2021 02

Vasaris | 2021

ŠIAME NUMERYJE #GYVASŽODIS

Gyvenimas per atstumą 1 KARŠTAS KLAUSIMAS

Nuoseklus finansavimas – daugiau galimybių. Parengė Asta Stirbytė

2

TEMA / INFORMACINĖ ELGSENA

Zinaida Manžuch, Elena Macevičiūtė. Kodėl ir kaip senjorai ieško informacijos: žvilgsnis iš gyvenimo tikslų perspektyvos 5 TYRIMAI

15

Penkiolikmečių skaitymo gebėjimai: tendencijos panašios, rezultatai skirtingi 10 NŪDIENOS MINTYS

Juozas Šikšnelis. Skaitymas be programų 13 PROJEKTAI

Kęstutis Šapoka. Netikėtos kultūros atodangos 15 BIBLIOTEKŲ TURTAI

Deimantė Žukauskienė. A. Zalatoriaus rankraštinis palikimas Nacionalinėje bibliotekoje 19 NAUJI LEIDINIAI

Šarūnas Šimkevičius. Lietuvos konstitucijos – viename leidinyje

23

TERMINŲ ARUODAS

Violeta Černiauskaitė. Leksikografijos veikla Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje 25

33

SAUSIO 13-OJI

Kai viltis stipresnė už baimę (II). Laimos Morkevičienės, Daivos Pileckienės, Rūtos Juzėnienės, Ritos Vaitilavičienės, Lolitos Brazos, Jūratės Volungevičienės, Nijolios Kasparavičienės, Ritos Vaišnorienės prisiminimai 27 GEROJI PATIRTIS

Vadovas, padedantis biblioteką atrasti iš naujo. Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos informacija

30

KRONIKA

Iveta Smirnovaitė. Kai gimtadienis – visos tautos šventė 33 Jana Mikulevič. Moksleivių kultūrinės edukacijos sistemos modernizavimo projektas – dabarčiai ir ateičiai 34 Laima Andrijauskienė. Vaizduotę žadinančios istorijos 35 Birytė Sruogienė. Ne tik skuodiškiams įdomus turas 37 KRONIKA / ŽINIOS IŠ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ IN MEMORIAM

Margarita Rokienė [1942 08 05–2021 02 03] Genė Rakauskienė [1952 09 09–2021 01 27]

37

38 42 42

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus (15), Donato Kubiliaus (33), Pauliaus Kaminsko (37) nuotraukos

MĖNESIAI IR DIENOS

Tai nutiko vasarį. Parengė Asta Stirbytė PIRMAME VIRŠELYJE

43

Panašus Vaivos Braškutės piešinys švęsti Vasario 16-ąją kvietė kartu su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kūrybinių dirbtuvių PATS SAU komanda. Kieno dar gimtadienis buvo švenčiamas tądien, skaitykite p. 33.

KETVIRTAME VIRŠELYJE

2021-ieji – skulptoriaus Juozo Zikaro metai. J. Zikaras. Lietuvos nepriklausomybės 10 metų jubiliejaus medalis (1928).

Eksponatas saugomas Lietuvos švietimo istorijos muziejuje

REDAKCIJA

Jūra­tė BIČKAUS­KIE­NĖ (vy­r. re­dak­to­rė) Tel. (8 5) 239 8687; mob. tel. 8 618 58 205, el. p. jurate.bickauskiene@lnb.lt Asta STIRBYTĖ (vyr. redaktoriaus pavaduotoja) Tel. (8 5) 263 9111, el. p. asta.stirbyte@lnb.lt Vaidenė GRYBAUSKAITĖ (redaktorė) Tel. (8 5) 263 9110, el. p. vaidene.grybauskaite@lnb.lt; tk@lnb.lt Vaiva MARKEVIČIŪTĖ (redaktorė) Tel. (8 5) 263 9110, el. p. vaiva.markeviciute@lnb.lt; tk@lnb.lt Kostas STANKEVIČIUS (dizaineris)

REDAKCIJOS KOLEGIJA ŽURNALAS „TARP KNYGŲ“

Danguolė ABAZORIUVIENĖ Jūratė BIČKAUSKIENĖ Vytautas GUDAITIS Prof. dr. Renaldas GUDAUSKAS (pirmininkas) Dr. Rasa JANUŠEVIČIENĖ

Dr. Laura JUCHNEVIČ Dr. Ineta KRAULS-WARD Irena KRIVIENĖ Gražina LAMANAUSKIENĖ Sandra LEKNICKIENĖ Viktorija PUKĖNAITĖ-PIGAGIENĖ Jolita STEPONAITIENĖ

#GYVASŽODIS

GYVENIMAS PER ATSTUMĄ

Virtualios Knygų savaitės renginiai buvo filmuojami Nacionalinėje bibliotekoje. Arūno Sartanavičiaus nuotr.

Po daugelio metų šis vasaris aktyviems kultūros įvykių dalyviams, net ir abejingiems knygos pasauliui asmenims buvo tikrai kitoks – be galingos žmonių upės, plūstančios į Lietuvos parodų ir kongresų centrą „Litexpo“, kur daugiau kaip 20 metų vyksta populiarioji Vilniaus knygų mugė. Šiemet kitaip šventėme ir Vasario 16-ąją: „laikydamiesi atstumų“, pagal saugų scenarijų parengtą tradicinį renginį iš Signatarų namų stebėdami transliuojamą per televiziją – siekiant išvengti minios po rūmų balkonu. Valstybinės šventės proga apdovanotieji asmenys, tarp kurių šiemet ir keletas šalies bib­lio­tekų vadovų, taip pat kol kas negalėjo nevaržydami emocijų į prezidentūros Baltąją salę susirinkusių artimųjų ir garbingų svečių būryje pasidžiaugti Lietuvos Respublikos Prezidento teikiamu ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.

Jau daugiau kaip metus siaučianti koronaviruso pandemija ne juokais sutrikdė įprastą gyvenimo ritmą pasaulyje, bet jo nesustabdė. Neginčytinas šio teiginio įrodymas – bib­lio­tekų veikla. Gavusios papildomą valstybės finansavimą, skaitytojams jos gali pasiūlyti daugiau ir įvairesnių naujų leidinių. Netruko nė pusmečio, kaip bib­lio­ tekos, atsižvelgdamos į realybės diktuojamas aplinkybes, perskirstė savo veiklos prioritetus ir didžiumą paslaugų šiuo metu teikia nuotoliniu būdu. O tarp lankytojų savo ruožtu turbūt jau neliko tokios amžiaus grupės, kuri nebūtų bent minimaliai įvaldžiusi kompiuterinių technologijų, ieškodama reikiamos informacijos ar tiesiog prisiregistruodama prie norimo internetinio puslapio ar socialinio tinklo.

Gyvenimas „per atstumą“ taip pat gali būti įdomus. Perfrazuojant besibaigiančios Knygų savaitės rengėjų žodžius – nerkime į jį!

SVEIKINAME Vasario 16-osios – Valstybės atkūrimo dienos proga Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje valstybės apdovanojimai skirti labiausiai mūsų šaliai nusipelniusiems asmenims. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bib­lio­tekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas už darnios lyderystės, kultūros, švietimo, mokslo, valstybės informacijos politikos kūrimą, Lietuvos žinių visuomenės pažangos spartinimą ir valstybės tarptautinio konkurencingumo stiprinimą apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.

Irmanto Gelūno nuotr.

1

KARŠTAS KLAUSIMAS

NUOSEKLUS FINANSAVIMAS – DAUGIAU GALIMYBIŲ

„Unsplash“ nuotr.

Po daugelio metų vasario 2 d. įvyko nuotolinis Lietuvos leidėjų asociacijos valdybos ir bibliotekininkų organizacijų atstovų susitikimas. Bibliotekoms jame atstovavo Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Jolita Steponaitienė, Apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos vadovė Emilija Banionytė, Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos prezidentė Danguolė Abazoriuvienė, Lietuvos mokyklų bibliotekų darbuotojų asociacijos pirmininkė Žaneta Pratusevičienė ir Lietuvos bibliotekininkų draugijos Mokyklų bibliotekų skyriaus pirmininkė Leonija Kėvalienė. Šalį ir pasaulį sukausčius COVID-19 pandemijai ir sutrikdžius ekonominę veiklą, leidėjai ir bibliotekininkai sutarė bendrai siekti juos vienijančių tikslų – ugdyti skaitančią visuomenę, knygų skaitymu stiprinti emocinę ir psichinę visuomenės sveikatą, pandemijos sąlygomis plėtoti vaikų kartos skaitymo gebėjimus.

Kultūros ministerijos duomenimis, 2020 m. šalies viešosioms bibliotekoms skirtas finansavimas dokumentams įsigyti, palyginti su pastaruoju dešimtmečiu, buvo rekordinis: šalia iš valstybės biudžeto skirtų 2,35 mln. eurų dėl COVID-19 pandemijos bibliotekų fondams komplektuoti papildomai skyrus 1,7 mln. eurų, bendra suma šioms reikmėms siekė daugiau kaip 4 mln. eurų. Tai netgi viršijo 1 gyventojui tenkantį ES vidurkį (1,22 ct); 2020 m. Lietuvoje jis siekė 1,45 ct (2008 m. – 0,76 ct).

Pakomentuoti šią padėtį paprašėme Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkę J. Steponaitienę.

Ar tai reiškia, kad 2020 m. bibliotekos galėjo įsigyti daugiau įvairių autorių knygų arba daugiau tos pačios knygos egzempliorių, kad skaitytojai trumpiau lauktų eilėje kokios populiarios knygos, įvairinti įsigyjamų leidinių tematiką, formų įvairovę? Gal visuomenė kaip kitaip pajuto ar pajus šį finansavimo pokytį?

2

Jolita Steponaitienė. Valdo Steponaičio nuotr.

– Taip, 2020 metai viešosioms bibliotekoms buvo labai dosnūs. Manau, tai pajuto skaitytojai, eilės laukiant norimo leidinio sumažėjo, pasiūla išsiplėtė. Jau nuo vasaros vidurio bibliotekos savo „Facebook“ paskyrose dalinosi nuotraukomis su knygų krūvomis ir bibliotekininkų šypsenomis.

Kiekviena biblioteka turi savo komplektavimo politiką ir pati nusprendžia, kokių ir kiek knygų jai reikia. Tačiau bendros tendencijos yra šios: lietuvių autorių knygos, kritikų ir premijomis įvertintos knygos, pasaulinį pripažinimą pelniusių autorių, kultūros ir visuomenės autoritetų rekomenduojamos knygos, taip pat – skaitytojų pasiūlytos.

Kaip visuomenė pajuto nūdienos gyvenimo pokyčius? Mes vis dar esame suvaržyti karantino, nedirba skaityklos, nevyksta knygų pristatymai ar tiesioginės parodos. Tačiau galimybė perskaityti daugiau knygų leis inicijuoti naujus susitikimus, renginius, kai tik galėsime grįžti į normalų bibliotekų veiklos ritmą.

Kad gyventojai galėtų tenkinti savo skaitymo poreikį, tiesiogiai prisideda tiek leidyklos, tiek bibliotekos: pirmosios prisiimdamos atsakomybę už knygos atsiradimą, antrosios – suteikdamos galimybę knygoms tapti prieinamoms kuo daugiau skaitytojų.

Apie leidėjų ir bibliotekininkų bendradarbiavimą pakalbinome Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomąją direktorę R. Elijošaitytę-Kaikarę.

lentynas knygomis, daugelis skolinasi knygas arba skaito jas bibliotekose. Tad kiekvienas leidėjas norėtų, kad jo leidiniai bibliotekose būtų prieinami, kad knygų būtų ir mažesnėse bibliotekose ar filialuose, kad nebūtų eilių prie knygų. Žinoma, smagu, kai kūrinio yra laukiama, kai daugybė skaitytojų nori jį perskaityti, bet tos eilės ne tik sukelia nepatogumų skaitytojui, jos sukuria ir piratavimo riziką: ne kiekvienas turi kantrybės mėnesius laukti, tad atsiranda niša ieškoti lengvesnių būdų ir skaityti nelegaliai.

Bendradarbiavimas su bibliotekomis abipusiškai svarbus ir dėl to, kad leidėjai neretai jas renkasi savo naujienoms pristatyti. Tokiu būdu ir leidėjas atranda savo skaitytoją, ir skaitytojas atranda ne tik mėgstamas knygas, bet ir leidėjus.

Leidybos procesas yra sudėtingas ir ilgas, o pajamos iš pardavimo grįžta maždaug per dvejus metus, t. y. tiek knyga vidutiniškai išbūna prekyboje. Norint investuoti į naujus pavadinimus, palaikyti nuolatinę įvairovę, labai svarbu, kad knygos negulėtų sandėliuose ar pardavimo vietų lentynose, o keliautų tiesiai į skaitytojų rankas. Kuo nuoseklesnis bus bibliotekų finansavimo modelis, tuo geriau bus ne tik skaitytojams ir bibliotekoms, bet ir leidėjams. Visiems, kurie prisideda kuriant knygą.

Mokyklų bibliotekos iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atskiro finansavimo knygoms įsigyti negauna, bibliotekos fondo turinys dažnai priklauso nuo mokyklos vadovybės. Kaip sprendžiate fondo formavimo reikalus? – paklausėme mokyklų bibliotekų atstovių.

Rūta Elijošaitytė-Kaikarė. Monikos Požerskytės-Kalvelės nuotr.

Visi supranta, kaip svarbu gyventojams stabilus nuosekliai didėjantis viešųjų bibliotekų finansavimas dokumentams įsigyti, o kaip tai atsiliepia leidėjų veiklai?

– Pirminis ir pagrindinis siekis – kad skaitytų visi žmonės: ir vaikai, ir suaugusieji. Leidėjams labai svarbu turėti skaitytoją, nes būtent jam ir yra leidžiamos visos knygos. O žmonės juk renkasi, kaip skaityti: ne visi pildo namų

Žaneta Pratusevičienė. Vido Venslovaičio nuotr.

Lietuvos mokyklų bibliotekų darbuotojų asociacijos pirmininkė Ž. Pratusevičienė: – Mes esame pavaldūs ŠMSM, tik bibliotekų veiklos srities teisinis reglamentavimas ateina 3

iš Kultūros ministerijos. Visos ŠMSM skiriamos lėšos mokymo veiklai organizuoti yra krepšelyje, iš jo dalis skiriama vadovėliams ir mokymo priemonėms įsigyti. Pagal ankstesnę skaičiavimo metodiką buvo skiriama konkreti suma mokiniui. Įvedus klasės krepšelį, mokyklos ir savivaldybės turi daugiau laisvės tą sumą perskirstyti. Perėjus prie nuotolinio mokymo, papildomai buvo skirta lėšų skaitmeniniam ugdymo turiniui. Į mokymo priemonių sąvoką įeina ugdymo procesui reikalinga literatūra, įskaitant ir grožinę. Atskirai lėšų grožinei literatūrai negaunam, tačiau suma vadovėlių ir mokymo priemonių fondui yra ne tokia ir maža.

Problema – kaip ji panaudojama. Protingai mokykloje paskirsčius prioritetus, lėšų vadovėliams užtenka, ir tada dažniausiai nuo direktoriaus priklauso, kokioms mokymo priemonėms ar grožinei literatūrai jos skiriamos.

Aišku, gimnazijų, progimnazijų ir pradinių mokyklų poreikiai labai skiriasi.

Susitikime kelti finansavimo klausimai mokyklų bibliotekoms aktualūs. Ypač reikėtų atkreipti dėmesį į jauniausius skaitytojus – kaip jie prisijaukins knygą, priklausys tolesnis jų, kaip skaitytojų, kelias. Todėl naujos vertingos grožinės literatūros jiems reikia daugiau.

Nostalgiškai mename laikus, kai ir mokyklų bibliotekoms buvo skiriama lėšų grožinei literatūrai įsigyti. Vis dėlto problema – ne vien finansavimas. Švietimo sistemai būtina nuosekli skaitymo skatinimo strategija, užtikrinanti ne tik aprūpinimą knygomis, bet ir tai, kad jos būtų skaitomos. Ugdymo procese turi atsirasti skaitymo pamokos (kitose šalyse jos vadinamos bibliotekos pamokomis). Būtina stiprinti pagalbą mokiniams, turintiems skaitymo problemų.

Vyresniems mokiniams bibliotekos pamokos turi apimti medijų ir informacinį raštingumą. Mano nuomone, būtent mokyklos bibliotekai turi būti skiriamas didesnis vaidmuo rengiant moksleivius visą gyvenimą trunkančiam mokymosi ir savišvietos procesui. Kartais mes pernelyg akcentuojame palyginti nedideles problemas, pro akis praleisdami esmę.

Lietuvos bibliotekininkų draugijos Mokyklų bibliotekų skyriaus pirmininkė L. Kėvalienė: – Pagal Bibliotekų įstatymą bendrojo ugdymo mokyklų bibliotekos yra bendroje šalies bibliotekų sistemoje, todėl jų fondas tvarkomas pagal bendruosius bibliotekininkystės reikalavimus. Tai negali būti kažkokios atsitiktinės knygos kokioje nors patalpoje.

Savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų bibliotekos atskiro finansavimo iš ŠMSM 4

Leonija Kėvalienė (priekyje). Nuotr. iš Lietuvos bibliotekininkų draugijos archyvo

negauna nuo 2009 metų. Klasės krepšelyje yra numatytos lėšos vadovėliams, mokymo priemonėms. Dalį šių lėšų mokyklos vadovo sprendimu galima skirti bibliotekos informacijos ištekliams komplektuoti.

Kiekvienoje mokykloje situacija skirtinga: 1) kai kuriose pakankamai lėšų bibliotekos fondui skiriama kiekvienais metais; 2) skiriama fiksuota suma kartą metuose (pvz., Knygų mugės metu), gale metų, jei lieka lėšų; 3) negaunančios jokio finansavimo mokyklų bibliotekos fondus papildo per „Knygų Kalėdų“ akciją, knygų dovanoja mokinių tėvai pagal bibliotekininkų parengtus sąrašus. Tačiau toks fondo pildymas turėtų būti tik papildomas, o ne vienintelis komplektavimo šaltinis.

Bendrojo ugdymo mokyklos bibliotekos informacijos išteklių įvairovę reglamentuoja švietimo aprūpinimo standartai, kuriuose nurodoma, kokius leidinius galima įsigyti biudžeto lėšomis. Juose teigiama, kad „ugdymo procesui reikalinga literatūra <...>, kuri padeda ugdyti mokinių skaitymo ir kalbos įgūdžius, komunikavimo ir kultūrinę kompetenciją, informacinius gebėjimus, teksto analizavimo ir interpretavimo įgūdžius <...>, formuotis pilietinę savimonę, veiksmingiau ir kokybiškiau organizuoti ugdymo procesą“.

Bibliotekos fondo turinys priklauso nuo galiojančių bendrojo ugdymo programų, kuriose išvardinti privalomi, kontekstiniai ir papildomi kūriniai. Šiuo metu pagrindinis ugdymas (apima 1–10 klases) vykdomas pagal 2016 m. patvirtintą, vidurinis (11–12 klasės) – pagal 2011 m. patvirtintą programą. Daugiausia lėšų reikia, kai jos pakeičiamos, nes būtina atnaujinti vadovėlių ir bibliotekos fondą pagal bendrąsias ugdymo programas.

Antra vertus, jis gali priklausyti ir, kaip jūs sakote, nuo mokyklos vadovybės.

Parengė Asta Stirbytė

TEMA / INFORMACINĖ ELGSENA

KODĖL IR KAIP SENJORAI IEŠKO INFORMACIJOS: ŽVILGSNIS IŠ GYVENIMO TIKSLŲ PERSPEKTYVOS Doc. dr. Zinaida Manžuch Prof. dr. Elena Macevičiūtė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas

Vyresnio amžiaus žmonės yra gausi paslaugų ir prekių vartotojų grupė, todėl tyrėjai ir įvairių sričių praktikai domisi, kaip jie ieško informacijos, ja naudojasi bei priima sprendimus. Senjorų informacinės elgsenos tyrimų atliekama įvairių – sveikatos ir medicinos, komunikacijos ir informacijos, kompiuterijos, sociologijos, verslo, teisės ir daugelio kitų mokslų kontekste. Bibliotekos aktyviai aptarnauja senjorus, todėl bibliotekininkams svarbu išmanyti šių vartotojų informacinę elgseną ir jos motyvus. Šios žinios naudingos kuriant senjorų pritraukimo į bibliotekas strategijas, naujas informacijos paslaugas, efektyvesnius šios vartotojų grupės aptarnavimo sprendimus.

Dalis tyrėjų vyresnio amžiaus asmenis traktuoja kaip homogenišką pensijos amžių pasiekusią socia­ linę grupę. Tačiau tokiu požiūriu neatsižvelgiama į tai, kad senėjimas yra mūsų prioritetus ir tikslus keičiantis gyvenimo tarpsnis. Dažnai senėjimas labiausiai siejamas su negalia, socialine atskirtimi, ligomis, įvairių organizmo fiziologinių ir kognityvinių funkcijų silpnėjimu ar praradimu.

ELGSENĄ LEMIANTYS GYVENIMO TIKSLAI

Šiame straipsnyje siūlome pažvelgti į senjorų informacinę elgseną iš psichologų sukurtos socioemocinės atrankos teorijos perspektyvos.

Pagrindinė šios teorijos tezė – gyvenimo tikslai ir prioritetai keičiasi pagal subjektyvų suvokimą, kiek mums liko laiko gyventi. Šis suvokimas lemia žmogaus pasirinkimą tarp dviejų gyvenimo tikslų: žinių gavimo ir emocinio reguliavimo.

Orientacija į žinių gavimo tikslus leidžia geriau pasinaudoti įvairiomis galimybėmis ir daugiausia dėmesio skirti veiklai, kuri pagerintų mūsų gyvenimą ateityje. Pavyzdžiui, norėdami užsitikrinti finansinę

gerovę ateityje, investuojame į savo išsilavinimą ir gebėjimų ugdymą. Orientacija į emocinio reguliavimo tikslus užtikrina gerą savijautą dabartyje. Tokiu atveju ieškome potyrių, kurie suteikia gyvenimo prasmės pojūtį, teigiamų jausmų ir pasitenkinimą čia ir dabar, neatidėliojant jų ateičiai. Kai manome, kad ateities laiko horizontai platūs, renkamės žinių gavimo tikslą. Tačiau kai suvokiamas likusio gyvenimo laiko horizontas susiaurėja, renkamės emocinio reguliavimo tikslus.

Svarbu pažymėti, kad, nepaisant to, ką renkasi žmogus, jo gyvenime atsiranda vietos ir žinių gavimo, ir emocinio reguliavimo tikslams. Socio­ emocinės atrankos teorijoje takoskyra tarp šių dviejų tikslų pažymi bendrą žmogaus orientaciją į tam tikrus prioritetus (Carstensen et al., 1999).

Orientacija į vieną ar kitą gyvenimo tikslą keičia žmogaus elgseną ir sprendimus. Senjorams labiausiai būdinga orientacija į emocinio reguliavimo tikslus. Šiame straipsnyje analizuojame, kaip pastarieji tikslai keičia senjorų informacinę elgseną.

5

TEORINĖS ĮŽVALGOS IR TYRIMO APIMTIS

Nagrinėdami, kaip senjorai ieško informacijos ir ja naudojasi, rėmėmės psichologų nustatytomis emocinio reguliavimo tikslų raiškos kasdieniame gyvenime dimensijomis ir informacinės elgsenos teorija. Pasak psichologų, emocinio reguliavimo tikslai gyvenime pasireiškia keliais būdais (Löckenhoff ir Carstensen, 2004): • teikiamas prioritetas emocinei gerovei čia ir dabar neatidėliojant asmeninės gerovės ateičiai.

Siekiama užsiimti veikla ir priimti sprendimus, kurie suteikia momentinį pasitenkinimą, teigiamų išgyvenimų ir emocinį komfortą; • socialiniais tinklais naudojamasi ryšiams su artimais žmonėmis palaikyti. Šių tinklų svarba mažėja, nes naujiems ryšiams megzti nebeteikiamas prioritetas. Emocinį pasitenkinimą gali suteikti laiko patikrinti santykiai su artimais žmonėmis, o nauji ryšiai asocijuojami su neigiamų išgyvenimų rizika bei didesnėmis investicijomis į santykių puoselėjimą; • pažinimo procesuose didelė reikšmė teikiama asmeniškai reikšmingiems emociniams išgyvenimams ir prisiminimams. Sumažėja motyvacija ieškoti naujų žinių, remiamasi turima patirtimi; • siekiant emocinės gerovės dabartyje, ieškoma teigiamos patirties, stengiamasi vengti neigiamos. Veikia savotiškas emocinės pusiausvyros palaikymo mechanizmas, kuris leidžia jaustis laimingam netgi esant įvairiems apribojimams ir įžvelgti teigiamybių net smulkmenose.

Savo studijoje tyrėme, kaip emocinis reguliavimas reiškiasi įvairiuose informacinės elgsenos etapuose. Tuos mechanizmus apibrėžėme pagal Tomo Wilsono modelį ( Wilson, 1997). Dėmesį kreipėme į kelis aspektus: informacijos poreikius ir jų susiformavimo kontekstą, informacijos ieškos, informacijos apdorojimo ir panaudos elgseną.

Informacijos poreikių formavimąsi lemia įvairūs motyvai; informacijos ieškos analizė leidžia stebėti paieškos būdų, kanalų ir šaltinių pasirinkimą; informacijos apdorojimo ir naudojimo nagrinėjimas paaiškina, kaip naujos žinios integruojamos į esamos patirties kontekstą.

Naudodamiesi šiomis teorinėmis įžvalgomis, nagrinėjome per pastarąjį dešimtmetį (2010– 2019 m.) anglų kalba publikuotus senjorų informacinės elgsenos mokslinius tyrimus. „Scopus“, „Web of Science“ duomenų bazėse ir „Google Scholar“ paieškos sistemoje aptikome 46 mokslinius tyrimus. Šios studijos apėmė sveikatos informacinės elgsenos tyrimus, nagrinėjo, kaip senjorai elgiasi kasdien arba spręsdami problemines situacijas (pvz., migracijos klausimus ar stichinių nelaimių sunkumus), kaip naudojasi skaitmeninėmis technologijomis ir pan.

6

Išanalizavus atrinktas publikacijas, paaiškėjo emocinio reguliavimo tikslų nulemti senjorų informacinės elgsenos ypatumai1.

INFORMACIJOS POREIKIAI IR MOTYVAI

Senjorų informaStipriausi informacinių ir cijos poreikius ir mokomunikacinių technologijų t y vus formuoja du naudojimo motyvai sietini gyvenimo prioritetai: su pasitenkinimą teikiančia susitelkimas į savo veikla, kuri, dalyvių many- gerovę dabartyje ir mu, drauge gerina jų gy- poreikis puoselėti jau venimo kokybę ir sveikatą turimus santykius su (Damodaran et al., 2014) artimais žmonėmis.

Ty r i m a i p a ro d ė, kad daugelis senjorų ieško informacijos, kuri leistų pagerinti jų ir artimųjų gyvenimo kokybę (Damodaran et al., 2014; Paimre, 2019). Domimasi sveikos gyvensenos (Enwald et al., 2017; Colombo et al., 2014), mitybos, svorio kontrolės, šeimos sveikatos temomis, ieškoma informacijos apie įvairius pomėgius (Boonchuay, 2017; Wu ir Li, 2016). Senjorams rūpi informacija apie savo draugus ir bendruomenę (Asla ir Williamson, 2015).

Nusistovėjusių socialinių santykių palaikymo poreikis dažniausiai yra stiprus motyvas įsitraukti į informacinę veiklą. Įvairūs tyrimai rodo, kad įsitraukti į informacinę veiklą senjorus dažnai motyvuoja noras padėti draugams ar artimiesiems (Kim ir Choi, 2014; Pálsdóttir, 2011). Bendravimas su kitais stimuliuoja ir palaiko senjorų interesus, o tai taip pat skatina juos ieškoti informacijos (Asla ir Williamson, 2015).

Tyrimai, kaip senjorai naudojasi skait­ Internetas suprantamas meninėmis techno- kaip bendravimo su esalogijomis, atskleidžia, mais kontaktais priemonė, kad pastarosios suvo- kuri netgi keičia senesnius kiamos kaip ryšių pa- komunikavimo būdus. Inlaikymo su svarbiais ternetas kur kas mažiau ar artimais žmonėmis veikia bendravimo apimtį priemonės. Pavyzdžiui, ir kokybę ar naujų santykių vyresnio amžiaus kinų mezgimą (Cotten, Anderimigrantų tyrimas pa- son, McCullough, 2013) rodė, jog socialiniu tinklu „WeChat“ jie naudojasi tam, kad bendrautų su tas pačias šaknis ir paveldą turinčiais žmonėmis (Du et al., 2019).

Tačiau senjorus ne itin domina naujos pažintys.

Skaitmeninės technologijos daugiausia naudojamos bendravimui su šeima ir draugais (Bloch ir Bruce, 2011; Cotten et al., 2013).

1

Šiame straipsnyje cituojame tik kai kurias iš analizuotų publikacijų, visa informacija apie analizuotus tyrimus ir citatos pateikti čia: MANŽUCH, Zinaida; MACEVIČIŪTĖ, Elena. A life goals perspective on the information behaviour of the elderly adults. Information research, 2020, vol. 25, no. 4. Prieiga per internetą: http://informationr.net/ir/254/isic2020/isic2005.html

Įdomu tai, kad sprendimą naudotis skaitmeninėmis technologijomis lėmė senjorų emociniai išgyvenimai ir nusiteikimas. Teigiamai skaitmeninių technologijų atžvilgiu nusiteikę senjorai jas vertino kaip stimuliuojančias ir skatinančias gerai jaustis, suteikiančias galimybę pasijusti XXI amžiaus piliečiais (Damodaran et al., 2014).

INFORMACIJOS IEŠKA

Orientacija į gerą Dalyviams nebuvo bū- savijautą dabartyje dingi pastovūs informacijos ir teigiama emocinė ieškos įpročiai. Jų ieškos patirtis lemia mažesveikla buvo inicijuojama nį senjorų aktyvumą atsitiktinai komunikuojant tikslingai ieškant inbendruomenėje. Jie tiesiog formacijos. Tyrimai bendravo su žmonėmis parodė, kad vyresnio ir taip atsitiktinai paten- amžiaus suaugusieji kindavo savo informacijos pirmenybę teikia paporeikius (Du et al., 2019) syviam informacijos gavimui, kuris dažniausiai vyksta atsitiktinai – bendraujant su šeima, draugais ar net atsitiktinai sutiktais žmonėmis (Asla ir Williamson, 2015; Du et al., 2019; Caidi et al., 2020; Wu ir Li, 2016), žiūrint televizijos laidas (Goodall et al., 2014) ir pan. Skaitmeninių technologijų naudojimo tyrimai rodo, kad senjorai vengia ieškoti informacijos (Hess et al., 2013; Wu ir Li, 2016; Hur, 2016; Sheng ir Simpson, 2015), o kai kurie sveikatos informacinės elgsenos tyrinėtojai pastebi, kad jie netgi linkę atidėlioti sveikatos informacijos paiešką ir su sveikata susijusius sprendimus (Lifford et al., 2015), nes šie gali būti nemalonūs ar gluminantys.

Apsk ritai, ieškoNors respondentės padami informacijos, senjorai linkę neskirti geidavo skirtingos apimdaug pastangų ir tau- ties informacijos, daugelis po savo kognityvinius buvo linkusios gauti ribotą išteklius (Hess et al., informacijos kiekį žodžiu ir 2013; Hur, 2016; Wu ir raštu. <...> Galimybė aptarti Li, 2016). Pavyzdžiui, gydymo alternatyvas didino jie nenori dėti daug moterų pasitenkinimą jų pastangų atlikdami gydymo kokybe (Burton et s u d ė t i n g e s n e s i n - al., 2015) formacijos užduotis (Hess et al., 2013) ar įgydami skaitmeninių technologijų gebėjimų (Hur, 2016). Senjorų paieškos ypatybes internete tyrinėję Wu ir Li (2016) pastebėjo, kad tyrimo dalyviai buvo linkę naudotis žinomomis paieškos sistemomis ir interneto svetainėmis, vengė tikslinti paieškos užklausas ar skirti daugiau laiko paieškos rezultatų peržiūrai.

Nepaisant nedidelio įsitraukimo į informacijos ieškos veiklą, senjorai savo gebėjimus ir patirtį ieškant informacijos vertina labai pozityviai. Pavyz-

džiui, Wu ir Li (2016) atkreipė dėmesį, kad senjorai labai teigiamai vertino savo turimus paieškos internete gebėjimus, nors iš tikrųjų jų pasiekimai buvo nedideli. Medlock su kitais autoriais (2013) taip pat pastebėjo, kad senjorai teigiamai vertino sveikatos informacijos paiešką internete, nors nesinaudojo rezultatais sveikatos būklei įvertinti ar vizitui pas gydytoją suplanuoti.

Pagrindiniai senjorų informacijos šaltiniai – kiti žmonės, o informaPatikimiausiais infor- cijos gavimo būdas macijos šaltiniais tapo bendraujant – domivaikai, kurie atliko svarbų nuojanti informacijos vaidmenį tėvams priimant ieškos forma. Patikisprendimą emigruoti ir for- miausiais informacijos muojant tam tikrus persi- šaltiniais laikomi šeikraustymo lūkesčius. Tėvai mos nariai ir draugai, jautė, kad gali pasikliauti sveikatos priežiūros savo vaikais, ir neketino specialistai. Vaikai attikrinti jų nuomonės (Caidi lieka svarbų vaidmenį sprendžiant įvairias et al., 2019) problemas: susidorojant su stichinėmis nelaimėmis (Pang et al., 2020), prisitaikant prie gyvenimo naujoje šalyje (Du et al., 2019; Caidi et al., 2020). Sutuoktiniais pasikliaujama sprendžiant sveikatos problemas (Choi, 2019). Bendraamžiai draugai ir pažįstami tampa informacijos šaltiniais dėl panašių interesų, problemų ir galimybės kartu mokytis ir įveikti gyvenimo sunkumus (Boonchuay, 2017; Pálsdóttir, 2011; Choi, 2019).

INFORMACIJOS APDOROJIMAS IR NAUDOJIMAS

Orientacija į emocinį pasitenkinimą dabartyje lemia tai, kad senjorai vengia priimti sprendimus patys ir perleidžia šitą užduotį kitiems žmonėms – vaikams ir kitiems šeimos nariams arba globėjams, sveikatos priežiūros specialistams ar draugams (Asla ir Williamson, 2015; Caidi et al., 2020; Lifford et al., 2015; Goodall et al., 2014). Toks apsisprendimas siejasi su neigiamos emocinės patirties vengimu.

Apskritai bendraNors užklausos tiks- vimas su kitais žmolinimas yra įprasta inter- nėmis atlieka svarbų neto paieškos strategija, vaidmenį senjorams vyresnio amžiaus žmonės priimant sprendimus. nenorėjo tikslinti užklausų, Tokiam informacijos nes tam reikia pažangesnių a p d o ro j i m o b ū d u i ieškos gebėjimų ir energi- teikiama pirmenybė prieš sk aitmeninės jos (Wu ir Li, 2016) ar spausdintinės informacijos skaitymą.

Pavyzdžiui, nerimo kamuojami karo veteranai dažniausiai ieškojo sprendimų aptardami savo būklę su draugais ir gydytojais (Zapata et al., 2018), krūties vėžiu 7

sergančios vyresnio amžiaus moterys, priimdamos sprendimą dėl tolesnio gydymo, pirmenybę teikė pokalbiui su gydytojais ar slaugėmis (Lifford et al., 2015; Burton et al., 2015). Priimantiems sprendimus ir naudojantiems informaciją senjorams labai svarbi emocinė parama ir rūpestingas bendravimas. Lifford su kitais autoriais (2015) pastebėjo, kad dėmesingi pokalbiai apie tolesnį gydymą vėžiu sergančioms senjorėms teikė ne tik reikiamą informaciją, bet ir emocinę paramą. Preston ir Moore’as (2019) nustatė, kad, naudojantis pagalbos linijos paslaugomis, senjorams buvo svarbu jausti, kad jie kažkam rūpi.

Bendraudami su Naudojimasis savo pakitais žmonėmis, sentirtimi mažina neapibrėžjorai pašnekovų teitumą ir padeda atsirinkti kiamos informacijos informaciją. Jis taip pat patikimumą vertina rodo, kad vyresnio amemociškai. Pavyzdžiui, žiaus žmonės yra vertingi tirdami vyresnio am- informacijos apie stichines žiaus kinų imigrantus, nelaimes ir išminties šalmokslininkai nustatė, tiniai (Pang, Karanasios, kad pastarieji iš to pa- Anwar, 2020) ties regiono kilusius žmones vertino kaip „patikimus“, „draugiškus“ ir „objektyvius“ (Caidi et al., 2020). Vyresnio amžiaus imigrantai taip pat nebuvo linkę kvestionuoti ar tikrinti vaikų teikiamos informacijos (Du et al., 2019). Kiti tyrimai taip pat rodo emocinio reguliavimo tikslų poveikį informacijos vertinimui. Dažnai šaltinio patikimumas senjorų siejamas su atpažįstamumu, autoritetu ir malonia patirtimi (Damodaran et al., 2014; Zhao, 2019). Pavyzdžiui, Klein su kitais autoriais (2014) nustatė, kad senjorai pageidavo su sveikata ir vaistais susijusius klausimus aptarinėti su bendraamžiais lektoriais. Nors pastarieji nebuvo sveikatos specialistai, jie buvo traktuojami patikimais informacijos šaltiniais, nes turėjo panašių interesų ir problemų, su jais kalbantis jaustasi saugiau.

Senjorų siekis apsiVyresnio amžiaus suriboti teigiama patiraugusieji jiems pritaikytus timi ir išvengti neigiainformacinių komunikacimų emocijų turi didenių technologijų gaminius lę įtaką informacijos (vadinamąsias gerontonaudojimui. Nors sentechnologijas) vertino kaip jorai puikiai suprannaudingus. Tik nedaugelis ta pakitimų dėl ligų, manė, kad jiems tokių technegalios ir sveikatos nologijų reikia. Jų nuobūklės riziką, jie stenmone, tokių technologijų giasi sutelkti dėmesį į vartotojai turėtų būti labai informacijos naudojiseni kognityvinių ar fizinių mą tam, kad kuo ilgiau negalių turintys žmonės išliktų nepriklausomi arba kenčiantys nuo viena(Harrod, 2011) arba tvės arba izoliacijos (Wu et jaustųsi ramūs (Liu al., 2015) et al., 2014). Vyresnio 8

amžiaus suaugusieji nenori būti vertinami kaip neįgalūs ar sergantys (Pálsdóttir, 2012), jie neasocijuoja savęs su ligomis ar negaliomis (Wu et al., 2015).

Priimdami sprendimus, senjorai pirmenybę teikia savo turimoms žinioms ir pasikliauja įgyta patirtimi. Toks elgesys gali turėti neigiamą ir teigiamą poveikį. Pavyzdžiui, kai kurie senjorai derino tradicinius ir šiuolaikine medicina nepagrįstus gydymo būdus su gydytojų paskirtais vaistais (Chang et al., 2014). Kai kuriais atvejais turimos žinios padėjo pasiruošti stichinėms nelaimėms ir įveikti sunkumus.

Pavyzdžiui, Pang su kitais autoriais (2020) atskleidė, kad ilgametė patirtis padėjo vietos gyventojams suprasti, jog artėja stichinė nelaimė, ir jai pasiruošti.

PRAVARČIOS BIBLIOTEKŲ DARBUI IŠVADOS

Socioemocinės atrankos teorija leidžia pažvelgti į senėjimą kaip į įvairių socialinių ir psichologinių pokyčių kupiną gyvenimo etapą. Ji atskleidžia, kad šiame etape keičiasi žmonių gyvenimo prioritetai. Ši teorija grindžiama ne objektyvaus amžiaus, bet subjektyviai suvokiamo ateityje likusio gyvenimo laiko.

Todėl ji nediskriminuoja vyresnio amžiaus žmonių ir skatina pažvelgti į juos kaip į labai įvairialypę socialinę grupę. Juk gyvenime likusio laiko suvokimas yra subjektyvus. Todėl teorija gali būti taikoma tiriant ne tik senjorus, bet, pavyzdžiui, lėtinėmis ligomis sergančius jaunus žmones.

Senjorų informacinės elgsenos tyrimų analizė pateikė svarbių įžvalgų, kurios gali būti pritaikytos praktiniame bib­lio­tekų darbe. Itin reikšmingas atradimas – emocinės dimensijos svarba senjorams įsitraukiant į informacijos veiklą, ieškant, vertinant ir naudojantis informacija.

Senjorų orientavimasis į teigiamas emocines patirtis gali būti pritaikomas tinkamai modeliuojant bib­lio­t ekų paslaugas ir programas. Pavyzdžiui, organizuojant sveikatos informacinio raštingumo mokymus, svarbu pabrėžti teigiamus ir senjorams reikšmingus pokyčius (pvz., sveika gyvensena, asmeninė ir šeimos gerovė). Komunikacijoje svarbu vengti neigiamų aspektų (pvz., akcentuoti sveikatos grėsmes, negalią ir pan.), kad tai neatgrasintų senjorų. Senjorus konsultuojantiems bib­lio­tekininkams taip pat svarbu suprasti jų polinkį informaciją vertinti emociškai, dažnai nesiremiant objektyviais vertinimo kriterijais.

Tai leistų išvengti klaidingų išvadų ir padėtų vyresnio amžiaus žmonėms tinkamai priimti sprendimus.

LITERATŪRA

ASLA, T. M.; WILLIAMSON, K. (2015). Unexplored territory: information behaviour in the fourth age. In Proceedings of ISIC, the Information Behaviour Conference, Leeds, 2-5 September, 2014: Part 2, (paper isic32) [interaktyvus], [žiūrėta 2021 m. sausio 15 d.]. Prieiga per internetą: http://InformationR.net/ ir/20-1/isic2/isic32.html BLOCH, N.; BRUCE, B. C. (2011). Older adults and the new public sphere. In Proceedings of the 2011 iConference [interaktyvus]. Seattle, Washington [žiūrėta 2021 m. sausio 15 d.]. Prieiga per internetą: https://dl.acm.org/doi/pdf/10.1145/1940761.1940762?casa_token=ij_fp_6TOEoAAAAA%3A0_cV7_9PLS61Qa5 0 O m 6 s W m w _ 0 u - 3 l h r k n o o WA 9 c x M a l q z S U 3 f d G i B j W qmn23cSTZqVd1y-awJcqZJA BOONCHUAY, K. (2017). Day-to-day information needs and use of the elderly in Songkhla province, Thailand. In Chiew, K. T. et al. (Eds.). PGRES 2017, Kuala Lumpur, Eastin Hotel, July 18, 2017 [interaktyvus], [žiūrėta 2021 m. sausio 15 d.]. Prieiga per internetą: http://intra.fsktm.um.edu.my/~aini/sistem/pgres2017/Lampiran/ DC/007_Kongkidakorn_31_7_fullPaper.pdf BURTON, M. et al. (2015). The information and decision support needs of older women (> 75 yrs) facing treatment choices for breast cancer: a qualitative study. Psycho‐Oncology, vol. 24, no. 8, pp. 878–884. https://doi.org/10.1002/pon.3735 CAIDI, N.; DU, J. T.; LI, L.; SHEN, J. M.; SUN, Q. (2020). Immigrating after 60: Information experiences of older Chinese migrants to Australia and Canada. Information Processing & Management, vol. 57, no. 3, 102111. https://doi.org/10.1016/j.ipm.2019.102111 CARSTENSEN, L. L.; ISAACOWITZ, D. M.; CHARLES, S. T. (1999).

Taking time seriously: A theory of socioemotional selectivity. American Psychologist, vol. 54, no. 3, pp. 165–81. https://doi. org/10.1037/0003-066X.54.3.165 CHANG, L.; BASNYAT, I.; TEO, D. (2014). Seeking and processing information for health decisions among elderly Chinese Singaporean women. Journal of Women & Aging, vol. 26, no. 3, pp. 257–279. https://doi.org/10.1080/08952841.2014.888881 CHOI, W. (2019) Older adults’ health information behavior in everyday life settings. Library & Information Science Research, vol. 41, no. 4, 100983. https://doi.org/10.1016/j.lisr.2019.100983 COLOMBO, F.; AROLDI, P.; CARLO, S. (2014). “Stay tuned”: the role of ICTs in elderly life. In Riva, G., Marsan, P. A., & Grassi, C. (Eds.).

Active ageing and healthy living: A human centered approach in research and innovation as source of quality of life, vol. 203, pp. 145– 156. IOS press. https://doi.org/10.3233/978-1-61499-425-1-145 COTTEN, S. R.; ANDERSON, W. A.; MCCULLOUGH, B. M. (2013). Impact of internet use on loneliness and contact with others among older adults: cross-sectional analysis. Journal of Medical Internet Research, vol. 15, no. 2, e39. https://doi.org/10.2196/jmir.2306 DAMODARAN, L.; OLPHERT, C. W.; SANDHU, J. (2014). Falling off the bandwagon? Exploring the challenges to sustained digital engagement by older people. Gerontology, vol. 60, no. 2, pp. 163–173. https://doi.org/10.1159/000357431 DU, J. T.; TAN, Y.; XU, F. (2019). The information context of elderly Chinese immigrants in South Australia: a preliminary investigation. In Proceedings of ISIC, The Information Behaviour Conference, Krakow, Poland, 9-11 October: Part 2. Information Research, 24(1) [interaktyvus], [žiūrėta 2021 m. sausio 15 d.]. Prieiga per internetą: http://InformationR.net/ir/24-1/isic2018/isic1820.html ENWALD, H.; KANGAS, M.; KERÄNEN, N.; IMMONEN, M.; SIMILÄ, H.; JÄMSÄ, T.; KORPELAINEN, R. (2017). Health information behaviour, attitudes towards health information and motivating factors for encouraging physical activity among older people: differences by sex and age. Information Research [interaktyvus], vol. 22, no. 1, isic1623 [žiūrėta 2021 m. sausio 15 d.]. Prieiga per internetą: www.informationr.net/ir/22-1/isic/isic1623.html GOODALL, K. T.; NEWMAN, L. A.; WARD, P. R. (2014). Improving access to health information for older migrants by using grounded theory and social network analysis to understand their information behaviour and digital technology use. European Journal of Cancer Care, vol. 23, no. 6, pp. 728–738. https://doi. org/10.1111/ecc.12241

HUR, M. H. (2016). Empowering the elderly population through ICT-based activities. Information Technology & People, vol. 29, no. 2, pp. 318–333. https://doi.org/10.1108/ITP-03-2015-0052 KIM, S.; CHOI, H. (2014). Still hungry for information: Information seeking behavior of senior citizens in South Korea: Conference poster. In iConference 2014 Proceedings [interaktyvus], Berlin, pp. 889–894 [žiūrėta 2021 m. sausio 15 d.]. Prieiga per internetą: www.ideals.illinois.edu/bitstream/handle/2142/47337/300_ ready.pdf?sequence=2&isAllowed=y KLEIN, L. A. et al. (2014). An explanatory model of peer education within a complex medicine information exchange setting.

Social Science & Medicine, vol. 111, pp. 101–109. https://doi. org/10.1016/j.socscimed.2014.04.009 LIFFORD, K. J. et al. (2015). Understanding older women’s decision making and coping in the context of breast cancer treatment. BMC Medical Informatics and Decision Making, vol. 15, no. 1, article number 45. https://doi.org/10.1186/s12911-015-0167-1 LIU, Z.; BEAVER, K.; SPEED, S. (2014). Being healthy: a grounded theory study of help seeking behaviour among Chinese elders living in the UK. International Journal of Qualitative Studies on Health and Well-being, vol. 9, no. 1, article 24820. https://doi. org/10.3402/qhw.v9.24820 LÖCKENHOFF, C. E.; CARSTENSEN, L. L. (2004). Socioemotional selectivity theory, aging, and health: the increasingly delicate balance between regulating emotions and making tough choices.

Journal of Personality, vol. 72, no. 6, pp. 1395–1424. https://doi. org/10.1111/j.1467-6494.2004.00301.x MEDLOCK, S. et al. (2013). The consequences of seniors seeking health information using the internet and other sources. Studies in Health Technology and Informatics, vol. 192, pp. 457–460. https:// doi.org/10.3233/978-1-61499-289-9-457 PAIMRE, M. (2019) Do elderly people enjoy the fruits of Estonia’s e-health system? In Proceedings of the 5th International Conference on Information and Communication Technologies for Ageing Well and e-Health (ICT4AWE 2019) [interaktyvus], [žiūrėta 2021 m. sausio 15 d.]. Prieiga per internetą: https:// pdfs.semanticscholar.org/7210/fecf32caccf649beae269cfb3ec0d5f0b14c.pdf PÁLSDÓTTIR, Á. (2012). Elderly peoples’ information behaviour: accepting support from relatives. Libri, vol. 62, no. 2, pp. 135–144. https://doi.org/10.1515/libri-2012-0010 PÁLSDÓTTIR, Á. (2011). Opportunistic discovery of information by elderly Icelanders and their relatives. Information Research, vol. 16, no. 3, paper 485 [interaktyvus], [žiūrėta 2021 m. sausio 15 d.]. Prieiga per internetą: www.informationr.net/ir/16-3/ paper485.html PANG, N.; KARANASIOS, S.; ANWAR, M. (2020). Exploring the information worlds of older persons during disasters. Journal of the Association for Information Science and Technology, vol. 71, no. 6, pp. 619–631. https://doi.org/10.1002/asi.24294 PRESTON, C.; MOORE, S. (2019). Ringing the changes: the role of telephone communication in a helpline and befriending service targeting loneliness in older people. Ageing & Society, vol. 39, no. 7, pp. 1528–1551. https://doi.org/10.1017/ S0144686X18000120 SHENG, X.; SIMPSON, P. M. (2015). Health care information seeking and seniors: determinants of Internet use. Health Marketing Quarterly, vol. 32, no. 1, pp. 96–112. https://doi.org/10.2196/ jmir.3749 WILSON, T. D. (1997). Information behaviour: an interdisciplinary perspective. Information Processing & Management, 1997, vol. 33, no. 4, pp. 551–572. https://doi.org/10.1016/ S0306-4573(97)00028-9 WU, Y. H et al. (2015). Bridging the digital divide in older adults: a study from an initiative to inform older adults about new technologies. Clinical Interventions in Aging, vol. 10, pp. 193–201. https://doi.org/10.2147/CIA.S72399 WU, D.; LI, Y. (2016). Online health information seeking behaviors among Chinese elderly. Library & Information Science Research, vol. 38, no. 3, pp. 272–279. https://doi.org/10.1016/j. lisr.2016.08.011

HARROD, M. (2011). “I have to keep going”: why some older adults are using the Internet for health information. Ageing International, vol. 36, no. 2, pp. 283–294. https://doi.org/10.1007/ s12126-010-9090-z

ZAPATA, A. M. L. et al. (2018). Information-seeking about anxiety and perceptions about technology to teach coping skills in older veterans. Clinical Gerontologist, vol. 41, no. 4, pp. 346–356. https://doi.org/10.1080/07317115.2017.1359716

HESS, T. M.; QUEEN, T. L.; ENNIS, G. E. (2013). Age and selfrelevance effects on information search during decision making.

Journals of Gerontology Series B: Psychological Sciences and Social Sciences, vol. 68, no. 5, pp. 703–711. https://doi.org/10.1093/ geronb/gbs108

ZHAO, D. (2019). Exploring older adults’ health information seeking behavior: Evidence from urban China. In Blake, C. & Brown, C. (Eds.). Proceedings of the Association for Information Science and Technology, vol. 56, issue 1, pp. 847–848. https://doi. org/10.1002/pra2.203

9

TYRIMAI

PENKIOLIKMEČIŲ SKAITYMO GEBĖJIMAI: tendencijos panašios, rezultatai skirtingi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO; angl. Organisation for Economic Co-operation and Development) Tarptautinio mokinių vertinimo programa (Programme for International Student Assessment, PISA) tyrimais bando palyginti įvairių mokinių grupių įvairiose šalyse rezultatus – ar nė viena grupė nėra edukacinėje atskirtyje, ar visi mokiniai turi vienodas ugdymo(si) galimybes.

Lietuva EBPO kas treji metai vykdomuose PISA tyrimuose dalyvauja nuo 2006-ųjų.

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Nacionalinės švietimo agentūros užsakymu dr. Algirdas Zabulionis parengė 2018 m. atlikto tarptautinio PISA tyrimo Lietuvos ir kaimyninių šalių duomenų tikslinę analizę1, kurioje apžvelgiami Lietuvos penkiolikmečių pasiekimai, atliekant PISA tyrimo užduotis.

Tyrimu nustatyti mokinių pasiekimai trijose srityse: skaitymo gebėjimų, matematinio raštingumo ir gamtamokslinio raštingumo. Žurnalo „Tarp knygų“ skaitytojams išgryninome svarbiausius su skaitymo gebėjimais susijusius duomenis ir išvadas.

10

Lietuvos mokinių 2006–2018 m. skaitymo gebėjimų rezultatai visais tyrimo etapais yra labai panašūs – aiškaus „kilimo“ visame laiko intervale tikrai nėra. O vienų ar kitų metų nežymų pokytį galima paaiškinti testavimo metodo pokyčiu (nuo „popierinio“ testavimo metodo, taikyto 2006–2012 m., 2015-aisiais pereita prie kompiuterinio) ar kitais niuansais. Tačiau, palyginus Lietuvos ir jos kaimyninių šalių – Latvijos, Estijos ir Lenkijos – rezultatus, matyti, kad Lietuvos mokinių skaitymo gebėjimai yra gerokai prastesni nei Estijos ir Lenkijos ir šiek tiek menkesni už Latvijos.

Pagrindiniai Lietuvos (žemiausi rodikliai iš kaimyninių šalių) ir Estijos (aukščiausi) nacionalinių švietimo sistemų kokybinių pasiekimų skirtumai yra šie: Estijos kaimo mokyklose mokinių, nepasiekusių PISA skaitymo gebėjimų minimalaus raštingumo lygio, dalis (13 proc.) yra mažesnė negu tokių mokinių dalis Lietuvos didžiuosiuose miestuose (15 proc.).

Bendrame visų šalių fone ypač išsiskiria Lietuvos kaimo mokyklų mokinių rodikliai – net 42 proc. jų nepasiekia minimalaus PISA skaitymo gebėjimų lygio.

Kita skaitymo pasiekimų skalės pusė – itin aukšti skaitymo gebėjimai. Rezultatas kaimyninėse šalyse vėl panašus – labiausiai skiriasi Lietuva ir Estija: Estijos kaimo mokyklose šį lygį pasiekusių mokinių 1

Tarptautinio švietimo tyrimo OECD PISA Lietuvos ir kaimyninių šalių duomenų tikslinė antrinė analizė [elektroninis išteklius] / Algirdas Zabulionis (1954–2020). Vilnius: [Nacionalinė švietimo agentūra], 2020. Prieiga per internetą: http://eia.libis.lt/show. php?item=tarptautinio_svietim

dalis (13 proc.) didesnė negu Lietuvos didžiuosiuose miestuose (8 proc.).

Lenkijos duomenys puikūs, Latvijos – panašūs kaip Lietuvos. Žinoma, tokias lyginamąsias statistikas, aiškinančias kitų šalių pasiekimus, reikia interpretuoti atsargiai, nes yra nemažai svarbių kintamųjų, kurie gali turėti įtakos renkant duomenis (pavyzdžiui, tiriamoji grupė – penkiolikmečiai, tačiau jie, priklausomai nuo įvairių aplinkybių, gali mokytis ne tik devintoje, bet ir aštuntoje ar dešimtoje klasėje). Ypač atsargiai vertinti reikėtų tuo atveju, jeigu tie tyrimų rezultatai bus naudojami šalies nacionalinei švietimo politikai pagrįsti.

DVIKALBYSTĖS ĮTAKA

Lietuvos ir kaimyninių šalių PISA skaitymo gebėjimų rezultatų kaita (2006–2018 m.)

540 518

520

500

LENKIJA ESTIJA

516

508 501 501

500

460

512

489

488

479

479 477

470

2006

523

506

484

480 LATVIJA LIETUVA

519

472

468

2009

2012

2015

476

2018

Lietuvos mokinių PISA-2018 skaitymo pasiekimai pagal mokyklos mokomąją ir užduoties kalbas

Tyrimo PISA-2018 duomenų anaMOKYKLOS KALBA TESTO KALBA lizė rodo, kad apie 88 proc. Lietuvos 500 479 478 478 465 penkiolikmečių mokinių namuose 437 415 415 dažniausiai kalba lietuvių kalba, 400 7,8 proc. – rusų, 3,4 proc. – lenkų, apie 1 proc. – kitomis kalbomis. Ty300 rimo testavimas vyko kompiuteriniu būdu. Prieš atlikdami testą, mokiniai 200 galėjo rinktis, kokia kalba iš minėtų trijų jį nori atlikti. Rezultatai gana įdomūs: namuose lietuviškai kalban100 tys mokiniai rinkosi lietuvių kalbą (99,9 proc.), apie 70 proc. kalbančiųjų 0 lenkiškai – lenkų kalbą (apie 27 proc.

Lietuvių Lenkų Rusų Kelios rinkosi lietuvių kalbą), apie 50 proc. kalbančiųjų rusiškai – rusų kalbą (apie 41 proc. rinkosi lietuvių kalbą). Tai rodo, kad dalis mokyklų rusų mokomąja kalba yra miestuose (pagal šalies mokinių gyvena dvikalbėje aplinkoje. Svarbu PISA tyrimo klasifikaciją – vietovėse, kuriose yra pažymėti, kad PISA testą (nesvarbu kurį – skaitymo, daugiau negu 15 000 gyventojų), o mokyklų lenkų matematikos ar gamtos) atlikusių mokinių, kurių mokomąja kalba apie 40 proc. mokinių mokosi kaimo testavimo ir „namų“ kalbos nesutapo, rezultatai yra vietovėse (mažiau nei 3000 gyventojų). žemesni. Taigi galima daryti išvadą, kad dvikalbystės Dvikalbės mokinių grupės rezultatai visais PISA veiksnys turėjo įtakos jų pasiekimams. tyrimo metais (2006–2018 m.) buvo žemesni negu Geriausiai PISA testus atliko mokiniai, lankantys vienakalbės grupės ir nematyti tendencijos, kad šis mokyklas lietuvių mokomąja kalba. Rusų mokyklų tarpgrupinis mokinių pasiekimų skirtumas, bėgant mokinių rezultatai statistiškai nesiskiria nuo lietuvių, metams, mažėtų. Šis dvikalbystės veiksnio neigiamas o lenkų ir daugiakalbių mokyklų mokinių pasiekimai poveikis panašus visose šalyse – tiek Lietuvoje, tiek prastesni. Kalbinis mokyklos veiksnys daro didžiausią Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Tačiau aiškinti šį skirįtaką skaitymo gebėjimų testo rezultatams, tačiau rei- tumą vien tik kalbos veiksniu nėra teisinga – šios dvi kia pabrėžti, kad mokinys galėjo pasirinkti atlikti PISA grupės skiriasi ir mokinių ekonomine, socialine bei testo užduotį norima kalba, todėl žemesni vienos ar kultūrine aplinka, t. y. gerokai bendresniais požymiais. kitos kalbinės grupės mokinių rezultatai negali būti Svarbu paminėti, kad tai, jog atlikdami testą paaiškinami vien kalbos veiksniu. mokiniai ne visada rinkosi tą kalbą, kuria mokosi Vienas kitų veiksnių – kuriose vietovėse yra dau- mokykloje, rodo, jog Lietuvos švietimo sistemoje jau guma vienos ar kitos grupės mokyklų, t. y. kaimo ir nelieka trijų izoliuotų kalbinių salų – lietuvių, lenkų miesto veiksnys. Lietuvoje šis veiksnys labai akivaiz- ir rusų. Skaitmeninis mokymas(is) gali dar labiau padus – kaimo vietovėse lenkiškų mokyklų santykinai spartinti ribų tarp trijų Lietuvos mokyklose vartojamų yra gerokai daugiau negu rusiškų: absoliuti dauguma kalbų nykimą.

11

nežymiai kylantys. Skirtumas tarp didžiųjų miestų ir miestų mokyklų mokinių rezultatų pirKAIMAS MIESTELIS MIESTAS DIDMIESTIS maisiais ciklais buvęs nežymus, 520 bet 2015–2018 m. padidėjo.

2018 m. miestų ir miestelių mokyklų rezultatai, iki tol buvę gana 500 skirtingi, tapo labai panašūs.

Lyginant Lietuvos ir kaimyninių 480 šalių mokinių pasiekimus, aiški jau minėta tendencija: Latvijos ir 460 Lietuvos mokinių rezultatai yra palyginti panašūs, Estijos ir Len440 kijos rezultatai aukštesni.

2018 m. tyrimo rezultatai tik 420 patvirtina, kad atskirtis tarp mies2006 2009 2012 2015 2018 to ir kaimo mokyklų mokinių pasiekimų vis didėja. Lietuvos Lietuvos kaimo ir miesto ekonominio, socialinio ir kultūrinio statuso švietimo sistemai, atrodo, kyla veiksnių įtakos mokinių PISA-2018 rezultatams palyginimas daugiausia problemų užtikrinant 540 lygias ugdymo(si) galimybes visiems mokiniams – ir kaimo, ir 520 miesto mokyklų.

Išanalizavus PISA tyrimo visų 500 12 metų rezultatus, akivaizdu, kad Lietuvoje vis labiau skiriasi kaimo 480 ir miesto ekonominė, socia­linė ir kultūrinė šeimos aplinka, kaimo 460 mokinių ekonominė, socialinė ir 440 kultūrinė atskirtis vis didėja. Antra vertus, ekonominiai, socialiniai ir 420 kultūriniai šeimų skirtumai yra Kaimas Miestelis Miestas Didmiestis gerokai platesnė problema, švietimo institucijų galimybės šioje srityje yra labai ribotos. Kaimo ir APLINKOS IR VIETOVĖS ĮTAKA PASIEKIMAMS Mokinių pasiekimai priklauso ne tik nuo mokyklos miesto mokyklų mokinių akademinių pasiekimų skir(kaimo ar miesto), bet ir nuo jų šeimos ekonominės, tumus daugiausia lemia tose mokyklose suteikiama ugdymo kokybė – tai jau tiesioginė Švietimo, mokslo socialinės ir kultūrinės aplinkos.

Yra daug metodikų, pagal kurias vietovei pri- ir sporto ministerijos ir savivaldybių veiklos sritis.

Su šia kaimo ir miesto ekonomine, socialine ir skiriamas kaimo ar miesto statusas. PISA tyrimo metodikoje remtasi gyventojų skaičiumi: kaimas kultūrine atskirties problema daugiau ar mažiau arba kaimo vietovė – mažiau negu 3000 gyventojų, susiduria visos Lietuvos kaimyninės šalys. Palyginus miestelis – 3000–15 000 gyventojų, miestas – 15 000– Lietuvos ir Estijos (tarp jų didžiausias skirtumas) 100 000 gyventojų, didmiestis – 100 000–1 milijonas tyrimo duomenis, galima daryti išvadą, kad Estijos gyventojų. Tiesa, Lietuvos atveju tokia klasifikacija švietimo sistema sugebėjo iš dalies išspręsti lygių nėra teisinga – pavyzdžiui, formaliai pritaikius šį galimybių kaimo ir miesto mokyklų mokiniams grupavimą, Birštonas tampa kaimu, nelabai aiški problemas – panašaus ekonominio, socialinio ir Panevėžio mokyklų klasifikacija ir pan. Tačiau prie kultūrinio statuso mokinių PISA testų rezultatai tokio skirstymo metodo tenka prisitaikyti, jei norime nepriklauso nuo mokyklos vietovės. Lietuvos mokiniai, deja, yra smarkiai veikiami abiejų veiksnių – ir palyginti Lietuvos ir kitų šalių padėtį.

Palyginus Lietuvos penkiolikmečių skaitymo kaimo bei miesto, ir ekonominės, socialinės bei gebėjimus pagal šį aspektą, matyti, kad kaimo kultūrinės aplinkos. mokyklų mokinių rezultatai visose srityse visais Parengta pagal A. Zabulionio „Tarptautinio švietimo metais (2006–2018 m.) buvo žemiausi ir nekilo.

Didžiųjų miestų mokyklų mokinių rezultatai visais tyrimo OECD PISA Lietuvos ir kaimyninių šalių duomenų tyrimo metais buvo stabiliai aukšti, galima teigti – tikslinę antrinę analizę“ Lietuvos kaimo ir miesto mokyklų mokinių PISA skaitymo gebėjimų rezultatų kaita 2006–2018 m.

12

NŪDIENOS MINTYS

SKAITYMAS BE PROGRAMŲ Juozas Šikšnelis Rašytojas, bibliotekininkas

Manyčiau, kad vėlokai susigriebta visokiais lygiais ir visokiomis priemonėmis skatinti skaitymą – skelbti skaitymo programas, metus, mokymus.

Bet ar veltui sakoma: geriau vėliau nei niekados.

Mūsų akyse auga antroji neskaitanti karta. Tai tragiška, nes esu giliai įsitikinęs, kad neskaitančių tėvų vaikai niekada neskaitys. Geriančių tėvų vaikai neretai tampa abstinentais, rūkalių – nerūkantys, tikinčių – ateistais, ateistų – kulto tarnais, bet neskaitančiųjų niekada negrįš prie knygos. Nes skaitymas nėra vien tik malonumas, o veikla, reikalaujanti tam tikrų mūsų pastangų: fizinių – per regėjimą, dvasinių – per protą.

Skaityti tai ne išsidrėbus krėsle bukai spoksoti į televizoriaus ekraną, kuriame sproginėja muilo burbulai – operoje ar realybės šou. Skaityti tai ne spoksoti į kompiuterio ekraną nardant po socialinius tinklus.

Skaitymas – tai aktyvus fizinis ir dvasinis vyksmas.

Ilgus metus lengva ranka uždarinėjome kaimo ir kitokias bib­lio­tekas, leidome siautėti laukinio kapitalizmo gaivalams, iki beprotybės kelti knygų kainas, braukėme ir striukinome mokyklų skaitymo programas. Dabar bandome viską sugrąžinti. Ar pasiseks? Ne taip lengvai. Nes serga visa kultūra, besiblaškydama nuo elitinio iki kičinio meno ir nerasdama to auksinio vidurio, kuriame tūno paprastas žmogus ir paprasta knyga, tik tarp jų – stiklinė siena. Paimk, kad nori ir paskaityk...

Kaip senas bib­lio­tekininkas galiu pareikšti, kad tam tikra visuomenės dalis buvo, yra ir bus skaitanti, nepaisant visokiausių nukrypimų. Jų poreikį skaityti iš dalies tenkina bib­lio­tekos tegul ir nesočiai finansuojamu fondų atnaujinimu, tegul ir čia dirbančių

J Jackson („Unsplash“) nuotr.

menkai apmokamų bib­lio­tekininkų pastangomis, bet žmogus, pavarvinęs seilę į knygą knygyno lentynoje, gali tikėtis ją aptikti bib­lio­tekoje. Ne visas norimas, bet didelę jų dalį. Mes, bib­lio­tekininkai, be programų, be proginių metų, be triukšmingų akcijų savo tyliu kasdieniniu darbu dėjomės, dedamės ir dėsimės grąžindami visuomenę prie knygos skaitymo.

Tyliu, kasdieniniu darbu.

Po žingsnelį.

Be jau paminėtų skaitymo programų, metų bei festivalių (kaip be jų šalyje, kur per savaitę dažnai vyksta iki penkių festivalių), tapo norma mokyti bib­lio­tekininkus skaitymo skatinimo. Paprastai tuo užsiima lektoriai, edukatoriai, mentoriai ar dar kažkaip gudriai besivadinantys asmenys, laimėję projektinį finansavimą ir parengę neva auksines taisykles, kaip grąžinti žmones prie knygų. Nesu prieš mokymąsi, bet jei mes negalime, o gal net neturime instrumentų pamatuoti tokių mokymų rezultatų, t. y. elementarios naudos, ekonomistų terminu – pridėtinės vertės, kai vienintelis matmuo – seminaro dalyvių skaičius, tai gal susimąstykime apie jų prasmingumą, nes dažnai taikosi, kad edukatorių ir mentorių entuziazmas bei energija baigiasi su gautų projektinių lėšų pabaiga, pateikus tvarkingą ataskaitą. Kita vertus, jei tie mokymai nesudrumsčia bib­lio­tekininkų protų, bet paskatina veikti ir mąstyti, valio! Juk tai ne pati didžiausia blogybė Marijos žemėje. Mano laikais apie prastai dirbantį 13

bib­lio­tekininką sakydavo: jis koja skaitytojui parodo lentyną, kurioje stovi ieškoma knyga. Tad gal po seminaro apie skaitymo skatinimą tokie bib­lio­tekininkai ims rodyti ranka, ne koja.

Bet čia užnešė ant slidaus kelio. Didelio proto nereikia norint suprasti, kad gausiausias skaitytojų būrys ieško ir skaito tik savo pamėgtos tematikos knygas. Kadangi šio rašinio autorius nepriklauso daugumai, tai po atgimimo labai stebėjausi, kai viena ponia atakuodavo mane prašydama duoti ką nors apie tremtį. Nieko daugiau, tik apie tremtį. Bandydavau įsiūlyti tuo metu madingas, visų graibstomas knygas, ne, jai reikia tik apie tremtį. Kitas, žiūrėk, pamišęs dėl detektyvų. Pažinojau vieną tokį, kuris juos skaitydavo po kelis kartus. Yra meilės romanų gerbėjų, faktografinių bei biografinių ar istorinių... Kaip sakoma, visokių yra, visokių reikia, bet daina – ne apie tai.

Esu įsitikinęs, kad skaitymas, kaip veiksmas, atnešantis begalinį džiaugsmą bei pasitenkinimą, žmonėms, skaitantiems knygas viena tema, jokio ypatingo pasitenkinimo nesukelia, jiems tai – mechaninis veiksmas, tarsi maisto iš pusfabrikačių gaminimas ir valgymas, nieko sukrečiamai naujo: tos pačios schemos, tie patys štampai ir netgi charakteriai. Kita, nors nedidelė, skaitytojų grupelė, kuriai priklausau, į bib­lio­teką eina tarsi į medžioklę ir, atidžiai rinkdamasi, iš dešimties atranda vieną knygą, kurią skaitydama pajaučia tą slėpiningą atmosferą, verčiančią pakilti virš realybės ir persikelti į išgalvotą paralelinį knygos pasaulį. Toks jausmas prilygintinas apsvaigimui, bet be tam reikalui skirtų priemonių.

Pasirinkti lektūrą galima ieškojimų keliu, bet dabar, šiais informacijos pertekliaus laikais, kur nepasisuksi, ten atrasi, kas tau piršte bandys įpiršti, ką skaityti (ir ne tik). Vadinamieji influenceriai savo socialiniuose tinkluose vograuja apie mėgstamas knygas, kurių galbūt net iki galo neperskaitė, nes jei būtų atvirkščiai, jiems pritrūktų laiko maivytis ir vaipytis prieš kameras, peršant lengvatikiams ir nesinaudojantiems savo proto galiomis įvairius niekus. Knygos reklamuojamos ir žiniasklaidoje, jau nekalbant apie įvairius metų ar kūrybiškiausių bei gražiausių knygų konkursus, į kuriuos nominuoja mitinės ekspertų grupės.

Tad viešojoje erdvėje siūlymų skaityti – per akis. O kur dar pažįstami, klausinėjantys: „Ar skaitei? Būtinai paskaityk.“ Dar bib­ lio­tekininkai, apsišvietę skaitymo skatinimo seminaruose. Nors jiems čia tenka ne paskutinės instancijos vaidmuo, bet reikėtų siekti, kad ne vien ranka parodytų lentyną su skaitytojo ieškoma knyga, bet ir žodžiais ją pristatytų.

Neskaitykite gerų knygų, skaitykite geriausias, dar studijų metais paprotino vienas filosofijos dėstytojas.

Ką visu tuo norėjau pasakyti?

Mokyti pažinti raides pradedame nuo paprastų, bet prasmingų žodžių: mama, kala, mala ir t. t. (pardon, tai buvo seniai, mano vaikystėje, dabar tikriausiai vaikams siūlomi raidėms pažinti visai kiti žodžiai). Taip ir žmogų grąžinti prie knygų reikia nuo paprastų, bet galinčių suintriguoti tekstų.

Svarbu, kad jis pajustų skonį. Ne pusgaminio, bet natūralaus produkto skonį.

JUOZO ŠIKŠNELIO LITERATŪRINIS MENIU Vos prabudus – Kristijono Donelaičio „Metai“ Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą...

Skirta pavasariui, bet subalansuota visiems metams, kiekvienai dienai.

1.

2.

Po pusryčių sveika pamąstyti kartu su Umberto Eco „Fuko švytuokle“ Kažkur skaičiau, kad paskutinę akimirką, kai gyvenimas, tas paviršių paviršius, pasidengia patirties pluta, jau žinai visą paslaptį, galią ir šlovę, kodėl gimei, kodėl miršti ir kaip skirtingai viskas galėjo susiklostyti. Esi išmintingas. Tačiau didžiausia tos akimirkos išmintis yra žinojimas, jog viską sužinojai per vėlai. Viską supranti tada, kai nebėra ko suprasti.

3.

Po kavos pravartu pavartyti Fernando Savatero „Gyvenimo klausimus“ Sakydami „kūrėjas“, įsivaizduojame žmogų, sukūrusį kažką, ko be jo nebūtų buvę, žmogų, padovanojusį pasauliui kažką – mažą ar didelį, kas be jo niekada negalėtų būti kaip tik tokia ar kitokia forma. <...> Kai dėl absoliutaus blogio: netikiu, kad jo esama. Blogi žmonės – tai prastai informuoti geri žmonės. Tas, kuris daro pikta, taip elgiasi dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių kiti daro gera.

4.

Priešpiečiams labiausiai tinka Jorge Luiso Borgeso „Smėlio knyga“ Nusiaubę sodą, išniekinę taures ir altorius, hunų raiteliai įsiveržė į vienuolyno biblioteką, sudraskė į skutus jiems nesuprantamas knygas ir plūsdamiesi sudegino jas, galbūt baimindamiesi, jog knygų raidės slepia šventvagystes ir niekina jų dievą – geležinį jataganą.

5.

Pietaujant – Juliano Barneso „Flobero papūga“

6.

Po pietų norisi mėgautis Sigito Gedos „Septynių vasarų giesmėmis“ Senas tėvas ilgai ten žiūrėdavo naktį pro langą – Gal pareis iš vaikų kas, nuklydęs į sapną, į tolumą, – Ne, tik žilas mėnulis iš tikro mylėjo lietuvišką dangų: „Vargas tiems, kurie nuo manęs atsitolino!“

7.

Dar neišalkus, artėjant pavakariams – Juozo Apučio „Ratu palei ežerus“

8.

Pavakariams – Antano Ramono „Nakties žodžiai“ Naktį mintis bėga kitaip. Kitoks jos kelias. Ji laisva, nevaržoma, atvira. Tamsoje kur kas lengviau kalbėti nuoširdžiai, ir žodžiai liejasi tarsi savaime.

Naktis – fantazijos, meilės ir nuoširdumo prieglobstis. Diena daug drovesnė ir dirbtinesnė už naktį. Nuo meilės žodžio jinai rausta ir nuleidžia akis.

9.

Po vakarienės – Broniaus Radzevičiaus „Priešaušrio vieškeliai“

10. Dar pageidautina atrasti laiko Juliano Barneso „Kalbant atvirai“, „Pabaigos jausmui“; François-Henri Désérable’io „Toks ponas Piekielnis“; Abrahamo B. Yehoshua „Ponas Manis“, „Moteris Jaruzalėje“ ir dar šimtams skaitytojo vertų knygų

14

PROJEKTAI

NETIKĖTOS KULTŪROS ATODANGOS

Kauno „Aušros“ gimnazijos moksleivių meno draugijos laikraštėlis „Alfa“ pranešė apie Jono Basanavičiaus mirtį. 1927 m., vasaris

Dr. Kęstutis Šapoka

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fonduose ir archyvuose saugoma daug vertingos dokumentinės medžiagos, tarp kurios – ir gausūs su tarpukario kultūra susiję ištekliai. Lietuvos kultūros tarybos remiamame Nacionalinės bibliotekos vykdomame projekte „Netikėtos kultūros atodangos“ kaip tik ir susitelkiama ties tarpukario kultūros atodangomis, susiejant tris iš pažiūros mažai susijusias, tačiau visoms kartu minimą laikotarpį gana išsamiai atskleidžiančias temines gijas: tarpukario visuomenės veikėjų, kultūros atstovų portretines fotografijas, tarpukario jaunimo organizacijų savilaidos laikraštėlius ir tarpukario pramonės reklamą. Įgyvendinant projektą, visų pirma koncentruojamasi į šias temas jungiantį vaizdinį aspektą, kuris padeda atskleisti ir platesnį tarpukario sociokultūrinį naratyvą.

Didžiulį Nacionalinės bib­lio­tekos savilaidos laik­ raštėlių fondą sudaro 1897–1991 m. rankraštiniai originalai, šapirografuoti, hektografuoti rankraščiai bei mašinraščiai. Tai – daugiausia skautų, ateitininkų, jaunalietuvių, šaulių draugijų, kitų organizacijų leisti laikraštėliai, kurių didžiausią dalį sudaro tarpukario leidinėliai. Nacionalinėje bib­lio­tekoje savilaidos laik­ raštėlių saugoma daugiau kaip 650.

Personalijų archyvuose esama nemažai Lietuvos visuomenės, politikos ir meno veikėjų portretinių nuotraukų originalų, netgi asmeninių fotoalbumų, iš kurių galime susipažinti ne tik su tarpukario asmenybėmis, bet ir išvysti ano meto besiformuojančio nepriklausomos Lietuvos vidurinio arba smulkiaburžuazinio socialinio sluoksnio sociopsichologinį portretą apskritai.

Savitos ir turtingos yra Nacionalinėje bib­lio­tekoje saugomos tarpukario pramonės reklaminių lapelių ir bukletų kolekcijos. Vartant reklaminius spaudinius, galima pastebėti grafinių sprendimų raidą, matyti, kokia buvo stilių, šriftų įvairovė.

JAUNIMO ORGANIZACIJŲ LAIKRAŠTĖLIAI

Knygotyros specialistas doc. dr. Tomas Petreikis laikraštėliams priskiria ranka rašytus ir operatyviaisiais dauginimo prietaisais spausdintus leidinius.

Pirmųjų laikraštėlių pasirodymas sutapo su dauginimo priemonių atsiradimu. Kopijuojamą tekstą reikėdavo paruošti – dailiai užrašyti hektografiniu rašalu, o spaudos formos buvo gaunamos šį tekstą prispaudus prie želatininės masės formos. Paruošus spaudos formą, nesunkiai buvo galima dauginti tekstus ir iliustracijas. Vėliau visas procesas buvo mechanizuotas, sukurtas šapirografas. Jame želatina buvo sukoncentruota juostoje (dar vadinama kaspinu), o ne dėžutėje kaip hektografe, pati atspaudo gamyba vykdoma mechaniniu aparatu, kiekvienos kopijos nespaudžiant prie hektografo.

Nors aptariami leidiniai vadinami laikraštėliais, dauguma jų buvo susegami ar susiuvami, turėjo kietesnio popieriaus viršelius. Paprasčiausi viršeliai, kaip ir vidinis jų turinys, būdavo atspausti violetine šapirografuoto kopijavimo spalva. Kai kurie egzemplioriai 15

Iš Nacionalinėje bibliotekoje saugomų daugiau kaip 650 savilaidos laikraštėlių didžiausią dalį sudaro tarpukario leidinėliai.

16

turi išskirtinius spalvotus viršelius: ant jų – guašu ar tempera nutapyti peizažai, gėlių puokštės, dekoratyvinės kompozicijos.

T. Petreikio teigimu, laikraštėliai tapo labai populiarūs Lietuvai atkūrus valstybę, po 1918-ųjų. Ilgainiui jų sumažėjo – iki sovietų okupacijos 1940 m. Lietuvoje buvo leidžiama apie 80 mokyklinių laikraštėlių. Tai dukart mažiau nei 1925 m., bet autoritarinis režimas per savo jaunimo organizacijas dar palaikė šį spaudos reiškinį. Pirmaisiais sovietų okupacijos metais dauginimo prietaisų kontrolė padidėjo, daugelis visuomeninių organizacijų buvo uždaryta. Nesant nei prieinamų techninių galimybių, nei skatinimo, taip pat mokytojų paramos, laikraštėlių leidyba apmirė ir sustojo.

Vykdant projektą, Nacionalinės bib­lio­tekos Pažinimo erdvėje 2020 m. lapkričio 6 d. buvo atidaryta paroda „Mūsų mintys: tarpukario jaunimo organizacijų laikraštėliai“.

Joje eksponuota keliolika originalių tarpukario savilaidos laikraštėlių ir animuoti laikraštėlių iliustracijų vaizdai.

Atrenkant eksponuotinus laikraštėlius, stengtasi atskleisti įvairesnę geografiją: Alytus, Giedraičiai, Kauno rajonas, Marijampolė, Mažeikiai, Papilė, Raseiniai, Rokiškis, Šiauliai, Šilalė... ir įvairias organizacijas: Lietuvos moksleivių tautininkų, skautų, ateitininkų, atžalėlininkų draugovės, mokytojų seminarijos, gimnazijų ir progimnazijų literatūros ir meno būreliai, Lietuvių katalikų jaunimo sąjungos kuopa, Jūrų skautų draugija ir netgi Lietuvos komunistinės sąjungos moksleivijos komisija.

Stengtasi parodyti šiokią tokią leidinių įvairovę ir laike – nuo nepriklausomybės pradžios iki pirmosios okupacijos.

Laikraštėliai tarpukariu buvo gana įvairūs ir tautiniu aspektu. Jie leisti jidiš, lenkų, baltarusių kalbomis. Kadangi tautiniu pagrindu leistiems laikraštėliams reikėtų atskiro tyrimo, parodoje apsiribota lietuviškais leidinėliais.

Parodoje taip pat buvo eksponuojami projekto partnerių – Alytaus dailės mokyklos įvairaus amžiaus mokinių 2020 m. sukurti kūriniai, kuriuose interpretuota savilaidos laikraštėlių tema.

PORTRETINĖ FOTOGRAFIJA – EPOCHOS KULTŪROS VEIDRODIS

Tarpuk ario Lietuvos fotoateljė populiariausiu žanru tapo portretas. Jam buvo taikomas komercinis reikalavimas – objektas turi būti iškart atpažįstamas ir apžvelgiamas. Fotoateljė daryti portretai nebuvo labai aukšto meninio lygio, bet tenkino masinį norą fotografuotis, jie bendrais bruožais perteikdavo pozuotojo ypatybes.

Portretams pozuodavo politikai, rašytojai, dailininkai, muzikai, aktoriai, visuomenės veikėjai.

Daugelis Lietuvos gyventojų, visuomenininkų ir kitų žmonių tuomet buvo ne vienos, o keleto įvairiausių organizacijų nariais, aktyviai dalyvavo įvairiose patrio­ tinėse, aplinkosaugos, švietimo, labdaros ar meno akcijose. Tad, siekiant įamžinti susibūrimus, metines, svarbias datas ir kitus paminėjimus, buvo daromi ir grupiniai portretai, kurie vėliau galėjo būti reprodukuojami periodinėje spaudoje. Tokiomis progomis darytose nuotraukose matyti ir puošni apranga, grakšti, ori poza ar ypatingą progą pabrėžiantys aksesuarai.

Portretą buvo galima pasidaryti ne tik fotoateljė, bet ir namų sąlygomis. Asmeninėje aplinkoje darytose portretinėse nuotraukose rašytojai, dailininkai ar kiti visuomenės nariai dažnai pozuoja pabrėždami savo asmenybę, darbo pobūdį: pozuojama prie rašomojo stalo, darbo kambaryje ar bib­lio­t ekoje, kūrybinėse dirbtuvėse. Įgyvendinant projekto uždavinius, dar 2020 m. liepos 29 d.

Nacionalinės bib­lio­tekos Palangos vasaros skaitykloje įvyko paroda „Žvilgsnis iš praeities“, kurioje pristatyta keletas tarpukario portretinių fotografijų iš Nacionalinės bib­lio­tekos archyvų. Šioje pirmoje vykdant projekto „Netikėtos kultūros atodangos“ veiklas parengtoje ekspozicijoje skaitmeninėse laik­ menose buvo eksponuojamos ir animuotos fotografijos.

Tarpukario Lietuvos fotoateljė populiariausiu žanru tapo portretas. Portretams pozuodavo ir politikai, rašytojai, dailininkai, muzikai, aktoriai, visuomenės veikėjai.

17

PARDAVIMO MENAS: ŠALIES PRAMONĖS REKLAMA

Anot istorikės Giedrės Polkaitės-Petkevičienės, XIX–XX a. sandūroje reklamą Lietuvoje sudarė informaciniai skelbimai, kuriais buvo informuojama apie prekių ar paslaugų prieinamumą, – „pigu ir kokybiška“. XX a. pirmojoje pusėje reklama kardinaliai pasikeitė.

Jos kokybinį ir kiekybinį spurtą lėmė pramonės mechanizacija, masinė gamyba ir išplitusios masinės komunikacijos priemonės.

Pirmiausia spaudos prieinamumas, kurį lėmė didėjantis visuomenės raštingumas bei tobulėjančios technologinės poligrafijos galimybės.

XX a. pirmojoje pusėje Lietuvos pramonė buvo smulki, orientuota į žemės ūkio produkcijos perdirbimą, šalis negalėjo girtis kokiomis nors gamyboje diegiamomis technikos naujovėmis, tačiau kosmetikos, maisto, audinių ir gatavų drabužių, leidybos srityje žengė žingsnį, o savo prekių ženklams įtvirtinti naudojosi reklama ir įvairiausiomis jos rūšimis.

Pirmaisiais nepriklausomybės metais verslininkai rinkosi konservatyvų stilių, jų reklamos buvo tiesiog informacinis pranešimas. Patys skelbimai buvo kuklūs, tekstai konstruoti priežastingumo principu, naudotasi tik pačiomis primityviausiomis dėmesio patraukimo priemonėmis: stambesniu šriftu išskirtu įmonės pavadinimu ir skelbimą apibrėžiančiu rėmeliu. Iliustracijos lietuviškose reklamose buvo ypač retos, o ir tos tiesiog vaizdavo reklamuojamą prekę.

Vėliau susidomėta naujomis reklamos strategijomis. Pasitelkiamas psichologijos mokslas, reklamoje įgyvendinant nuostatą, kad parduoti reikia ne produktą, o lūkesčius, tam tikrą gyvensenos stilių, statusą ir pan. Taip pat imtasi formuoti naujus vartojimo įpročius, akcentuojant modernumą. Žinoma, poligrafine ir menine kokybe labiausiai išsiskyrė didelių užsienio įmonių produkcijos, pavyzdžiui, automobilių arba motociklų, reklama, kuriai kurti ir publikuoti turėta daugiau intelektinių, kūrybinių ir finansinių išteklių.

Nacionalinės bib­lio­tekos erdvėse šiemet ketinta atidaryti trečią pagal įgyvendinamo projekto veiklas planuotą parodą, kurioje būtų atskleidžiama, kokį vaizdą apie tarpukario Lietuvos gyvenimą galime susidaryti iš viešosios reklamos. Koronaviruso pandemija ir karantinas pakoregavo šią veiklos formą: parodą „Ne reklama, bet faktas“, kurioje eksponuojami tarpukario reklamų originalai ir projekto partnerio – Alytaus dailės mokyklos – mokinių kūrybinės interpretacijos pramonės reklamos tema, artimiausiu metu planuojama įgyvendinti virtualiai, taip pat bendradarbiaujant su mokytojais ir moksleiviais iš Alytaus.

18

Pirmaisiais nepriklausomybės metais verslininkai reklamoms rinkosi konservatyvų stilių, iliustracijos dažniausiai vaizdavo reklamuojamą prekę.

Iš Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių fondų

BIBLIOTEKŲ TURTAI

A. ZALATORIAUS RANKRAŠTINIS PALIKIMAS NACIONALINĖJE BIBLIOTEKOJE Deimantė Žukauskienė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyrius Albertas Zalatorius. Aliaus Budreikos nuotr.

Literatūrologas Albertas Zalatorius (1932–1999) Lietuvos žmonių atmintyje paliko ryškų pėdsaką kaip didis eruditas, vakarietiško mąstymo žmogus dar gerokai prieš Sąjūdį. Tai – Lietuvos patriotas, kurio darbai ir gyvenimas išlieka įkvėpimo šaltiniu daugeliui žmonių ir šiandien. Įvairiapusė šio visuomenės veikėjo veikla atsispindi nuo 2020 m. pradžios Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugomame A. Zalatoriaus dokumentų archyve, su kuriuo netrukus galės susipažinti ir lietuvių literatūros mokslininkai, tyrinėtojai.

Archyvinius dokumentus maždaug prieš metus, sausio gale, bib­lio­tekos Retų knygų ir rankraščių skyriui padovanojo A. Zalatoriaus duktė Eglė Zalatoriūtė. Fondą sudaro 307 vienetai rankraščių, mašinraščių, spaudinių, fotografijų, korespondencijos. Jame daug profesoriaus mokslinę, pedagoginę veiklą liudijančių dokumentų, įvairių užrašų, straipsnių bei recenzijų, biografinės medžiagos, apimančios 1900–2007 m. laikotarpį.

Fonde yra ir personalijų dokumentų: A. Zalatoriaus asmens dokumentai, įvairių organizacijų narysčių bilietai ir leidimai (tarp jų – ir Lietuvos TSR valstybinės respublikinės bib­lio­tekos (dab. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo bib­lio­teka) skaitytojo pažymėjimas).

A. Zalatoriaus fonde yra asmeninė užrašų knygelė, gyvenimo aprašymas, autobiografija, Lietuvos TSR valstybinės (1988 m.) ir Lietuvos mokslų akademijos įsteigtos Vinco Krėvės-Mickevičiaus premijos laureato (1997 m., pirmasis laureatas) diplomai. Taip pat yra sūnaus Manto Zalatoriaus užrašytas pasakojimas apie šeimos relikvijas.

A. Zalatoriaus fonde tarp kelių šimtų dokumentų – ir įvairių organizacijų narysčių bilietai, leidimai.

19

Mokslinės veiklos dokumentai. A. Zalatoriaus fonde – filologijos mokslų kandidato laipsnio disertacija „Apsakymo žanro raida lietuvių literatūroje (iki 1917 m.)“ (1968) bei daktaro disertacija „XX amžiaus lietuvių novelė. (Ikisovietinis laikotarpis. Semantinis aspektas)“ (1986). Čia daug parengiamosios straipsnių, knygų medžiagos, straipsniai, recenzijos apie XX a. lietuvių prozą, jos raidą, literatūrologo atsakymai į įvairių kultūros leidinių anketų klausimus.

Fonde galima susipažinti su mokslinių stažuočių į Jungtines Amerikos Valstijas (daugiausia Čikagą) 1986–1998 m. dokumenA. Zalatorius, baigęs vidurinę mokyklą. 1951 m. tais, taip pat dokumentais ir spaudiniais, susijusiais su A. Zalatoriaus 1992–1997 m. veikla Lietuvos mokslo taryboje. Mokslininkas išsaugojo mokslinių konferencijų medžiagą: „Priklausomybės metų (1940–1990) lietuvių visuomenė: pasipriešinimas ir / ar prisitaikymas“ (1995 m.), „Lituanistika XX amžiaus išvakarėse: tyrinėjimų prioritetai, metodai ir naujovės“ ir „Lituanistika pasaulyje šiandien: darbai ir problemos“ (1996–1997 m.).

Medžiaga apie Vincą Krėvę-Mickevičių. Ji apima 1900–1997 m. laikotarpį. Fonde išlikę V. Krėvės bei jo šeimos narių, JAV lietuvių išeivių (pavyzdžiui, su Antanu Saliu, Vincu Maciūnu, su kuriais rašytojas dirbo Pensilvanijos universitete (Filadelfijoje), bičiuliavosi) grupinių ir pavienių nuotraukų. Taip pat jame – V. Krėvės, jo žmonos laidotuvių JAV pavienės ir grupinės nuotraukos, religinių paveikslėlių kolekcija ir visa su rašytojo perlaidojimu 1992-aisiais Subartonyse (Varėnos r.) susijusi fotografuota medžiaga. A. Zalatoriaus fonde – V. Krėvės paso fotokopija, laiškas nežinomam asmeniui (1948 m.) ir rašytojui adresuotas laiškas iš Lituanistikos instituto Čikagoje (1953 m.).

Tarp rankraščių yra A. Zalatoriaus apytikriai 1980– 1990 m. rengta V. Krėvės kūrinių ir laiškų iš Baku Liudui Girai kartoteka, 1980–1995 m. rašyti straipsniai ir jų parengiamoji medžiaga apie V. Krėvės gyvenimą ir kūrybą. Gausu V. Krėvės kūrybos dokumentų, spaudinių kopijų, kurias surinko pats A. Zalatorius ar gavo iš JAV lietuvių išeivių. Taip pat su rašytojo ir jo kūrybos įamžinimu susijusi medžiaga, memorialinio muziejaus Vilniuje, vadinamajame profesorių name, įkūrimo 1997-aisiais dokumentai (1992–1995 m.).

20

Su tėvais Petru ir Anastazija prie Baltijos jūros. 1988 m. vasara, Melnragė, Klaipėda. Nuotraukos iš A. Zalatoriaus archyvo; saugoma Nacionalinėje bibliotekoje

A. Zalatorius su šeima dukters namuose. Pirmoje eilėje iš kairės: motina Anastazija Zalatorienė, žmona Aldona, anūkė Elvyra Stanevičiūtė, Albertas Zalatorius, tėvas Petras Zalatorius; antroje eilėje iš kairės: dukra Eglė Zalatoriūtė, žento Antano Stanevičiaus sūnus Jonas, sūnus Mantas Zalatorius. 1988 m. vasara.

Pedagoginės veiklos dokumentai. Tarp šių dokumentų – ne tik A. Zalatoriaus dėstytų kursų medžiaga, įvairūs egzaminų bilietai, kontrolinių darbų temos, paskaitų planai, medžiaga (pvz., paskaita lituanistams „Smuikininkas Gariūnų turguje (1993)), bet ir tuomečio Vilniaus pedagoginio universiteto Lituanistikos fakulteto istorija, Ilinojaus universiteto Čikagoje Literatūros fakulteto magistrantams ir doktorantams dėstyta lietuvių literatūros kurso medžiaga (1995).

A. Zalatoriaus korespondencija. Tai – nedaug publikuota ir visuomenei galbūt mažiau žinoma fondo medžiaga. A. Zalatorius ilgus metus palaikė ryšį su JAV gyvenančiais lietuvių rašytojais, visuomenės veikėjais, leidėjais, įvairiomis organizacijomis,

A. Zalatorius su Stasiu Lozoraičiu (antras iš kairės), Ilona Gražyte-Maziliauskiene ir neidentifikuotu asmeniu. 1992 m., JAV

Viešnagės JAV metu su rašytoju Kostu Ostrausku (dešinėje). 1988 m.

mo A. Zalatoriui, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos, 1999 m. skirtos A. Zalatoriui, kurią iš Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus atsiėmė (po mirties) žmona Aldona Zalatorienė, nuotraukas. Šeimos perduotame fonde iš viso yra 127 vnt. fotografijų. „Smuikininkas Gariūnų turguje“ – A. Zalatoriaus paskaitos užrašų fragmentas, 1993 m. balandžio 30 d., Vilnius

Lietuvos rašytojais kūrinių spausdinimo bei kitais klausimais. Taigi fonde yra susirašinėjimo su Juozu Apučiu, Vytautu Doniela, Jurgiu Gimbutu, Violeta Kelertiene, Vytautu Martinkumi, Nele Mazalaite, Ilona Gražyte-Maziliauskiene, Salomėja Narkeliūnaite, Kostu Ostrausku, Viktorija Skrupskelyte, Dalia Sruogaite, Alina Stakniene, Antanu Vaičiulaičiu, Broniumi Vaškeliu ir kt. medžiaga. Išlikusi korespondencija atspindi nenuilstamą A. Zalatoriaus kūrybinę, mokslinę energiją, literatūrinę veiklą, atskleidžia ne vieną jo bruožą.

Ikonografinė medžiaga. Ši fondo dalis – tai A. Zalatoriaus portretinės nuotraukos, fotografijos su artimaisiais, kolegomis literatūrologais, mokslininkais, studentais, lietuvių rašytojais įvairių kūrybos vakarų, renginių metu. Viešnagių JAV nuotraukose – mokslininkas su lietuviais išeiviais: Kostu Ostrausku, Bernardu Brazdžioniu, Stasiu Lozoraičiu, Ilona Gražyte-Maziliauskiene ir kt. Fonde rasime ir Pasaulio lituanistų bendrijos 1997 m. organizuotos konferencijos „Lituanistika pasaulyje šiandien: darbai ir problemos“ dalyvių grupinių ir pavienių nuotraukų, Vinco Krėvės premijos įteiki-

Visuomeninė veikla. Fonde yra ir Lietuvos valstybingumo istorijai ypač svarbių metų – 1988–1993 m. politinių įvykių dokumentai: Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo delegato (A. Zalatorius nuo 1988 m. buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio narys) ir Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų (1993 m.) komisijos pažymėjimai, Stasio Lozoraičio rinkimų kampanijos medžiaga. Priminsime, kad A. Zalatorius buvo tarp Pasaulio lituanistų bendrijos steigėjų, todėl tarp fondo dokumentų – bendrijos statutas, narių sąrašai, posėdžių užrašai (1994–1996 m.). Įvairūs kiti dokumentai. A. Zalatoriaus fonde yra ir tėvo Petro rinkti žemės ūkio veiklos kvitai, sutartys, įvairūs pažymėjimai (apima 1928–1952 m.), įvairūs profesoriaus ir kitų asmenų paskiri dokumentai, užrašai, rašteliai, 1992 m. užrašyti Petro Zalatoriaus (1900–1997) atsiminimai. Šiame fonde saugomi ir kitų literatūros mokslininkų (Birutės Ciplijauskaitės, Alinos Staknienės ir kt.) atsiųsti darbai, dokumentai, susiję su A. Zalatoriaus veik­ la Lietuvos rašytojų sąjungoje (1977–1998 m).

Mokslininkas išsaugojo ir literatūrinių premijų – Antano Vaičiulaičio ir Nelės Mazalaitės – steigimo dokumentus (1994–1997 m.). Fonde – ir į Vakarus pasitraukusio poeto bei kritiko Algimanto Mackaus (1932–1964) ekslibrisas.

21

PLAČIŲ INTERESŲ LITERATŪROLOGAS SU SUBTILIA KŪRINIO PAJAUTA

A. Zalatorius gimė 1932 m. lapkričio 3 d. (dokumentuose – spalio 2 d.) Karveliuose, Panevėžio rajone, valstiečių šeimoje. 1951 m. baigė Ramygalos vidurinę mokyklą, 1956-aisiais – Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą. Buvo rekomenduotas į aspirantūrą, bet, sąlygų verčiamas, išvyko mokytojauti į Varnius. 1960 m. grįžo į Vilnių. Nuo 1961 m. dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute, kuriame 1965 m. baigė aspirantūrą, 1968 m. apgindamas filologijos mokslų kandidato, o 1986 m. – daktaro disertacijas, pamažu kopdamas mokslinės karjeros laipteliais – nuo jaunesniojo iki vyriausiojo mokslinio bendradarbio.

Aktyviai reikštis spaudoje pradėjo nuo 1965 metų.

Didžiausią dėmesį mokslininkas skyrė šiuolaikinės lietuvių prozos, ypač novelistikos, problemoms. Parengė Prano Vaičaičio, Šatrijos Raganos, Antano Vaičiulaičio, Vinco Krėvės, Petro Tarulio raštus, 1978–1995 m. – penkias lietuvių prozos antologijas, su kitais moksliniais bendradarbiais parašė „Lietuvių literatūros istoriją“ (1977), įvairiuose rinkiniuose, periodinėje spaudoje, enciklopedijose paskelbė per 300 mokslo, kritikos ir publicistikos darbų.

Studijuodamas aspirantūroje, A. Zalatorius pasirinko apibendrinančio pobūdžio temą apie lietuvių apsakymo raidą nuo pat šio žanro užuomazgų iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos. Gausi ir prieštaringa medžiaga reikalavo ne tik kruopštaus darbo, bet ir teorinio pasirengimo, gebėjimo apibendrinti faktus ir daryti savarankiškas išvadas. A. Zalatorius puikiai susidorojo su šiuo uždaviniu, jo kandidatinė disertacija buvo įvertinta kaip naujas žodis lietuvių prozos tyrinėjimuose. Jis pateikė savitą apsakymo sampratą, mokslinę žanro klasifikaciją, originalias svarbiausių novelistų charakteristikas. 1971 m. atskira knyga išėjusi monografija „Lietuvių apsakymo raida ir poetika“ buvo labai palankiai sutikta ne tik tarp lietuvių, bet ir išeivijos mokslininkų. Ji tapo parankine dėstytojų, mokytojų, studentų knyga.

A. Zalatorius tęsė šios srities tyrinėjimus, kurių rezultatas – 1980 m. išleista monografija „XX amžiaus lietuvių novelė“. Pasitelkdamas moderniausius literatūros tyrinėjimo metodus (semiotinį, struktūralistinį, interpretacinį), literatūrologas sukūrė lietuvių novelės semantikos vaizdą, estetines vertybes integruodamas į platesnį filosofinių, kultūrinių, etninių vertybių kontekstą. Už šią monografiją jam suteiktas filologijos mokslų daktaro laipsnis.

Straipsnių rinkinį „Prozos gyvybė ir negalia“ (1988) galima laikyti pirmųjų dviejų monografijų tęsiniu. A. Zalatoriaus straipsnių yra spausdinta anglų, rusų, lenkų, latvių, gruzinų, serbų kalbomis.

A. Zalatorius rengė monografiją apie Vincą Krėvę-Mickevičių, inicijavo rašytojo archyvų pargabenimą į Lietuvą.

Ilgus metus rašytai monografijai apie V. Krėvės kūrybą pabaigti pritrūko sveikatos ir negailestingai bėgančio laiko. Apie rašytoją yra rašęs: „Vincas Krėvė yra viena didžiųjų XX a. figūrų, jei ne pati didžiausia. Svarbiausias jos ženklas – universalumas, kuris įgalina į viską žiūrėti lyg iš 22

kosmoso aukštumų. Pabandykime įeiti į Krėvės situaciją: rašytojas, profesorius, tautosakos rinkėjas ir tyrinėtojas, kultūrininkas, visuomenės ir politikos veikėjas, publicistas, literatūros kritikas, gausybės žurnalų redaktorius, Mokslų akademijos prezidentas ir organizatorius, pagaliau šeimos tėvas, žmogus, dėl savo teisumo, demokratizmo ir staigaus temperamento užkliūvantis snobams ir karjeristams <…>“1. Tuo V. Krėvė kiek primena ir patį A. Zalatorių.

Literatūrologas daugiau kaip 30 metų (1961–1992 m.) darbavosi Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Per tuos metus teko talkinti ir kitoms mokslo institucijoms: Vilniaus pedagoginiam institutui, Vilniaus universitetui.

1991 m. perėjo į tuometį Vilniaus pedagoginį universitetą vadovauti Lietuvių literatūros katedrai. Tais pačiais metais jam buvo suteiktas profesoriaus vardas. Čia skaitė kursus apie 1918–1940 m. literatūrą, specialųjį kursą apie V. Krėvę, vedė seminarus.

Mokslininkas skaitė pranešimus, paskaitas ir Jungtinėse Valstijose – federacijos „Santara-Šviesa“, Lituanistikos instituto suvažiavimuose, Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume, Ilinojaus universiteto Lituanistikos katedroje Čikagoje. 1992 m. Vašingtone vykusiame Lituanistikos instituto suvažiavime kilo idėja įkurti Lietuvoje pasaulio lituanistų bendriją, į kurią įeitų Čikagoje veikiančio Lituanistikos instituto nariai ir žymiausi Lietuvos bei pasaulio lituanistai (kalbininkai, literatūrologai, etnologai, folkloristai), istorikai. Bendrijos tikslas – keistis informacija, rengti bendrus suvažiavimus, skatinti moderniausių metodų taikymą lituanistiniuose tyrinėjimuose, kaupti lėšas leidybai, finansuoti ją, leisti žurnalą, propaguoti lituanistiką pasaulyje. Iniciatyvinėje grupėje buvo Lietuvos ir išeivijos mokslininkai: literatūrologai Juozas Girdzijauskas, Violeta Kelertienė, Kęstutis Nastopka, Rimvydas Šilbajoris, Bronius Vaškelis, Saulius Žukas, kalbininkai Bronys Savukynas, Zigmas Zinkevičius, istorikai Egidijus Aleksandravičius, Romas Batūra, Eugenijus Jovaiša, Antanas Tyla, Vytautas Žalys, folkloristas Kazys Grigas. 1994 m. steigiamajame suvažiavime A. Zalatorius išrinktas Pasaulio lituanistų bendrijos pirmininku, jai vadovavo iki pat mirties.

A. Zalatorius buvo ir įvairių institucijų tarybų narys: Lietuvos mokslo taryboje buvo Atestacinės komisijos pirmininko pavaduotojas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto tarybos narys, Vilniaus pedagoginio universiteto Senato Mokslo komisijos pirmininkas, Vytauto Didžiojo universiteto Senato narys. Nuo 1977 m. literatūrologas priklausė Lietuvos rašytojų sąjungai, nuo 1988-ųjų – jos valdybos narys. A. Zalatorius priklausė periodinių leidinių – „Kultūros barų“, „Literatūros ir meno“, „Metų“, „Lituanistikos“, „Metmenų“ – redakcinėms kolegijoms. Šiek tiek dalyvavo ir politinėje veikloje: 1988–1991 m. buvo Sąjūdžio seimo narys, Sąjūdžio seimo tarybos pirmininko pavaduotojas, Sąjūdžio Vilniaus tarybos narys. Ši A. Zalatoriaus profesinės veiklos apžvalga parengta pagal Nacionalinės bib­lio­t ekos fondo archyvinius dokumentus.

1

Zalatorius A. Keli krėvianos aspektai. Mokslas ir technika, 1998, Nr. 1, p. 2.

NAUJI LEIDINIAI

LIETUVOS KONSTITUCIJOS – VIENAME LEIDINYJE

Nuotr. iš Šarūno Šimkevičiaus archyvo

Šarūnas Šimkevičius

2020 m. rudenį Kęstutis Tamulevičius pristatė knygą „Lietuvos valstybės konstitucijos (su okupacijos periodu) 1918–1992 m.“* – čia vienoje vietoje pateikiamos visos, pradedant nuo atkurtos nepriklausomos valstybės ir baigiant šių dienų, Lietuvos konstitucijos ir kai kurie su šiuo dokumentu susiję įstatymai. Knygos atsiradimas, ko gero, neatsiejamas nuo originalaus leidinio sudarytojo pomėgio kolekcionuoti konstitucijas. Kai pasiūliau autoriui, kad reikėtų spaudoje parašyti apie šią knygą, mano minčiai jis pritarė ne iš karto – nemėgsta reklamuoti savo darbų ir kolekcijų. Teko pažadėti, kad straipsnis nebus tradicinė recenzija...

Su ekonomistu K. Tamulevičiumi man patinka diskutuoti įvairiomis temomis. Kai paklausiau, kodėl knygai nepasirinko artimesnės turimai specialybei temos, Kęstutis atsakė, kad jam užtenka diskusijų su savo studentais, o knygą norėjosi išleisti apie konstitucijas, kurios yra jo kolekcionavimo objektas. Beje, leidinio pristatymą Alytaus kraštotyros muziejuje lydėjo ir paroda iš knygos sudarytojo kolekcijos. Joje eksponuotos Lietuvos, taip pat ir kitų valstybių – Sovietų Sąjungos, Rusijos Federacijos, Baltarusijos, Lenkijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir kitų – konstitucijos.

Knygoje pateikiamos Lietuvos konstitucijos nuo atkurtos valstybės paskelbimo iki šių dienų. Per laikotarpį nuo 1918 iki 1992 m. Lietuvoje veikė 4 nuolatinės, 2 laikinosios, 2 okupacijos periodo konstitucijos ir laikinosios konstitucijos pamatiniai dėsniai.

1918 m. lapkričio 2 d. Valstybės Taryba priėmė, o „Lietuvos aidas“ lapkričio 13 d. paskelbė Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos pamatinius dėsnius, kurie turėjo galioti, iki bus nuspręsta dėl Lietuvos valdymo formos ir nuolatinės konstitucijos. Šiame dokumente buvo 29 straipsniai. 1919 m. sausio 24 d. Valstybės Taryba laikinąjį įstatymą papildė 30-uoju straipsniu. * Lietuvos valstybės konstitucijos (su okupacijos periodu), 1918–1992 m. / [sudarytojas Kęstutis Tamulevičius]. Vilnius: „Diemedžio“ leidykla, 2020.

191, [1] p.: faks.

1920 m. birželio 2 d. Steigiamasis Seimas priėmė antrą Laikinąją Lietuvos Valstybės Konstituciją. Vėliau Lietuva turėjo tris nuolatines Lietuvos Valstybės Konstitucijas: 1922, 1928 ir 1938 metų. Knygoje skaitytojai ras ir sovietinio laikotarpio – 1940 ir 1978 m.

Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Konstitucijas. Po nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais buvo priimtas Lietuvos Respublikos laikinasis pagrindinis įstatymas. Šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos Konstitucija priimta 1992 metais.

Knygos sudarytojas suteikia galimybę susipažinti su Lietuvos valstybės atkūrimo dokumentų faksimilėmis. Knyga gražiai išleista, kiekvienas puslapis turi rėmelį su tautiniais ornamentais, viršuje ornamentus užbaigia du vyčiai. K. Tamulevičius prisipažino, kad svajota ir apie kitokį įrišimą, žalvario spyneles. Antrame knygos puslapyje yra padėka 33 Alytaus kolekcininkams. Kai kas galėtų pagalvoti, kad tai – padėka rėmėjams. Ne, knygos sumanytojas nerinko pinigų, leidinyje paminėti asmenys padėjo informacija ar eksponatais. Knygą jis parengė ir išleido savo lėšomis.

K. Tamulevičiaus teigimu, tokio pobūdžio leidinio dar niekas nėra išleidęs. Kai paminėjau 1989 m. leidinį „Lietuvos valstybės konstitucijos“ (sudarytojas Kazimieras Valančius), kuriame, be tarpukario laikotarpio konstitucijų, įdėta ir sovietinių konstitucijų, jis pripažino, kad ir tame leidinyje yra ne viskas, nes 23

kažkodėl mūsų specialistai ignoruoja dalį Lietuvos teritorijoje veikusių konstitucijų. Neginčytina, kad Lietuva buvo okupuota, o okupacijų periodu juk buvo kažkokia konstitucija. Todėl ir tie dokumentai turėtų būti tokio pobūdžio leidiniuose, bent jau pažinimo tikslais.

Pasak Kęstučio, ir 1990 m. laikinasis įstatymas nėra labai dažnai minimas. 1990-aisiais atkūrus nepriklausomybę, labai trumpai galiojo 1938 m. konstitucija, kol buvo priimtas Lietuvos Respublikos laikinasis pagrindinis įstatymas. 1919 m. įstatymą kai kurie specialistai irgi laiko atskira konstitucija, bet, knygos sudarytojo teigimu, tai – tik papildinys. Šis K. Tamulevičiaus projektas jam greičiau buvo ne darbas, bet malonumas, tai – visas pro-

cesas, kaip gauna, maino, ieško, perka... Pavyzdžiui, sužinojo, kad vienas kolekcininkas turi jam reikalingą knygą. Tada du mėnesius įkalbinėjo, kad pasimainytų su juo. Beveik visas Lietuvos konstitucijas Kęstutis jau surinko. Kol kas neturi ankstyviausiųjų, kurios buvo paskelbtos tik „Laikinosiose vyriausybės žiniose“.

Jei reikėtų leisti antrą knygos leidimą, K. Tamulevičius gal pridėtų 1791 m. gegužės 3 d. konstituciją.

Bet tuomet reikėtų dėti ir Rusijos imperijos įstatymų sąvadus, gal ir apie dar senesnius įstatymus pagalvoti. Tokia knyga, autoriaus nuomone, jau būtų per plati. Vos tik išleidęs knygą, K. Tamulevičius jau planuoja naujus leidinius, bet visų jo ateities planų dar neišduosiu.

TARPUKARIO KONSTITUCIJOS

LAIKINOSIOS KONSTITUCIJOS PAMATINIAI DĖSNIAI • 1918 m. lapkričio 2 d. Valstybės Taryba priėmė Laikinosios Konstitucijos pamatinius dėsnius.

• Turėjo galioti, iki bus nuspręsta dėl Lietuvos valdymo formos.

• Iki Pirmojo pasaulinio karo galioję teisės aktai palikti galioti tiek, kiek neprieštarauja priimtam dokumentui.

• Panaikintos luomų privilegijos, paskelbta piliečių lygybė prieš įstatymus, nuosavybės neliečiamybė, žodžio, tikybos laisvė ir kita.

• 1919 m. balandžio 4 d. Valstybės Taryba priėmė naują dokumentų redakciją.

LAIKINOJI LIETUVOS VALSTYBĖS KONSTITUCIJA K. Tamulevičiaus leidinio pristatymą Alytaus kraštotyros muziejuje lydėjo ir įvairių • 1920 m. birželio 2 d. Steigiamasis Seimas priėmė Laikinąją laikotarpių Lietuvos konstitucijų paroda iš knygos sudarytojo kolekcijos.

Lietuvos Valstybės Konstituciją.

• Lietuva paskelbta demokratine respublika.

• Steigiamajam Seimui suteikta teisė leisti įstatymus, tvirtinti valstybės biudžetą ir prižiūrėti įstatymų vykdymą, vykdomoji valdžia pavesta Prezidentui, renkamam Steigiamojo Seimo, ir Ministrų Kabinetui, atsakingam Steigiamajam Seimui.

• Reglamentavo asmens, turto neliečiamybės, tikybos, sąžinės, žodžio, susirinkimų laisvę.

LIETUVOS VALSTYBĖS KONSTITUCIJA (1922) • 1922 m. rugpjūčio 1 d. Steigiamasis Seimas priėmė pirmąją nuolatinę Lietuvos Valstybės Konstituciją.

• Įtvirtinta parlamentinė valstybės santvarka.

• Seimas vienintelis turėjo teisę leisti įstatymus, tvirtinti valstybės biudžetą ir jo vykdymą, ratifikuoti svarbiausias tarptautines sutartis, spręsti karo ir taikos klausimus, prižiūrėti Vyriausybės veiklą.

• Seimui absoliučia balsų dauguma suteikta teisė rinkti Prezidentą.

• Vykdomoji valdžia pavesta Vyriausybei, t. y. Prezidentui ir Ministrų Kabinetui, privalančiam turėti Seimo pasitikėjimą.

• Skelbiamas teismų savarankiškumo principas.

• Įtvirtintos pamatinės žmogaus teisės, skelbiama valstybės garantuojama apsauga senatvėje, ligos, nedarbo atvejais.

LIETUVOS VALSTYBĖS KONSTITUCIJA (1928) • 1928 m. gegužės 25 d. oficialiai paskelbta ir įsigaliojo Lietuvos Valstybės Konstitucija.

• Nustatyta, kad ne vėliau kaip per 10 metų Konstitucija turės būti tikrinama referendumu.

• Įtvirtinti autoritarinio valstybės valdymo pagrindai, valdžios sutelkimas Prezidento, kurį 7 metams renka specialių rinkikų kolegija – ypatingieji tautos atstovai, rankose.

LIETUVOS KONSTITUCIJA (1938) • 1938 m. vasario 11 d. Seimas priėmė trečią nuolatinę Lietuvos Konstituciją.

• Lietuvos Respublikos pavadinime neliko žodžio demokratinė.

• Valstybės valdžią vykdo Prezidentas, Seimas, Vyriausybė ir Teismas.

• Pabrėžiamas Prezidento savarankiškumas, jis atskirtas nuo Vyriausybės. Nustatyta Vyriausybės politinė atsakomybė Prezidentui.

• Seimas galėjo tik svarstyti ir priimti įstatymų projektus, juos tvirtino Prezidentas. Šaltinis: „Visuotinė lietuvių enciklopedija" 24

TERMINŲ ARUODAS

LEKSIKOGRAFIJOS VEIKLA LIETUVOS NACIONALINĖJE MARTYNO MAŽVYDO BIBLIOTEKOJE Dr. Violeta Černiauskaitė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos ir komunikacijos mokslų departamento Bibliotekininkystės ir bibliografijos tyrimų skyriaus vyriausioji tyrėja-ekspertė, Lietuvos standartizacijos departamento technikos komiteto LST TK 47 „Informacija ir dokumentavimas“ pirmininkė

Nepaisant karantino sąlygų, ir 2020-aisiais standartizacijos ir leksikografijos kryptimis Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje nuosekliai plėtojami terminijos tyrimai subrandino gerą derlių: terminologinių duomenų bazėje suformuota apie 12 tūkstančių įrašų, naujai priimtais ar apsvarstytais terminais Tarptautinės standartizacijos organizacijos komitete „Informacija ir dokumentavimas“ buvo vykdoma itin rezultatyvi ekspertinė veikla, o metų pabaigoje pavyko leidybai parengti „Bibliotekininkystės, informacijos ir knygotyros (BIK) lietuvių–anglų kalbų terminų žodyną“1.

Leidinio autoriai ir sudarytojai dr. Nijolė Bliūdžiuvienė ir dr. Vytautas Valiukėnas siekė, kad dvikalbiame terminų žodyne lietuvių ir anglų kalbomis būtų suformuota terminologinių žinių informacinė sistema, aktuali ne tik bib­lio­tekininkams, bet visiems, besidarbuojantiems mokslinės informacijos, dokumentinės komunikacijos, leidybos srityje, taip pat paveldo ir atminties institucijų darbuotojams ir šių institucijų sukurtų produktų bei paslaugų vartotojams.

Itin reikšmingas terminų tvarkybos kokybės vertinimo kriterijus yra šios veiklos tęstinumas ir nuoseklumas. Naujasis terminų žodynas yra nuosekli 1990–1999 m. Nacionalinėje bib­lio­tekoje išleistų ir kalbininko dr. Stasio Keinio suredaguotų aiškinamojo 1

Bibliotekininkystės, informacijos ir knygotyros (BIK) lietuvių–anglų kalbų terminų žodynas [Rankraštis] / Nijolė Bliūdžiuvienė, Vytautas Jonas Valiukėnas. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2020, 630 p.

„Bib­lio­tekininkystės ir bibliografijos terminų žodyno“ sąsiuvinių tąsa2. Naujame žodyne užfiksuotų terminų pokyčių gausa leidžia šį svarbų profesinės kalbos kaitos laikotarpį apibūdinti reformacijos terminu.

Prieš dvidešimt metų rengtame žodyne taip pat buvo reformuojama bib­lio­tekose vartojama terminija, siekiant apvalyti ją nuo netaisyklingos darybos rusicizmų. Ryškiausi dabartiniai profesinės kalbos pokyčiai susiję su informacinių technologijų terminijos kaita anglų kalba. Todėl labai svarbu, kad šiuo metu terminologų priimti sprendiniai yra suderinti ir su tarptautinių standartų kompiuterijos terminija.

Leksikografijos rezultatai užtikrina kitų terminologijos procesų plėtros bei valdymo kontrolę, yra 2

Bibliotekininkystės ir bibliografijos terminų žodynas / Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka; [redakcinė kolegija: V. Bulavas (vyr. redaktorius) … [et al.]. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 1990–1999, 4 sąs.

25

patogūs naujų terminijos produktų bei paslaugų kūrimui, integravimui į nacionalines bei tarptautines duomenų bazes. Kartu tai – svarbus profesinės kalbos komunikacijos ir tyrimų įrankis. Šioje srityje esame parengę ir pradėję įgyvendinti Nacionalinės bib­ lio­tekos Terminologijos darbų programą3. Šiuo metu turime daugiau kaip 10 000 sunormintų lietuviškų terminų su atitikmenimis anglų kalba. Juos apsvarstė Nacionalinėje bib­lio­tekoje veikianti tarpinstitucinė Terminologijos komisija ir kviestiniai ekspertai. Spaudai parengto dvikalbio terminų žodyno koncepcija ir turinys 2019–2020 m. buvo plėtojami atsižvelgiant į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijas ir jos Terminologijos pakomisės specialistų pastabas.

Nacionalinėje bib­l io­t ekoje sukaupta bib­l io­ tekininkystės terminologijos medžiaga gerokai pranoksta tradicines terminų žodyno, standarto ar kitokių jau turimų terminografijos struktūrų ribas, todėl, atliekant papildomus tyrimus, intensyviai ieškoma naujų būdų ir priemonių, kaip išsaugoti ir panaudoti jau sukauptus duomenis4. Taip pat ieškoma efektyvių būdų, kuriais sunorminta terminija būtų nuosekliai ir tinkamomis formomis viešinama, toliau nagrinėjama ir kuriama randant tiesiogines sąsajas su vartotojais, ugdoma norminių terminų vartojimo kultūra.

Administruodami bei pildydami specializuotą terminologinių duomenų bazę, nuolat bendradarbiaujame su įvairių sričių specialistais. Terminologijos žinios vis dažniau tampa būtinos ne tik moksliniuose tyrimuose ar administracinėje veikloje, jų prireikia kasdienėje ekspertinėje informacijos paieškoje ar ieškant svarbių kūrybinių sprendimų. Vienas svarbiausių terminologinių duomenų bazės ar žodyno kokybės rodiklių yra jo šaltinių patikimumas. Aktyviai dalyvavome rengiant standartizuotos terminijos suvestinio žodyno LST ISO 5127:2019 „Informacija ir dokumentavimas. Pagrindai ir aiškinamasis žodynas (tapatus ISO 5127:2017)“ (Information and documentation – Foundation and vocabulary) antrą laidą5. Joje ekspertams pavyko suderinti 207 tarptautinių standartų ir 150 kitų norminamųjų dokumentų įvairiakalbę terminiją.

Rengiant „BIK lietuvių–anglų kalbų terminų žodyną“, taip pat buvo remtasi panašiais norminiais šaltiniais. Tačiau į jį nepateko dideli specialiosios terminijos turtai, slypintys profesinėje literatūroje ir specialistų kalboje. Žurnalo „Tarp knygų“ skaitytojams norime pristatyti svarbius naujojo žodyno terminologinius sprendinius, pasidalinti aktualiomis žiniomis ir Nacionalinės bib­lio­tekos Terminologijos komisijos ekspertų svarstomais klausimais.

Terminologijos darbai [interaktyvus] [žiūrėta 2020 m. lapkričio 23 d.]. Prieiga per internetą: www.lnb.lt/paslaugos/bibliotekoms/ norminiai-ir-teises-dokumentai-bibliotekininkui/terminologijos-darbai 4 Terminografijos plėtros kryptys Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje / Nijolė Bliūdžiuvienė, Violeta Černiauskaitė.

Terminologija. 2019, t. 26, p. 209–226. Prieiga per internetą: http://lki.lt/ terminologija-26/ 5 Informacijos ir dokumentavimo sričių aiškinamojo žodyno nauja redakcija / Nijolė Bliūdžiuvienė, Violeta Černiauskaitė. Tarp knygų. 2020, Nr. 9, p. 8–10.

3

26

Šiame straipsnyje dalinamės BIK žodyne sunormintų terminų sąrašu su antraštiniu žodžiu šaltinis. Bib­lio­tekose dirbantys specialistai susiduria su labai įvairiais šaltiniais: nuo paveldo ir rankraštinių dokumentų iki skaitmeninių objektų bei vaizdinių. Publikuodami jau turimus terminus, matome būtinybę šių terminų sąrašą žodyne ateityje plėsti. šalti̇̀nis source

ikileidýbinis šalti̇̀nis pre-publishing document

antri̇̀nis šalti̇̀nis secondary source

į́rašo šalti̇̀nis record source

autoritetngas šalti̇̀nis authoritative source

įsigiji̇̀mo šalti̇̀nis source of acquisition

bibliogrãfinės informãcijos šalti̇̀nis bibliographic information source

katalogãvimo šalti̇̀nis cataloguing source

bibliogrãfinės paieškõs šalti̇̀niai bibliographic search sources

komplektãvimo šalti̇̀nis acquisition source

bibliogrãfinių duomen šalti̇̀nis bibliographic data source

negaliójantis šalti̇̀nis invalid source, 404 error

citãtos šalti̇̀nis reference source

numerãcijos duomen šalti̇̀nis source of numbering information

duomen šalti̇̀nis sources of data

nustatýtieji duomen šalti̇̀niai prescribed sources of data

informãcijos šalti̇̀nis information source

prioritètinis duomen šalti̇̀nis preferred source of data

Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) terminų duomenų bazėje (ISO Online Browsing Platform: www.ISO.org/obp) yra 676 terminai anglų kalba su žodžiu šaltinis. Artimiausiame Terminologijos komisijos posėdyje numatoma svarstyti šiuos terminus: aprašo šaltinis (source of description); nežinomas katalogavimo šaltinis (unknown cataloguing source); apribojimų įvedimo šaltinis (source of authority for the restriction). Šie terminai itin svarbūs sudarant bibliografinius įrašus ir ekspertinės paieškos vartotojams bei tyrėjams.

Visus susidomėjusius šios srities terminijos pildymu prašome kreiptis į Nacionalinės bib­lio­tekos Terminologijos komisijos sekretorę V. Černiauskaitę elektroniniu paštu violeta.cerniauskaite@lnb.lt. Nuolat plečiame bendradarbiavimą su informacijos ir dokumentavimo srities standartizacijos ekspertais, todėl geriausių rezultatų pasiekiame dirbdami išvien su kalbos ir dalyko specialistais. Teikiame konsultacijas ne tik Nacionalinės bib­lio­tekos darbuotojams kurdami labai universaliai panaudojamus šaltinius pagal informavimo, studijų ir edukacijos, mokslinės ir tarptautinės komunikacijos, sklaidos ar kitus profesinės savišvietos poreikius.

Dėkodami Terminologijos komisijos nariams, ekspertams ir kolegoms už bendrai pildomą terminologijos išteklių ir šaltinių aruodą, norime dar kartą paskatinti ir savarankiškai terminologinei veiklai.

Kiekvieno tiriamo dalyko terminologinis aiškinimas nėra vien enciklopedijų, terminų žodynų ar standartų prerogatyva. Skirdami savo žinias, laiką ir dėmesį terminams kurti ar jų sampratoms tikslinti, visų pirma atliekame būtiną tų reiškinių mokslinę analizę. Nacionalinės bib­lio­tekos išleistas „Bib­lio­tekininkystės, informacijos ir knygotyros (BIK) lietuvių– anglų kalbų terminų žodynas“ gali tapti patogiu įrankiu analizuoti jau sukauptos aktualios terminijos turinį, jį toliau plėtoti ir valdyti.

Primindami seną lietuvių patarlę – pilni aruodai, pilni ir puodai, linkime sėkmės kūrybiškai naudojant augančius Nacionalinės bib­lio­ tekos terminologijos aruodo išteklius.

SAUSIO 13-OJI

KAI VILTIS STIPRESNĖ UŽ BAIMĘ (II)

Viliaus Jasinevičiaus nuotr.

Šiemet Lietuva mini 30 metų, praėjusių nuo lemtingos 1991 m. sausio 13-osios, kai susitelkę beginkliai šalies žmonės apgynė savo laisvę, nepabūgę brutalios sovietų karinės jėgos. Spausdiname antrą „Tarp knygų“ redakcijos sukakties proga surinktų Lietuvos bibliotekininkų atsiminimų apie Sausio 13-ąją dalį. Ankstesnė ciklo publikacija – „Tarp knygų“, 2021 m. Nr. 1 (sausis).

LAIMA MORKEVIČIENĖ Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Santaikos filialo vyriausioji bibliotekininkė

1991-ųjų sausio įvykiai mums įsirėžė kaip vieni svarbiausių Lietuvos istorijoje. Tąsyk kiekvienas žmogus turėjo savo vaidmenį, stengėsi apginti nepriklausomybę taip, kaip tik galėjo. Vieni gynė svarbiausius šalies objektus, kiti gydė sužeistuosius, treti viską įamžino. Sausio įvykiai buvo vieni kraupiausių, kokius daugeliui yra tekę matyti ir išgyventi.

Man buvo vos dvylika metų. Prisimenu tą naktį – labai bijojau, kas nutiks, kaip gyvensime toliau...

Mama papasakojo, kad tą sausio naktį ji prisimena su baime, kaip ir Antrąjį pasaulinį karą, kai, būdama maža mergaitė, savo mamos glėbyje glaudėsi bunkeryje.

Sausio 13-osios naktis – tai krauju aplaistytos nekaltų žmonių gyvybės, baimė ir bemiegė naktis. Tą naktį kaime nė viename lange negeso šviesos, nes kažko laukėme.

Kažko, ko niekas nesupratome, kažko, kas galėjo kainuoti mums laisvę...

Lemtingąją Sausio 13-ąją savo gyvybes paaukojo pagarbos ir prisiminimo verti keturiolika lietuvių: Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vytautas Koncevičius, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas

Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis ir Vytautas Vaitkus. Žmonės paaukojo savo gyvybes, kad mes šiandien būtume laisvi. Branginkime savo laisvę!

DAIVA PILECKIENĖ Elektrėnų savivaldybės viešosios bib­lio­tekos Kazokiškių filialo bib­lio­tekininkė

Tuo metu gyvenau Vilniuje. Tą vakarą užsukome pas mane. Įsijungėme televizorių. Pradžioje nekreipėme dėmesio, ką rodo ekrane. Vėliau buto šeimininkė pradėjo lakstyti po namus ir šaukti. Nesupratome, kas jai pasidarė. Tada pamatėme per televizorių, kaip į televizijos studiją braunasi ginkluoti vyrai, po to ryšys nutrūko. Išsigandome, nutarėme važiuoti pažiūrėti, kas dedasi. Išėjome į gatvę, matėme, kad daug automobilių kažkur skuba. Vienas sustojo ir paėmė mus. Nuvažiavome prie parlamento rūmų. Ten buvo daugybė žmonių, kai kurie užsilipę ant stogų.

Mus apėmė didelis jaudulys. O kai žmonės nuo stogų pradėjo šaukti „Tankai, tankai!“, išvis supanikavome, viena draugė pradėjo verkti. Žmonės susikibo rankomis ir pradėjo šaukti „Lietuva, Lietuva!“ Mane užplūdo keistas jausmas – meilė savo šaliai. Manau, kad taip jautėsi daugelis.

27

Tą naktį prie parlamento tankai taip ir neatvažiavo. Kai pagalvoju, kokia baimė buvo tuomet apėmusi mus, kai girdėjome šaukiant, kad atvažiuoja, kai buvome tokioje nežinioje, kas bus... Suprantu, kaip jautėsi tie žmonės prie televizijos bokšto. Manau, kad didvyriais turėtų jaustis visi ten buvę ir išgyvenę tikrą pragarą.

RŪTA JUZĖNIENĖ Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bib­lio­tekos Regiono bib­lio­tekų strateginės plėtros skyriaus vyriausioji metodininkė

Esu panevėžietė, bet tuo metu su šeima ir artimaisiais gyvenau Kaune.

Sausio 13-osios naktis, iki kol veikė televizija, prabėgo prikišus nosis prie televizoriaus. Tėveliai (abu buvę politiniai kaliniai) atidžiai sekė tuometinius įvykius. Vyras su giminaičiais buvo išvykęs į Vilnių prie televizijos bokšto. Grįžo paryčiais sveiki, bet įpykę ir degdami noru imtis veiksmų. Jie ragino nieko nelaukus vykti į Sitkūnus, nes būtent iš ten turėjo būti girdimas Lietuvos balsas. „Ką daryti?“ – susimąsčiau. Dukrytei dar nebuvo šešerių, brolio šeimos vaikučiai tokio pat amžiaus.

Atvažiavo iš Palemono daugiau giminaičių – svarstėme, kaip elgtis. Susirinkom pas tėvelius pasitarti.

Buvom jau beveik apsisprendę, kad vyrai vyks prie Sitkūnų, o moterys su vaikais liks namie. Jau ketinome skirstytis, kai netikėtai žodį tarė dabar jau a. a.

Tėvelis: „Tai kiekvieno pasirinkimas. Tik žinokite, vaikai, kad jei neturėsim laisvės, tai gyvenimas nei jums, nei jūsų vaikams nebus toks, kokio norite.

Važiuokite visi.“ Palikom tad vaikus seneliams ir, prisipylę termosus arbatos, susiruošę sumuštinių, visi išvykome mikroautobusu.

Nepabūgęs šalčio į Sitkūnus susirinko gausus būrys žmonių. Visi dalijosi turimomis žiniomis apie Vilnių, apie nerimą keliančią padėtį šalyje. Keista, bet nebuvo jokio pesimizmo ar baimės. Bet buvo justi ryžtas ir vienybė. Dainavome liaudies dainas, kai kas šoko. Laukėm, tik nežinojom ko, buvom pasiruošę, tik nežinia kam.

Vis pasigirsdavo gąsdinimų, kad „rusas ims Sitkūnus“, kad jau važiuoja sunkvežimiais kareiviai. Atmintin įstrigo, kaip vienas vyrukas, pamatęs atvažiuojant sunkvežimį, pradėjo šaukti: „Važiuoja, važiuoja!“ Žmonės sujudo, išsigando, o minėtasis vyras, matyt, suvokęs, kad papokštavo ne laiku, suskubo pridurti: „Malkos laužams atvažiuoja.“ Mažai kam tą įtampos kupiną rytą norėjosi juokauti, tad dauguma nulydėjo vyro pašmaikštavimą rūsčiais žvilgsniais.

Tądien, rodos, nenuveikėm nieko reikšmingo, neatlikom jokios svarbios misijos. Visgi giliai širdyje dega pasididžiavimas, kad pasirinkome drąsą ir buvome pasiruošę tam „kažkam“, kad tik apgintume laisvę. Kad išsaugotume laisvą šalį, kuria dabar džiaugiamės mes ir mūsų jau suaugę vaikai.

28

RITA VAITILAVIČIENĖ Kauno apskrities viešosios bib­lio­tekos Dokumentinio paveldo tyrimų ir sklaidos centro Skaitmeninimo, aktualinimo ir išsaugojimo grupės vyresnioji bib­lio­tekininkė

Kaunas tomis dienomis vėl buvo tapęs Laikinąja sostine, Kauno televizijos ir radijo redakcija (S. Daukanto g.) – Laisvės širdimi, o tos širdies techninė šerdis buvo televizijos ir radijo relinė stotis, bokštas Žaliakalnyje...

Tuometė Kauno televizijos ir radijo redakcija (S. Daukanto g.). Nuotr. iš Ritos Vaitilavičienės asmeninio archyvo

Tą vakarą, kaip ir visi Lietuvos žmonės, buvome prilipę prie radijo aparatų ir televizorių, kol nutrūko Vilniaus radijo ir televizijos transliacija... Namie vienas palikome dvylikos ir ketverių metų dukras ir su vyru važiavome prie Kauno relinės jungties stoties pastato Vaižganto gatvėje. Važiavome taksi automobiliu, kurį susistabdėme Savanorių prospekte. Keista, bet jų buvo tiek daug... Tarytum automobiliai gaudė keleivius, o ne atvirkščiai. Dabar nepamenu, bet, ko gero, nė nesumokėjome, nes išskubėjome be piniginės. Atvykę pamatėme viskam pasiryžusių žmonių būrį. Tarp jų buvo ir ginkluotų... Kažkas minioje paskleidė žinią: „Link centro juda tankai.“ Tik tada pagalvojome: „Kas, jeigu...

Juk namie liko vienos mergaitės...“ Bet tas „jeigu“ ir liko tik mintyse. Paryčiais grįžome namo pusiau pėsčiomis, nes pakeliui kažkas pasiūlė pavežti. Tai buvo pirmas kartas, kai namie naktį palikome mergaites vienas...

LOLITA BRAZA Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bib­lio­tekos Knygos grafikos centro dailininkė

Žinojome, kad prieš pat 1990-ųjų Kalėdas gimusį sūnų pavadinsime Mato vardu – netolimam giminaičiui tautosakininkui iš Šiaurės Lietuvos Matui Slančiauskui atminti. Net baisiausiame sapne negalėjome

nujausti, kad į nė dviejų savaičių neturinčio vaiko gyvenimo istoriją bus įrašytas toks Lietuvos istorijos faktas. Tuo metu aš buvau apsaugota šeimos „burbule“, turėjau džiaugtis motinyste ir nesijaudinti dėl to, kas vyksta toli, Vilniuje. Nerimo bangos iš pokalbio su mama telefonu atsirito tuomet, kai ji prasitarė, kad tėčio antra diena nėra namie, jis neskambina, nes išvykęs į Vilnių ginti parlamento. Turėjau šito nežinoti. Televizijai pradėjus rodyti neatpažintų vyrų kūnus, mamos jaudulys prasiveržė. Trečios dienos ryte tėtis, pailsėjęs pas gimines, trumpai pranešė: „Esu gyvas, viskas gerai.“ Jaudinomės visi, nežinia slėgė. Buvo pasėtas visuotinis jaudulys ir rūpestis. Likusiųjų namie akys prilipo prie televizorių ekranų, ausys – prie radijo imtuvų, nesąmoningai laukėme telefono skambučių. Kiekvienam iš mūsų buvo dėl ko jaudintis, įvairias mintis it dėlionėje dėlioti.

Pirmagimiui Matui šiandien – tiek, kiek ir Sausio įvykiams. Simboliška – gyvena Vilniuje ir vaikšto tomis gatvėmis, kur vyko istoriniai įvykiai. Viliuosi, kad, pats augindamas du sūnus, ras progą paaiškinti, kaip jų prosenelis šiaulietis tais tolimais laikais gynė Vilniaus parlamentą. Matas, įgijęs išsilavinimą Jungtinėje Karalystėje, grįžo į Lietuvą, sakydamas, kad jo kartos žmonės turi kurti gyvenimą čia. Jo teigimu, Lietuvoje taip pat žolė žalia ir saulė lygiai tokia pat skaisti. Patrio­ tiškumą perėmęs iš senelio Alfonso, širdies šiluma ir profesijos subtilybėmis besidalijantis su jaunuomene, lipdo meilės tėvynei pamatus besistiebiantiems savo vaikams. Turiu kuo didžiuotis.

JŪRATĖ VOLUNGEVIČIENĖ Elektrėnų savivaldybės viešosios bib­lio­tekos Metodikos ir komunikacijos skyriaus vedėja

Prisimenu, buvo apsiniaukusi sausio diena. Vaikščiojome su šeima po Elektrėnus ir sutikome buvusią mokytoją, kurios vyras buvo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys. Ji mums papasakojo situacijos šalyje rimtumą, kad gali reikėti vykti į Vilnių, kad Elektrėnų miesto centre, prie pašto, lauks autobusai. Sakė, išgirdę sireną, bėkite prie autobusų.

Visą vakarą žiūrėjom televizorių, matėme, kaip Eglė Bučelytė, iki okupantams užgrobiant televiziją, informuoja visuomenę apie esamą situaciją, kaip nutrūksta transliacija. Įsijungėm radiją. Gulti nėjom. Laukėm.

Pavojaus sirena pradėjo kaukti po pirmos nakties. Duk­ rytei tuomet buvo vos trys mėnesiai, maitinau. Vyras neabejodamas susiruošė vykti. Man buvo labai baisu, buvome jauni. Apėmė neapsakomas drebulys. Jis išėjo.

Per buto langą mačiau, kaip autostrada Vilnius–Kaunas sostinės link juda tankai. Žinių apie vyrą ir situaciją neturėjau iki kito vakaro. Vyras pasakojo, kad, išvykstant į Vilnių, prie pašto laukė labai daug autobusų, jis sutiko ir savo tėvus. Vyko labai daug žmonių.

Tik vėliau sužinojau, kas įvyko tą 1991 m. sausio 13-osios naktį.

NIJOLIA KASPARAVIČIENĖ Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bib­lio­tekos Kraštotyros, senųjų spaudinių ir skaitmeninimo skyriaus vyriausioji bib­lio­tekininkė

Tą tragišką 1991 m. sausio savaitgalį buvau namuose. Prieš jį mama važiavo į budėjimą prie parlamento. Sausio 12 d. šeimoje vyko vienas didžiųjų metų darbų – skerstuvės. Sukdamiesi darbų sūkuryje, per radiją ir televizorių girdėjome bauginančias naujienas. Įtampa vis didėjo. Ir kai gilią naktį televizoriaus ekrane dingo vaizdas, perskrodė klausimas: kas dabar? Mintyse iškilo mamos pasakojimai apie sudegintus namus, sušaudytą ir Stačiūnų bažnyčios šventoriuje paguldytą brolio kūną, sunkias atidarytas gyvulinio vagono duris, ilgą kelionę į nepažįstamą Krasnojarsko kraštą... Nejaugi istorija pasikartos? Drąsių, pasiryžusių, atkaklių žmonių dėka nepasikartojo.

Prie parlamento nuvažiavau gal po savaitės ar dviejų. Nepamenu, kas organizavo išvyką aplankyti vietų, kur apginta mūsų Laisvė. Šiurpūs vaizdai: betono luitai, metalo karkasai, spygliuota viela, piešiniai...

Turėjau dar vieną tikslą. Norėjau papildyti bib­lio­tekoje sukauptą medžiagą apie Vasario 16-osios minėjimą Šiauliuose. Nuėjusi į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo bib­lio­teką, rinkau informaciją iš „Šiauliečio“ ir „Įdomaus mūsų momento“, kaip šiauliečiai Lietuvos valstybės atkūrimo dieną šventė 1928, 1931, 1934, 1939 ir 1940 metais. Medžiaga buvo publikuota laikraštyje „Šiaulių naujienos“ 1991 m. vasario 16 d.

RITA VAIŠNORIENĖ Elektrėnų savivaldybės viešosios bib­lio­tekos Jagėlonių filialo bib­lio­tekininkė

Sausio 13-ąją buvau namie. Bet kitą dieną iš pat ryto vykau į Vilnių. Ėjo pirmi mano darbo metai Vilniuje, Genetikos centre. Buvo organizuojami žmonės ir vyko autobusu į Vilnių. Juo vykau ir aš, nes buvo kalbama, kad tankai blokuos įvažiavimus, o man reikėjo į Vilnių – dirbti. Išvažiavom. Jausmas buvo nekoks, nes tankus sutikome kaip tik tunelyje, kuris yra po Seimu. Nepamenu, kur tiksliai mane išleido. Tėvas neleido toliau važiuoti kartu. Nuvykau į Antakalnį, tuo metu ten gyvenau pas sesę. Bet būti namie ir girdėti bauginančias žinias buvo baisu, todėl su sese ir jos vyru nuvykome į aikštę prie parlamento. Pamenu, kad visi labai buvo susitelkę, vaišino vieni kitus karšta arbata ir buvo justi toks stiprus tikėjimas, kad viskas bus gerai. Kitą dieną nuvykau prie televizijos bokšto. Iki šių dienų išlikęs jausmas, kad tie rusų kariai buvo neprognozuojami. Mes einame, o jie veda tanko pabūklą į tave. Šiurpu. Tikrai nežinojome, ar jie nepradės šaudyti. Kas dedasi jų galvose? Kaip toliau klostysis Lietuvos likimas? Nežinojom, bet tikėjom.

Daugiau prisiminimų – kitame „Tarp knygų“ numeryje 29

GEROJI PATIRTIS

VADOVAS, PADEDANTIS BIBLIOTEKĄ ATRASTI IŠ NAUJO

Bibliotekos Rėkyvos filialas kviečia išbandyti interaktyvų pažintinį žaidimą „Rėkyvos lobių paieška“. Ši paslauga yra įtraukta į Šiaulių miesto savivaldybės Kultūros krepšelio paslaugų rinkinį.

Atsižvelgdama į dabarties visuomenės gyvenimo pokyčius, griežtas karantino sąlygas ir judėjimo ribojimus, Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka ėmėsi naujų sprendimų, kaip didinti savo paslaugų prieinamumą ir pasiekiamumą nuotoliniu būdu, tenkinti lankytojų poreikius ir maksimaliai palaikyti su jais ryšį. Biblioteka sukūrė įvairaus amžiaus lankytojams patogiai prieinamą edukacinių veiklų gidą. Jis suteikia galimybę aktualias bibliotekos paslaugas pristatyti virtualiojoje erdvėje, o bendruomenei – interaktyviai su jomis susipažinti. Šiaulių miesto savivaldybės bib­lio­teka kasmet kinta, modernėja ir savo lankytojams pasiūlo vis naujų paslaugų. Jau per pirmąjį karantiną bib­lio­teka, prisitaikydama prie esamos situacijos, kai nebuvo galima tiesiogiai joje lankytis, parodė galinti pasiūlyti lankytojams kūrybingų ir patrauklių veiklų, kurios buvo perkeltos į virtualiąją erdvę: tai – interaktyvios viktorinos, konkursai, žaidimai-iššūkiai, knygų apžvalgos, skaitmeniniai mokymai ir pan.

Pastebėjus, kad išaugo virtualių paslaugų poreikis, buvo parengtas ir per 2020 m. rugpjūtį–gruodį įgyvendintas Lietuvos kultūros tarybos ir Šiaulių miesto savivaldybės iš dalies finansuotas projektas „(Ne)atrasta bib­lio­teka: edukacinių veiklų gidas“, kurį vykdant buvo plečiamos bib­lio­tekos informacinės paslaugos. Kiekvienas, apsilankęs edukacinių veiklų gide, turi galimybę virtualiai „pasivaikščioti“ po bib­ lio­teką, išgirsti, pamatyti, kaip atrodo jos erdvės, susipažinti su teikiamomis paslaugomis, taip pat pasitikrinti savo gebėjimus ir žinias virtualiose veiklose, rungtyniauti tarpusavyje.

GIDE PRISTATOMOS POPULIARIAUSIOS VEIKLOS

Internetiniame edukacijų gide galima susipažinti su „Saulės“ filiale (K. Korsako g. 10) esančių Šeimų erdvės, Komiksų centro, Užsienio kalbų mokymosi centro siūlomomis interaktyviomis veiklomis. Iki karantino jos buvo labai populiarios, skirtos įvairaus amžiaus lankytojams bendrauti, mokytis ir pramo30

gauti. Prieš trejus metus atidarytoje Šeimų erdvėje buvo rengiamos edukacijos su smėlio staliukais, šviečiančiais stiklo molbertais, inovatyviomis laisvalaikio ir mokymosi priemonėmis: interaktyviais stalais, grindimis, lėkštėmis, edukaciniu žaidimų stendu.

Dabar galima dėlioti įvairias veiklas vaizduojančių paveiksliukų dėliones, žaisti edukacinius žaidimus „Mįslės“ ir „Sporto žinovai“.

Užsienio kalbų mokymosi centras sudaro galimybę mokytis net 7 kalbų (anglų, vokiečių, prancūzų, italų, ispanų, latvių ir rusų), jame yra įrengta 30 kompiuterizuotų darbo vietų įvairaus amžiaus lankytojams. Edukacinių veiklų gidas suteikia galimybę išbandyti smagias mokomąsias viktorinas, žodžių spėliones, žaisti edukacinius žaidimus „Atspėk žodį“, „Surink šalies pavadinimą“, „Pažink Didžiąją Britaniją“, „Big Benas“, t. y. iš bet kaip sudėtų raidžių sudėlioti teisingą anglų kalbos žodį ar šalies pavadinimą, taip pat pasitikrinti savo žinias apie Didžiąją Britaniją.

Populiariame bib­lio­tekos Komiksų centre, kuriame galima būdavo ne tik skaityti komiksus, bet ir juos kurti, naudotis profesionalų programine įranga, šviesos stalu ir grafinėmis planšetėmis, karantino laikotarpiu galima susipažinti su siūlomomis veiklomis, taip pat dėlioti kelių lygių komiksų paveikslėlių dėliones. Šiame centre vykdomos ir Kultūros paso programos edukacijos, jos dabar perkeltos į virtualiąją erdvę, mokiniai į pamokas jungiasi nuotoliniu būdu.

„Šaltinėlio“ filiale pristatoma japoniškojo kamishibai teatro edukacija, kai, naudojantis į miniatiūrinę sceną panašiu įtaisu ir keičiamais paveikslėliais, galima papasakoti istoriją.

Besidomintieji komiksais „Saulės“ filiale ras Komiksų centrą su visa tam reikalinga įranga ir profesionalia pagalba. Edukacija „Komiksų dirbtuvės“ yra įtraukta į Kultūros paso paslaugų rinkinį.

„Šaltinėlio“ filialo Karaokės erdvė skirta dainų karaokės vakarams rengti, susitikti su žinomais kūrėjais, išbandyti muzikos įrangą ir visai šeimai smagiai leisti laiką.

Šeimų erdvėje, pasinaudodami interaktyviu stalu „FunTable“, interaktyviomis grindimis, judėti, žaisti skirtomis lėkštėmis, įvairaus amžiaus vaikai gali išbandyti netradicinių užsiėmimų ir kartu lavintis.

„Saulės“ filialo Šeimų erdvėje galima išbandyti smėlio terapiją – ši veikla skatina kūrybiškumą ir savirefleksiją. Iš smėlio kuriant įvairius piešinius, kintančios staliuko šviesos spalvos suteikia vis kitą apšvietimą.

Edukacinių veiklų gide naujų su savo paslaugomis susijusių sprendimų pateikia ir „Šaltinėlio“ filialas (Trakų g. 20A): pristato japoniškąjį kamishibai teatrą, Šešėlių teatrą, siūlo virtualiai apsilankyti tik rugsėjo mėnesį įkurtoje Karaokės erdvėje, dėlioti įvairias dėliones.

Rėkyvos filialas (Energetikų g. 7) pristato interaktyvų orientacinį žaidimą „Rėkyvos lobių paieška“ ir su juo susijusias edukacijas, skirtas susipažinti su šiuo mikrorajonu ir jo istorija. Naudojantis planšetiniais kompiuteriais ir GPS koordinatėmis, susiskirsčius į komandas galima ieškoti mikrorajono „lobių“ – įžymių ir kultūriškai vertingų vietų. Iš viso yra aštuoni paieškos taškai, kuriuos būtina aplankyti. „Rėkyvos

lobių paieška“ yra įtraukta į Šiaulių miesto savivaldybės Kultūros krepšelio paslaugų rinkinį. Šiuo metu edukacinių veik­lų gidas kviečia žaisti žaidimą-viktoriną „Ką žinai apie Rėkyvą“, kurioje reikia iš pateiktų atsakymų pasirinkti vieną teisingą ir taip rinkti taškus.

Vaikų literatūros skyrius (Gvazdikų takas 8) kartu su „Šaltinėlio“ filialu supažindina su edukacinėmis veiklomis pasitelkiant programavimo, inžinerinį ir kūrybinį rinkinius. Šias inovatyvias priemones bib­ lio­teka gavo vykdant Kultūros ministerijos ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bib­lio­tekos projektą „Gyventojų skatinimas išmaniai naudotis internetu atnaujintoje viešosios interneto prieigos infrastruktūroje“. Šiaulių bib­lio­tekos gide su minėtose erdvėse teikiamomis paslaugomis galima susipažinti žiūrint vaizdo įrašus ar klausantis garso įrašų, taip pat žvalgantis po veiklas pristatančią nuotraukų galeriją.

INFORMACIJA PATEIKTA ŽAISMINGAI Kuriant interaktyvų edukacinių veiklų gidą, siekta bib­lio­tekos veiklas pristatyti dinamiškai, linksmai ir spalvingai, tad sugalvota kurti informacinius filmukus. Prie filmavimų prisidėjo Šiaulių dramos teatro aktorė Viktorija Krivickaitė. „Šaltinėlio“ filiale ji „įsikūnijo“ į linksmąjį veikėją Karlsoną, kuris jau nemažai metų yra šio filialo simbolis, o dabar „apsigyveno“ ant sienos naujoje Karaokės erdvėje. „Saulės“ filiale interaktyvias veiklas ir technologijas kartu su vaikais 31

Vaikų literatūros skyriuje ir „Šaltinėlio“ filiale besidomintieji išmaniosiomis technologijomis gali naudotis iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos gauta kompiuterine įranga, programavimo ir inžineriniais paketais. Šiaulių miesto viešosios bibliotekos archyvo nuotraukos

„Saulės“ filialo Užsienio kalbų mokymosi centras siūlo savarankiško kalbų mokymosi 6 lygių programą „EuroTalk“ 7 kalbomis, taip pat netradicinių užsienio kalbos pamokų ir viktorinų.

išbando populiarusis komiksų personažas Žmogusvoras, nes šiame filiale veikia Komiksų centras. O štai Vaikų literatūros skyriuje lankosi pelėda – turbūt visų bib­lio­tekų ir žinių simbolis. Informacinius pramoginius filmukus kūrė fotomenininkas Tomas Andrijauskas – filmavo, montavo, parinko nuotaikingą muziką, kad būtų smagiau žiūrėti.

Kuriant edukacijų skiltį, buvo nuspręsta jas pristatyti pasitelkiant žaidimus (dėliones, spėliones, viktorinas), kurie būtų įdomūs ir patrauklūs įvairaus amžiaus lankytojams. Greitu laiku planuojama šią pasiūlą papildyti – lankytojai galės išbandyti ir žodžių viktorinas, paveikslėlių spėliones. Įdomu tai, kad sukurtos viktorinos, dėlionės gali būti keičiamos, tad lankytojas, kartą pasinaudojęs edukacinių veiklų gidu ir vėl į jį sugrįžęs, galės rasti jau kitų dėlionių ir viktorinų.

BENDRADARBIAVIMAS SU MOKYKLOMIS

Švietimo įstaigos vienos pirmųjų susidūrė su virtualaus ugdymo(si) iššūkiais ir turėjo pereiti į nuotolines veiklas. Bib­lio­teka, galvodama apie mokyklų bendruomenes, suteikia galimybę mokiniams dalyvauti bib­lio­tekos organizuojamose edukacijose nuotoliniu būdu. Pavyzdžiui, komiksų edukacijoje, prisijungus per „Zoom“ programą, bus galima klausytis edukatoriaus pasakojimo apie komiksus, diskutuoti, vėliau – dalyvauti viktorinoje. Interaktyvus gidas yra pritaikytas naudotis išmaniaisiais tele32

fonais, planšetiniais bei įprastais kompiuteriais, todėl juo gali naudotis kiekvienas, turintis išmanųjį įrankį.

Virtualiame edukacinių veiklų gide mokiniai gali dalyvauti tiek individualiose, tiek grupinėse viktorinose, dėlionėse, spėlionėse ir kituose užsiėmimuose. Čia gali registruotis visa klasė ir konkuruoti, kurie mokiniai greičiausiai įveiks užduotis. Tokiu atveju edukacinių veiklų gido administratorius nusiunčia žaidimo nuorodą mokytojui, jis savo ruožtu ja pasidalija su mokiniais, o šie jungiasi per išmaniuosius įrenginius (planšetes, kompiuterius, telefonus) ir žaidžia.

Edukacijų turinys kaskart bus keičiamas, pildomas, netgi adaptuojamas mokiniams pagal tam tikras aktualias pamokas. Šiuo metu su mokytojais derinama, kokią viktoriną ar dėlionę jie norėtų panaudoti savo pamokų metu.

ELEKTRONINIŲ KNYGŲ PRIEIGA

Šiaulių miesto bib­lio­teka nepamiršta ir bene svarbiausios savo misijos – knygų, skaitymo sklaidos. Tad, bendradarbiaudama kartu su „Vyturio“ leidykla, sudaro sąlygas visuomenei naudotis elektroniniais knygų ištekliais. Skaitytojai, neturintys galimybės pasiimti popierinės knygos iš bib­lio­tekos arba neradę jos bib­ lio­tekos fonduose, gali pasinaudoti virtualiame gide „Vyturio“ leidyklos siūlomais internetiniais leidinių ištekliais ir skaityti juos elektroniniu formatu (apie 500 leidinių). Čia knygos suskirstytos pagal amžiaus grupes, yra ir moksleivių programinės literatūros sąrašas, suskirstytas pagal klases, tereikia prisiregistravus gauti prisijungimo kodą ir skaityti.

Savo sukurtu edukacinių veiklų gidu Šiaulių miesto savivaldybės bib­lio­teka siekia COVID-19 pandemijos laikotarpiu ar jau pasibaigus karantinui neturint galimybių atvykti į bib­lio­teką pristatyti savo veiklas ir paslaugas, sudominti, kad vėliau dar daugiau lankytojų ateitų jų išbandyti, atrastų naujų pomėgių. Virtualų edukacinių veiklų gidą galima rasti Šiaulių miesto savivaldybės bib­lio­tekos svetainėje www.smsvb.lt.

Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos informacija

KRONIKA

KAI GIMTADIENIS – VISOS TAUTOS ŠVENTĖ Vasario 16-oji – kiekvienam lietuviui reikšminga diena: prieš 103 metus, jos popietę, 20 Lietuvos Tarybos signatarų pasirašė Lietuvos valstybės atkūrimo aktą. Ši diena ypatinga ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kūrybinėms dirbtuvėms PATS SAU. Populiarioji bibliotekos erdvė vasario 16-ąją, kaip ir Lietuvos valstybė, švenčia savo gimtadienį.

Dirbtuvių 4-ojo gimtadienio proga sukurtas įrankis, matuojantis aukso pjūvį – tobulą proporciją. Šis įrankis naudojamas mene, architektūroje, dizaine. Iliustracijose – pavyzdžiai, kaip pamatuoti, ar objektai yra auksinės proporcijos. Vaivos Braškutės piešiniai

Šiais metais Nacionalinės bib­lio­tekos kūrybinės dirbtuvės atšventė ketverių metų gimtadienį. 2017 m. savo gyvavimą pradėjusios netradicinės erdvės įkūrėjas Donatas Kubilius prisimena, kad pati dirbtuvių pradžia ir jos atidarymas buvo labai jaudinantis: teko stipriai ruoštis, kurti įvairias su Vasario 16-ąja susijusias programas. Pirmajame dirbtuvių renginyje dalyvavo apie šimtą žmonių, mielai atėjusių į vos prieš kelis mėnesius po ilgai trukusios rekonstrukcijos atidarytą bib­lio­teką.

Suplanuotas atsitiktinumas svarbią lietuvių tautai dieną tapo ypatinga diena – dviguba švente kūrybinėms dirbtuvėms PATS SAU (Pasidaryk, Atrask, Tausok, Smalsauk, Siek, Atpažink, Užfiksuok). „Dirbtuvių gimtadienis man yra svarbus, aš jį kartais švenčiu net kaip savo gimtadienį“, – mintimis dalijosi kūrybinių dirbtuvių, neformaliai vadinamų „senelio garažu“, įkūrėjas D. Kubilius.

Moksleiviams skirtų dirbtuvių komanda džiaugiasi aktyviu jaunųjų lankytojų įsitraukimu į vykdomas veiklas. Per dirbtuvių gyvavimo metus jose apsilankė ir savo idėjas įgyvendino beveik 13 tūkstančių moksleivių. Šiose erdvėse jiems suteikta galimybė nevaržomiems sugalvoti, ką jie nori daryti, kadangi, atėję į šią erdvę, patys sau tampa ir mentoriais, ir mokiniais. Moksleiviai patys išsikelia tikslus ir ieško sprendimų. Per ket­ verius metus jaunimas, įgyvendindamas savo sumanymus, išbandė 3D spausdintuvą, mini sublimacinį spausdintuvą, vinilo ir kaitrinių plėvių pjaustiklį, kaitrinį presą, robotikos ir elektronikos rinkinius, programuoti skirtus mikrokompiuterius. Moksleiviai prisilietė prie siuvimo amato: siuvo įvairias pagalvėles, bluzonus, net šuns guolį. Kartu su vaikais dirbtuvėse apsilankantys tėvai džiaugiasi turiningai praleistu šeimos laiku.

Kultūrinį gyvenimą Lietuvoje suvaržius antrajai koronaviruso pandemijos bangai, dėl paskelbto karantino į kūrybinių dirbtuvių gimtadienio šventę nebuvo galima rinktis dirbtuvių erdvėje, todėl renginio organizatoriai šventinės dienos programą perkėlė į socialinius tinklus. Staigmena tapo ypatingas įrankis: aukso pjūvio – tobulų proporcijų matuoklis. Jo dalyviams buvo išsiųstos reikiamos įrankio detalės ir instrukcijos, kaip susikonstruoti įrankį. Per socialiniuose tinkluose surengtą transliaciją

dirbtuvių komanda pristatė įrankį, jo panaudojimo galimybes, dalinosi idėjomis, kokius šalia esančius objektus būtų galima išmatuoti. Transliacijos metu vedėjai ir dalyviai matavo savo rankų pirštus, knygas, paveikslus, architektūros pastatus. Renginio organizatoriai džiaugėsi dirbtuvių dalyvių išradingumu – vienas moksleivis aptiko tobulą savo mamos antakio proporciją.

D. Kubilius su kūrybinių dirbtuvių kuratoriais džiaugiasi, kad žmonėms įdomi jų siūloma veikla. Širdį paglosto palikti rašteliai su padėkomis.

Belieka palinkėti dirbtuvėms PATS SAU nepritrūkti originalių idėjų ir įsimintinų akimirkų kartu su jaunais kūrybingais moksleiviais ir jų tėveliais.

Iveta Smirnovaitė

Įrankio prototipo gamybai panaudotas organinis stiklas, o lazeris tiksliai išpjovė reikiamas smulkias detales. Elenos Lašaitės nuotr.

Transliacijos metu buvo pristatoma, kokių tobulų proporcijų galima aptikti namuose.

Vienas iš tokių pavyzdžių – katinas. Kadras iš PATS SAU renginio transliacijos „Facebook“

33

KRONIKA

MOKSLEIVIŲ KULTŪRINĖS EDUKACIJOS SISTEMOS MODERNIZAVIMO PROJEKTAS – DABARČIAI IR ATEIČIAI Besiformuojančios naujos pasaulinės praktikos, kintantys rinkos poreikiai ir šiuo metu aktuali pandemijos situacija kelia vis daugiau iššūkių būtinoms ateities žmogaus savybėms ugdyti. Be to, kad kultūrinė edukacija prisideda prie vaikų ir jaunimo tobulėjimo, žinių perdavimo ir įtraukimo į visuomenines veiklas, ji supažindina juos su meno ir kultūros sritimis, padeda ugdyti savo talentą bei kūrybiškumą. Kultūrinės edukacijos veiklos skatina kritinį jaunų žmonių mąstymą, padeda jiems ugdyti įgūdžius, kurie stiprina motyvaciją siekti išsikeltų tikslų, yra svarbūs jų mokymuisi, aktyviam pilietiškumui, socialinei įtraukčiai. Pastaraisiais metais kultūrinė edukacija vis dažniau įvardijama kaip aktuali ir svarbi tema tiek kultūros, tiek švietimo politikos kontekstuose.

Kad kultūrinės edukacijos poreikis sparčiai auga, lengviausia pastebėti vertinant nuo 2018 m. pradžios veikiančios Kultūros paso priemonės statistiką. Iki šių metų pradžios kultūrinės edukacijos paslaugų tiekėjų ir vartotojų skaičius padidėjo kelis kartus, todėl kilo poreikis modernizuoti esamą platformą, plėsti jos galimybes ir kelti aukštesnius atrankos, vertinimo, reitingavimo kriterijus paslaugų teikėjams ir jų teikiamoms edukacinėms programoms. Taip pat ieškoti priemonių, kad Kultūros pasas atlieptų greitai kintančius moksleivių ir mokytojų poreikius, o gal net taptų kultūrinių kompetencijų „pasu“, kuris reprezentuotų moksleivio įgytas kultūrines kompetencijas.

Kultūrinė edukacija galėtų būti horizontalusis veiksnys, skatinantis kultūros ir švietimo bendradarbiavimą. Lietuvoje vis dar nėra vienos sistemos, kuri leistų lengvai surasti informaciją apie naujausius kokybiškus kultūros reiškinius visoje Lietuvoje, kuri vienoje platformoje sutelktų skirtingas neformaliojo ugdymo veiklas ir padėtų jas administruoti, gal net užtikrintų sistemingesnę kultūrinių intervencijų integraciją į formalųjį švietimą.

Būtent dėl šių priežasčių Kultūros ministerijos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo bib­lio­teka 2020 m. sukūrė bendrą koncepciją „Kultūrinės edukacijos administravimo platformos ir kultūros edukatorių tinklo sukūrimas siekiant užtikrinti kokybišką ir įvairialypį kultūros ugdymą bei nuoseklų koordinavimą“. Pasak koncepcijos autorių, kultūros ir švietimo sričių sinergija leis tobulinti formaliojo ugdymo procesą įtraukiant į jį kultūrinių veiklų, didinti jo patrauklumą moksleiviams, o diegiami technologiniai sprendimai sudarys sąlygas nuosekliau koordinuoti veiklas. Šiuo projektu siekiama tobulinti esamos kultūrinės edukacijos sistemą – jau minėtą Kultūros paso programą, kultūrinės 34

edukacijos koordinatorių ir edukatorių kompetencijas bei tinklą, tam pritaikytą IT sistemą, kuri bus kuriama kaip kultūros srities inovacija blokų grandinių (angl. blockchain) pagrindu.

Nacionalinė bib­lio­teka kartu su tiekėjais pradeda rengti Kultūrinės edukacijos sistemos galimybių studiją. Projekto vykdytojai nuolat organizuoja susitikimus su formaliojo ir neformaliojo švietimo organizatoriais, kultūros ir meno atstovais, įvairiomis asociacijomis, moksleiviais, mokytojais, aukščiausio lygmens politikais. Analizuojamos dabartinės Kultūros paso platformos galimybės, formuojamas bendras suinteresuotų institucijų ir pavienių kūrėjų, edukatorių tinklas. Analizuojami susiję teisiniai dokumentai, tyrimai, anksčiau įgyvendinti projektai, užsienio patirtis.

Iki metų pabaigos projekto komanda numačiusi apčiuopiamai pagerinti kultūrinės edukacijos paslaugų prieinamumą visiems šalies mokiniams – tikimasi parengti 400 mokytojų, bib­lio­tekininkų, kitų su kultūrine edukacija susijusių asmenų tinklą. Iki metų pabaigos taip pat planuojama sukurti ir išbandyti bendrą kultūrinės edukacijos platformą, apimančią neformaliojo ugdymo veiklas ir kultūrines intervencijas į formaliojo švietimo procesą. Numatoma, kad jos naudos gavėjų skaičius galėtų būti apie 350 tūkst. sistemos dalyvių – mokytojų, mokyklos administracijos darbuotojų, tėvų, mokinių ir kūrėjų. Projekto metu į kultūrinių intervencijų procesą planuojama įtraukti 40 mokyklų: pasitelkdamos kūrybinius metodus, kartu su meno ir kultūros atstovais jos spręs vyraujančias problemas. Tikimasi, kad kultūrinėse intervencijose dalyvaus per 7000 mokinių.

Jana Mikulevič Projekto viešųjų ryšių koordinatorė

KRONIKA

VAIZDUOTĘ ŽADINANČIOS ISTORIJOS Ignalinos rajono savivaldybės viešoji biblioteka daug dėmesio skiria krašto kultūros paveldui, skatina domėtis išskirtiniais objektais ir jų istorija: ignaliniečiams buvo pristatytos piliakalnių legendos, vėliau supažindinta su krašto dvarų istorijomis. Trečiasis bibliotekos 2020 m. įgyvendintas projektas – „Bažnyčių istorija žadina vaizduotę“ – kvietė į kelionę po Rytų Lietuvos bažnyčias, pristatė sakralinį krašto paveldą, skatino atidžiau pažvelgti į bažnyčiose saugomas meno vertybes, prisiminti dvasininkus, dariusius įtaką ne tik religiniam, bet ir kultūriniam, tautiniam sąmoningumui. Įgyvendinant prieš metus, vasario pabaigoje, visuomenei pristatytą projektą, kai leido pandeminė situacija, organizuotos pažintinės išvykos į Ignalinos rajono Palūšės, Mielagėnų, Ceikinių, Naujojo Daugėliškio, Gaidės, Gedžiūnėlių, Ignalinos Švč. Mergelės Marijos Gimimo, Linkmenų, Tverečiaus bažnyčias. Taip pat keliauta į Zarasų, Molėtų, Utenos, Švenčionių rajonuose esančias Salako, Labanoro, Kirdeikių ir Videniškių bažnyčias, Videniškių vienuolyno muziejų. Kiekviena aplankyta bažnyčia skirtinga ir nepakartojama, joje saugomas sakralinis paveldas svarbus savo autentiškumu, atskleidžiančiu krašto savitumą, kartu parodantis ir bendrus regiono bruožus.

Projekto veiklas papildė profesionalų skaitomos šviečiamosios paskaitos, sakralinės muzikos valandos. Netradicinėse erdvėse surengta keletas spaudinių ir nuotraukų parodų iš Ignalinos viešosios bib­lio­tekos bei jos filialų kraštotyros fondų ir asmeninių archyvų. Prisiliesta ir prie krašto amatų: rengiant edukacijų ciklą „Senųjų Aukštaitijos amatų paslaptys“, Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centre užsiėmimų dalyviai susipažino su bažnytinių žvakių liejimo paslaptimis; su dailininke Nerija Daubare buvo gaminamos molinės žvakidės; Ignalinos rajone, Kazitiškio parke, Utenos A. ir M. Miškinių ir Zarasų rajono savivaldybės viešosiose bib­lio­tekose tautodailininkė Irena Eitminavičienė mokė gaminti eglutės papuošalus iš šiaudų. Visa, kas buvo sukurta edukaciniuose renginiuose, padovanota bažnyčioms.

Iš viso, vykdant projektą, organizuoti 28 renginiai, aplankyta 14 objektų. Šios išvykos leido geriau pažinti bažnyčių istoriją, sužinoti apie išskirtinę meninę ir kultūrinę vertę turinčius aplankytų bažnyčių įvairių laikotarpių altorius, paveikslus, freskas, liaudies meistrų kūrinius, bažnytinės tekstilės pavyzdžius.

Viena ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje įspūdingiausių šventovių – Salako Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia. Ji – begalinės žmonių valios ir tikėjimo pavyzdys.

1905 m. sudegus medinei bažnyčiai, nutarta mūryti akmenį pastatą. Prie bažnyčios statybos, trukusios apie 5 metus, dėdami akmenį prie akmens ir iškeldami į 80 m aukštį, prisidėjo beveik visi Salako krašto žmonės. Tarpukariu ši bažnyčia buvo

Labanoro Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia Švenčionių rajone atstatyta po 2009 m. kilusio gaisro. Šiandien ji garsi trimis unikaliais Margaritos Čepukienės išsiuvinėtais paveikslais. Po gaisro išlikusioje varpinėje veikia 2013 m. įkurtas parapijos muziejus.

Mažoje medinėje Gedžiūnėlių Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčioje akį traukia originalūs medžio drožėjo Kazimiero Šėžos darbai.

savotiškas švyturys 10–14 km spinduliu, nes bokšto smailėje įtaisyta lempa švietė naktimis. Patriotines krašto žmonių nuotaikas liudijo 1944 m. bažnyčios smailėje Jono Biveinio iškelta trispalvė.

Viena seniausių medinių bažnyčių Lietuvoje (trečia pagal senumą) – Palūšės Šv. Juozapo bažnyčia, sulau35

Pažintinė išvyka į Naujojo Daugėliškio Šv. Joakimo ir Onos bažnyčią. Tarp čia saugomų vertybių – ir sidabru dengtas šv. Kazimiero paveikslas, ir išsaugoti liturginiai drabužiai bei auksu siuvinėtas beveik 100 metų senumo arnotas.

kianti lankytojų ne tik iš mūsų šalies, bet ir užsienio. Ją statant nenaudotos vinys, tik kirvis. Greta šventovės stovinti aštuoniakampė varpinė – vienintelė tokia Lietuvoje. Išskirtinė bažnyčios aura ir sklindanti energija nuolat traukia čia norinčius krikštyti vaikus ir tuoktis.

Maža medinė Gedžiūnėlių Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia įdomi ir originaliais medžio drožėjo Kazimiero Šėžos darbais, o Kirdeikių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje galima grožėtis neogotikinio stiliaus altoriais, išpuoštais paauksuotomis žvakėmis.

Rytų Lietuvos bažnyčiose dirbo iškilūs dvasininkai, padėję tautai sunkiais okupacijų metais išsaugoti tikėjimą. Pastarųjų veiklą atskleidžia surinkta kraštotyrinė medžiaga. Palūšės bib­lio­tekos kiemelyje buvo pristatyta bib­lio­tekininkės Ritos Ramanauskienės parengta paroda „Jų pašaukimas ir prasmė – tarnauti dievui ir žmonėms“ apie Palūšės Šv. Juozapo bažnyčioje tarnavusius kunigus. Įgyvendinant projektą, parengta ir daugiau bažnyčių istorijai skirtų parodų: „Ceikinių Švč.

Mergelės Marijos Vardo bažnyčios sakralinis paveldas“ (parengė bib­lio­tekininkė Ona Martinėnienė); „Naujojo Daugėliškio Šv. Joakimo ir Onos bažnyčios istorija“ (bib­lio­tekininkė Zoja Boguško); „Gaidės Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčios legendos ir istorija“ (Meikštų filialo bib­lio­tekininkė Jolanta Šalnienė) ir „Gedžiūnėlių Švč.

Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčios istorija“ (Grybėnų filialo bib­lio­tekininkė Dalia Koršul).

Vilniaus universiteto istorikas doc. dr. Liudas Jovaiša Ignalinos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje supažindino su krašto bažnyčių istorija (paskaita „Ignalinos krašto bažnyčios: istorijos bruožai ir meno paveldas“). Linkmenų bažnyčioje muzikologas dr. Jonas Vilimas skaitė paskaitą apie sakralinę muziką, jos ypatybes ir vertinimo kriterijus („Sakralios ir liturginės muzikos grožis, prasmingumas“). Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto dekanas doc. dr. Benas Ulevičius parengė net dvi paskaitas: „Žvakės liepsna – reikšmingas daugelio bažnytinių apeigų simbolis“ skaityta Kirdeikių bažnyčioje, „Bažnyčios pastatų simbolika nuo apaštalų laikų ir dabar“ – Tverečiaus Švč.

Trejybės bažnyčioje.

Tarp bažnyčių skliautų skambėjo ir dalyvių širdis skaidrino sakralinė muzika, kurią dovanojo jaunimo 36

Projekto pristatymas Ignalinos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje, 2020 m. Vyskupas Darius Trijonis, dėkodamas už prasmingą projektą, bibliotekos direktorei Loretai Aleknienei padovanojo bažnytinio paveldo knygų.

Ceikinių bažnyčioje pristatyta bibliotekininkės Onos Martinėnienės parengta kraštotyrinė paroda „Ceikinių Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčios sakralinis paveldas“. Vytauto Lekavičiaus nuotraukos

choras „ARTyn“ iš Vilniaus, Ignalinos Miko Petrausko muzikos mokyklos mokytojų kolektyvas, Didžiasalio moterų vokalinis ansamblis „Vėtrungė“, bažnyčių chorai.

Kunigo Bernardo Augaičio žodžiai, išsakyti Naujojo Daugėliškio bažnyčioje, tarsi įprasmino šį Ignalinos bib­lio­tekos vykdytą projektą: „Kiekviena bažnyčia turi savo aurą. Bažnyčia yra veidrodis. Žmonių, kūrusių šią bažnyčią, sielos ir širdžių grožis... Daiktai ir simboliai taip pat kalba. Ir ne jie keičia pasaulį, o mes, matydami juos, išgyvename gražius jausmus ir keičiame pasaulį.

Visi bažnyčioje esantys meno kūriniai, architektūriniai statiniai taip pat kalba. Apie viską kalba, tereikia atsipalaiduoti ir įsiklausyti…“ Tai išties nepamirštamos vaizduotę žadinančios istorijos. Šiandien Ignalinos viešosios bib­lio­tekos interneto svetainėje kviečiame pavartyti projekto „Bažnyčių istorija žadina vaizduotę“ virtualų fotoalbumą ir pasižiūrėti projektą pristatantį filmą (www.youtube.com/ watch?v=0aL45guxHX8), kurį sukūrė Ignalinos kabelinės televizijos žurnalistė Lina Raginytė, operatorius Andrius Artemjevas ir montuotojas Vidas Gudukas.

Dėkojame Utenos, Zarasų, Molėtų viešosioms bib­lio­tekoms, visiems, kurie pritarė idėjai ir padėjo ją įgyvendinti, pasiryžo būti šio projekto partneriais ir rėmėjais.

Laima Andrijauskienė Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.

KRONIKA

NE TIK SKUODIŠKIAMS ĮDOMUS TURAS Kad nuo Lietuvos centro nutolęs, šiaurės vakaruose prie pat Latvijos sienos esantis Skuodo rajonas turi tiek daug lankytinų vietų – valstybės saugomų įvairių gamtos ir kultūros paveldo objektų, archeologijos paminklų, – žino tikrai ne visi, tačiau nuo šiol kiekvienas norintis gali ne tik daugiau apie juos sužinoti, bet ir aplankyti tiesiog sėdėdamas namuose. Tokią galimybę suteikia Skuodo rajono savivaldybės Romulado Granausko viešosios bibliotekos sukurtas virtualus žemėlapis, leidžiantis keliauti net ir galiojant griežtiems karantino ribojimams.

R. Granausko viešoji bib­lio­teka, siekdama plėsti teikiamų elektroninių paslaugų spektrą ir bendradarbiaudama su Skuodo informacijos centru, 2020 m. įgyvendino projektą „Virtualus žemėlapis „Atrask, pažink: Skuodo krašto kultūros paveldo objektai 360° kampu“. Projekto tikslas – naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis, sukurti nuotolinę prieigą, leidžiančią visuomenei virtualiu būdu susipažinti su pagrindiniais rajono kultūros paveldo objektais, taip pat pristatyti krašto kūrėjus.

Norimam rezultatui pasiekti buvo naudojamos sferinės / kubinės panoramos, kurias galima sukioti 360 laipsnių kampu bet kuria kryptimi ir bet kokioje plokštumoje. Tai suteikia galimybę apžiūrėti visą stebėtoją supančią aplinką.

Sukurta vizualizacija vartotoją nukelia į virtualų žemėlapį, suskirstytą į 9 rajone esančias seniūnijas. Kiekviena seniūnija siūlo aplankyti pagrindinius jos kultūros paveldo objektus, susipažinti su kiekvieno jų istorija. Iš viso padaryta 41 profesionali, aukštos raiškos panoraminė nuotrauka atviroje erdvėje. Taip įamžinti šie žymiausi Skuodo rajono objektai: Mūro kryžius Skuodo miesto seniūnijoje, Apuolės

Virtualų Skuodo krašto kultūros paveldo žemėlapį parengė informacinių technologijų įmonė „ITBrolis“.

piliakalnis Aleksandrijos seniūnijoje, didžiausias Lietuvoje Puokės akmuo Barstyčių seniūnijoje, Simono Daukanto klėtelė Lenkimų seniūnijoje ir t. t.

Skuodo rajonas gali didžiuotis savo kultūros paveldu, todėl, pasitelkę vieną iš šiuolaikinių vizualizacijos priemonių – virtualų turą, išmanūs vartotojai tikrai nenuobodžiaus. Jiems suteikiama galimybė nusikelti į virtualiąją realybę ir apžiūrėti įdomiausius objektus tiesiog iš namų: pasigrožėti Barstytalių pelkės, vienos didžiausių Žemaitijos nacionaliniame parke, vaizdais; sužinoti, kuo ypatingas Triukinių šaltinėlis; kaip ir kada įkurtas įspūdingas Izidoriaus Navidansko botanikos parkas; koks lobis buvo rastas šalia Mikytų alkakalnio; taip pat pasivaikščioti po Lietuvos tundra vadinamą Šauklių reidulyną; pamatyti istorinio Skuodo mūšio vietą; antrą pagal storį Lietuvoje Paparčių kaštoną. Šalia kiekvieno lankytino objekto pateikta išsami informacija, supažindinanti su jo istorija ar legenda. Informaciją iš turimo bib­lio­tekos kraštotyros fondo, enciklopedijų, kitų šaltinių surinko ir parengė Skaitytojų aptarnavimo skyriaus bib­lio­tekininkė Daiva Gedrimienė.

Virtualiai keliaujant, siūloma pasiklausyti ir šio krašto kūrėjų kūrinių ar atsiminimų apie juos. Stasio Jonausko, Leonardo Andriekaus, Stasės Lygutaitės-Bucevičienės, Vaclovo Pociaus eiles, Romualdo Granausko, Justino Kubiliaus, Jono Šimkaus tekstus skaito aktorius Kęstutis Macijauskas.

Turo lankytojui suteikiama unikali galimybė užsukti ir virtualiai pasižvalgyti po Skuodo rajono bib­lio­tekos Skaitytojų aptarnavimo skyrių bei jos filialus, įsikūrusius seniūnijų centruose. Tuo tikslu padarytos kiekvienos seniūnijos bib­lio­tekos patalpų panoraminės nuotraukos. Prie kiekvienos virtualios bib­lio­tekos galima rasti bib­lio­tekininkės Jolantos Šlečkienės parengtą integruotą viktoriną, kurioje pateikiami su šių vietovių objektais, istorija, žymiais kraštiečiais susiję klausimai ir keli atsakymų variantai.

Sukurtas virtualus žemėlapis papildė bib­lio­tekos fondą inovatyviu, ilgalaikę išliekamąją vertę turinčiu krašto informacijos rinkiniu. Ypač reikšminga, kad jis užtikrins Skuodo rajono kultūros vertybių išsaugojimą, jų sklaidą, bus pravartus ir vietos, ir tarptautinei bendruomenei.

Virtualų žemėlapį ir viktorinas galima rasti čia: https://skuodas360.svb.lt.

Birutė Sruogienė Prie Skuodo rajono kultūros centro 2020 m. įrengtas Stasio Jonausko (1948–2018) suolelis.

Kiekvienas gali prisėsti prie poeto portfelio, be kurio jis niekur neidavo, ir stengtis pajusti kūrėjo dvasią. Pauliaus Kaminsko panoraminė nuotr.

Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba.

37

SVEIKINAME

Valstybės atkūrimo dienos proga vasario 16 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda už nuopelnus Lietuvai ir jos vardo garsinimą pasaulyje Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais apdovanojo labiausiai mūsų šaliai nusipelniusius asmenis.

Tarp apdovanotųjų – Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bib­lio­tekos direktorė Nomeda Domeikienė, Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bib­lio­tekos direktorė Bronislava Lauciuvienė, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bib­lio­tekos direktorius dr. Bronius Maskuliūnas, Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešosios bib­lio­tekos direktorė Alicija Teresė Matiukienė. Jiems įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius.

KRONIKA / ŽINIOS IŠ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ BIRŽAI

Solidarumo su Baltarusija akcija. Rajono Jurgio Bielinio viešosios bib­lio­tekos bendruomenė vasario 7 d. prisijungė prie tarptautinės solidarumo su Baltarusija akcijos, taip išreikšdama tiek Nesvyžiaus gyventojų, tiek visų Baltarusijos žmonių, kurie kovoja už demokratiją ir laisvę, palaikymą. Biržų ir Nesvyžiaus (Baltarusijos Respublika) miestų bendradarbiavimo sutartis pasirašyta 2009 m.

Jurgio Bielinio viešoji bib­lio­teka parengė vaizdo įrašą „Baltas paukštis Baltarusijai“ ir elektroniniu paštu išsiuntė Nesvyžiaus bib­ lio­tekai, su kuria sieja bendradarbystės ryšiai. „Mes, Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bib­lio­tekos bendruomenė, nenorime ir negalime būti abejingi tam, kas šiandien vyksta jūsų šalyje. Prisijungimas prie solidarumo akcijos mums yra mažas, bet jums, tikimės, labai didelis žingsnis, suteikiantis tikėjimo ir vilties“, – sakė Biržų rajono bib­lio­tekos direktorė Vilmantė Vorienė.

Akcijos metu Biržuose iškelta ir Baltarusijos vėliava. Bibliotekos nuotr.

Po šio įrašo paviešinimo bib­lio­tekos direktorę per socialinį tinklą „Facebook“ pasiekė žinutė iš Nesvyžiaus bib­lio­tekos, kad jos darbuotojai yra labai dėkingi už išreikštą palaikymą. „Į nusiųstą laišką ir vaizdo įrašą Nesvyžiaus bib­lio­tekos kolektyvas sureagavo labai jautriai, sakė, kad darbo el. paštu atsakyti mums negalėjo, todėl mane susirado per socialinį tinklą.

Esame sujaudinti, kad ši akcija sulaukė atgalinio ryšio, o kolegos Nesvyžiuje žino, kad mes su jais“, – teigė direktorė V. Vorienė.

Simona Bindariūtė

38

KAUNAS

Tarptautinis EIFL apdovanojimas. Vinco Kudirkos viešoji bib­lio­teka už savo veiklą pirmojo karantino Lietuvoje laikotarpiu įvertinta tarptautiniu mastu. Bib­lio­tekos iniciatyva 3D spausdintuvu gaminti priedus durų rankenoms pelnė organizacijos Elektroninė informacija bib­lio­tekoms (Electronic Information for Libraries, EIFL) įsteigtą inovacijų apdovanojimą.

V. Kudirkos bibliotekos pagaminti durų rankenų priedai. Bibliotekos nuotr.

Praėjusių metų pavasarį, kai bib­lio­tekos savo lankytojams buvo uždarytos, darbas jose nesustojo. Vinco Kudirkos viešoji bib­lio­teka ėmėsi iniciatyvos savo turimais 3D spausdintuvais gaminti priedus durų rankenoms, kurie leidžia duris atidaryti dilbiu ir taip išvengti nepridengtos odos kontakto su potencialiai užterštu paviršiumi. Šie priedai spausdinti pagal specialius brėžinius, kuriais nemokamai dalijasi belgų kompanija „Materialise“. Kiekvienas norintis juos gali naudoti, modifikuoti ir pritaikyti pagal savo poreikius. Bib­lio­tekos informacinių technologijų specialistai Šarūnas Ašmantas ir Tadas Žalionis modifikavo brėžinius ir pagal juos pagamino rankenų priedus, kuriuos sumontavo šalia bib­lio­tekos Girstupio padalinio (kur ir yra 3D spausdintuvai) esančiose įstaigose: parduotuvėse, vaistinėje, policijos komisariate.

Bib­lio­teka ne tik gamino priedus durų rankenoms, bet ir savo modifikuotais brėžiniais dalijosi su visais pageidavusiais: Lietuvos ir užsienio viešosiomis bib­lio­t ekomis, Rotary klubu Ukrainoje ir t. t. Pirmajam karantinui pasibaigus, keli tokie rankenų priedai iške-

liavo į Lietuvos nacionalinį muziejų, kur taps eksponatu, atspindinčiu Lietuvos gyvenimą pandemijos laikotarpiu. Lietuvoje vėl paskelbus karantiną, bib­lio­tekoms palikta galimybė aptarnauti skaitytojus. Tad šiuo metu tokie durų rankenų priedai montuojami ant bib­lio­ tekos skyrių ir padalinių durų.

Kauno Vinco Kudirkos viešoji bib­lio­teka taip pat dalyvavo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bib­lio­tekos ir Robotikos mokyklos iniciatyvoje, kurios metu kartu su kitomis Lietuvos viešosiomis bib­lio­tekomis 3D spausdintuvu gamino apsauginių skydų rėmelius medikams. Bib­lio­teka atspausdino beveik 500 rėmelių, jie sumontuoti su specialiais skydais ir perduoti Kauno gydymo įstaigoms.

Vinco Kudirkos viešoji bib­lio­teka tarptautinį EIFL įsteigtą inovacijų apdovanojimą pelno jau antrą kartą. Pirmą kartą šį apdovanojimą gavo 2016 m. už projektą „Atrask save 3D mieste“.

Monika Straupytė

KLAIPĖDA

Ievos Simonaitytės literatūros premija.

Sausio 23-iosios vakarą Klaipėdos apskrities viešojoje bib­lio­tekoje įteikta 35-oji Ievos Simonaitytės literatūros premija, teikiama nuo 1987 m. Surengta ceremonija transliuota Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bib­lio­tekos „Facebook” paskyroje.

Iš viso konkursui buvo pateikta 11 kūrinių.

Pasak I. Simonaitytės bib­lio­tekos direktorės dr. Lauros Juchnevič, komisijai teko nelengvas uždavinys iš jų visų atrinkti vieną nugalėtoją. Šiemet nuspręsta premiją skirti biofizikei, Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai Dianai

ŠAKIAI

Šakių krašto kalendorius. Trijų karalių dieną Šakių viešoji bib­lio­teka (ne)tradiciškai pristatė „Šakių 2021 metų kalendorių“. Tai jau 22-asis iliustruotas kraštotyrinis leidinys, atsigręžiantis į savo krašto praeitį, fiksuojantis dabarties ženklus, žmones, įvykius ir istoriją. Šįkart nebuvo knygos pristatymo šventės, bib­lio­tekos darbuotojų kūrybinė grupė į savo ištikimuosius skaitytojus kreipėsi nuotoliniu būdu.

Kalendoriaus sudarytojos – Lina Eringienė, Onutė Jasinskienė, Nijolė Vaičiulienė, Janė Zybertienė, jame pateikta daugiau kaip 150 autorių straipsnių ir 36 poetinio žodžio mylėtojų eilės.

Kelios dešimtys menininkų ir rajono moksleivių savo iliustracijomis papuošė beveik kiekvieną leidinio puslapį. Viršelyje – kraštiečio Vido Venslovaičio fotografijos. Pirmajame viršelio puslapyje – Šakių rajono meno mokyklos moksleivių skulptūra „Vėtrungė“, sukurta mokyklos 60-mečiui, ketvirtajame – ąžuolas miesto skvere, Šiaulių tautininkų, jaunalietuvių ir šaulių organizacijų pasodintas Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos garbei (1938 11 20). Tiražas 1000 egzempliorių, apimtis – 464 puslapiai.

Leidinyje daug dėmesio skirta Šakių Šv. Jono Krikštytojo parapijai, kuri šiais metais mini 220 metų sukaktį. Simboliškai kiekvieną kalendoriaus mėnesį pasisveikina Šakių krašto jubiliatai: 150 metų sukanka rašytojui, visuomenės veikėjui Juozui Lozoraičiui iš Baltrušių k., 140 metų sukanka leidėjai, keliautojai Julijai Pranaitytei iš Panenupių k., 110 metų – dainininkei Beatričei Grincevičiūtei iš Ilguvos, o prieš 95-erius metus į pasaulį atėjo lietuvių gimtosios kalbos puoselėtojas, kalbininkas prof. Juozas Pikčilingis iš Joniškių k. Šių ir dar daugelio kitų nusipelniusių kraštiečių prasmingi darbai ir veikla pagarbiu žodžiu sugulė į kalendoriaus atminties lapus.

Leidinyje, be tradicinių rubrikų, atsirado ir naujų – rubrikoje „Su Jono Jablonskio žodžiu“ pasakojama apie Griškabūdžio krašto žmones, rubrikoje „Iš sidabrinių klevų alėjos“ pateikiami pasakojimai apie nusipelniusius Gelgaudiškio krašto žmones, o rubrikoje „Ten, kur Jotulė ir Nyka“ sugulė nuo Kriūkų krašto kilusių žmonių istorijos. Į jausmingą poetinio žodžio pasaulį kviečia kraštiečiai poetai – Onutė Jasinskienė, Zita Sederevičienė, Marytė Rastupkevičiūtė, Rita Mockeliūnienė, Vitalija Ližaitienė, Birutė Danielienė.

Norėtųsi, kad kiekvieną skaitytoją lydėtų Šakių viešosios bib­lio­tekos direktorės Kristinos Lebedžinskienės žodžiai: „2021 metų Šakių kalendorius pradeda savo kelionę. Viliamės, kad jis praturtins jūsiškę. Dalinamės atmintimi.“ Bibliotekos nuotr.

Latvei už istorinį novelių romaną „Memelio gaisras“. Premijos vertė – 2000 eurų, ją nugalėtojai įteikė premijos mecenatas verslininkas Rimantas Cibauskas.

Premijos mecenatas R. Cibauskas ir laureatė D. Latvė. Darinos Detolli nuotr.

Ingrida Jonuškienė

Penkių novelių romane literatūrinėmis priemonėmis atskleidžiamas Klaipėdos krašto, vokiškojo Mėmelio ir naujai sukurtos sovietinio stiliaus Klaipėdos gyvenimas ir humanistinės tradicijos, atveriama turtinga krašto istorija.

Kaip teigė knygos autorė, dabartiniame judriame amžiuje svarbu suprasti, kodėl verta pažinti kraštą, kurį vadiname savo namais.

Novelių romanas „Memelio gaisras“ nukelia skaitytojus į skirtingų laikotarpių Klaipėdos, kadaise vadintos Mėmeliu, ir jos apylinkių puslapius. Tai galimybė pažvelgti į svarbius miesto istorijos įvykius. Tarsi atliepdama į Ievos Simonaitytės meilę savam kraštui ir jo žmonėms, D. Latvė tiki, kad kiekviena vieta Klaipėdos krašte turi savo dvasią, kurią galima pajusti, išmokti ar suprasti.

Kasmet teikiama premija skiriama už meniškai vertingus kūrinius, literatūrinėmis prie-

monėmis atskleidžiančius Klaipėdos krašto, Mažosios Lietuvos gyvenimą ir humanistines tradicijas arba įamžinančius rašytojos Ievos Simonaitytės bei kitų šio krašto šviesuolių atminimą. Premija teikiama Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bib­lio­tekoje artėjant rašytojos gimtadieniui – sausio 23 d.

Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos informacija

PASVALYS

Valstybės atkūrimo dienai. Mariaus Katiliškio viešoji bib­lio­teka šiemet Lietuvos valstybės atkūrimo dieną paminėjo virtualioje erdvėje – bendravo su savo lankytojais ir draugais naudodamasi „Zoom“ programa, kvietė į įvairias akcijas, parodas ir dokumentikos peržiūras.

Bibliotekos nuotr.

Šventiškai nuteikė edukacinė valandėlė „Ką žinau apie Vasario 16-ąją?“, skirta Pasvalio mokiniams. Ją vedęs istorikas Gražvydas Balčiūnaitis papasakojo apie Lietuvos didžiuosius kunigaikščius, Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, ir, žinoma, apie advokatą Joną Vileišį – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą, kilusį iš Pasvalio rajono Medinių kaimo, taip pat aptarė Lietuvos valstybės simbolius ir jų reikšmę.

Vasario 15 d. Mariaus Katiliškio viešoji bib­ lio­teka pakvietė į virtualius poezijos skaitymus „Skaitome Vasario 16-ajai“, kuriuos vedė bib­ lio­tekininkė Lijana Markevičienė. Iš viso per „Zoom“ programą prisijungė apie 20 dalyvių, kurie deklamavo ir klausėsi eilių, skirtų Lietuvai, Tėvynei, sveikino vieni kitus su švente.

Džiugu buvo sulaukti ir prisijungusio kraštiečio poeto Vlado Braziūno, skaičiusio savo eiles, kuriose susiliejo lietuvių tautos istorinės ir šiuolaikinės patirties atgarsiai. Renginyje savo poeziją skaitė ir Bib­lio­tekos premijos (2020) laureatė Kotryna Kraptavičiūtė, Lietuvių literatūros klasikų posmais dalijosi bib­lio­tekos lankytojai, bib­lio­tekininkai iš Pasvalio rajono kaimų. Ištraukų iš poeto V. Braziūno ir bib­lio­ tekos lankytojų skaitymų galima pasiklausyti bib­lio­tekos „Facebook“ paskyroje ir „Youtube“ kanale.

Vasario 15–20 d. Valstybės atkūrimo dienos proga bib­lio­teka ir jos padaliniai kvietė ir į kitus virtualius renginius: Petro Vileišio gimnazijos mokinių dailės darbų parodą, kraštiečio Virgilijaus Navalinsko fotografijų parodą „Lietuvos bažnyčios ir koplyčios“, įvairias akcijas, viktorinas ir filmų peržiūras.

Jūratė Genytė

39

ŠIAULIAI

Biblioteka parengė rekomenduojamų knygų sąrašą.

Laisvės gynėjų dienai skirtas virtualus uždavinynas.

Virtualus istorijos uždavinynas. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji bib­lio­teka taip pat minėjo Sausio 13-osios, Laisvės gynėjų dienos, trisdešimtmetį. Paskelbto visuotinio karantino sąlygomis bib­lio­teka, kaip ir daugelis kitų įstaigų, dalį savo veiklų perkėlė į virtualiąją erdvę. Todėl Kraštotyros, senųjų spaudinių ir skaitmeninimo skyrius parengė interaktyvų uždavinyną „Istorijos seklys: Sausio 13-osios reliktai“, skirtą šiai sukakčiai paminėti. Jame užduotys sudarytos taip, kad jas atliekant būtų galima palaipsniui išsiaiškinti teisingą atsakymą. Tai netradicinė priemonė istorijai mokytis ir istorinei atminčiai lavinti, ji patraukli įvairaus amžiaus ir skirtingų kompetencijų žmonėms. Šis „Google Forms“ platformoje sukurtas edukacinis produktas sulaukė didesnės sėkmės, nei tikėjosi patys kūrėjai. Uždavinius sprendė daugiau nei pusseptinto tūkstančio dalyvių. Maloniai nustebino ir geografinė imtis.

Užduotis bandyta įveikti ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje), bet ir mažesniuosiuose – Biržuose, Gargžduose, Kelmėje, Mažeikiuose, Rokiškyje, Šakiuose, Tauragėje ir kt. Uždavinyno nuoroda pasidalijo net ir Vašingtono Kristijono Donelaičio lituanistinė mokykla bei lituanistinė mokykla „Gintarėlis“ Airijoje. P. Višinskio bib­lio­teką pasiekė daug pozityvių pedagogų ir kolegų, dirbančių įvairiose kultūros ir atminties intutucijose, atsiliepimų.

savo šeimą, Lietuvos sienos kontūrus, trispalvę ir kitus simbolius, kurie jiems siejosi su Lietuva.

Vaikų kūrybiniai darbai buvo eksponuojami bib­lio­tekos filialų languose ir interneto svetainėje. Tiesa, nepamiršti ir suaugusieji – jiems parengtas 13 rekomenduojamų knygų rinkinys „Paskaitykime apie Lietuvos istoriją ir jos žmones“. Nors ir nuotoliniu būdu, bib­lio­teka šiauliečiams priminė Lietuvos valstybės atkūrimo dienos svarbą ir stiprino vienybės jausmą.

socialinius tinklus. Vaizdingai pateiktoje Jaunimo studijų skiltyje („Junior section“) buvo klausomasi muzikos instrumentų skambesių, domėtasi natų sukūrimo istorija. Duomenų bazių pristatyme lankytojai nuotoliniu būdu galėjo išbandyti jėgas spręsdami kryžiažodžius apie muzikinius kūrinius, kompozitorius, atlikėjus, taip pat pasiklausyti užsienio šalių himnų.

Buvo aiškinamasi, kokios informacijos galima ieškoti „Infolex“ duomenų bazėje. Šioje teisinėje duomenų bazėje pateikiami teisės aktai ir teismų praktika. Buvo atlikta Lietuvos Respublikos valstybės institucijų norminių teisės aktų dokumentų paieška, susipažinta su Lietuvos teismų praktika administracinėse, civilinėse, baudžiamosiose bylose, taip pat su Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais bylose prieš Lietuvą, Europos Teisingumo Teismo dokumentais.

Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos informacija

TRAKAI

Duomenų bazių pristatymas. Žiemišką sausio vakarą Trakų viešosios bib­lio­tekos vyr. bibliografė Daiva Klimienė pakvietė lankytojus nuotoliniu būdu susipažinti su duomenų bazėmis „Naxos Music Library“ ir „Infolex“. „Naxos Music Library“ – muzikos duomenų bazė, pritaikyta skirtingo amžiaus vartotojui.

Dalyviai galėjo ieškoti informacijos pagal atlikėją, kompozitorių, šalį, muzikos instrumentą, patikusius muzikinius kūrinius atsisiųsti į savo

Bibliotekos nuotr.

Kviečiame naudotis nemokamomis Trakų viešosios bib­l io­t ekos prenumeruojamomis duomenų bazėmis.

Daiva Klimienė

GALERIJA. Knygos į namus

Sigita Vaitkaitytė

*** Paminėta Vasario 16-oji. Šiais metais miesto savivaldybės viešoji bib­lio­teka Šiaulių mokyklų mokinius ir darželinukus pakvietė Vasario 16-ąją paminėti virtualiai. Mokiniai dalyvavo įvairiose su Lietuvos istorija susijusiose interaktyviose viktorinose, kurias bib­lio­ tekininkai rengė naudodamiesi „Zoom“ platforma. Vaikai pasitikrino savo žinias apie Lietuvos iškilias asmenybes, taip pat ežerus, pastatus, išmaniai atsakinėjo į klausimus apie valstybės herbą, vėliavą, atkreipė dėmesį į simbolių spalvas, himno žodžius. Prisiminė ir Šiaulių miesto herbą, Gediminaičių stulpus, legendą apie Gedimino pilį. O darželinukai savo mintis apie Lietuvą perteikė spalvinguose piešiniuose. Mažieji šiauliečiai vaizdavo Gedimino pilį,

40

Bibliotekos nuotr.

Kaunas. Vinco Kudirkos viešoji biblioteka primena, kad yra teikiama knygų pristatymo į namus paslauga, kuria kviečiami naudotis vyresni kaip 70 metų senjorai, žmonės, turintys judėjimo negalią ir laikinai, pavyzdžiui, dėl patirtos traumos, judėti negalintys skaitytojai. Siekdami dovanoti skaitymo džiaugsmą kuo didesniam skaičiui kauniečių, bibliotekos darbuotojai pas tokius skaitytojus užsuka kartą per mėnesį ir bekontakčiu būdu pristato iki septynių knygų. (Monika Straupytė)

Renginyje „skraidė musės“. Metų knygos rinkimams artėjant į pabaigą, Trakų viešosios bib­lio­t ekos Vaikų literatūros skyrius kvietė vaikus prisijungti per „Zoom“ programą ir dalyvauti Aušros Kiudulaitės knygos „Maksas ir 92 musės“, nominuotos akcijoje „Metų knygos rinkimai 2020“, garsiniuose skaitymuose ir po jų surengtose kūrybinėse dirbtuvėse.

Renginys sulaukė didelio populiarumo, į jį registravosi Trakų pradinės mokyklos, Grigiškių pradinės mokyklos antrokai, Vilniaus Basanavičiaus progimnazijos pirmokai, Buožėnų bib­ lio­tekos (Telšių r.) lankytojai ir visi kiti, panorėję paklausyti istorijos ir pasigaminti musių. Renginiui prasidėjus, netikėtai prisijungė ir pati knygos autorė A. Kiudulaitė.

Nuotoliniame susitikime dalyvavo 33 vaikai, kurie klausėsi bib­lio­tekos vedėjos Dalios Bagdžiuvienės skaitomos knygos, kartu su kūrybinių dirbtuvių vadove Egle iš popieriaus gamino muses. Knygos autorė trumpai papasakojo, kodėl knygoje yra būtent 92 musės ir kieno šuo buvo jos įkvėpimo šaltinis.

Eglė Kondrotaitė ZARASAI

Kūrybinėse dirbtuvėse su bibliotekininke E. Kondrotaite ir skyriaus vedėja D. Bagdžiuviene. Bibliotekos nuotr.

VILNIUS

Vaizdai, įstrigę atmintin. Kadangi dėl karantino ribojimų vis dar negali lankytojų pakviesti į savo parodų galeriją, Lietuvos medicinos bib­lio­teka rengia parodas ir supažindina su menininkų darbais virtualiojoje erdvėje. Šį kartą kviečia į Jolantos Kanapickaitės naujausių tapybos darbų parodą „Spalvų kalba“.

Parodos autorė – buvusi meninio ugdymo ir dailės mokytoja, dizaino studijų lektorė, Vilniaus universiteto teatro dailininkė, o dabar – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bib­lio­tekos vyriausioji metodininkė-tyrėja. Kaip teigia pati J. Kanapickaitė, ji yra ir mokslininkė, ir menininkė, balansuoja tarp meno, teorijos ir kūrybos moksle.

Jolanta tapo jau daugiau kaip dvidešimt metų, o kūrybingumo pradžia – vaikystėje.

Dar darželyje dalyvavo tapybos konkurse Kalnai ir kelias. 2019, drobė, akrilas, 50×60 „Aš ir pasaulis”, vėliau lankė keramikos būrelį.

Mokėsi Jūratės Stauskaitės vaikų ir jaunimo dailės mokykloje, Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykloje lankė Marijos Rožanskaitės tapybos klasę. 2000 m. baigė vizualiųjų menų magistro studijas (vad. Ričardas Bartkevičius), 2009 m. apgynė edukologijos mokslų daktaro disertaciją „Individualizacija kaip suaugusiųjų meninio ugdymo reiškinys”.

Tapydama randa tai, ko ieško: malonumą ir laiko praradimo pojūtį, o tapymo aktas išlaisvina nuo kasdienybės. Kūrybos procesas jai yra prieglobstis, „vieta“, kurioje nejaučianti Kelias. 2020, drobė, akrilas, 60×80 būties slėgimo. Temas tapybai atranda įvairiai, jos gali gimti kaip tam tikros idėjos, kurios formuojasi pasąmonėje, „slepiasi“.

Tada ieško jų realizacijai drobėje tinkamų vaizdinių ir sprendimų. „Remiuosi savo vaizduote. Kartais galiu pamatyti vaizdą, kuris pakeri, užvaldo, ir tada paprasčiausiai nebegaliu jo nenutapyti... Tapydama išreiškiu save, spontaniškumą, jaučiu „čia ir dabar“ momentą. Mane domina konkretūs vaizdai ir jų ekspresionizmas, gebėjimas įstrigti atmintin ir stimuliuoti vaizduotę... Galiu drąsiai teigti, kad tapyba teikia džiaugsmo, ir ta kasdienybės egzistencinė kančia dingsta – bent jau kuriam laikui”, – taip apie savo kūrybos procesą pasakoja menininkė.

Parengė Janina Valančiūtė

Mingė. 2020, drobė, akrilas, 60×60

Saugesnio interneto savaitė kitaip. Vasario 8–13 d. jau 18 kartą vyko Saugesnio interneto savaitė, kurios tikslas – atkreipti dėmesį į aktualius skaitmeninius iššūkius, skatinti saugesnį, ypač vaikų ir jaunuolių, naudojimąsi internetu ir skaitmeninėmis technologijomis.

Jos organizatoriai ir partneriai: asociacija „Langas į ateitį“, projektas „Prisijungusi Lietuva“, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo bib­lio­teka, Ryšių reguliavimo tarnyba, Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir kitos įstaigos bei organizacijos.

Bibliotekos nuotr.

Zarasų rajono savivaldybės viešoji bib­lio­ teka yra nuolatinė kiekvienais metais organizuojamos šviečiamosios teminės akcijos dalyvė. Rengiamose viktorinose, protų mūšiuose aktyviai dalyvauja „Santarvės“ pradinės mokyklos ketvirtų klasių moksleiviai. 2021 m. bib­lio­teka akciją organizavo kitaip – pakvietė dalyvauti nuotolinėse veiklose. Vasario 10–11 d. vykusiose viktorinose „Naudokimės saugiai“ jėgas išbandė šios mokyklos III klasių moksleiviai, mokytojų Dalios Kukonenko ir Irenos Sabaliauskienės ugdytiniai. Dalyviams buvo parengti klausimai apie asmens duomenų saugumą ir pateikti keli atsakymų variantai.

Reikėjo išrinkti ir pažymėti vieną ar du teisingus atsakymus. Trečiokams puikiai sekėsi, jie entuziastingai žymėjo teisingus atsakymus, nors ir ne visi žinojo, kad internete kiekvienas gali apsimesti bet kuo. Tačiau užduotį „Nuotraukos: Viešinti / Neviešinti“ įveikė puikiai.

Vėliau diskutuodami pasidalino savo patirtimis naudodamiesi internetu.

Džiugu, kad moksleiviai ir pedagogai rūpinasi, kaip saugiai naudotis internetu, vis papildo šiuo metu ypač aktualias žinias, kai mokomasi ir bendraujama nuotoliniu būdu.

Zina Černovienė

41

IN MEMORIAM

MARGARITA ROKIENĖ [1942 08 05–2021 02 03] 2021 m. vasario 3 d., eidama 79-uosius, mirė buvusi ilgametė Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešosios bib­lio­tekos direktorė Margarita Rokienė.

M. Rokienė gimė 1942 m. rugpjūčio 5 d. Kalnelių kaime, Rokiškio rajone. Vaikystę praleido Juodupėje, ten baigė vidurinę mokyklą. 1962–1967 m. mokėsi Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete ir 1967 m., įgijusi bib­lio­tekininko ir bibliografo specialybę, pradėjo dirbti tuometinėje Ukmergės rajoninėje bib­lio­tekoje metodininke.

Nuo 1970 iki 1987 m. ėjo Ukmergės rajoninės bib­lio­tekos vedėjo, vėliau – Centrinės bib­lio­tekos direktoriaus pareigas. 1987–1990 m. dirbo Ukmergės rajono liaudies kontrolės komiteto inspektore. 1990 m. grįžo į Centrinę bib­lio­teką, kurioje iki 2013 m. ėjo direktoriaus pavaduotojo, vyresniojo bib­lio­tekininko bei vyriausiojo metodininko pareigas. Daugiau kaip keturiasdešimt gyvenimo metų praleido bib­lio­tekininkų bendruomenėje, rūpinosi bib­lio­ tekos vardo garsinimu, siekė perteikti savo patirtį ir žinias naujiems darbuotojams.

M. Rokienė buvo aukštos kvalifikacijos specialistė, išsilavinusi, labai reikli sau ir kolegoms, gerbiama ir mėgstama bendradarbių. Būdama bib­lio­tekos direktore, puoselėjo kolektyvo bendruomeniškumą, būrė kolegas tiek bendriems darbams, tiek asmeninių ir profesinių gyvenimo įvykių progomis.

Dirbdama daug energijos skyrė medžiagai apie bib­lio­teką rinkti, atsakingai ir kruopščiai rašė bib­lio­tekos istoriją, aktyviai dalyvavo rajono visuomeniniame gyvenime. Ne vienus metus buvo Lietuvos bib­lio­tekininkų draugijos Ukmergės skyriaus pirmininkė, telkė jos narius įvairioms veikloms. Kaupė smagią pelėdžiukų figūrėlių kolekciją, rinko kalendorius ir įvairias meninę, istorinę vertę turinčias knygas. Ir išėjusi iš darbovietės aktyviai dalyvaudavo bib­lio­tekos renginiuose, nuolat skaitė knygas, palaikė artimus ryšius su buvusiais kolegomis.

Amžinojo poilsio atgulė Ukmergės Vaižganto kapinėse šalia artimųjų. Šviesus Margaritos atminimas liks gyvas bendradarbių širdyse.

Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bib­lio­tekos bendruomenė

GENĖ RAKAUSKIENĖ [1952 09 09–2021 01 27] 2021 m. sausio 27 d. anapilin išėjo Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bib­lio­tekos Meškalaukio kaimo bib­lio­tekininkė Genė Rakauskienė. Neeilinė asmenybė, per 40 metų (1977–2019 m.) dirbusi Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bib­lio­tekos padalinio, Meškalaukio kaimo bib­lio­tekos, vyresniąja bib­lio­tekininke. Meilė nematerialiems dalykams – literatūrai, kūrybai, laisvei ir saviraiškai – buvo išskirtiniai bib­lio­tekininkės G. Rakauskienės bruožai. Jos dėka Meškalaukio kaimo bib­lio­tekoje neseko lankytojų skaičius, išliko aktyvus ir kaimo kultūrinis gyvenimas. Išraiškingiausiai jos indėlį į vietos žmonių kultūrinį gyvenimą ir populiarumą atspindi švelnus kreipinys „Genutė“, kuriuo į ją kreipdavosi meškalaukiečiai bei kolegos bib­lio­tekininkai.

Genutė Meškalaukio kaimo bib­lio­tekoje pradėjo dirbti 1977 m., čia dirbdama 1987– 1989 m. Vilniaus kultūros mokykloje baigė bib­lio­tekininkystės mokslus. Savo žinias ir meilę knygai nuolat išreikšdavo savo veikloje: organizavo renginius, šventes, festivalius, telkė Genė Rakauskienė 2014 m., kai jai įteiktas rajono kultūros darbuotojų apdovanojimas kaimo bendruomenę, rašė renginių scenarijus, eiles. Įkūrė Meškalaukio vaikų lėlių teatrą. „Skruzdė“. Jūratės Genytės nuotr.

Buvo aktyvi įvairių renginių dalyvė: juos vedė, kalbino svečius, koncertuodavo drauge su Pasvalio kultūros centro Joniškėlio skyriaus ansambliu „Ramunėlė“, draugijos „Bočiai“ Meškalaukio padalinio kolektyvu.

Jos dėka įsimintini būdavo žymiausių valstybinių istorinių datų minėjimai Meškalaukyje. Ypač išsiskyrė jos organizuoti renginiai, skirti Sausio 13-ajai ir 1863 metų sukilimui, skrydžio per Atlantą 80-mečiui, taip pat nuolat vykę susitikimai su vietos literatais ir jų kūrybos apžvalgos.

Daug dėmesio Genutė skyrė krašto istorijai, vietos papročiams, organizuodavo kūrybines dirbtuves, kuriose vaikai buvo supažindinami su lietuvių liaudies tradicijomis ir papročiais. Genutės kraštotyros darbas „Meškalaukio bib­lio­tekos metraštis“ pripažintas vienu geriausių Pasvalio rajone.

Už savo veiklą buvo apdovanota Pasvalio rajono savivaldybės padėkos raštu (1997), geriausių rajono kultūros darbuotojų titulu „Skruzdė“ (2014), paskelbta Joniškėlio apylinkių seniūnijos „Deimančiuku“ (2019).

Bib­lio­tekininkė Genė Rakauskienė buvo viena tų kasdienių herojų, kurie mokė ieškoti prasmės savo krašto istorijoje, skatino dalyvauti visuomeninėje veikloje, pati kūrė ir kitus skatino tai daryti. Didžiuojamės, kad turėjome tokią kolegę, ir drauge su visais liūdime dėl jos netekties.

Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bib­lio­tekos darbuotojai 42

MĖNESIAI IR DIENOS

TAI NUTIKO VASARĮ 2 d.

Prieš 485 metus, 1536-aisiais, Mazovijoje gimė Petras Skarga – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės veikėjas. Įstojęs į Jėzuitų ordiną, dėstė įvairiose Lenkijos ir Lietuvos mokyklose, įtikinėjo karalių Steponą Batorą aukštosios mokyklos būtinumu krašto švietimui. Paskirtas pirmuoju Vilniaus universiteto rektoriumi (vadovavo Nežinomas autorius. Petras 1579–1582 m.), tais pačiais Skarga. XVII a. pab. metais išleido veikalą „Šventųjų gyvenimai“ (Żywoty świętych), kuris vėliau tapo itin populiarus – būta 25 leidimų. Po Vilniaus P. Skarga tarnavo Rygoje, Krokuvoje. Pastarojoje įkūrė Gailestingumo broliją, kuri rūpinosi ligoniais, vargšais. Daugiau kaip du dešimtmečius būdamas Zigmanto Vazos pamokslininku, pagarsėjo kaip didis žodžio meistras, įvaldęs baroko retoriką. Pagerbiant pirmojo rektoriaus atminimą, didysis Vilniaus universiteto rūmų ansamblio kiemas vadinamas Petro Skargos vardu.

9 d.

Šią dieną minėjome dar vieną svarbų valstybei 30metį (po Sausio 13-osios). Tądien 1991-aisiais Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba surengė visuotinę gyventojų apklausą – plebiscitą. Balsavimo biuleteniai buvo atspausdinti trimis kalbomis: lietuvių, rusų ir lenkų. Daugiau kaip 90 proc. balsavusių piliečių (ir trys ketvirtadaliai visų balsavimo teisę turinčių rinkėjų) pasisakė už tai, kad Lietuva būtų nepriklausoma demokratinė respublika.

Plebiscito rezultatai pralaužė ir diplomatinę blokadą: vasario 11 d. atkurtą Lietuvos valstybę pripaSpausdinta Biržiečių žinios, 1991 m. vasario žino Islandija, o vasario 7 d. Iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fondų 28 d. – Danija.

11 d.

Prieš 725 metus gimė Gedimino sūnus Algirdas – Lietuvos didysis kunigaikštis (nuo 1345 m.). Algirdo valdoma Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XIV a. 6-ojo dešimt. antrojoje pusėje pasiekė didžiausią galią per visą Lietuvos valstybingumo istoriją.

Lietuva atlaikė apie 100 Vokiečių ordino antpuolių, surengė apie 40 atsakomųjų žygių. Algirdas skatino LDK miestų plėtrą, prekybą. Dėl Lietuvos krikšto derėjosi su krikščioniškųjų Vakarų valdovų pasiuntiniais, pats laiškuose Konstantinopolio patriarchui žadėjo priimti stačiatikybę, bet palaidotas buvo pagal senuosius lietuvių papročius. Metų pradžioje Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras perleido lietuvių išeivijos istoriko Algirdo M. Budreckio 1981 m. išleistą monografiją „Algirdas. Senovės Lietuvos valstybininkas: jo veikla ir darbai“ (su viduramžių istoriko dr. Tomo Baranausko paaiškinamuoju straipsniu).

Kaip atrodė Algirdas, kokių charakterio savybių baiminosi priešai, kokias – vertino savi, kas jam buvo atgaiva? Knygoje – ir apie tai.

Imaginacinis Algirdo portretas. Graviūra, 1578 m.

12 d.

Sukako 120 metų, kai gimė Juozas Mikėnas (1901–1964) – vienas žymiausių lietuvių skulptorių, moderniosios skulptūros pradininkas Lietuvoje. Skulptoriaus kūrinių likimas labai įvairus: vieni pelnė užsienio apdovanojimų (1937 m. bareljefas „Rūpintojėlis“ Paryžiaus Mikėnas, autoportretas. pasaulinėje parodoje gavo Didįjį Juozas 1927 m. Paskelbta „Epavelde“, prizą), kiti – „Marytė Melnikaitė“ originalas saugomas Nacionali(1955) Zarasuose – atsidūrė niame dailės muziejuje Grūto parke ar buvo nukelti („Besimokantis jaunimas“ (1952) ant Vilniaus Žaliojo tilto), nuolat judinami ir Petro Cvirkos paminklo (1959) Vilniuje pamatai. Dažnas lietuvis iš žinomų skulptoriaus darbų paminėtų „Pirmąsias kregždes“ prie Nacionalinės dailės galerijos Vilniuje.

12 d.

Prieš 100 metų Kazachijoje gimė Kira Katerina Daujotaitė (1921–2013) – choreografė, pedagogė, viena išraiškos šokio pradininkių Lietuvoje. Ji – daugiau kaip 200 šokio kompozicijų autorė. Prieš karą Vytauto Didžiojo universitete studijavo prancūzų filologiją, pokariu baigė Lietuvos kūno kultūros institutą (meninę gimnastiką). Mokiusis Danutės Nasvytytės išraiškos šokio studijoje, 1944 m. įkūrė savą kolektyvą, jo tąsa – garsioji išraiškos šokio „Sonata“. Tūkstančiai merginų veržėsi šokti pas K. Daujotaitę. Ji išugdė ir žymias choreografes Birutę Letukaitę, Airą Naginevičiūtę. 1954–1957 m. K. K. Daujotaitei teko patirti tremtinio dalią, kai savanoriškai išvyko į Sibirą pas savo sutuoktinį – nuteistą politinį kalinį Lietuvos kariuomenės karininką Petrą Paliulį. * Atrinktos vasario datos – tik subjektyvus redakcijos požiūris.

Kira K. Daujotaitė

43

13 d.

Su Adolfo Šapokos vardu sietinos dvi sukaktys: 115 metų, kai Utenos valsčiuje gimė būsimasis garsus Lietuvos istorikas, ir 80 metų, kai trisdešimtmetis A. Šapoka su kitais jaunais kolegomis parašė „Lietuvos istoriją“ (1936). Sovietinės okupacijos metais šis veikalas turėjo didelę reikšmę išsaugant Iš Lietuvos nacionalinės Mažvydo bibliotekos tautos sa- Martyno Retų knygų ir rankraščių fondo vimonę, draudžiama knyga buvo skaitoma slaptai. Lietuvoje Vaclovo Biržiškos kvietimu dirbęs „Lietuviškos enciklopedijos“ redakcijoje, enciklopedijos rengimo darbą dirbo ir emigravęs – gyvendamas Kanadoje, bendradarbiavo rengiant Bostone Adolfas Šapoka leidžiamą „Lietuvių enciklopediją“.

16 d.

Jau praėjo 100 metų, kai tą išskirtinę Lietuvai dieną 1921 m. Kaune iškilmingai atidarytas Karo muziejus, jį pašventino kunigas Jonas Mačiulis-Maironis. Iš pradžių muziejus veikė XIX a. pab. statytame mediniame pastate, o 1936 m. vasario 16 d. iškilmingai perkeltas į naujuosius architektų Vladimiro Dubeneckio, Karolio Reisono ir Kazio Krikščiukaičio projektuotus rūmus.

Tų metų atidaryme dalyvavo Prezidentas Antanas Smetona, Ministras Pirmininkas Juozas Tūbelis, kariuomenės vadas gen. št. plk. Stasys Raštikis, kiti svečiai. Būtent šiame paveldo (modernizmo architektūra) pastate Vytauto Didžiojo karo muziejus įsikūręs ir šiandien. Muziejaus fonduose šiuo metu sukaupta daugiau kaip 270 tūkst. eksponatų. Sovietmečiu muziejininkai buvo priversti sunaikinti kai kuriuos ideologiškai neparankius eksponatus, tačiau tautiečių sąmonėje jis visuomet išliko nepriklausomos Lietuvos simboliu.

16 d.

Tą d i e n prieš 60 metų, 1951-aisiais, lietuviškai prabilo „Amerikos balsas“ – JAV radijo stotis, transliuojanti laidas užsieniui. 1942 m. pradėjusi rengti laidas, skirtas antinacinei propagandai, Šaltojo karo metais stotis daugumą laidų skyrė Sovietų Sąjungos ir sovietinio bloko šalims. Transliuoti sovietinėje Lietuvoje laisvojo pasaulio žinias buvo trukdoma; ne vienas vasaros atostogas kaime pas senelius leidęs moksleivis pamena, kaip šie, atidėję ūkio darbus, palinkę prie radijo, gaudydavo tą lietuviškai su geroku akcentu atsklindantį balsą, kad sužinotų „kitokią nuomonę“. Sovietų Sąjunga transliacijoms trukdė iki 1988 m., 2004-aisiais lietuviškų laidų transliavimas nutrauktas. Šiuo metu laidas „Amerikos balsas“ transliuoja 46 kalbomis.

23 d.

Vytauto Didžiojo karo muziejus, 2015 m.

Artūro Užgalio nuotr.

21 d.

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, minėta Tarptautinė gimtosios kalbos diena. Siekiant išsaugoti kultūrų ir kalbų įvairovę, 1999 m. vykusioje UNESCO generalinėje konferencijoje nuspręsta minėti tokią dieną. Jos ištakos – Bangladeše 1952 m. kilęs sąjūdis už bengalų kalbą. Kasmet skelbiamas dienos metų šūkis, Agos Gebskos („Unsplash“) nuotr.

2021-ųjų šūkis – „Daugiakalbystės puoselėjimas įtraukiant jį į švietimą ir visuomenės gyvenimą“. Šiuo metu pasaulyje skaičiuojama apie 6900 natūralių kalbų. Daugiausia gyventojų kalba kinų, ispanų, anglų kalbomis. Lietuvoje šios dienos proga tradiciškai rengiamas Gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkursas. Tarp Valstybinės kalbos inspekcijos šiemet išrinktų laureatų – „Laimės pupa“, „Šokoladinis mėnulis“, „Sodo sakmės“, „Pažadukas“, „Toks kitoks“ ir kiti.

Prieš 130 metų Suvalkijoje gimė Nepriklausomybės Akto signataras Petras Klimas (1891–1969) – teisininkas, publicistas, diplomatas. Nuo 1918 m. lapkričio P. Klimas dirbo Užsienio reikalų ministerijoje. 3-4-ajame dešimt. buvo pasiuntinys Italijoje, Prancūzijoje, dar atstovavo Lietuvai Belgijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Liuksemburge. 1943 m. suimtas gestapo, po pusmečio paleistas ir grąžintas į Lietuvą. 1945 m. rudenį suimtas sovietų saugumo, kalintas Čeliabinsko srities lageryje. Į Lietuvą grįžo 1954 m., bet sovietų Petras Klimas, kai dirbo valdžia neleido išvažiuoti į Prancūziją pas ten likusią šeimą. Savo kūryboje Užsienio reikalų ministerijoje, daug dėmesio skyrė Lietuvos istorijos tyrinėjimams, parašė lietuvių kalbos 1921 m. vadovėlių. Nemaža P. Klimo istorinių raštų liko rankraščiais.

44

Parengė Asta Stirbytė

IN THIS ISSUE Consistent Funding Brings Makes More Opportunities

2

There has been a joint meeting of the representatives of the Board of the Lithuanian Publishers Association and librarians’ organisations, which focused on how to pursue consolidating objectives together.

The meeting pointed out that the funds allocated to Lithuania’s public libraries for acquisitions in 2020 were unprecedented in comparison with the recent decade. The editorial board of Tarp knygų put one question to each of the meeting’s participants regarding what new opportunities such financing would bring to readers. Questions were answered by the Chairperson of the Lithuanian Librarians Association Jolita Steponaitienė, the Executive Director of the Lithuanian Publishers Association Rūta Elijošaitytė-Kaikarė, the Chairperson of the Lithuanian Association for Employees of School Libraries Žaneta Pratusevičienė and the Chairperson of the Section for School Libraries of the Lithuanian Librarians Association Leonija Kėvalienė. (Prepared

by Asta Stirbytė)

Zinaida Manžuch, Elena Macevičiūtė. Why and How Seniors Search for Information: A Glimpse from the Perspective of Life Purposes 5 The scholars from Vilnius University’s Faculty of Communication Assoc. Prof. Dr. Zinaida Manžuch and Prof. Dr. Elena Macevičiūtė offer an insight into informational behaviour of seniors from the perspective of the socioemotional selectivity theory established by psychologists.

How do they search for information, how do they use it and how do they take solutions? What factors do determine their informational behaviour? The publication’s authors, after analysing dozens of published research works on informational behaviour of seniors in English, present characteristics of informational behaviour of seniors. Since this category of people are active library visitors, librarians should perceive such persons’ behaviour.

Reading Skills of Fifteen-Year-Olds: Similar Tendencies with Different Results

10

Deimantė Žukauskienė. Manuscript Legacy of Albertas Zalatorius at the National Library

19

A year ago, the collection of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania was enriched by the archives of the literary critic Albertas Zalatorius (1932–1999) handed over by his relatives. Among the archives’ documents, there are about 300 items of manuscripts, typescripts, prints, photographs and correspondence material: documents of research and educational activity, articles and reviews. The publication’s author presents a detail survey of the documentary archives reflecting multifaceted activities of this literary critic and social figure.

Šarūnas Šimkevičius. Constitutions of Lithuania Within a Single Publication

23

This publication is for those interested in historical documents. It is about the book Lietuvos valstybės konstitucijos (su okupacijos periodu) 1918–1992 m. (“Constitutions of the Lithuanian State (Including the Occupation Period) in 1918–1992)”. The book contains both permanent and provisional documents.

Violeta Černiauskaitė. Lexicographic Activity at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania

25

The National Library has prepared for publication “The Lithuanian– English Vocabulary of Librarianship, Information and Book Science Terms”, which is a consistent continuation of building and control of terms carried out at the Library in 1990–1999. To quote the publication’s compilers, the vocabulary contains a system of terminological knowledge relevant not only for librarians but also for those involved in scholarly information, documentary communication and publishing as well as for professionals of memory institutions and users of services provided by these institutions.

When Hope is Stronger than Fear (II)

27

Since 2006, Lithuania has been participating in studies within the Programme for International Student Assessment (PISA) carried out every third year by the Organisation for Economic Co-operation and Development, which evaluates skills of students from various countries in reading, mathematics and science. The publication surveys results from the 2018 study, particularly reading skills, the analysis of which has been done by Dr. Algirdas Zabulionis for the National Education Agency under the Ministry of Education, Science and Sports of the Republic of Lithuania. Some comparative data from Lithuania, Latvia, Estonia and Poland are presented.

Tarp knygų presents a selection of reminiscences by Lithuanian librarians related to 13 January 1991, when the resolution of ordinary citizens to defend Lithuania‘s independence resisted the menace of the Soviet armed forces deployed in the country and the fear to suffer.

This is the second publication of the series. It contains reminiscences

by Laima Morkevičienė (the Alytus District Municipality Public Library); Daiva Pileckienė, Jūratė Volungevičienė and Rita Vaišnorienė (the Elektrėnai Municipality Public Library); Rūta Juzėnienė (Panevėžys County Gabrielė Petkevičaitė-Bitė Public Library); Rita Vaitilavičienė (the Kaunas County Public Library); and Lolita Braza and Nijolia Kasperavičienė (the Šiauliai County Povilas Višinskis Public Library).

Juozas Šikšnelis. Reading Without Programmes

A Guide for Assisting to Discover the Library Anew

13

The publication presents thoughts by the writer and long-experienced librarian Juozas Šikšnelis about reading promoted in Lithuania by a variety of means: the launching of programmes, announcing of dedicated years, holding of trainings, organising festivals, etc. The author is sceptical regarding various mentors who “after winning project funding and preparing quasi-golden rules”, promise to take people back to reading books. In his opinion, “a certain segment of the society was, is and will be reading” irrespective of any outer stimuli; though there will be those who do not take much delight in reading and perceive it as “a mechanical action such as consuming ready-to-cook food”.

Kęstutis Šapoka. Unexpected Cultural Exposures

15

Collections and archives of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania hold a great deal of valuable documentary material, including numerous resources related to the interwar culture. Dr. Kęstutis Šapoka introduces the project “Unexpected Cultural Exposures” sponsored by the Lithuanian Council for Culture, which relates three things unrelated at first sight: photographs of interwar social figures and representatives of culture, small newspapers of interwar youth organisations and advertising of interwar industry. The publication presents the result of such a “cocktail”.

30

Taking into account changes in life due to the quarantine, the Šiauliai Municipality Public Library has undertaken new initiatives how to enhance online accessibility of its services. A guide for educational activities has been launched. The guide’s users can take a virtual “walk” within the Library, observe its spaces, get acquainted with provided services, test their skills and knowledge in virtual activities and contest with another.

Translated by Tomas Auškalnis

ISSN 0868-8826

„Tarp knygų“ archyvas

Perspausdinant tekstus ar iliustracijas, ištisai ar dalimis, būtinas leidėjo sutikimas.

2021-ieji – skulptoriaus Juozo Zikaro metai. Lietuvos nepriklausomybės 10 metų jubiliejinis medalis, įsteigtas 1928 m. Autorius – J. Zikaras, medalį kaldino Šveicarijos firma „Huguenin Frères de Le Locle“. Medalis apvalus, bronzinis, jo averse – laisvės deivės reljefinis atvaizdas tekančios saulės fone, abipus pjedestalo – autoriaus inicialai; reverse – užrašas: „Per amžius budėję laisvę laimėjom per aukas ir pasišventimą, 1918–1928“. Eksponatas saugomas Lietuvos švietimo istorijos muziejuje

2021 Nr. 2 (745) Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bib­lio­tekos mėnesinis žurnalas Leidžiamas nuo 1949 m. © „Tarp knygų“, 2021 Gedimino pr. 51, LT-01109 Vilnius Tel. (8 5) 239 8687 E. paštas tk@lnb.lt www.lnb.lt 2021-02-24 6 leidyb. apsk. l.

Tiražas 460 egz.

Spausdino UAB „Petro ofsetas“, Naujoji Riovonių g. 25C, LT-03153 Vilnius

TARP KNYGŲ (IN THE WORLD OF BO­OKS) No 2 (745) 2021 Mar­ty­nas Mažvy­das Na­tio­nal Lib­ra­ry of Lit­hu­a­nia Mont­hly. Pub­lis­hed in Lit­hu­a­nian F. 1949 © ”Tarp knygų“, 2021 Ad­dress: Gedimino pr. 51, LT-01109 Vil­nius, Lit­hu­a­nia Tel. +370 5 239 8687 E-mail: tk@lnb.lt www.lnb.lt