KRONIKA / KONFERENCIJOS
TĘSIAMA MAŽVYDO SKAITYMŲ TRADICIJA 2021 m. gruodžio 1–3 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko tarptautinė konferencija „Theatrum libri: spauda, skaitymas ir sklaida ankstyvųjų Naujųjų laikų Europoje“, skirta pirmojo archyvo įkūrimo Lietuvos Respublikoje šimtmečiui. Šia konferencija tęsiami Mažvydo skaitymai, po ilgo laiko atgaivinti prieš dvejus metus – 2019 m. surengiant tarptautinį seminarą „Dokumentinio paveldo tyrimų ir sklaidos patirtys Europos bibliotekose“. Žodis theatrum (išvertus iš lotynų k. – teatras, darbo dirva, veikimo plotas, arena), ankstyvaisiais Naujaisiais laikais gana dažnai metaforiškai vartotas knygų pavadinimuose, paprastai reiškė neišsenkančių žinių kuria nors tema kaupimą, sisteminimą ir tvarkingą rūšiavimą. Tad konferencijoje į spausdintinę bei rankraštinę knygą žvelgta kaip į archyvinį fenomeną turinio ir formos atžvilgiu. Per tris dienas konferencijoje, vykusioje ir gyvai, ir nuotoliniu būdu, buvo perskaitytos trys plenarinės paskaitos ir 32 pranešimai. Įvairių mokslo sričių tyrėjai iš Lietuvos, Latvijos, Suomijos, Italijos, Prancūzijos, Portugalijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Čekijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Indijos dalijosi naujais tyrimais, jų metodais bei taikymo galimybėmis. Vien virtualiai konferenciją stebėjo daugiau nei 300 žmonių iš viso pasaulio. Pranešėjai iš Latvijos ir Suomijos pristatė skaitmeninės humanitarikos srities patirtis ir veiklas. Latvijos nacionalinės bibliotekos skait meninių tyrimų paslaugų kuratorė Anda Baklāne papasakojo apie Latvijos skaitmeninės humanitarikos tinklą ir įvairius kultūros paveldo institucijų įgyvendinamus projektus. Helsinkio universiteto docentas, kompiuterinės istorijos grupės Helsinkyje (COMHIS) vadovas Mikko Tolonenas kalbėjo apie bibliografinių duomenų naudojimą kompiuterinės istorijos (angl. computational history) tyrimuose, aptarė ateities tyrimų perspektyvas. Latvijos literatūros, tautosakos ir meno instituto tyrėja Sanita Reinsone dalijosi patirtimi apie bendruomenės į(si)traukimą į tyrimus, dalyvaujamojo skaitmeninio paveldo perspektyvas ir galimybes. Apie knygos koncepciją, įvairias jos funkcijas bei dinamiką sociokultūriniuose procesuose kalbėta šiose konferencijos sesijose: „Žinių teatras“, „Žinių cirkuliacija“, „Knygų spauda, prekyba ir vartojimas“, „Medicinos žinių sklaida“, „Knygos ir tapatybė“, „Cenzūra ir propaganda“, „Privačios bibliotekos“, „Knygos paratekstai“. Konferencijoje dalyvavo ir Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento tyrėjai: Retų knygų ir rankraščių skyriaus vyriausioji tyrėja dr. Milda Kvizikevičiūtė pristatė tyrimų duomenų atvėrimo svarbą tyrėjams bei institucijoms; departamento direktorė Jolanta Budriūnienė kalbėjo apie draudžiamos literatūros patekimo į Lietuvą ypatumus sovietiniu laikotarpiu; Judaikos tyrimų centro vadovė dr. Lara Lempertienė analizavo žydų erudito, bibliofilo Mato Strašuno (1817–1885) kolekciją ir jos likimą nacių okupacijos ir pokario metais; Retų knygų ir rankraščių skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja Jadvyga Misiūnienė pristatė iki šiol netyrinėtą grafų Hutten-Czapskių biblioteką Beržėnuose. Pirmą konferencijos dieną atidaryta paroda „Theatrum libri“, savotiškai įkūnijusi tyrėjų svarstytus knygos formavimo(si) etapus, kaupimą ir saugojimą, skaitymą ir sklaidą. Paroda Nacionalinėje bibliotekoje veiks iki 2022 m. vasario 27 d.
Konferencija vyko ir gyvai, ir nuotoliniu būdu, perskaitytos trys plenarinės paskaitos ir 32 pranešimai. Vygando Juozaičio nuotr.
Tikimės, kad tradiciniai Mažvydo skaitymai tyrėjus iš viso pasaulio pasidalyti savo tyrimais vėl sukvies po dvejų metų – 2023-iaisiais. Konferenciją organizavo Nacionalinės biblio tekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Retų knygų ir rankraščių skyriaus vadovė dr. Viktorija Vaitkevičiūtė Verbickienė ir vyriausioji tyrėja dr. Milda Kvizikevičiūtė. Konferencijos rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba bei „NordPlus“ ir projektas „Going beyond search: advancing digital competences in libraries and rese arch communities“ (NPHZ-2019/10075). Konferencijos partneriai: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ir Lietuvos nacionalinis muziejus.
Dr. Viktorija Vaitkevičiūtė Verbickienė 27
