KRONIKA / METŲ PROJEKTAI

GARGŽDAI

Prasmingos kultūrinės iniciatyvos. Renginių ciklas „Dokumentika Lietuvos bibliotekose“ – tai dar 2017 m. pradėto projekto „Misija Knygnešys“, vykdyto kartu su Lietuvos bibliotekininkų draugija, gerųjų patirčių tąsa. Užsimezgusi režisieriaus Lino Augučio ir Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos komandos kūrybinė draugystė subrandino naujų kultūrinių idėjų, kurios virto 10 renginių ciklu, įsibėgėjus rudeniui pristatytu Pamario krašto bibliotekose.

Lietuvos kultūros tarybos remiamo projekto „Dokumentika Lietuvos bibliotekose“ renginiuose, vykusiuose kaskart vis kitame Jono Lankučio viešosios bibliotekos filiale, žiūrovai turėjo galimybę susipažinti su lietuviškos dokumentikos kūrėjais: režisierėmis Agne Marcinkevičiūte ir Ramune Rakauskaite, režisieriais Artūru Javdokimovu, Linu Augučiu ir Eimantu Belicku, prodiusere Rasa Miškinyte ir jų audiovizualiniais darbais. Buvo parodyta dešimtys skirtingos tematikos dokumentinių filmų, o peržiūroms naudota modernizuota bibliotekų techninė bazė užtikrino gerą vaizdo ir garso kokybę. Organizuojant renginius mažesnių miestelių bendruomenėse, buvo skirta dėmesio ir visuomenei šviesti, supažindinti su tesėtais autorinio turinio naudojimo būdais.

Neatsiejama renginių ciklo dalimi tapo kūrybinės dirbtuvės, kuriose režisierius L. Augutis mokė, kaip naudojantis išmaniaisiais telefonais patiems sukurti animacinį filmuką. Į kūrybinius bandymus aktyviai įsitraukė ne tik jaunimas, bet ir vyresnieji dirbtuvių dalyviai.

Dokumentikos projekto iniciatorė VšĮ „Audiovizualinių projektų asociacija“, partnerė – Klaipėdos r. savivaldybės Jono Lankučio viešoji biblioteka. Jūratė Stongvilienė

JONAVA

Teigiamas rašymo poveikis. Jau per pirmą karantino bangą, kai buvo užvertos viešųjų bibliotekų durys, Jonavos r. savivaldybės viešoji biblioteka pradėjo kviesti gyventojus į virtualias kūrybinio rašymo dirbtuves („Kaip (iš)būti“), skatinti atrasti tekstuose slypinčias mintis, dalintis savo būsenomis ir išgyvenimais. Tai vienas iš būdų analizuoti savo jausmus pasitelkiant asmeninį santykį su savimi, gali būti pravartus ir kaip emocinės iškrovos metodas.

Vykdyto trečio terapinio rašymo projekto „Rašymo gydymo galia. Rašymo terapija: ekspresyvus rašymas ir terapiniai laiškai“ veiklose norą įgyti naujų patirčių pareiškė net 28 dalyviai, iš kurių 24 kantriai ir atsakingai jungėsi į užsiėmimus, darė namų darbus ir galėjo patirti rašymo gydymo

Po filmo „Secondhand“ peržiūros Dovilų filiale. Živilės MarkutėsArmalienės nuotr.

Baigiamojo renginio dalyvės. Bibliotekos nuotr. galią. Grupės veikloms vadovavo ir užsiėmimus vedė psichologė psichoterapeutė, rašytoja Inga Juodkūnė. Teigiamą rašymo poveikį liudija vykdant projektą atliktas dalyvių emocinės būklės tyrimas – užsiėmimų metu dalyvių emocinė būklė pagerėjo 35 procentais. O kur dar skaičiais neišmatuojami dalykai: užsimezgusios pažintys, sustiprėjęs pasitikėjimas savimi, kūrybos ir dalijimosi ja džiaugsmas, o svarbiausia – patirtis ir žinios, ką daryti toliau, net ir pasibaigus projekto veikloms. Gruodžio 4 d., nešinos užsiėmimų metu gimusiais tekstais, pilnos minčių, kuriomis norėtų pasidalyti su aštuonias savaites ekrane matytais žmonėmis, į atsisveikinimo susitikimą Jonavos viešojoje bibliotekoje susirinko ne tik jonavietės – atvyko dalyvių iš Klaipėdos, Tauragės, Vilkaviškio, Jurbarko, Vilniaus. Dalijimosi džiaugsmą dar sustiprino daina kartu su muzikante, folkloriste Laurita Peleniūte. Projektą rėmė Lietuvos kultūros taryba ir Jonavos rajono saivaldybė. Kristina Jaskūnienė

JONIŠKIS

Videoinstaliacija „Pikselinis Joniškis“. Jono Avyžiaus viešoji biblioteka pristato projekte „Meno jungtys“ dalyvaujančio šiuolaikinio profesionalaus tarpdisciplininio meno kūrėjo Antano Skučo Joniškiui sukurtą virtualią interaktyvią 3D instaliaciją „Pikselinis Joniškis“, kurioje įamžinta miesto aikštė ir jos pastatai, Joniškyje gyvenę žymūs žmonės.

Įgyvendinant projektą menininko sukurtas virtualus meno kūrinys – instaliacija „Pikselinis Joniškis“, ji yra pritaikyta interneto erdvei (galima apžiūrėti www.pikselinis.lt arba telefone įdiegus nemokamą programėlę „Pikselinis Joniškis“). Vaikštant po instaliaciją galima pagreitinti ar sulėtinti ėjimo tempą, pagarsinti muziką, priėjus prie tamsių kubelių (pikseliukų), jie pašviesėja ir atsiranda informacija apie žymius žmones. Taip pat galima pamatyti ir daugiau sužinoti apie Jono Avyžiaus viešąją biblioteką, paštą, Baltąją ir Raudonąją sinagogas, Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčią, Nepriklausomybės paminklą.

Šiame projekte jau dalyvavo menininkė Kotryna Čalkaitė, rugsėjo mėnesį ji Jono Avyžiaus viešosios bibliotekos languose eksponavo šviesų instaliaciją, skirtą Baltų vienybės dienai paminėti. Spalio mėnesį bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriuje menininkė Ignė Grikevičiūtė pristatė instaliaciją „Psifiktūros“. Įgyvendinant projektą „Meno jungtys“ ir stengiantis plėtoti tolygią kultūrinę raidą, siekta pristatyti šiuolaikinio profesionalaus tarpdisciplininio meno kūrinius Joniškio bendruomenei.

Lietuvos kultūros tarybos ir Joniškio rajono savivaldybės finansuojamo projekto partneris – Joniškio Algimanto Raudonikio meno mokyklos Atviras jaunimo centras.

Gita Vilčiauskienė

KAUNAS

Keliaukime ir atraskime. Projektui „Biblioteka – pažinimui ir atradimams“ laimėjus Lietuvos kultūros tarybos dalinį finansavimą, rajono savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojų komanda, vadovaujama projekto vadovės Virginijos Tamašauskienės, sukūrė inovatyvų ir nuotaikingą edukacinį stalo žaidimą su QR kodais „Būkime keliautojais ir atradėjais“.

Tai pirmas stalo žaidimas apie Kauno rajoną, sukurtas pagal informacinių technologijų panaudojimo principus. Trijų dalių žaidimą sudaro „Memo žaidimas“, kur reikia rasti dvi vienodas korteles su tais pačiai vaizdais, „Kauno rajono žemėlapio dėlionė“ ir „Klausimų žaidimas“. Žaidimo klausimus kūrė kraštotyrininkė Rita Pauliukaitienė ir Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkė Virginija Tamašauskienė. Kiekvieną žaidimo dalį galima žaisti atskirai arba kartu, jis sudomins įvairaus amžiaus lankytojus.

Inovatyvus sprendimas – žaidimo kortelės, magnetukai su QR kodais (iš viso 51 QR kodas). Nuskaitęs QR kodą, žaidėjas gali atlikti interaktyvią užduotį, perskaityti skaitmeninį literatūrinį kūrinį, pakeliauti virtualiais turais po Kauno rajono apylinkes, muziejus, viešąją biblioteką, peržiūrėti Kauno rajono paveldą įamžinančias panoramines nuotraukas. Iš viso pristatomi 46 lankytini rajono objektai. Tad atvykę į viešąją biblioteką ir į jos padalinius, lentynose ieškokite dar dažais kvepiančio stalo žaidimo „Būkime keliautojais ir atradėjais“.

Projekto partneriai – Kauno rajono muziejus ir Kauno rajono verslo ir turizmo informacijos centras.

Virginija Tamašauskienė

KRETINGA

Pokalbiai apie moters įvaizdį. M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje dar pavasarį pradėtas įtraukiantis projektas „Moters įvaizdžio ir vaidmens lietuvių literatūroje įtaka šiuolaikinei visuomenei“ sutelkė per pustrečio šimto dalyvių, norinčių daugiau sužinoti apie Kretingos kraštą garsinusias moteris ir įsitraukti į diskusijas su ryškiomis šia tema besidominčiomis moterimis.

Lietuvos kultūros tarybos ir rajono savivaldybės lėšomis finansuotu projektu siekta aktualizuoti moters įvaizdžio, kaip modernios pilietinės savivokos išraiškos, lietuvių literatūroje formavimąsi, pristatant iniciatyvas, puoselėjančias regiono savitumą ir išskirtinumą. Vykdant projektą buvo surengtas diskusijų forumas, vyko STAND-UP pokalbiai, pristatyta meninė programa „Satyros spalvos“ (pagal kretingiškės rašytojos Liūnės Janušytės kūrinį „Korektūros klaida“), atidaryta Kretingą garsinusių moterų portretų paroda „nePAŽINTOS“ (dailininkas Gintautas Grušas). Diskusijų forume

Pokalbis su Ugne Baranauskaite (kairėje). Bibliotekos nuotr. pranešimus skaitė literatūrologė dr. Solveiga Daugirdaitė („Moters paveikslas ir lyčių santykiai literatūroje“), istorikė dr. Virginija Jurėnienė („Moters įvaizdžio fomavimas(-is) Lietuvoje XX a. pirmoje pusėje“), psichologė Vika Gridiajeva („Moters vidinis pasaulis“). STAND-UP pokalbiuose dalyvavo žinomos kūrybininkės Ugnė Baranauskaitė ir Akvilė Kavaliauskaitė. Aktyviai įsitraukusi bendruomenė diskutavo apie moters įvaizdį literatūroje ir ne tik, ieškojo sąsajų tarp laikotarpių ir kintančio moters paveikslo, pasisėmė gerosios patirties prasmingoms iniciatyvoms.

Brigita Barkauskaitė

KUPIŠKIS

Naujas traukos objektas. Kupiškio mieste neseniai sukurtas sieninės tapybos darbas – didžiulis katinas – nelieka nepastebėtas kupiškėnų ir miesto svečių. Menininko Mariaus Skrupskio rankomis atgijusi pilka siena traukia stabtelėti pasigrožėti ar nusifotografuoti tiek dieną, tiek tamsiu paros metu, nes objektas yra apšviestas ir naktį. Naujas kultūros produktas – šio krašto kultūrinę savastį aktualizuojanti poezijos, sieninės tapybos ir technologinių sprendimų sintezė, sujungė dviejų realiame gyvenime nesusitikusių kupiškėnų – brandaus poeto Valdemaro Kukulo (1959–2011) ir jauno profesionalaus, šiuolaikinės sienų tapybos menininko M. Skrupskio – kūrybą. Pasitelkiant poeto ypač mylėto augintinio – katės Mėlynės ir jo kūrybos motyvus (šalia užrašytas eilėraštis), sukurtas piešinys tapo simbolišku atminimo ženklu V. Kukului, šiemet minint dešimtąsias jo mirties metines. Sienoje įdiegtas technologinis sprendimas leidžia paklausyti paties poeto skaitomų įvairiais laikotarpiais sukurtų eilėraščių. Tai padaryta įgyvendinant Kupiškio viešosios bibliotekos projektą „Kalbanti siena“, kurį iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Kupiškio rajono savivaldybė. Projekto baigiamasis renginys įvyko lapkričio 11 d. pavakary, simbolinę objekto atidarymo juostelę perkirpo rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė, pavaduotojas Vytautas Knizikevičius, kūrinio autorius M. Skrupskis ir viešosios bibliotekos direktorius Algirdas Venckus. Skambėjo V. Kukulo eilėraščiai, dainos, parašytos pagal jo tekstus, įspūdingu pasirodymu džiugino Kupiškio jaunimo centro ugnies žonglieriai. Jolanta Vosylienė

PANEVĖŽYS

Inovatyviai pateikta krašto istorija. Rajono savivaldybės viešoji biblioteka nuolat ieško naujų formų bibliotekos įkurtuose J. Tumo-Vaižganto ir knygnešių bei Puziniškio (G. Petkevičaitės-Bitės gimtinėje) muziejuose sukauptai krašto paveldo medžiagai viešinti. Tuo tikslu buvo vykdomas projektas „Inovatyvus žvilgsnis į krašto istoriją“, jo veiklos kvietė susipažinti su krašto paveldu ne tik tradiciniais būdais. Minint G. Petkevičaitės-Bitės 160-ąją sukaktį, kartu su Smilgių biblioteka buvo sukurtas interaktyvus žaidimas „Bitės draugas“, vyko protmūšiai („Teams“ susitikimuose), viktorinos („Kahoot!“ programoje), virtualios paskaitos, į veiklas įsitraukė ne tik vietos gyventojai, bet ir socialinių tinklų lankytojai iš kitų vietovių.

Vykdant projektą buvo siekiama aktualizuoti knygnešystės temą, kaip ypač svarbią tautos istorijos dalį, kurią atspindi Ustronėje esantis J. Tumo-Vaižganto ir knygnešių muziejus, o Garšvių knygnešių draugijos vardą mena netoliese esantis to paties pavadinimo kaimas. Autentiška muziejaus aplinka, saugoma archyvinė medžiaga lankytojams suteikia nemažai istorinių žinių, tačiau, pasitelktus šiuolaikines technologijas, dar buvo sukurtas ir virtualus knygnešystės pažinimo turas – skaitmeninė žaidimo programėlė „Knygnešių keliu“. Atvykus į muziejų, programėle galima naudotis mobiliajame telefone, taip paįvairinant istorines žinias ir patiriant naujų įspūdžių. Žaidimo dalyviui suteikiama galimybė pačiam išbandyti slaptą draudžiamų knygų gabenimo kelią. Jo finale tampama Garšvių knygnešių draugijos nariu, taip prisidedant prie gimtosios kalbos išsaugojimo. Už tai gaunamas knygnešio ženklelis. Pristatomoji programėlės versija yra pateikiam bibliotekos interneto svetainėje, ją galima naudoti pamokoms, edukacijoms, pristatant knygnešystės temą ir kviečiant atvykti į muziejų.

Projektą rėmė Lietuvos kultūros taryba ir Panevėžio rajono savivaldybė.

Skaitmeninis žvilgsnis į istoriją Ustronės muziejuje. G. Lukoševičiaus nuotr.

Asta Nedveckienė

PLUNGĖ

Vytauto Mačernio 100mečiui. Plungės viešoji biblioteka, siekdama paminėti Vytauto Mačernio metus, parengė projektą „Po ūkanotu Žemaitijos dangumi. Vytautui Mačerniui 100“ ir gavo Lietuvos kultūros tarybos finansavimą jam įgyvendinti. Dalyvauti projekte pakvietė režisierių, vieną garsiausių Lietuvos kino ir teatro aktorių, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto Teatro katedros profesorių Valentiną Masalskį, kuris kartu su kompozitore Nijole Sinkevičiūte sukūrė muzikinį spektaklį „Laiškai Mačerniui“. Jame dalyvavo šio fakulteto jaunieji aktoriai, V. Masalskio studentai. Jiems šis spektaklis – taip pat puiki galimybė geriau susipažinti su poeto kūryba ir gyvenimu. Buvo įtraukti 25 jaunuoliai su 25 gitaromis, būgnais ir scenine įranga. Pasirodymas vyko lauke, parke šalia bibliotekos, todėl jį pamatyti galėjo daug daugiau žmonių. Susirinko apie 300 žiūrovų, bet visus suskaičiuoti buvo sunku, nes net tie, kurie nesiruošė į renginį, eidami parko keliais sustojo jo pažiūrėti ir buvo maloniai nustebinti.

Antroji projekto dalis prasidėjo rugsėjo 17 d., kai bibliotekoje buvo atidengta meninė instaliacija-bareljefas, skirtas V. Mačerniui. Jį sukūrė Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto docentė Beata Zdramytė, bareljefas papuošė viešosios bibliotekos abonementą. Renginyje B. Zdramytė pristatė savo kūrinį ir jo idėją, o „Saulės“ gimnazijos moksleivė, meninio skaitymo laureatė Akvilė Duoblytė skaitė V. Mačernio vizijas. Po renginio rajono mokytojai lituanistai pakviesti vesti pamokas apie V. Mačernį netradicinėje erdvėje – bibliotekoje šalia šio meno kūrinio. Dabar bibliotekininkai, paveldo objekte dažnai apsilankantiems turistams pristatydami V. Mačernio bareljefą, primena, kad poetas gimė Plungės rajone.

Muzikinis spektaklis „Laiškai Mačerniui“. Bibliotekos nuotr.

Otilija Juozapaitienė

RADVILIŠKIS

Etnokultūros projektas. Jau antrus metus Radviliškio viešoji biblioteka įgyvendina projektą „Etnokultūrinės šeimų stovyklos“. Veiklos buvo vykdomos visą rudenį ir tęsėsi iki šv. Kalėdų. Puoselėjant krašto tradicijas, į stovyklos veiklas buvo kviečiami mūsų krašto tautodailininkai, savo darbais žinomi apskrityje, šalyje ir užsienyje.

Rudenį bibliotekos Mažojoje galerijoje buvo galima gėrėtis liaudies meistrų parodomis. Rugsėjį veikė Jolantos Kvedarienės šiaudinių sodų paroda „Iškalbingas šiaudinio sodo grožis“, spalį – Neringos Kestenienės keramikos ir tapybos darbų paroda „Saldus gyvenimas“, lapkritį – Alberto Martinaičio kūrybinių darbų iš akmens ir medžio paroda „Šalia gyvenimo“. Advento metu Mažojoje galerijoje dar grožėjomės Rasos Jasiulienės karpinių paroda „Gimtinės keliais...“.

Visą lapkričio mėnesį viešosios bibliotekos skyrių bei filialų darbuotojos kvietė bendruomenės narius į šeimos vakarus, kuriuose buvo sekamos ir kuriamos pasakos, žaidžiami žaidimai. Renginiai vyko 16-oje filialų, jie tęsėsi ir šeimas susiburti kvietė ir gruodžio mėnesį, prasidėjus advento vakarams. Projektas įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos ir Radviliškio rajono savivaldybės lėšomis.

Radviliškio viešosios bibliotekos informacija

J. Kvedarienės šiaudinių sodų paroda. Bibliotekos nuotr.