TERMINŲ ARUODAS

LEKSIKOGRAFIJOS

VEIKLA LIETUVOS NACIONALINĖJE MARTYNO MAŽVYDO BIBLIOTEKOJE

Dr. Violeta Černiauskaitė

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos ir komunikacijos mokslų departamento Bibliotekininkystės ir bibliografijos tyrimų skyriaus vyriausioji tyrėja-ekspertė, Lietuvos standartizacijos departamento technikos komiteto LST TK 47 „Informacija ir dokumentavimas“ pirmininkė

Nepaisant karantino sąlygų, ir 2020-aisiais standartizacijos ir leksikografijos kryptimis Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje nuosekliai plėtojami terminijos tyrimai subrandino gerą derlių: terminologinių duomenų bazėje suformuota apie 12 tūkstančių įrašų, naujai priimtais ar apsvarstytais terminais Tarptautinės standartizacijos organizacijos komitete „Informacija ir dokumentavimas“ buvo vykdoma itin rezultatyvi ekspertinė veikla, o metų pabaigoje pavyko leidybai parengti „Bibliotekininkystės, informacijos ir knygotyros (BIK) lietuvių–anglų kalbų terminų žodyną“1 .

Leidinio autoriai ir sudarytojai dr. Nijolė Bliūdžiuvienė ir dr. Vytautas Valiukėnas siekė, kad dvikalbiame terminų žodyne lietuvių ir anglų kalbomis būtų suformuota terminologinių žinių informacinė sistema, aktuali ne tik bibliotekininkams, bet visiems, besidarbuojantiems mokslinės informacijos, dokumentinės komunikacijos, leidybos srityje, taip pat paveldo ir atminties institucijų darbuotojams ir šių institucijų sukurtų produktų bei paslaugų vartotojams.

Itin reikšmingas terminų tvarkybos kokybės vertinimo kriterijus yra šios veiklos tęstinumas ir nuoseklumas. Naujasis terminų žodynas yra nuosekli 1990–1999 m. Nacionalinėje bibliotekoje išleistų ir kalbininko dr. Stasio Keinio suredaguotų aiškinamojo

1 Bibliotekininkystės, informacijos ir knygotyros (BIK) lietuvių–anglų kalbų terminų žodynas [Rankraštis] / Nijolė Bliūdžiuvienė, Vytautas Jonas

Valiukėnas. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2020, 630 p. „Bibliotekininkystės ir bibliografijos terminų žodyno“ sąsiuvinių tąsa2. Naujame žodyne užfiksuotų terminų pokyčių gausa leidžia šį svarbų profesinės kalbos kaitos laikotarpį apibūdinti reformacijos terminu.

Prieš dvidešimt metų rengtame žodyne taip pat buvo reformuojama bibliotekose vartojama terminija, siekiant apvalyti ją nuo netaisyklingos darybos rusicizmų. Ryškiausi dabartiniai profesinės kalbos pokyčiai susiję su informacinių technologijų terminijos kaita anglų kalba. Todėl labai svarbu, kad šiuo metu terminologų priimti sprendiniai yra suderinti ir su tarptautinių standartų kompiuterijos terminija.

Leksikografijos rezultatai užtikrina kitų terminologijos procesų plėtros bei valdymo kontrolę, yra

2 Bibliotekininkystės ir bibliografijos terminų žodynas / Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka; [redakcinė kolegija: V. Bulavas (vyr. redaktorius) … [et al.]. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno

Mažvydo biblioteka, 1990–1999, 4 sąs.

patogūs naujų terminijos produktų bei paslaugų kūrimui, integravimui į nacionalines bei tarptautines duomenų bazes. Kartu tai – svarbus profesinės kalbos komunikacijos ir tyrimų įrankis. Šioje srityje esame parengę ir pradėję įgyvendinti Nacionalinės bibliotekos Terminologijos darbų programą3. Šiuo metu turime daugiau kaip 10 000 sunormintų lietuviškų terminų su atitikmenimis anglų kalba. Juos apsvarstė Nacionalinėje bibliotekoje veikianti tarpinstitucinė Terminologijos komisija ir kviestiniai ekspertai. Spaudai parengto dvikalbio terminų žodyno koncepcija ir turinys 2019–2020 m. buvo plėtojami atsižvelgiant į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijas ir jos Terminologijos pakomisės specialistų pastabas.

Nacionalinėje bibliotekoje sukaupta bibliotekininkystės terminologijos medžiaga gerokai pranoksta tradicines terminų žodyno, standarto ar kitokių jau turimų terminografijos struktūrų ribas, todėl, atliekant papildomus tyrimus, intensyviai ieškoma naujų būdų ir priemonių, kaip išsaugoti ir panaudoti jau sukauptus duomenis4. Taip pat ieškoma efektyvių būdų, kuriais sunorminta terminija būtų nuosekliai ir tinkamomis formomis viešinama, toliau nagrinėjama ir kuriama randant tiesiogines sąsajas su vartotojais, ugdoma norminių terminų vartojimo kultūra.

Administruodami bei pildydami specializuotą terminologinių duomenų bazę, nuolat bendradarbiaujame su įvairių sričių specialistais. Terminologijos žinios vis dažniau tampa būtinos ne tik moksliniuose tyrimuose ar administracinėje veikloje, jų prireikia kasdienėje ekspertinėje informacijos paieškoje ar ieškant svarbių kūrybinių sprendimų. Vienas svarbiausių terminologinių duomenų bazės ar žodyno kokybės rodiklių yra jo šaltinių patikimumas. Aktyviai dalyvavome rengiant standartizuotos terminijos suvestinio žodyno LST ISO 5127:2019 „Informacija ir dokumentavimas. Pagrindai ir aiškinamasis žodynas (tapatus ISO 5127:2017)“ (Information and documentation – Foundation and vocabulary) antrą laidą5. Joje ekspertams pavyko suderinti 207 tarptautinių standartų ir 150 kitų norminamųjų dokumentų įvairiakalbę terminiją.

Rengiant „BIK lietuvių–anglų kalbų terminų žodyną“, taip pat buvo remtasi panašiais norminiais šaltiniais. Tačiau į jį nepateko dideli specialiosios terminijos turtai, slypintys profesinėje literatūroje ir specialistų kalboje. Žurnalo „Tarp knygų“ skaitytojams norime pristatyti svarbius naujojo žodyno terminologinius sprendinius, pasidalinti aktualiomis žiniomis ir Nacionalinės bibliotekos Terminologijos komisijos ekspertų svarstomais klausimais.

3 Terminologijos darbai [interaktyvus] [žiūrėta 2020 m. lapkričio 23 d.]. Prieiga per internetą: www.lnb.lt/paslaugos/bibliotekoms/ norminiai-ir-teises-dokumentai-bibliotekininkui/terminologijos-darbai 4 Terminografijos plėtros kryptys Lietuvos nacionalinėje Martyno

Mažvydo bibliotekoje / Nijolė Bliūdžiuvienė, Violeta Černiauskaitė.

Terminologija. 2019, t. 26, p. 209–226. Prieiga per internetą: http://lki.lt/ terminologija-26/ 5 Informacijos ir dokumentavimo sričių aiškinamojo žodyno nauja redakcija / Nijolė Bliūdžiuvienė, Violeta Černiauskaitė. Tarp knygų. 2020,

Nr. 9, p. 8–10.

Šiame straipsnyje dalinamės BIK žodyne sunormintų terminų sąrašu su antraštiniu žodžiu šaltinis. Bibliotekose dirbantys specialistai susiduria su labai įvairiais šaltiniais: nuo paveldo ir rankraštinių dokumentų iki skaitmeninių objektų bei vaizdinių. Publikuodami jau turimus terminus, matome būtinybę šių terminų sąrašą žodyne ateityje plėsti.

šalti̇̀nis source

antri̇̀nis šalti̇̀nis secondary source autoriteti̇̀ngas šalti̇̀nis authoritative source bibliogrãfinės informãcijos šalti̇̀nis bibliographic information source bibliogrãfinės paieškõs šalti̇̀niai bibliographic search sources bibliogrãfinių duomen šalti̇̀nis bibliographic data source citãtos šalti̇̀nis reference source duomen šalti̇̀nis sources of data informãcijos šalti̇̀nis information source ikileidýbinis šalti̇̀nis pre-publishing document į́rašo šalti̇̀nis record source įsigiji̇̀mo šalti̇̀nis source of acquisition katalogãvimo šalti̇̀nis cataloguing source komplektãvimo šalti̇̀nis acquisition source negaliójantis šalti̇̀nis invalid source, 404 error numerãcijos duomen šalti̇̀nis source of numbering information nustatýtieji duomen šalti̇̀niai prescribed sources of data prioritètinis duomen šalti̇̀nis preferred source of data

Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) terminų duomenų bazėje (ISO Online Browsing Platform: www.ISO.org/obp) yra 676 terminai anglų kalba su žodžiu šaltinis. Artimiausiame Terminologijos komisijos posėdyje numatoma svarstyti šiuos terminus: aprašo šaltinis (source of description); nežinomas katalogavimo šaltinis (unknown cataloguing source); apribojimų įvedimo šaltinis (source of authority for the restriction). Šie terminai itin svarbūs sudarant bibliografinius įrašus ir ekspertinės paieškos vartotojams bei tyrėjams.

Visus susidomėjusius šios srities terminijos pildymu prašome kreiptis į Nacionalinės bibliotekos Terminologijos komisijos sekretorę V. Černiauskaitę elektroniniu paštu violeta.cerniauskaite@lnb.lt. Nuolat plečiame bendradarbiavimą su informacijos ir dokumentavimo srities standartizacijos ekspertais, todėl geriausių rezultatų pasiekiame dirbdami išvien su kalbos ir dalyko specialistais. Teikiame konsultacijas ne tik Nacionalinės bibliotekos darbuotojams kurdami labai universaliai panaudojamus šaltinius pagal informavimo, studijų ir edukacijos, mokslinės ir tarptautinės komunikacijos, sklaidos ar kitus profesinės savišvietos poreikius.

Dėkodami Terminologijos komisijos nariams, ekspertams ir kolegoms už bendrai pildomą terminologijos išteklių ir šaltinių aruodą, norime dar kartą paskatinti ir savarankiškai terminologinei veiklai. Kiekvieno tiriamo dalyko terminologinis aiškinimas nėra vien enciklopedijų, terminų žodynų ar standartų prerogatyva. Skirdami savo žinias, laiką ir dėmesį terminams kurti ar jų sampratoms tikslinti, visų pirma atliekame būtiną tų reiškinių mokslinę analizę. Nacionalinės bibliotekos išleistas „Bibliotekininkystės, informacijos ir knygotyros (BIK) lietuvių–anglų kalbų terminų žodynas“ gali tapti patogiu įrankiu analizuoti jau sukauptos aktualios terminijos turinį, jį toliau plėtoti ir valdyti.

Primindami seną lietuvių patarlę – pilni aruodai, pilni ir puodai, linkime sėkmės kūrybiškai naudojant augančius Nacionalinės bibliotekos terminologijos aruodo išteklius.