
4 minute read
Gabrielė Sabaliauskienė (kartu_su_knyga) rekomenduoja
from Tarp knygu 2021 12
by TarpKnygu
GABRIELĖ SABALIAUSKIENĖ
(KARTU_SU_KNYGA) REKOMENDUOJA
Advertisement
Artėjant gražiausioms metų šventėms norisi jaukių ir sielą šildančių knygų. Kaip jas atrasti margose knygynų ir bibliotekų lentynose? Kartu su instagramo knygų apžvalgininkais tiesiame jums pagalbos ranką!
KAREN SWAN. „TOBULA DOVANA“
(The Perfect Present, 2012. Iš anglų k. vertė Ieva Albertavičienė. Vilnius: Tyto alba, 2018)
Kartu_su_knyga nuotraukos
Laura Kaningam – savitų papuošalų kūrėja. Juos kurdama moteris stengiasi užsimiršti ir pabėgti nuo praeities. Vieną dieną į jos studiją užsuka Robas Bleikas. Jis nori, kad Laura sukurtų ypatingą papuošalą jo žmonai. Kiekvienas šio vėrinio pakabukas turi pasakoti vis kitą istoriją. Tos istorijos – apie Ketę ir jos brangiausius žmones. Dėl šio vėrinio Laura turės susitikti su Ketės draugais bei artimaisiais, kad galėtų kuo tiksliau atskleisti pakabukų reikšmę. Laura patenka į gyvenimą, kuris jai iki tol buvo svetimas. Prašmatnūs drabužiai, prabangūs vakarėliai, slidinėjimo kurortai...
Susipažinus su Kete, gali pasirodyti, kad ji yra tiesiog tobula. Tačiau paaiškėja, kad, kaip ir dažniausiai gyvenime, taip ir čia... Nėra nieko tobulo. Laura nenusprendžia, kaip jai elgtis sužinojus tiesą. Apsimesti, kad nieko neįvyko? O galbūt vertėtų pasidalinti tiesa su kitais?
K. Swan rašo jaukiai ir lengvai. Istorijos tikrai įtraukiančios, intriguojančios. Jau knygos pradžioje autorė užmeta kabliuką, pritraukia skaitytojo dėmesį, o viską sužinome tik kūrinio pabaigoje.
Man patiko draugystės, meilės ir stiprybės temos. Nors knyga iš pradžių gali gąsdinti dėl apimties (568 puslapiai), bet baimintis nereikia. Kūrinys labai lengvai skaitomas, nėra nuobodus. Pasakojamos istorijos tikrai sušildys širdį ir sielą.
ANNE GRIFFIN. „KAI VISKAS PASAKYTA“
(When All Is Said, 2019. Iš anglų k. vertė Viktorija Uzėlaitė. Vilnius: Tyto alba, 2019)
Istoriją mums pasakoja Morisas Henigenas. Jam – 84-eri, tad drąsiai galime jį vadinti garbaus amžiaus senjoru. Su savo istorija Morisas nori supažindinti ne šiaip sau. Jis sėdi viešbutyje prie baro. Užsisako butelį geriausio viskio. Vyras planuoja penkis kartus pakelti stiklinę, nes būtent tiek tostų yra paruošęs. Prisėskite šalia ir pasiklausykite.
Skaitydamas šią knygą, mėgaujiesi kiekvienu sakiniu. Autorė labai subtiliai ir jautriai pateikia Moriso pasakojimą. Skaitant atrodo, kad nieko nereikalingo knygoje nėra. Visko tiek, kiek turi būti.
Nors ši knyga ir plonytė, bet joje visko tiek daug!
Tai tarsi išpažintis – Morisas atskleidžia savo didžiausias paslaptis. Visoje knygoje vyrauja vienas svarbiausias jausmas – meilė. Meilė, šiam vyrui atvėrusi visai kitokį gyvenimą. Tik gaila, kad jis tai suprato truputį per vėlai...
Širdį virpinanti istorija, kuri, tikiu, kiekvienam savaip gali pasirodyti artima.

(Tabineko Ripôto, 2017. Iš japonų k. vertė Marijus Kriaučiūnas. Vilnius: „Baltų lankų“ leidyba, 2020)
Tai pasakojimas apie katiną Naną, kuris su savo šeimininku Satoru išsiruošė į kelionę. Kadaise šis katinas buvo laukinis, tačiau dabar jis patogiai įsitaisęs sidabrinio furgono priekyje. Šeimininkas jam neatskleidė, koks yra galutinis šios kelionės tikslas. Keliaudami ir žavėdamiesi Japonijos kraštovaizdžiu, jie aplanko tris senus Satoru draugus. Šie prisideda prie bendro kelionės tikslo. Pamažu Nana pradeda suvokti, kas už viso to slypi, kita vertus, jam visa tai nesvarbu. Jis tetrokšta visą likusį laiką praleisti su savo žmogumi.
Tai labai jautri, bet kartu ir šviesi istorija. Knygoje aukštinama draugystė ir pasiaukojimas. Mane sužavėjo Nanos tiesmukumas bei sarkazmas. Būtent tokį ir įsivaizduoju tikrą katiną. Nors Nana kartais ir galėjo pasirodyti įžūlus ar nedėkingas, jis iš visos savo mažos širdelės myli Satoru. Atrodo, katinas ir šeimininkas vienas kitą supranta vien iš žvilgsnio. Negali nesigėrėti tokiu jų ryšiu.
Nors labiau mėgstu šunis, ši knyga man tikrai labai patiko. Manyčiau, kad ją perskaityti verta kiekvienam. Dar kartelį įsitikinau, kad japonų literatūra tikrai ypatinga.
(Eleanor Oliphant Is Completely Fine, 2017. Iš anglų k. vertė Vaidonija Kelerienė. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018)


Ši knyga tikrai ne be reikalo pavergė milijonus skaitytojų visame pasaulyje.
Eleonora – mergina, savo gyvenime mačiusi ir šilto, ir šalto. Tiesa, jos gyvenimas yra kiek kitoks nei daugelio kitų. Ji skrupulingai laikosi nusistatytos tvarkos: kasdien į darbą rengiasi tuos pačius drabužius, valgo tokius pat pietus, sprendžia kryžiažodžius, vakarais žiūri tas pačias televizijos laidas.
Gyvendama tokį gyvenimą ji jaučiasi laiminga. Na... Bent jai taip atrodo. Menkiausi pokyčiai jai kelia nerimą. Mergina, prieš priimdama sprendimą, turi viską gerai apsvarstyti. Eleonora dar nenumano, kaip smarkiai jos gyvenimą gali pakeisti visai atsitiktinis žmogus.
Nuo pat pirmų puslapių knyga mane sužavėjo. Šmaikšti, jautri, vietomis ir graudinanti. Bent man pasirodė tokia. Skaitydama šią istoriją, velniškai pykau ant Eleonoros motinos ir buvo sunku suvokti, kad tokie žmonės apskritai egzistuoja. Šis pasakojimas sukėlė daug minčių, privertė susimąstyti.
Dar kartą įsitikinau, kokią galią turi paprasčiausias geras žodis ar poelgis. Skaitant šią knygą, kartais gerklėje stovėjo gumulas. Patys paprasčiausi žmogaus poelgiai Eleonorai atrodė lyg žygdarbiai.
Manau, ir savo aplinkoje galime sutikti tokią Eleonorą, tik kartais to nepastebime, o gal ir nenorime pastebėti.
Pamokanti, sukrečianti, kupina naujų atradimų istorija. Labai rekomenduoju ją tiems, kam norisi kiek kitokios knygos. Tikiu, Eleonorą pamilsite iš karto.

Gabrielė Sabaliauskienė – ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėja, augina dukrą. Gabrielė pasakoja: „Knygas atradau dar vaikystėje. Nors šeimoje tėvai daug neskaitė, meilė knygoms mane lydėjo nuo pat pradinių klasių. Bibliotekoje buvau tikrai gana dažnas svečias. Ir dabar knyga yra mano kasdienė palydovė.“