NAUJI LEIDINIAI

LIETUVOS KONSTITUCIJOS –

VIENAME LEIDINYJE

Šarūnas Šimkevičius

Nuotr. iš Šarūno Šimkevičiaus archyvo

2020 m. rudenį Kęstutis Tamulevičius pristatė knygą „Lietuvos valstybės konstitucijos (su okupacijos periodu) 1918–1992 m.“* – čia vienoje vietoje pateikiamos visos, pradedant nuo atkurtos nepriklausomos valstybės ir baigiant šių dienų, Lietuvos konstitucijos ir kai kurie su šiuo dokumentu susiję įstatymai. Knygos atsiradimas, ko gero, neatsiejamas nuo originalaus leidinio sudarytojo pomėgio kolekcionuoti konstitucijas. Kai pasiūliau autoriui, kad reikėtų spaudoje parašyti apie šią knygą, mano minčiai jis pritarė ne iš karto – nemėgsta reklamuoti savo darbų ir kolekcijų. Teko pažadėti, kad straipsnis nebus tradicinė recenzija...

Su ekonomistu K. Tamulevičiumi man patinka diskutuoti įvairiomis temomis. Kai paklausiau, kodėl knygai nepasirinko artimesnės turimai specialybei temos, Kęstutis atsakė, kad jam užtenka diskusijų su savo studentais, o knygą norėjosi išleisti apie konstitucijas, kurios yra jo kolekcionavimo objektas. Beje, leidinio pristatymą Alytaus kraštotyros muziejuje lydėjo ir paroda iš knygos sudarytojo kolekcijos. Joje eksponuotos Lietuvos, taip pat ir kitų valstybių – Sovietų Sąjungos, Rusijos Federacijos, Baltarusijos, Lenkijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir kitų – konstitucijos.

Knygoje pateikiamos Lietuvos konstitucijos nuo atkurtos valstybės paskelbimo iki šių dienų. Per laikotarpį nuo 1918 iki 1992 m. Lietuvoje veikė 4 nuolatinės, 2 laikinosios, 2 okupacijos periodo konstitucijos ir laikinosios konstitucijos pamatiniai dėsniai. 1918 m. lapkričio 2 d. Valstybės Taryba priėmė, o „Lietuvos aidas“ lapkričio 13 d. paskelbė Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos pamatinius dėsnius, kurie turėjo galioti, iki bus nuspręsta dėl Lietuvos valdymo formos ir nuolatinės konstitucijos. Šiame dokumente buvo 29 straipsniai. 1919 m. sausio 24 d. Valstybės Taryba laikinąjį įstatymą papildė 30-uoju straipsniu.

1920 m. birželio 2 d. Steigiamasis Seimas priėmė antrą Laikinąją Lietuvos Valstybės Konstituciją. Vėliau Lietuva turėjo tris nuolatines Lietuvos Valstybės Konstitucijas: 1922, 1928 ir 1938 metų. Knygoje skaitytojai ras ir sovietinio laikotarpio – 1940 ir 1978 m. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Konstitucijas. Po nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais buvo priimtas Lietuvos Respublikos laikinasis pagrindinis įstatymas. Šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos Konstitucija priimta 1992 metais.

Knygos sudarytojas suteikia galimybę susipažinti su Lietuvos valstybės atkūrimo dokumentų faksimilėmis. Knyga gražiai išleista, kiekvienas puslapis turi rėmelį su tautiniais ornamentais, viršuje ornamentus užbaigia du vyčiai. K. Tamulevičius prisipažino, kad svajota ir apie kitokį įrišimą, žalvario spyneles. Antrame knygos puslapyje yra padėka 33 Alytaus kolekcininkams. Kai kas galėtų pagalvoti, kad tai – padėka rėmėjams. Ne, knygos sumanytojas nerinko pinigų, leidinyje paminėti asmenys padėjo informacija ar eksponatais. Knygą jis parengė ir išleido savo lėšomis.

K. Tamulevičiaus teigimu, tokio pobūdžio leidinio dar niekas nėra išleidęs. Kai paminėjau 1989 m. leidinį „Lietuvos valstybės konstitucijos“ (sudarytojas Kazimieras Valančius), kuriame, be tarpukario laikotarpio konstitucijų, įdėta ir sovietinių konstitucijų, jis pripažino, kad ir tame leidinyje yra ne viskas, nes

kažkodėl mūsų specialistai ignoruoja dalį Lietuvos teritorijoje veikusių konstitucijų. Neginčytina, kad Lietuva buvo okupuota, o okupacijų periodu juk buvo kažkokia konstitucija. Todėl ir tie dokumentai turėtų būti tokio pobūdžio leidiniuose, bent jau pažinimo tikslais.

Pasak Kęstučio, ir 1990 m. laikinasis įstatymas nėra labai dažnai minimas. 1990-aisiais atkūrus nepriklausomybę, labai trumpai galiojo 1938 m. konstitucija, kol buvo priimtas Lietuvos Respublikos laikinasis pagrindinis įstatymas. 1919 m. įstatymą kai kurie specialistai irgi laiko atskira konstitucija, bet, knygos sudarytojo teigimu, tai – tik papildinys.

Šis K. Tamulevičiaus projektas jam greičiau buvo ne darbas, bet malonumas, tai – visas procesas, kaip gauna, maino, ieško, perka... Pavyzdžiui, sužinojo, kad vienas kolekcininkas turi jam reikalingą knygą. Tada du mėnesius įkalbinėjo, kad pasimainytų su juo. Beveik visas Lietuvos konstitucijas Kęstutis jau surinko. Kol kas neturi ankstyviausiųjų, kurios buvo paskelbtos tik „Laikinosiose vyriausybės žiniose“.

Jei reikėtų leisti antrą knygos leidimą, K. Tamulevičius gal pridėtų 1791 m. gegužės 3 d. konstituciją. Bet tuomet reikėtų dėti ir Rusijos imperijos įstatymų sąvadus, gal ir apie dar senesnius įstatymus pagalvoti. Tokia knyga, autoriaus nuomone, jau būtų per plati. Vos tik išleidęs knygą, K. Tamulevičius jau planuoja naujus leidinius, bet visų jo ateities planų dar neišduosiu.

TARPUKARIO KONSTITUCIJOS

LAIKINOSIOS KONSTITUCIJOS PAMATINIAI DĖSNIAI • 1918 m. lapkričio 2 d. Valstybės Taryba priėmė Laikinosios Konstitucijos pamatinius dėsnius. • Turėjo galioti, iki bus nuspręsta dėl Lietuvos valdymo formos. • Iki Pirmojo pasaulinio karo galioję teisės aktai palikti galioti tiek, kiek neprieštarauja priimtam dokumentui. • Panaikintos luomų privilegijos, paskelbta piliečių lygybė prieš įstatymus, nuosavybės neliečiamybė, žodžio, tikybos laisvė ir kita. • 1919 m. balandžio 4 d. Valstybės Taryba priėmė naują dokumentų redakciją. LAIKINOJI LIETUVOS VALSTYBĖS KONSTITUCIJA • 1920 m. birželio 2 d. Steigiamasis Seimas priėmė Laikinąją K. Tamulevičiaus leidinio pristatymą Alytaus kraštotyros muziejuje lydėjo ir įvairių laikotarpių Lietuvos konstitucijų paroda iš knygos sudarytojo kolekcijos. Lietuvos Valstybės Konstituciją. • Lietuva paskelbta demokratine respublika. • Steigiamajam Seimui suteikta teisė leisti įstatymus, tvirtinti valstybės biudžetą ir prižiūrėti įstatymų vykdymą, vykdomoji valdžia pavesta Prezidentui, renkamam Steigiamojo Seimo, ir Ministrų Kabinetui, atsakingam Steigiamajam Seimui. • Reglamentavo asmens, turto neliečiamybės, tikybos, sąžinės, žodžio, susirinkimų laisvę. LIETUVOS VALSTYBĖS KONSTITUCIJA (1922) • 1922 m. rugpjūčio 1 d. Steigiamasis Seimas priėmė pirmąją nuolatinę Lietuvos Valstybės Konstituciją. • Įtvirtinta parlamentinė valstybės santvarka. • Seimas vienintelis turėjo teisę leisti įstatymus, tvirtinti valstybės biudžetą ir jo vykdymą, ratifikuoti svarbiausias tarptautines sutartis, spręsti karo ir taikos klausimus, prižiūrėti Vyriausybės veiklą. • Seimui absoliučia balsų dauguma suteikta teisė rinkti Prezidentą. • Vykdomoji valdžia pavesta Vyriausybei, t. y. Prezidentui ir Ministrų Kabinetui, privalančiam turėti Seimo pasitikėjimą. • Skelbiamas teismų savarankiškumo principas. • Įtvirtintos pamatinės žmogaus teisės, skelbiama valstybės garantuojama apsauga senatvėje, ligos, nedarbo atvejais. LIETUVOS VALSTYBĖS KONSTITUCIJA (1928) • 1928 m. gegužės 25 d. oficialiai paskelbta ir įsigaliojo Lietuvos Valstybės Konstitucija. • Nustatyta, kad ne vėliau kaip per 10 metų Konstitucija turės būti tikrinama referendumu. • Įtvirtinti autoritarinio valstybės valdymo pagrindai, valdžios sutelkimas Prezidento, kurį 7 metams renka specialių rinkikų kolegija – ypatingieji tautos atstovai, rankose. LIETUVOS KONSTITUCIJA (1938) • 1938 m. vasario 11 d. Seimas priėmė trečią nuolatinę Lietuvos Konstituciją. • Lietuvos Respublikos pavadinime neliko žodžio demokratinė. • Valstybės valdžią vykdo Prezidentas, Seimas, Vyriausybė ir Teismas. • Pabrėžiamas Prezidento savarankiškumas, jis atskirtas nuo Vyriausybės. Nustatyta Vyriausybės politinė atsakomybė Prezidentui. • Seimas galėjo tik svarstyti ir priimti įstatymų projektus, juos tvirtino Prezidentas. Šaltinis: „Visuotinė lietuvių enciklopedija"