TEMA / INFORMACINĖ ELGSENA

KODĖL IR KAIP SENJORAI IEŠKO INFORMACIJOS: ŽVILGSNIS IŠ GYVENIMO

TIKSLŲ PERSPEKTYVOS

Doc. dr. Zinaida Manžuch Prof. dr. Elena Macevičiūtė

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas

Vyresnio amžiaus žmonės yra gausi paslaugų ir prekių vartotojų grupė, todėl tyrėjai ir įvairių sričių praktikai domisi, kaip jie ieško informacijos, ja naudojasi bei priima sprendimus. Senjorų informacinės elgsenos tyrimų atliekama įvairių – sveikatos ir medicinos, komunikacijos ir informacijos, kompiuterijos, sociologijos, verslo, teisės ir daugelio kitų mokslų kontekste. Bibliotekos aktyviai aptarnauja senjorus, todėl bibliotekininkams svarbu išmanyti šių vartotojų informacinę elgseną ir jos motyvus. Šios žinios naudingos kuriant senjorų pritraukimo į bibliotekas strategijas, naujas informacijos paslaugas, efektyvesnius šios vartotojų grupės aptarnavimo sprendimus.

Dalis tyrėjų vyresnio amžiaus asmenis traktuoja kaip homogenišką pensijos amžių pasiekusią socialinę grupę. Tačiau tokiu požiūriu neatsižvelgiama į tai, kad senėjimas yra mūsų prioritetus ir tikslus keičiantis gyvenimo tarpsnis. Dažnai senėjimas labiausiai siejamas su negalia, socialine atskirtimi, ligomis, įvairių organizmo fiziologinių ir kognityvinių funkcijų silpnėjimu ar praradimu.

ELGSENĄ LEMIANTYS GYVENIMO TIKSLAI

Šiame straipsnyje siūlome pažvelgti į senjorų informacinę elgseną iš psichologų sukurtos socioemocinės atrankos teorijos perspektyvos. Pagrindinė šios teorijos tezė – gyvenimo tikslai ir prioritetai keičiasi pagal subjektyvų suvokimą, kiek mums liko laiko gyventi. Šis suvokimas lemia žmogaus pasirinkimą tarp dviejų gyvenimo tikslų: žinių gavimo ir emocinio reguliavimo.

Orientacija į žinių gavimo tikslus leidžia geriau pasinaudoti įvairiomis galimybėmis ir daugiausia dėmesio skirti veiklai, kuri pagerintų mūsų gyvenimą ateityje. Pavyzdžiui, norėdami užsitikrinti finansinę gerovę ateityje, investuojame į savo išsilavinimą ir gebėjimų ugdymą. Orientacija į emocinio reguliavimo tikslus užtikrina gerą savijautą dabartyje. Tokiu atveju ieškome potyrių, kurie suteikia gyvenimo prasmės pojūtį, teigiamų jausmų ir pasitenkinimą čia ir dabar, neatidėliojant jų ateičiai. Kai manome, kad ateities laiko horizontai platūs, renkamės žinių gavimo tikslą. Tačiau kai suvokiamas likusio gyvenimo laiko horizontas susiaurėja, renkamės emocinio reguliavimo tikslus.

Svarbu pažymėti, kad, nepaisant to, ką renkasi žmogus, jo gyvenime atsiranda vietos ir žinių gavimo, ir emocinio reguliavimo tikslams. Socioemocinės atrankos teorijoje takoskyra tarp šių dviejų tikslų pažymi bendrą žmogaus orientaciją į tam tikrus prioritetus (Carstensen et al., 1999).

Orientacija į vieną ar kitą gyvenimo tikslą keičia žmogaus elgseną ir sprendimus. Senjorams labiausiai būdinga orientacija į emocinio reguliavimo tikslus. Šiame straipsnyje analizuojame, kaip pastarieji tikslai keičia senjorų informacinę elgseną.

Nagrinėdami, kaip senjorai ieško informacijos ir ja naudojasi, rėmėmės psichologų nustatytomis emocinio reguliavimo tikslų raiškos kasdieniame gyvenime dimensijomis ir informacinės elgsenos teorija. Pasak psichologų, emocinio reguliavimo tikslai gyvenime pasireiškia keliais būdais (Löckenhoff ir Carstensen, 2004): • teikiamas prioritetas emocinei gerovei čia ir dabar neatidėliojant asmeninės gerovės ateičiai.

Siekiama užsiimti veikla ir priimti sprendimus, kurie suteikia momentinį pasitenkinimą, teigiamų išgyvenimų ir emocinį komfortą; • socialiniais tinklais naudojamasi ryšiams su artimais žmonėmis palaikyti. Šių tinklų svarba mažėja, nes naujiems ryšiams megzti nebeteikiamas prioritetas. Emocinį pasitenkinimą gali suteikti laiko patikrinti santykiai su artimais žmonėmis, o nauji ryšiai asocijuojami su neigiamų išgyvenimų rizika bei didesnėmis investicijomis į santykių puoselėjimą; • pažinimo procesuose didelė reikšmė teikiama asmeniškai reikšmingiems emociniams išgyvenimams ir prisiminimams. Sumažėja motyvacija ieškoti naujų žinių, remiamasi turima patirtimi; • siekiant emocinės gerovės dabartyje, ieškoma teigiamos patirties, stengiamasi vengti neigiamos. Veikia savotiškas emocinės pusiausvyros palaikymo mechanizmas, kuris leidžia jaustis laimingam netgi esant įvairiems apribojimams ir įžvelgti teigiamybių net smulkmenose.

Savo studijoje tyrėme, kaip emocinis reguliavimas reiškiasi įvairiuose informacinės elgsenos etapuose. Tuos mechanizmus apibrėžėme pagal Tomo Wilsono modelį (Wilson, 1997). Dėmesį kreipėme į kelis aspektus: informacijos poreikius ir jų susiformavimo kontekstą, informacijos ieškos, informacijos apdorojimo ir panaudos elgseną. Informacijos poreikių formavimąsi lemia įvairūs motyvai; informacijos ieškos analizė leidžia stebėti paieškos būdų, kanalų ir šaltinių pasirinkimą; informacijos apdorojimo ir naudojimo nagrinėjimas paaiškina, kaip naujos žinios integruojamos į esamos patirties kontekstą.

Naudodamiesi šiomis teorinėmis įžvalgomis, nagrinėjome per pastarąjį dešimtmetį (2010–2019 m.) anglų kalba publikuotus senjorų informacinės elgsenos mokslinius tyrimus. „Scopus“, „Web of Science“ duomenų bazėse ir „Google Scholar“ paieškos sistemoje aptikome 46 mokslinius tyrimus. Šios studijos apėmė sveikatos informacinės elgsenos tyrimus, nagrinėjo, kaip senjorai elgiasi kasdien arba spręsdami problemines situacijas (pvz., migracijos klausimus ar stichinių nelaimių sunkumus), kaip naudojasi skaitmeninėmis technologijomis ir pan.

INFORMACIJOS POREIKIAI IR MOTYVAI

Senjorų informa-

Stipriausi informacinių ir cijos poreikius ir mokomunikacinių technologijų tyvus formuoja du naudojimo motyvai sietini gyvenimo prioritetai: su pasitenkinimą teikiančia susitelkimas į savo veikla, kuri, dalyvių many- gerovę dabartyje ir mu, drauge gerina jų gy- poreikis puoselėti jau venimo kokybę ir sveikatą turimus santykius su (Damodaran et al., 2014) artimais žmonėmis. Tyrimai parodė, kad daugelis senjorų ieško informacijos, kuri leistų pagerinti jų ir artimųjų gyvenimo kokybę (Damodaran et al., 2014; Paimre, 2019). Domimasi sveikos gyvensenos (Enwald et al., 2017; Colombo et al., 2014), mitybos, svorio kontrolės, šeimos sveikatos temomis, ieškoma informacijos apie įvairius pomėgius (Boonchuay, 2017; Wu ir Li, 2016). Senjorams rūpi informacija apie savo draugus ir bendruomenę (Asla ir Williamson, 2015).

Nusistovėjusių socialinių santykių palaikymo poreikis dažniausiai yra stiprus motyvas įsitraukti į informacinę veiklą. Įvairūs tyrimai rodo, kad įsitraukti į informacinę veiklą senjorus dažnai motyvuoja noras padėti draugams ar artimiesiems (Kim ir Choi, 2014; Pálsdóttir, 2011). Bendravimas su kitais stimuliuoja ir palaiko senjorų interesus, o tai taip pat skatina juos ieškoti informacijos (Asla ir Williamson, 2015).

Tyrimai, kaip senjorai naudojasi skait- Internetas suprantamas meninėmis techno- kaip bendravimo su esalogijomis, atskleidžia, mais kontaktais priemonė, kad pastarosios suvo- kuri netgi keičia senesnius kiamos kaip ryšių pa- komunikavimo būdus. Inlaikymo su svarbiais ternetas kur kas mažiau ar artimais žmonėmis veikia bendravimo apimtį priemonės. Pavyzdžiui, ir kokybę ar naujų santykių vyresnio amžiaus kinų mezgimą (Cotten, Anderimigrantų tyrimas pa- son, McCullough, 2013) rodė, jog socialiniu tinklu „WeChat“ jie naudojasi tam, kad bendrautų su tas pačias šaknis ir paveldą turinčiais žmonėmis (Du et al., 2019). Tačiau senjorus ne itin domina naujos pažintys. Skaitmeninės technologijos daugiausia naudojamos bendravimui su šeima ir draugais (Bloch ir Bruce, 2011; Cotten et al., 2013).

1 Šiame straipsnyje cituojame tik kai kurias iš analizuotų publikacijų, visa informacija apie analizuotus tyrimus ir citatos pateikti čia:

MANŽUCH, Zinaida; MACEVIČIŪTĖ, Elena. A life goals perspective on the information behaviour of the elderly adults. Information research, 2020, vol. 25, no. 4. Prieiga per internetą: http://informationr.net/ir/254/isic2020/isic2005.html

Įdomu tai, kad sprendimą naudotis skaitmeninėmis technologijomis lėmė senjorų emociniai išgyvenimai ir nusiteikimas. Teigiamai skaitmeninių technologijų atžvilgiu nusiteikę senjorai jas vertino kaip stimuliuojančias ir skatinančias gerai jaustis, suteikiančias galimybę pasijusti XXI amžiaus piliečiais (Damodaran et al., 2014).

INFORMACIJOS IEŠKA

džiui, Wu ir Li (2016) atkreipė dėmesį, kad senjorai labai teigiamai vertino savo turimus paieškos internete gebėjimus, nors iš tikrųjų jų pasiekimai buvo nedideli. Medlock su kitais autoriais (2013) taip pat pastebėjo, kad senjorai teigiamai vertino sveikatos informacijos paiešką internete, nors nesinaudojo rezultatais sveikatos būklei įvertinti ar vizitui pas gydytoją suplanuoti. Pagrindiniai senjorų informacijos šaltiniai – kiti Orientacija į gerą žmonės, o informa-

Dalyviams nebuvo bū- savijautą dabartyje cijos gavimo būdas dingi pastovūs informacijos ir teigiama emocinė bendraujant – domiieškos įpročiai. Jų ieškos patirtis lemia mažes- nuojanti informacijos veikla buvo inicijuojama nį senjorų aktyvumą ieškos forma. Patikiatsitiktinai komunikuojant tikslingai ieškant in- miausiais informacijos bendruomenėje. Jie tiesiog formacijos. Tyrimai šaltiniais laikomi šeibendravo su žmonėmis parodė, kad vyresnio mos nariai ir draugai, ir taip atsitiktinai paten- amžiaus suaugusieji sveikatos priežiūros kindavo savo informacijos pirmenybę teikia pa- specialistai. Vaikai atporeikius (Du et al., 2019) syviam informacijos lieka svarbų vaidmenį gavimui, kuris daž- sprendžiant įvairias niausiai vyksta atsi- problemas: susidotiktinai – bendraujant su šeima, draugais ar net rojant su stichinėmis atsitiktinai sutiktais žmonėmis (Asla ir Williamson, nelaimėmis (Pang et al., 2020), prisitaikant prie 2015; Du et al., 2019; Caidi et al., 2020; Wu ir Li, gyvenimo naujoje šalyje (Du et al., 2019; Caidi et 2016), žiūrint televizijos laidas (Goodall et al., al., 2020). Sutuoktiniais pasikliaujama sprendžiant 2014) ir pan. Skaitmeninių technologijų naudo- sveikatos problemas (Choi, 2019). Bendraamžiai jimo tyrimai rodo, kad senjorai vengia ieškoti draugai ir pažįstami tampa informacijos šaltiniais informacijos (Hess et al., 2013; Wu ir Li, 2016; Hur, dėl panašių interesų, problemų ir galimybės kartu 2016; Sheng ir Simpson, 2015), o kai kurie svei- mokytis ir įveikti gyvenimo sunkumus (Boonchuay, katos informacinės elgsenos tyrinėtojai pastebi, 2017; Pálsdóttir, 2011; Choi, 2019). kad jie netgi linkę atidėlioti sveikatos informacijos paiešką ir su sveikata susijusius sprendimus (Lifford et al., 2015), nes šie gali būti nemalonūs ar gluminantys.

Apskritai, ieškodami informacijos, Nors respondentės pasenjorai linkę neskirti geidavo skirtingos apimdaug pastangų ir tau- ties informacijos, daugelis po savo kognityvinius buvo linkusios gauti ribotą išteklius (Hess et al., informacijos kiekį žodžiu ir 2013; Hur, 2016; Wu ir raštu. <...> Galimybė aptarti Li, 2016). Pavyzdžiui, gydymo alternatyvas didino jie nenori dėti daug moterų pasitenkinimą jų pastangų atlikdami gydymo kokybe (Burton et sudėtingesnes in- al., 2015) formacijos užduotis (Hess et al., 2013) ar įgydami skaitmeninių technologijų gebėjimų (Hur, 2016). Senjorų paieškos ypatybes internete tyrinėję Wu ir Li (2016) pastebėjo, kad tyrimo dalyviai buvo linkę naudotis žinomomis paieškos sistemomis ir interneto svetainėmis, vengė tikslinti paieškos užklausas ar skirti daugiau laiko paieškos rezultatų peržiūrai.

Nepaisant nedidelio įsitraukimo į informacijos ieškos veiklą, senjorai savo gebėjimus ir patirtį ieškant informacijos vertina labai pozityviai. PavyzPatikimiausiais informacijos šaltiniais tapo vaikai, kurie atliko svarbų vaidmenį tėvams priimant sprendimą emigruoti ir formuojant tam tikrus persikraustymo lūkesčius. Tėvai jautė, kad gali pasikliauti savo vaikais, ir neketino tikrinti jų nuomonės (Caidi et al., 2019)

INFORMACIJOS APDOROJIMAS IR NAUDOJIMAS

Orientacija į emocinį pasitenkinimą dabartyje lemia tai, kad senjorai vengia priimti sprendimus patys ir perleidžia šitą užduotį kitiems žmonėms – vaikams ir kitiems šeimos nariams arba globėjams, sveikatos priežiūros specialistams ar draugams (Asla ir Williamson, 2015; Caidi et al., 2020; Lifford et al., 2015; Goodall et al., 2014). Toks apsisprendimas siejasi su neigiamos emocinės patirties vengimu.

Apskritai bendravimas su kitais žmonėmis atlieka svarbų vaidmenį senjorams priimant sprendimus. Tokiam informacijos apdorojimo būdui teikiama pirmenybė prieš skaitmeninės ar spausdintinės informacijos skaitymą. Pavyzdžiui, nerimo kamuojami karo veteranai dažniausiai ieškojo sprendimų aptardami savo būklę su draugais ir gydytojais (Zapata et al., 2018), krūties vėžiu

Nors užklausos tikslinimas yra įprasta interneto paieškos strategija, vyresnio amžiaus žmonės nenorėjo tikslinti užklausų, nes tam reikia pažangesnių ieškos gebėjimų ir energijos (Wu ir Li, 2016)

sergančios vyresnio amžiaus moterys, priimdamos amžiaus suaugusieji nenori būti vertinami sprendimą dėl tolesnio gydymo, pirmenybę teikė kaip neįgalūs ar sergantys (Pálsdóttir, 2012), pokalbiui su gydytojais ar slaugėmis (Lifford et al., jie neasocijuoja savęs su ligomis ar negaliomis 2015; Burton et al., 2015). Priimantiems sprendi- (Wu et al., 2015). mus ir naudojantiems informaciją senjorams labai Priimdami sprendimus, senjorai pirmenybę svarbi emocinė parama ir rūpestingas bendravi- teikia savo turimoms žinioms ir pasikliauja mas. Lifford su kitais autoriais (2015) pastebėjo, įgyta patirtimi. Toks elgesys gali turėti neigiakad dėmesingi pokalbiai apie tolesnį gydymą mą ir teigiamą poveikį. Pavyzdžiui, kai kurie vėžiu sergančioms senjorėms teikė ne tik reikiamą senjorai derino tradicinius ir šiuolaikine mediinformaciją, bet ir emocinę paramą. Preston ir Mo- cina nepagrįstus gydymo būdus su gydytojų ore’as (2019) nustatė, kad, naudojantis pagalbos paskirtais vaistais (Chang et al., 2014). Kai kulinijos paslaugomis, senjorams buvo svarbu jausti, riais atvejais turimos žinios padėjo pasiruošti kad jie kažkam rūpi. stichinėms nelaimėms ir įveikti sunkumus. Bendraudami su kitais žmonėmis, senjorai pašnekovų teikiamos informacijos patikimumą vertina emociškai. Pavyzdžiui, Naudojimasis savo patirtimi mažina neapibrėžtumą ir padeda atsirinkti informaciją. Jis taip pat rodo, kad vyresnio amžiaus žmonės yra vertingi Pavyzdžiui, Pang su kitais autoriais (2020) atskleidė, kad ilgametė patirtis padėjo vietos gyventojams suprasti, jog artėja stichinė nelaimė, ir jai pasiruošti. tirdami vyresnio am- informacijos apie stichines žiaus kinų imigrantus, nelaimes ir išminties šalmokslininkai nustatė, tiniai (Pang, Karanasios, kad pastarieji iš to pa- Anwar, 2020) ties regiono kilusius žmones vertino kaip „patikimus“, „draugiškus“ ir „objektyvius“ (Caidi et al., 2020). Vyresnio amžiaus imigrantai taip pat nebuvo linkę kvestionuoti ar tikrinti vaikų teikiamos informacijos (Du et al., 2019). Kiti tyrimai taip pat rodo emocinio reguliavimo tikslų poveikį informacijos vertinimui. Dažnai šaltinio patikimumas senjorų siejamas su atpažįstamumu, autoritetu ir malonia patirtimi (Damodaran et al., 2014; Zhao, 2019). Pavyzdžiui, Klein su kitais autoriais (2014) nustatė, kad senjorai pageidavo su sveikata ir vaistais susijusius klausimus aptarinėti su bendraamžiais lektoriais. Nors pastarieji nebuvo sveikatos specialistai, jie buvo traktuojami patikimais informacijos šaltiniais, nes turėjo panašių interesų ir problemų, su jais kalbantis jaustasi saugiau. Senjorų siekis apsi-

Vyresnio amžiaus suriboti teigiama patiraugusieji jiems pritaikytus timi ir išvengti neigiainformacinių komunikacimų emocijų turi didenių technologijų gaminius lę įtaką informacijos (vadinamąsias gerontonaudojimui. Nors sentechnologijas) vertino kaip jorai puikiai suprannaudingus. Tik nedaugelis ta pakitimų dėl ligų, manė, kad jiems tokių technegalios ir sveikatos nologijų reikia. Jų nuomone, tokių technologijų vartotojai turėtų būti labai seni kognityvinių ar fizinių negalių turintys žmonės arba kenčiantys nuo vienabūklės riziką, jie stengiasi sutelkti dėmesį į informacijos naudojimą tam, kad kuo ilgiau išliktų nepriklausomi tvės arba izoliacijos (Wu et (Harrod, 2011) arba al., 2015) jaustųsi ramūs (Liu et al., 2014). Vyresnio

PRAVARČIOS BIBLIOTEKŲ DARBUI IŠVADOS

Socioemocinės atrankos teorija leidžia pažvelgti į senėjimą kaip į įvairių socialinių ir psichologinių pokyčių kupiną gyvenimo etapą. Ji atskleidžia, kad šiame etape keičiasi žmonių gyvenimo prioritetai. Ši teorija grindžiama ne objektyvaus amžiaus, bet subjektyviai suvokiamo ateityje likusio gyvenimo laiko. Todėl ji nediskriminuoja vyresnio amžiaus žmonių ir skatina pažvelgti į juos kaip į labai įvairialypę socialinę grupę. Juk gyvenime likusio laiko suvokimas yra subjektyvus. Todėl teorija gali būti taikoma tiriant ne tik senjorus, bet, pavyzdžiui, lėtinėmis ligomis sergančius jaunus žmones.

Senjorų informacinės elgsenos tyrimų analizė pateikė svarbių įžvalgų, kurios gali būti pritaikytos praktiniame bibliotekų darbe. Itin reikšmingas atradimas – emocinės dimensijos svarba senjorams įsitraukiant į informacijos veiklą, ieškant, vertinant ir naudojantis informacija.

Senjorų orientavimasis į teigiamas emocines patirtis gali būti pritaikomas tinkamai modeliuojant bibliotekų paslaugas ir programas. Pavyzdžiui, organizuojant sveikatos informacinio raštingumo mokymus, svarbu pabrėžti teigiamus ir senjorams reikšmingus pokyčius (pvz., sveika gyvensena, asmeninė ir šeimos gerovė). Komunikacijoje svarbu vengti neigiamų aspektų (pvz., akcentuoti sveikatos grėsmes, negalią ir pan.), kad tai neatgrasintų senjorų. Senjorus konsultuojantiems bibliotekininkams taip pat svarbu suprasti jų polinkį informaciją vertinti emociškai, dažnai nesiremiant objektyviais vertinimo kriterijais. Tai leistų išvengti klaidingų išvadų ir padėtų vyresnio amžiaus žmonėms tinkamai priimti sprendimus.

ASLA, T. M.; WILLIAMSON, K. (2015). Unexplored territory: information behaviour in the fourth age. In Proceedings of ISIC, the Information Behaviour Conference, Leeds, 2-5 September, 2014: Part 2, (paper isic32) [interaktyvus], [žiūrėta 2021 m. sausio 15 d.]. Prieiga per internetą: http://InformationR.net/ ir/20-1/isic2/isic32.html

BLOCH, N.; BRUCE, B. C. (2011). Older adults and the new public sphere. In Proceedings of the 2011 iConference [interaktyvus]. Seattle, Washington [žiūrėta 2021 m. sausio 15 d.]. Prieiga per internetą: https://dl.acm.org/doi/pdf/10.1145/1940761.1940762?casa_token=ij_fp_6TOEoAAAAA%3A0_cV7_9PLS61Qa50Om6sWmw_0u-3lhrknooWA9cxMalqzSU3fdGiBjWqmn23cSTZqVd1y-awJcqZJA

BOONCHUAY, K. (2017). Day-to-day information needs and use of the elderly in Songkhla province, Thailand. In Chiew, K. T. et al. (Eds.). PGRES 2017, Kuala Lumpur, Eastin Hotel, July 18, 2017 [interaktyvus], [žiūrėta 2021 m. sausio 15 d.]. Prieiga per internetą: http://intra.fsktm.um.edu.my/~aini/sistem/pgres2017/Lampiran/ DC/007_Kongkidakorn_31_7_fullPaper.pdf

BURTON, M. et al. (2015). The information and decision support needs of older women (> 75 yrs) facing treatment choices for breast cancer: a qualitative study. Psycho‐Oncology, vol. 24, no. 8, pp. 878–884. https://doi.org/10.1002/pon.3735

CAIDI, N.; DU, J. T.; LI, L.; SHEN, J. M.; SUN, Q. (2020). Immigrating after 60: Information experiences of older Chinese migrants to Australia and Canada. Information Processing & Management, vol. 57, no. 3, 102111. https://doi.org/10.1016/j.ipm.2019.102111

CARSTENSEN, L. L.; ISAACOWITZ, D. M.; CHARLES, S. T. (1999). Taking time seriously: A theory of socioemotional selectivity. American Psychologist, vol. 54, no. 3, pp. 165–81. https://doi. org/10.1037/0003-066X.54.3.165

CHANG, L.; BASNYAT, I.; TEO, D. (2014). Seeking and processing information for health decisions among elderly Chinese Singaporean women. Journal of Women & Aging, vol. 26, no. 3, pp. 257–279. https://doi.org/10.1080/08952841.2014.888881

CHOI, W. (2019) Older adults’ health information behavior in everyday life settings. Library & Information Science Research, vol. 41, no. 4, 100983. https://doi.org/10.1016/j.lisr.2019.100983

COLOMBO, F.; AROLDI, P.; CARLO, S. (2014). “Stay tuned”: the role of ICTs in elderly life. In Riva, G., Marsan, P. A., & Grassi, C. (Eds.). Active ageing and healthy living: A human centered approach in research and innovation as source of quality of life, vol. 203, pp. 145–156. IOS press. https://doi.org/10.3233/978-1-61499-425-1-145

COTTEN, S. R.; ANDERSON, W. A.; MCCULLOUGH, B. M. (2013). Impact of internet use on loneliness and contact with others among older adults: cross-sectional analysis. Journal of Medical Internet Research, vol. 15, no. 2, e39. https://doi.org/10.2196/jmir.2306

DAMODARAN, L.; OLPHERT, C. W.; SANDHU, J. (2014). Falling off the bandwagon? Exploring the challenges to sustained digital engagement by older people. Gerontology, vol. 60, no. 2, pp. 163–173. https://doi.org/10.1159/000357431

DU, J. T.; TAN, Y.; XU, F. (2019). The information context of elderly Chinese immigrants in South Australia: a preliminary investigation. In Proceedings of ISIC, The Information Behaviour Conference, Krakow, Poland, 9-11 October: Part 2. Information Research, 24(1) [interaktyvus], [žiūrėta 2021 m. sausio 15 d.]. Prieiga per internetą: http://InformationR.net/ir/24-1/isic2018/isic1820.html

ENWALD, H.; KANGAS, M.; KERÄNEN, N.; IMMONEN, M.; SIMILÄ, H.; JÄMSÄ, T.; KORPELAINEN, R. (2017). Health information behaviour, attitudes towards health information and motivating factors for encouraging physical activity among older people: differences by sex and age. Information Research [interaktyvus], vol. 22, no. 1, isic1623 [žiūrėta 2021 m. sausio 15 d.]. Prieiga per internetą: www.informationr.net/ir/22-1/isic/isic1623.html

GOODALL, K. T.; NEWMAN, L. A.; WARD, P. R. (2014). Improving access to health information for older migrants by using grounded theory and social network analysis to understand their information behaviour and digital technology use. European Journal of Cancer Care, vol. 23, no. 6, pp. 728–738. https://doi. org/10.1111/ecc.12241

HARROD, M. (2011). “I have to keep going”: why some older adults are using the Internet for health information. Ageing International, vol. 36, no. 2, pp. 283–294. https://doi.org/10.1007/ s12126-010-9090-z

HESS, T. M.; QUEEN, T. L.; ENNIS, G. E. (2013). Age and selfrelevance effects on information search during decision making. Journals of Gerontology Series B: Psychological Sciences and Social Sciences, vol. 68, no. 5, pp. 703–711. https://doi.org/10.1093/ geronb/gbs108

HUR, M. H. (2016). Empowering the elderly population through ICT-based activities. Information Technology & People, vol. 29, no. 2, pp. 318–333. https://doi.org/10.1108/ITP-03-2015-0052

KIM, S.; CHOI, H. (2014). Still hungry for information: Information seeking behavior of senior citizens in South Korea: Conference poster. In iConference 2014 Proceedings [interaktyvus], Berlin, pp. 889–894 [žiūrėta 2021 m. sausio 15 d.]. Prieiga per internetą: www.ideals.illinois.edu/bitstream/handle/2142/47337/300_ ready.pdf?sequence=2&isAllowed=y

KLEIN, L. A. et al. (2014). An explanatory model of peer education within a complex medicine information exchange setting. Social Science & Medicine, vol. 111, pp. 101–109. https://doi. org/10.1016/j.socscimed.2014.04.009

LIFFORD, K. J. et al. (2015). Understanding older women’s decision making and coping in the context of breast cancer treatment. BMC Medical Informatics and Decision Making, vol. 15, no. 1, article number 45. https://doi.org/10.1186/s12911-015-0167-1

LIU, Z.; BEAVER, K.; SPEED, S. (2014). Being healthy: a grounded theory study of help seeking behaviour among Chinese elders living in the UK. International Journal of Qualitative Studies on Health and Well-being, vol. 9, no. 1, article 24820. https://doi. org/10.3402/qhw.v9.24820

LÖCKENHOFF, C. E.; CARSTENSEN, L. L. (2004). Socioemotional selectivity theory, aging, and health: the increasingly delicate balance between regulating emotions and making tough choices. Journal of Personality, vol. 72, no. 6, pp. 1395–1424. https://doi. org/10.1111/j.1467-6494.2004.00301.x

MEDLOCK, S. et al. (2013). The consequences of seniors seeking health information using the internet and other sources. Studies in Health Technology and Informatics, vol. 192, pp. 457–460. https:// doi.org/10.3233/978-1-61499-289-9-457

PAIMRE, M. (2019) Do elderly people enjoy the fruits of Estonia’s e-health system? In Proceedings of the 5th International Conference on Information and Communication Technologies for Ageing Well and e-Health (ICT4AWE 2019) [interaktyvus], [žiūrėta 2021 m. sausio 15 d.]. Prieiga per internetą: https:// pdfs.semanticscholar.org/7210/fecf32caccf649beae269cfb3ec0d5f0b14c.pdf

PÁLSDÓTTIR, Á. (2012). Elderly peoples’ information behaviour: accepting support from relatives. Libri, vol. 62, no. 2, pp. 135–144. https://doi.org/10.1515/libri-2012-0010

PÁLSDÓTTIR, Á. (2011). Opportunistic discovery of information by elderly Icelanders and their relatives. Information Research, vol. 16, no. 3, paper 485 [interaktyvus], [žiūrėta 2021 m. sausio 15 d.]. Prieiga per internetą: www.informationr.net/ir/16-3/ paper485.html

PANG, N.; KARANASIOS, S.; ANWAR, M. (2020). Exploring the information worlds of older persons during disasters. Journal of the Association for Information Science and Technology, vol. 71, no. 6, pp. 619–631. https://doi.org/10.1002/asi.24294

PRESTON, C.; MOORE, S. (2019). Ringing the changes: the role of telephone communication in a helpline and befriending service targeting loneliness in older people. Ageing & Society, vol. 39, no. 7, pp. 1528–1551. https://doi.org/10.1017/ S0144686X18000120

SHENG, X.; SIMPSON, P. M. (2015). Health care information seeking and seniors: determinants of Internet use. Health Marketing Quarterly, vol. 32, no. 1, pp. 96–112. https://doi.org/10.2196/ jmir.3749

WILSON, T. D. (1997). Information behaviour: an interdisciplinary perspective. Information Processing & Management, 1997, vol. 33, no. 4, pp. 551–572. https://doi.org/10.1016/ S0306-4573(97)00028-9

WU, Y. H et al. (2015). Bridging the digital divide in older adults: a study from an initiative to inform older adults about new technologies. Clinical Interventions in Aging, vol. 10, pp. 193–201. https://doi.org/10.2147/CIA.S72399

WU, D.; LI, Y. (2016). Online health information seeking behaviors among Chinese elderly. Library & Information Science Research, vol. 38, no. 3, pp. 272–279. https://doi.org/10.1016/j. lisr.2016.08.011

ZAPATA, A. M. L. et al. (2018). Information-seeking about anxiety and perceptions about technology to teach coping skills in older veterans. Clinical Gerontologist, vol. 41, no. 4, pp. 346–356. https://doi.org/10.1080/07317115.2017.1359716

ZHAO, D. (2019). Exploring older adults’ health information seeking behavior: Evidence from urban China. In Blake, C. & Brown, C. (Eds.). Proceedings of the Association for Information Science and Technology, vol. 56, issue 1, pp. 847–848. https://doi. org/10.1002/pra2.203

PENKIOLIKMEČIŲ SKAITYMO GEBĖJIMAI:

tendencijos panašios, rezultatai skirtingi

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO; angl. Organisation for Economic Co-operation and Development) Tarptautinio mokinių vertinimo programa (Programme for International Student Assessment, PISA) tyrimais bando palyginti įvairių mokinių grupių įvairiose šalyse rezultatus – ar nė viena grupė nėra edukacinėje atskirtyje, ar visi mokiniai turi vienodas ugdymo(si) galimybes. Lietuva EBPO kas treji metai vykdomuose PISA tyrimuose dalyvauja nuo 2006-ųjų. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Nacionalinės švietimo agentūros užsakymu dr. Algirdas Zabulionis parengė 2018 m. atlikto tarptautinio PISA tyrimo Lietuvos ir kaimyninių šalių duomenų tikslinę analizę1 , kurioje apžvelgiami Lietuvos penkiolikmečių pasiekimai, atliekant PISA tyrimo užduotis. Tyrimu nustatyti mokinių pasiekimai trijose srityse: skaitymo gebėjimų, matematinio raštingumo ir gamtamokslinio raštingumo. Žurnalo „Tarp knygų“ skaitytojams išgryninome svarbiausius su skaitymo gebėjimais susijusius duomenis ir išvadas.

Lietuvos mokinių 2006–2018 m. skaitymo gebėjimų rezultatai visais tyrimo etapais yra labai panašūs – aiškaus „kilimo“ visame laiko intervale tikrai nėra. O vienų ar kitų metų nežymų pokytį galima paaiškinti testavimo metodo pokyčiu (nuo „popierinio“ testavimo metodo, taikyto 2006–2012 m., 2015-aisiais pereita prie kompiuterinio) ar kitais niuansais. Tačiau, palyginus Lietuvos ir jos kaimyninių šalių – Latvijos, Estijos ir Lenkijos – rezultatus, matyti, kad Lietuvos mokinių skaitymo gebėjimai yra gerokai prastesni nei Estijos ir Lenkijos ir šiek tiek menkesni už Latvijos.

Pagrindiniai Lietuvos (žemiausi rodikliai iš kaimyninių šalių) ir Estijos (aukščiausi) nacionalinių švietimo sistemų kokybinių pasiekimų skirtumai yra šie: Estijos kaimo mokyklose mokinių, nepasiekusių PISA skaitymo gebėjimų minimalaus raštingumo lygio, dalis (13 proc.) yra mažesnė negu tokių mokinių dalis Lietuvos didžiuosiuose miestuose (15 proc.). Bendrame visų šalių fone ypač išsiskiria Lietuvos kaimo mokyklų mokinių rodikliai – net 42 proc. jų nepasiekia minimalaus PISA skaitymo gebėjimų lygio.

Kita skaitymo pasiekimų skalės pusė – itin aukšti skaitymo gebėjimai. Rezultatas kaimyninėse šalyse vėl panašus – labiausiai skiriasi Lietuva ir Estija: Estijos kaimo mokyklose šį lygį pasiekusių mokinių

1 Tarptautinio švietimo tyrimo OECD PISA Lietuvos ir kaimyninių šalių duomenų tikslinė antrinė analizė [elektroninis išteklius] /

Algirdas Zabulionis (1954–2020). Vilnius: [Nacionalinė švietimo agentūra], 2020. Prieiga per internetą: http://eia.libis.lt/show. php?item=tarptautinio_svietim

dalis (13 proc.) didesnė negu Lietuvos didžiuosiuose miestuose (8 proc.). Lenkijos duomenys puikūs, Latvijos – panašūs kaip Lietuvos.

Žinoma, tokias lyginamąsias statistikas, aiškinančias kitų šalių pasiekimus, reikia interpretuoti atsargiai, nes yra nemažai svarbių kintamųjų, kurie gali turėti įtakos renkant duomenis (pavyzdžiui, tiriamoji grupė – penkiolikmečiai, tačiau jie, priklausomai nuo įvairių aplinkybių, gali mokytis ne tik devintoje, bet ir aštuntoje ar dešimtoje klasėje). Ypač atsargiai vertinti reikėtų tuo atveju, jeigu tie tyrimų rezultatai bus naudojami šalies nacionalinei švietimo politikai pagrįsti.

DVIKALBYSTĖS ĮTAKA

540

520

500

480

460

518 519

LENKIJA

508

ESTIJA

501

479

LATVIJA LIETUVA

470 501

500

484

468 516

489

477 506

488

472

2006 2009 2012 2015 2018

Lietuvos mokinių PISA-2018 skaitymo pasiekimai pagal mokyklos mokomąją ir užduoties kalbas

Tyrimo PISA-2018 duomenų ana- MOKYKLOS KALBA TESTO KALBA lizė rodo, kad apie 88 proc. Lietuvos penkiolikmečių mokinių namuose 500 479 478 478 465 437 dažniausiai kalba lietuvių kalba, 7,8 proc. – rusų, 3,4 proc. – lenkų, 400 415 415 apie 1 proc. – kitomis kalbomis. Tyrimo testavimas vyko kompiuteriniu 300 būdu. Prieš atlikdami testą, mokiniai galėjo rinktis, kokia kalba iš minėtų 200 trijų jį nori atlikti. Rezultatai gana įdomūs: namuose lietuviškai kalban- 100 tys mokiniai rinkosi lietuvių kalbą (99,9 proc.), apie 70 proc. kalbančiųjų 0 lenkiškai – lenkų kalbą (apie 27 proc. Lietuvių Lenkų Rusų Kelios rinkosi lietuvių kalbą), apie 50 proc. kalbančiųjų rusiškai – rusų kalbą (apie 41 proc. rinkosi lietuvių kalbą). Tai rodo, kad dalis mokyklų rusų mokomąja kalba yra miestuose (pagal šalies mokinių gyvena dvikalbėje aplinkoje. Svarbu PISA tyrimo klasifikaciją – vietovėse, kuriose yra pažymėti, kad PISA testą (nesvarbu kurį – skaitymo, daugiau negu 15 000 gyventojų), o mokyklų lenkų matematikos ar gamtos) atlikusių mokinių, kurių mokomąja kalba apie 40 proc. mokinių mokosi kaimo testavimo ir „namų“ kalbos nesutapo, rezultatai yra vietovėse (mažiau nei 3000 gyventojų). žemesni. Taigi galima daryti išvadą, kad dvikalbystės Dvikalbės mokinių grupės rezultatai visais PISA veiksnys turėjo įtakos jų pasiekimams. tyrimo metais (2006–2018 m.) buvo žemesni negu

Geriausiai PISA testus atliko mokiniai, lankantys vienakalbės grupės ir nematyti tendencijos, kad šis mokyklas lietuvių mokomąja kalba. Rusų mokyklų tarpgrupinis mokinių pasiekimų skirtumas, bėgant mokinių rezultatai statistiškai nesiskiria nuo lietuvių, metams, mažėtų. Šis dvikalbystės veiksnio neigiamas o lenkų ir daugiakalbių mokyklų mokinių pasiekimai poveikis panašus visose šalyse – tiek Lietuvoje, tiek prastesni. Kalbinis mokyklos veiksnys daro didžiausią Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Tačiau aiškinti šį skirįtaką skaitymo gebėjimų testo rezultatams, tačiau rei- tumą vien tik kalbos veiksniu nėra teisinga – šios dvi kia pabrėžti, kad mokinys galėjo pasirinkti atlikti PISA grupės skiriasi ir mokinių ekonomine, socialine bei testo užduotį norima kalba, todėl žemesni vienos ar kultūrine aplinka, t. y. gerokai bendresniais požymiais. kitos kalbinės grupės mokinių rezultatai negali būti Svarbu paminėti, kad tai, jog atlikdami testą paaiškinami vien kalbos veiksniu. mokiniai ne visada rinkosi tą kalbą, kuria mokosi

Vienas kitų veiksnių – kuriose vietovėse yra dau- mokykloje, rodo, jog Lietuvos švietimo sistemoje jau guma vienos ar kitos grupės mokyklų, t. y. kaimo ir nelieka trijų izoliuotų kalbinių salų – lietuvių, lenkų miesto veiksnys. Lietuvoje šis veiksnys labai akivaiz- ir rusų. Skaitmeninis mokymas(is) gali dar labiau padus – kaimo vietovėse lenkiškų mokyklų santykinai spartinti ribų tarp trijų Lietuvos mokyklose vartojamų yra gerokai daugiau negu rusiškų: absoliuti dauguma kalbų nykimą.

Lietuvos kaimo ir miesto mokyklų mokinių PISA nežymiai kylantys. Skirtumas skaitymo gebėjimų rezultatų kaita 2006–2018 m. tarp didžiųjų miestų ir miestų mokyklų mokinių rezultatų pirKAIMAS MIESTELIS MIESTAS DIDMIESTIS maisiais ciklais buvęs nežymus, bet 2015–2018 m. padidėjo. 2018 m. miestų ir miestelių mokyklų rezultatai, iki tol buvę gana skirtingi, tapo labai panašūs. Lyginant Lietuvos ir kaimyninių šalių mokinių pasiekimus, aiški jau minėta tendencija: Latvijos ir Lietuvos mokinių rezultatai yra palyginti panašūs, Estijos ir Lenkijos rezultatai aukštesni. 2018 m. tyrimo rezultatai tik 2006 2009 2012 2015 2018 patvirtina, kad atskirtis tarp miesto ir kaimo mokyklų mokinių

Lietuvos kaimo ir miesto ekonominio, socialinio ir kultūrinio statuso pasiekimų vis didėja. Lietuvos veiksnių įtakos mokinių PISA-2018 rezultatams palyginimas švietimo sistemai, atrodo, kyla daugiausia problemų užtikrinant 540 lygias ugdymo(si) galimybes 520 visiems mokiniams – ir kaimo, ir miesto mokyklų. 500 Išanalizavus PISA tyrimo visų 12 metų rezultatus, akivaizdu, kad 480 Lietuvoje vis labiau skiriasi kaimo ir miesto ekonominė, socialinė ir 460 kultūrinė šeimos aplinka, kaimo mokinių ekonominė, socialinė ir 440 kultūrinė atskirtis vis didėja. Antra vertus, ekonominiai, socialiniai ir 420 kultūriniai šeimų skirtumai yra Kaimas Miestelis Miestas Didmiestis gerokai platesnė problema, švietimo institucijų galimybės šioje APLINKOS IR VIETOVĖS ĮTAKA PASIEKIMAMS srityje yra labai ribotos. Kaimo ir Mokinių pasiekimai priklauso ne tik nuo mokyklos miesto mokyklų mokinių akademinių pasiekimų skir(kaimo ar miesto), bet ir nuo jų šeimos ekonominės, tumus daugiausia lemia tose mokyklose suteikiama socialinės ir kultūrinės aplinkos. ugdymo kokybė – tai jau tiesioginė Švietimo, mokslo Yra daug metodikų, pagal kurias vietovei pri- ir sporto ministerijos ir savivaldybių veiklos sritis. skiriamas kaimo ar miesto statusas. PISA tyrimo Su šia kaimo ir miesto ekonomine, socialine ir metodikoje remtasi gyventojų skaičiumi: kaimas kultūrine atskirties problema daugiau ar mažiau arba kaimo vietovė – mažiau negu 3000 gyventojų, susiduria visos Lietuvos kaimyninės šalys. Palyginus miestelis – 3000–15 000 gyventojų, miestas – 15 000– Lietuvos ir Estijos (tarp jų didžiausias skirtumas) 100 000 gyventojų, didmiestis – 100 000–1 milijonas tyrimo duomenis, galima daryti išvadą, kad Estijos gyventojų. Tiesa, Lietuvos atveju tokia klasifikacija švietimo sistema sugebėjo iš dalies išspręsti lygių nėra teisinga – pavyzdžiui, formaliai pritaikius šį galimybių kaimo ir miesto mokyklų mokiniams grupavimą, Birštonas tampa kaimu, nelabai aiški problemas – panašaus ekonominio, socialinio ir Panevėžio mokyklų klasifikacija ir pan. Tačiau prie kultūrinio statuso mokinių PISA testų rezultatai tokio skirstymo metodo tenka prisitaikyti, jei norime nepriklauso nuo mokyklos vietovės. Lietuvos mokipalyginti Lietuvos ir kitų šalių padėtį. niai, deja, yra smarkiai veikiami abiejų veiksnių – ir Palyginus Lietuvos penkiolikmečių skaitymo kaimo bei miesto, ir ekonominės, socialinės bei gebėjimus pagal šį aspektą, matyti, kad kaimo kultūrinės aplinkos. mokyklų mokinių rezultatai visose srityse visais metais (2006–2018 m.) buvo žemiausi ir nekilo. Parengta pagal A. Zabulionio „Tarptautinio švietimo Didžiųjų miestų mokyklų mokinių rezultatai visais tyrimo OECD PISA Lietuvos ir kaimyninių šalių duomenų tyrimo metais buvo stabiliai aukšti, galima teigti – tikslinę antrinę analizę“