus 1947 m. vasario 26 d., būrio vadovavimą perėmė Stasys Ragaišis-Sausis. Kai ir būrio vadas S. Ragaišis žuvo 1948 m. kovo 4 d., likusieji būrio partizanai išsiskirstė mažomis grupelėmis. Taip buvo saugiau slapstytis. J. Pupkevičius, pravarde Pupkis-Dėdė, perėjo į Stasio Žukausko-Lapo vadovaujamą partizanų grupę. S. Žukausko-Lapo grupę sudarė J. Pupkevičius Pupkis-Dėdė, Vytautas Zakaras-Povas, Vincas Kupčinskas-Ąžuolas, Savanoris. Partizanai apsistojo Drobiškių, Kačėnų miškuose, veikė Juškonių, Normainių, Kačėnų, Mimainių, Vaiškonių, Biržulių, Reiniūnų ir kituose gretimuose kaimuose. S. Žukausko-Lapo grupė ilgai ir sėkmingai slapstėsi Bukonių apylinkėse.
