MĖNESIAI IR DIENOS

MĖNESIAI IR DIENOS

TAI NUTIKO VASARĮ

2 d.Prieš 485 metus, 1536-aisiais, Mazovijoje gimė Petras Skarga – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės veikėjas. Įstojęs į Jėzuitų ordiną, dėstė įvairiose Lenkijos ir Lietuvos mokyklose, įtikinėjo karalių Steponą Batorą aukštosios mokyklos būtinumu krašto švietimui. Paskirtas pirmuoju Vilniaus universiteto rektoriumi (vadovavo Nežinomas autorius. Petras 1579–1582 m.), tais pačiais Skarga. XVII a. pab. metais išleido veikalą „Šventųjų gyvenimai“ (Żywoty świętych), kuris vėliau tapo itin populiarus – būta 25 leidimų. Po Vilniaus P. Skarga tarnavo Rygoje, Krokuvoje. Pastarojoje įkūrė Gailestingumo broliją, kuri rūpinosi ligoniais, vargšais. Daugiau kaip du dešimtmečius būdamas Zigmanto Vazos pamokslininku, pagarsėjo kaip didis žodžio meistras, įvaldęs baroko retoriką. Pagerbiant pirmojo rektoriaus atminimą, didysis Vilniaus universiteto rūmų ansamblio kiemas vadinamas Petro Skargos vardu.

9 d.Šią dieną minėjome dar vieną svarbų valstybei 30metį (po Sausio 13-osios). Tądien 1991-aisiais Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba surengė visuotinę gyventojų apklausą – plebiscitą. Balsavimo biuleteniai buvo atspausdinti trimis kalbomis: lietuvių, rusų ir lenkų. Daugiau kaip 90 proc. balsavusių piliečių (ir trys ketvirtadaliai visų balsavimo teisę turinčių rinkėjų) pasisakė už tai, kad Lietuva būtų nepriklausoma demokratinė respublika. Plebiscito rezultatai pralaužė ir diplomatinę blokadą: vasario 11 d. atkurtą Lietuvos valstybę pripaSpausdinta Biržiečių žinios, 1991 m. vasario žino Islandija, o vasario 7 d. Iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo 28 d. – Danija. bibliotekos fondų 11 d. Prieš 725 metus gimė Gedimino sūnus Algirdas – Lietuvos didysis kunigaikštis (nuo 1345 m.). Algirdo valdoma Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XIV a. 6-ojo dešimt. antrojoje pusėje pasiekė didžiausią galią per visą Lietuvos valstybingumo istoriją. Lietuva atlaikė apie 100 Vokiečių ordino antpuolių, surengė apie 40 atsakomųjų žygių. Algirdas skatino LDK miestų plėtrą, prekybą. Dėl Lietuvos krikšto derėjosi su krikščioniškųjų Vakarų valdovų pasiuntiniais, pats laiškuose Konstantinopolio patriarchui žadėjo priimti stačiatikybę, bet palaidotas buvo pagal senuosius lietuvių papročius. Metų pradžioje Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras perleido lietuvių išeivijos istoriko Algirdo M. Budreckio 1981 m. išleistą monografiją „Algirdas. Senovės Lietuvos valstybininkas: jo veikla ir darbai“ (su viduramžių istoriko dr. Tomo Baranausko paaiškinamuoju straipsniu). Kaip atrodė Algirdas, kokių charakterio savybių baiminosi priešai, kokias – vertino savi, kas jam buvo atgaiva? Knygoje – ir apie tai. Imaginacinis Algirdo portretas. Graviūra, 1578 m.

12 d. Sukako 120 metų, kai gimė Juozas Mikėnas (1901–1964) – vienas žymiausių lietuvių skulptorių, moderniosios skulptūros pradininkas Lietuvoje. Skulptoriaus kūrinių likimas labai įvairus: vieni pelnė užsienio apdovanojimų (1937 m. bareljefas „Rūpintojėlis“ Paryžiaus pasaulinėje parodoje gavo Didįjį Juozas Mikėnas, autoportretas. 1927 m. Paskelbta „Epavelde“, prizą), kiti – „Marytė Melnikaitė“ originalas saugomas Nacionali(1955) Zarasuose – atsidūrė niame dailės muziejuje Grūto parke ar buvo nukelti („Besimokantis jaunimas“ (1952) ant Vilniaus Žaliojo tilto), nuolat judinami ir Petro Cvirkos paminklo (1959) Vilniuje pamatai. Dažnas lietuvis iš žinomų skulptoriaus darbų paminėtų „Pirmąsias kregždes“ prie Nacionalinės dailės galerijos Vilniuje.

12 d. Prieš 100 metų Kazachijoje gimė Kira Katerina Daujotaitė (1921–2013) – choreografė, pedagogė, viena išraiškos šokio pradininkių Lietuvoje. Ji – daugiau kaip 200 šokio kompozicijų autorė. Prieš karą Vytauto Didžiojo universitete studijavo prancūzų filologiją, pokariu baigė Lietuvos kūno kultūros institutą (meninę gimnastiką). Mokiusis Danutės Nasvytytės išraiškos šokio studijoje, 1944 m. įkūrė savą kolektyvą, jo tąsa – garsioji išraiškos šokio „Sonata“. Tūkstančiai merginų veržėsi šokti pas K. Daujotaitę. Ji išugdė ir žymias choreografes Birutę Letukaitę, Airą Naginevičiūtę. 1954–1957 m. K. K. Daujotaitei teko patirti tremtinio dalią, kai savanoriškai išvyko į Sibirą pas savo sutuoktinį – nuteistą politinį kalinį Lietuvos kariuomenės karininką Petrą Paliulį.

13 d. Su Adolfo Šapokos vardu sietinos dvi sukaktys: 115 metų, kai Utenos valsčiuje gimė būsimasis garsus Lietuvos istorikas, ir 80 metų, kai trisdešimtmetis A. Šapoka su kitais jaunais kolegomis parašė „Lietuvos istoriją“ (1936). Sovietinės okupacijos metais šis veikalas turėjo didelę reikšmę išsaugant Iš Lietuvos nacionalinės tautos sa- Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių fondovimonę, draudžiama knyga buvo skaitoma slaptai. Lietuvoje Vaclovo Biržiškos kvietimu dirbęs „Lietuviškos enciklopedijos“ redakcijoje, enciklopedijos rengimo darbą dirbo ir emigravęs – gyvendamas Kanadoje, bendradarbiavo rengiant Bostone

Adolfas Šapoka leidžiamą „Lietuvių enciklopediją“. 16 d. Jau praėjo 100 metų, kai tą išskirtinę Lietuvai dieną 1921 m. Kaune iškilmingai atidarytas Karo muziejus, jį pašventino kunigas Jonas Mačiulis-Maironis. Iš pradžių muziejus veikė XIX a. pab. statytame mediniame pastate, o 1936 m. vasario 16 d. iškilmingai perkeltas į naujuosius architektų Vladimiro Dubeneckio, Karolio Reisono ir Kazio Krikščiukaičio projektuotus rūmus. Tų metų atidaryme dalyvavo Prezidentas Antanas Smetona, Ministras Pirmininkas Juozas Tūbelis, kariuomenės vadas gen. št. plk. Stasys Raštikis, kiti svečiai. Būtent šiame paveldo (modernizmo architektūra) pastate Vytauto Didžiojo karo muziejus įsikūręs ir šiandien. Muziejaus fonduose šiuo metu sukaupta daugiau kaip 270 tūkst. eksponatų. Sovietmečiu muziejininkai buvo priversti sunaikinti kai kuriuos ideologiškai neparankius eksponatus, tačiau tautiečių sąmonėje jis visuomet išliko nepriklausomos Lietuvos simboliu.

16 d. Tądien prieš 60 metų, 1951-aisiais, lietuviškai prabilo „Amerikos balsas“ – JAV radijo stotis, transliuojanti laidas užsieniui. 1942 m. pradėjusi rengti laidas, skirtas antinacinei propagandai, Šaltojo karo metais stotis daugumą laidų skyrė Sovietų Sąjungos ir sovietinio bloko šalims. Transliuoti sovietinėje Lietuvoje laisvojo pasaulio žinias buvo trukdoma; ne vienas vasaros atostogas kaime pas senelius leidęs moksleivis pamena, kaip šie, atidėję ūkio darbus, palinkę prie radijo, gaudydavo tą lietuviškai su geroku akcentu atsklindantį balsą, kad sužinotų „kitokią nuomonę“. Sovietų Sąjunga transliacijoms trukdė iki 1988 m., 2004-aisiais lietuviškų laidų transliavimas nutrauktas. Šiuo metu laidas „Amerikos balsas“ transliuoja 46 kalbomis.

Vytauto Didžiojo karo muziejus, 2015 m. Artūro Užgalio nuotr.

21 d. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, minėta Tarptautinė gimtosios kalbos diena. Siekiant išsaugoti kultūrų ir kalbų įvairovę, 1999 m. vykusioje UNESCO generalinėje konferencijoje nuspręsta minėti tokią dieną. Jos ištakos – Bangladeše 1952 m. kilęs sąjūdis už bengalų kalbą. Kasmet skelbiamas dienos metų šūkis, Agos Gebskos („Unsplash“) nuotr.2021-ųjų šūkis – „Daugia23 d. Prieš 130 metų Suvalkijoje gimė Nepriklausomybės Akto signataras Petras kalbystės puoselėjimas įtraukiant jį į švietimą ir visuomenės gyvenimą“. Šiuo metu pasaulyje skaičiuojama apie 6900 Klimas (1891–1969) – teisininkas, punatūralių kalbų. Daugiausia gyventojų kalba kinų, ispanų, blicistas, diplomatas. Nuo 1918 m. anglų kalbomis. Lietuvoje šios dienos proga tradiciškai lapkričio P. Klimas dirbo Užsienio rengiamas Gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konreikalų ministerijoje. 3-4-ajame kursas. Tarp Valstybinės kalbos inspekcijos šiemet išrinktų dešimt. buvo pasiuntinys Italijolaureatų – „Laimės pupa“, „Šokoladinis mėnulis“, „Sodo sakmės“, „Pažadukas“, „Toks kitoks“ ir kiti.je, Prancūzijoje, dar atstovavo Lietuvai Belgijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Liuksemburge. 1943 m. suimtas gestapo, po pusmečio paleistas ir grąžintas į Lietuvą. 1945 m. rudenį suimtas sovietų saugumo, kalintas Čeliabinsko srities lageryje. Į Lietuvą grįžo 1954 m., bet sovietų

Petras Klimas, kai dirbo Užsienio reikalų valdžia neleido išvažiuoti į Prancūziją pas ten likusią šeimą. Savo kūryboje ministerijoje, daug dėmesio skyrė Lietuvos istorijos tyrinėjimams, parašė lietuvių kalbos 1921 m. vadovėlių. Nemaža P. Klimo istorinių raštų liko rankraščiais.

There has been a joint meeting of the representatives of the Board of the Lithuanian Publishers Association and librarians’ organisations, which focused on how to pursue consolidating objectives together. The meeting pointed out that the funds allocated to Lithuania’s public libraries for acquisitions in 2020 were unprecedented in comparison with the recent decade. The editorial board of Tarp knygų put one question to each of the meeting’s participants regarding what new opportunities such financing would bring to readers. Questions were answered by the Chairperson of the Lithuanian Librarians Association Jolita Steponaitienė, the Executive Director of the Lithuanian Publishers Association Rūta Elijošaitytė-Kaikarė, the Chairperson of the Lithuanian Association for Employees of School Libraries Žaneta Pratusevičienė and the Chairperson of the Section for School Libraries of the Lithuanian Librarians Association Leonija Kėvalienė. (Prepared by Asta Stirbytė)

Zinaida Manžuch, Elena Macevičiūtė. Why and How Seniors Search for Information: A Glimpse from the Perspective of Life Purposes 5

The scholars from Vilnius University’s Faculty of Communication Assoc. Prof. Dr. Zinaida Manžuch and Prof. Dr. Elena Macevičiūtė offer an insight into informational behaviour of seniors from the perspective of the socioemotional selectivity theory established by psychologists. How do they search for information, how do they use it and how do they take solutions? What factors do determine their informational behaviour? The publication’s authors, after analysing dozens of published research works on informational behaviour of seniors in English, present characteristics of informational behaviour of seniors. Since this category of people are active library visitors, librarians should perceive such persons’ behaviour.

Reading Skills of Fifteen-Year-Olds: Similar Tendencies with Different Results 10

Since 2006, Lithuania has been participating in studies within the Programme for International Student Assessment (PISA) carried out every third year by the Organisation for Economic Co-operation and Development, which evaluates skills of students from various countries in reading, mathematics and science. The publication surveys results from the 2018 study, particularly reading skills, the analysis of which has been done by Dr. Algirdas Zabulionis for the National Education Agency under the Ministry of Education, Science and Sports of the Republic of Lithuania. Some comparative data from Lithuania, Latvia, Estonia and Poland are presented. Juozas Šikšnelis. Reading Without Programmes 13

The publication presents thoughts by the writer and long-experienced librarian Juozas Šikšnelis about reading promoted in Lithuania by a variety of means: the launching of programmes, announcing of dedicated years, holding of trainings, organising festivals, etc. The author is sceptical regarding various mentors who “after winning project funding and preparing quasi-golden rules”, promise to take people back to reading books. In his opinion, “a certain segment of the society was, is and will be reading” irrespective of any outer stimuli; though there will be those who do not take much delight in reading and perceive it as “a mechanical action such as consuming ready-to-cook food”. Kęstutis Šapoka. Unexpected Cultural Exposures 15

Collections and archives of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania hold a great deal of valuable documentary material, including numerous resources related to the interwar culture. Dr. Kęstutis Šapoka introduces the project “Unexpected Cultural Exposures” sponsored by the Lithuanian Council for Culture, which relates three things unrelated at first sight: photographs of interwar social figures and representatives of culture, small newspapers of interwar youth organisations and advertising of interwar industry. The publication presents the result of such a “cocktail”. Deimantė Žukauskienė. Manuscript Legacy of Albertas Zalatorius at the National Library 19

A year ago, the collection of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania was enriched by the archives of the literary critic Albertas Zalatorius (1932–1999) handed over by his relatives. Among the archives’ documents, there are about 300 items of manuscripts, typescripts, prints, photographs and correspondence material: documents of research and educational activity, articles and reviews. The publication’s author presents a detail survey of the documentary archives reflecting multifaceted activities of this literary critic and social figure. Šarūnas Šimkevičius. Constitutions of Lithuania Within a Single Publication 23

This publication is for those interested in historical documents. It is about the book Lietuvos valstybės konstitucijos (su okupacijos periodu) 1918–1992 m. (“Constitutions of the Lithuanian State (Including the Occupation Period) in 1918–1992)”. The book contains both permanent and provisional documents. Violeta Černiauskaitė. Lexicographic Activity at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania 25

The National Library has prepared for publication “The Lithuanian–English Vocabulary of Librarianship, Information and Book Science Terms”, which is a consistent continuation of building and control of terms carried out at the Library in 1990–1999. To quote the publication’s compilers, the vocabulary contains a system of terminological knowledge relevant not only for librarians but also for those involved in scholarly information, documentary communication and publishing as well as for professionals of memory institutions and users of services provided by these institutions.

When Hope is Stronger than Fear (II) 27

Tarp knygų presents a selection of reminiscences by Lithuanian librarians related to 13 January 1991, when the resolution of ordinary citizens to defend Lithuania‘s independence resisted the menace of the Soviet armed forces deployed in the country and the fear to suffer. This is the second publication of the series. It contains reminiscences by Laima Morkevičienė (the Alytus District Municipality Public Library); Daiva Pileckienė, Jūratė Volungevičienė and Rita Vaišnorienė (the Elektrėnai Municipality Public Library); Rūta Juzėnienė (Panevėžys County Gabrielė Petkevičaitė-Bitė Public Library); Rita Vaitilavičienė (the Kaunas County Public Library); and Lolita Braza and Nijolia Kasperavičienė (the Šiauliai County Povilas Višinskis Public Library).

A Guide for Assisting to Discover the Library Anew 30

Taking into account changes in life due to the quarantine, the Šiauliai Municipality Public Library has undertaken new initiatives how to enhance online accessibility of its services. A guide for educational activities has been launched. The guide’s users can take a virtual “walk” within the Library, observe its spaces, get acquainted with provided services, test their skills and knowledge in virtual activities and contest with another.

Translated by Tomas Auškalnis

ISSN 0868-8826 „Tarp knygų“ archyvas

Perspausdinant tekstus ar iliustracijas, ištisai ar dalimis, būtinas leidėjo sutikimas. 2021 Nr. 2 (745) Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mėnesinis žurnalas Leidžiamas nuo 1949 m. © „Tarp knygų“, 2021 Gedimino pr. 51, LT-01109 Vilnius Tel. (8 5) 239 8687 E. paštas tk@lnb.lt www.lnb.lt 2021-02-24 6 leidyb. apsk. l. Tiražas 460 egz. Spausdino UAB „Petro ofsetas“, Naujoji Riovonių g. 25C, LT-03153 Vilnius TARP KNYGŲ (IN THE WORLD OF BOOKS) No 2 (745) 2021 Martynas Mažvydas National Library of Lithuania Monthly. Published in Lithuanian F. 1949 © ”Tarp knygų“, 2021 Address: Gedimino pr. 51, LT-01109 Vilnius, Lithuania Tel. +370 5 239 8687 E-mail: tk@lnb.lt www.lnb.lt

2021-ieji – skulptoriaus Juozo Zikaro metai. Lietuvos nepriklausomybės 10 metų jubiliejinis medalis, įsteigtas 1928 m. Autorius – J. Zikaras, medalį kaldino Šveicarijos firma „Huguenin Frères de Le Locle“. Medalis apvalus, bronzinis, jo averse – laisvės deivės reljefinis atvaizdas tekančios saulės fone, abipus pjedestalo – autoriaus inicialai; reverse – užrašas: „Per amžius budėję laisvę laimėjom per aukas ir pasišventimą, 1918–1928“. Eksponatas saugomas Lietuvos švietimo istorijos muziejuje