Tarp knygu 2021 12

Gruodis | 2021

ŠIAME NUMERYJE #GYVAS ŽODIS

Renaldas Gudauskas. Tapome dar stipresni 1 POKALBIS

Antonia Arahova: „Šiuolaikinė biblioteka – svetinga įstaiga, telkianti bendruomenę, teikianti žinių ir informacijos prieigą“.

Kalbėjosi Viktorija Pukėnaitė-Pigagienė

2

TEMA / BIBLIOTEKA BE RIBŲ (V)

Tomas Pauliuščenka. Raktas į kitokio įgalumo vaikų integraciją – kultūrinės veiklos 4

2

TYRIMAI

Rimalda Kvietkauskienė. Lietuvos bibliotekininkų etikos kodeksas: panaudojamumas ir tobulinimo poreikis 7 PROJEKTAI

Daiva Janavičienė. Skaitymas – būdas tapti emociškai brandesniems

12

BIBLIOTEKŲ TURTAI / 2021-IEJI – J. A. PABRĖŽOS METAI

Rima Dirsytė. Gerai žinomas, bet iki galo neištyrinėtas

15

SUKAKTYS

Daiva Vilkickienė. Aukštaitijos žvaigždė 18 GEROJI PATIRTIS

Rūta Paukštytė. Kad sėdmaišiai jaunimo erdvėse neliktų tušti: 5 būdai, kaip pritraukti jaunimo į bibliotekas

22

18

KĄ SKAITYTI

Gabrielė Sabaliauskienė (kartu_su_knyga) rekomenduoja

25

KRONIKA / KONFERENCIJOS

Viktorija Vaitkevičiūtė Verbickienė. Tęsiama Mažvydo skaitymų tradicija Rasa Januševičienė. Ypatingą dieną – jubiliejiniai Biržiškos skaitymai Dar kartą diskutuota apie tautinę savimonę ir tapatumą.

Parengė Aušra Marija Narbutė Violeta Černiauskaitė. Apie porą tarptautinių terminologijos renginių

27 28

KRONIKA / METŲ PROJEKTAI

34 36 38

KRONIKA / ŽINIOS IŠ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ 2021 METŲ „TARP KNYGŲ“ TURINYS

30 32

MĖNESIAI IR DIENOS

Tai nutiko gruodį. Parengė Vaidenė Grybauskaitė

43

35 Vygaudo Juozaičio (2), Rimanto Abromo (18), Plungės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos (35) nuotraukos

PIRMAME VIRŠELYJE

Šiemet tokia eglutė, pasitikdama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos lankytojus, padėjo laukti naujų 2022-ųjų. Jūratės Bičkauskienės nuotr.

KETVIRTAME VIRŠELYJE

2021-ieji – skulptoriaus Juozo Zikaro metai. Susidarė štai toks skulptoriaus darbų, kas mėnesį publikuotų žurnalo ketvirtame viršelyje, rinkinys. Eksponatai saugomi Vytauto Didžiojo karo, Lietuvos švietimo istorijos, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės, Nacionaliniame dailės muziejuose

REDAKCIJA

Jūra­tė BIČKAUS­KIE­NĖ (vy­r. re­dak­to­rė) Tel. (8 5) 239 8687; mob. tel. 8 618 58 205, el. p. jurate.bickauskiene@lnb.lt Asta STIRBYTĖ (vyr. redaktoriaus pavaduotoja) Tel. (8 5) 239 8687, el. p. asta.stirbyte@lnb.lt Vaidenė GRYBAUSKAITĖ (redaktorė) Tel. (8 5) 263 9110, el. p. vaidene.grybauskaite@lnb.lt; tk@lnb.lt Vaiva MARKEVIČIŪTĖ (redaktorė) Tel. (8 5) 263 9110, el. p. vaiva.markeviciute@lnb.lt; tk@lnb.lt Kostas STANKEVIČIUS (dizaineris)

REDAKCIJOS KOLEGIJA ŽURNALAS „TARP KNYGŲ“

Danguolė ABAZORIUVIENĖ Jūratė BIČKAUSKIENĖ Vytautas GUDAITIS Prof. dr. Renaldas GUDAUSKAS (pirmininkas) Dr. Rasa JANUŠEVIČIENĖ

Dr. Laura JUCHNEVIČ Dr. Ineta KRAULS-WARD Irena KRIVIENĖ Gražina LAMANAUSKIENĖ Sandra LEKNICKIENĖ Viktorija PUKĖNAITĖ-PIGAGIENĖ Jolita STEPONAITIENĖ

#GYVAS ŽODIS

TAPOME DAR STIPRESNI

Pastaruosius porą metų pasaulis susiduria su rimtais iššūkiais, tačiau sunkumai privertė ir susitelkti, permąstyti veiklos metodus, imtis nestandartinių sprendimų. Sunku būtų ginčytis, kad bib­lio­tekos vienos pirmųjų susiorientavo, kaip dirbti pasaulinės pandemijos sąlygomis, ir išliko žmonėms reikalingos ne tik ir toliau teikdamos dvasinį peną – knygas, bet ir tapdamos patikimus informacijos šaltinius užtik­ rinančia institucija. Tą galiu patvirtinti remdamasis Lietuvos nacionalinės bib­lio­tekos pavyzdžiu. 2021ieji mums buvo darbingi ir sėkmingi.

Ne kartą esu pabrėžęs, kad bib­lio­teka negali tinkamai funkcionuoti be joje dirbančių kūrybingų žmonių. Dėkoju visiems, dedantiems pastangas, kad Nacionalinė bib­lio­teka būtų mėgstama lankytojų ir matoma už Lietuvos ribų. Apžvelgdamas metų rezultatus, noriu pasidžiaugti bib­lio­tekoje vykusiais tarptautiniais renginiais (vieni naujausių – Dokumentinio paveldo tyrimų departamento konferencija „Theatrum libri: spauda, skaitymas ir sklaida ankstyvųjų Naujųjų laikų Europoje“, bib­lio­tekos parlamentinės veiklos 30-mečiui skirta tarptautinė konferencija „Politinė lyderystė parlamentinėje demokratijoje“), pasaulio tyrėjų dėmesį atkreipiančia Judaikos tyrimų centro veikla. Ir toliau idėjų nestokoja Kūrybinių dirbtuvių

„Artūras Arti“ nuotr.

darbuotojai, su nemažu pagreičiu įsibėgėjo bib­lio­ tekos TV studijos veikla, karantino laikotarpiu tapusi savotišku gyvesnio bendravimo langu, po visą Lietuvą pasklido projekto „Knygų startas“ lauknešėliai.

Jau seniai nesame uždara vertingus žmonijos intelekto lobius sauganti institucija. Nacionalinė bib­ lio­teka nuosekliai plečia kultūrinę veiklą tarptautiniu mastu: praėjusį rugpjūtį Lokarne (Šveicarija) vykusiose Lietuvių dienose pristatėme iš savo archyvų sukurtą vaizdo pasakojimą apie Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimą, o šiuo metu Dubajuje (Jungtiniai Arabų Emyratai) vykstančioje pasaulinėje parodoje „Expo 2020“ didelio lankytojų susidomėjimo sulaukė bib­lio­tekos kartu su partneriais inovatyviai pristatomas „Kristijonas Donelaitis – Lietuvos Homeras“.

Keldama savo strateginius tikslus, Nacionalinė bib­lio­teka neatsilieka nuo pasaulyje lyderiaujančių atminties institucijų. Prioritetiniai Lietuvos nacionalinės bib­lio­tekos artimos ateities uždaviniai – su dirbtiniu intelektu ir didžiaisiais duomenimis susiję sprendimai. Siekiant stiprinti bib­lio­tekos parlamentinę misiją, įsteigtas Strateginio prognozavimo skyrius.

Nuo 2022 m. sausio 1 d. bib­lio­tekoje duris atvers naujas padalinys – Vilniaus žydų viešoji bib­lio­teka tampa Nacionalinės bib­lio­tekos dalimi.

Tikiu, kad ir ateinančiais metais bib­lio­tekų bendruomenės žmonės nepritrūks minčių polėkio, kūrybinės energijos, išliks nuoširdūs bei dėmesingi lankytojams ir vieni kitiems.

Džiugių Kalėdų ir viltingų Naujų jų metų!

Prof. dr. Renaldas Gudauskas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius

1

POKALBIS

ANTONIA ARAHOVA:

„Šiuolaikinė biblioteka – svetinga įstaiga, telkianti bendruomenę, teikianti žinių ir informacijos prieigą“

Antonia Arahova sveikina konferencijos „Politinė lyderystė parlamentinėje demokratijoje“ dalyvius.

Lapkričio 22–25 d. Lietuvoje viešėjo Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) išrinktoji prezidentė Antonia Arahova. Ji atvyko į Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje organizuotą tarptautinę mokslinę konferenciją „Politinė lyderystė parlamentinėje demokratijoje“. IFLA išrinktoji prezidentė (2021–2023 m.), sveikindama konferencijos dalyvius, pabrėžė ypatingą parlamentinių bibliotekų, kokia yra ir Lietuvos nacionalinė biblioteka, vaidmenį demokratinėse šalyse. Nacionalinėje bibliotekoje Graikijos bendrosios bibliotekų tarybos pirmininkė susitiko su Lietuvos bibliotekininkų draugijos atstovais, Lietuvos Respublikos Seime – su Kultūros komiteto pirmininku Vytautu Juozapaičiu ir komiteto nariais, o Lietuvos Respublikos Prezidentūroje – su pirmąja šalies ponia Diana Nausėdiene.

Su ponia A. Arahova Nacionalinės bibliotekos TV studijoje kalbėjosi bibliotekos Komunikacijos ir rinkodaros departamento direktorė Viktorija Pukėnaitė-Pigagienė.

Kokie svarbiausi dabar Tarptautinės bib­lio­ tekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) svarstomi klausimai?

Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad man labai malonu būti su jumis čia, modernioje Nacionalinės bib­lio­tekos televizijos studijoje. Nuostabu, kad jūsų bib­lio­teka turi tokią įrangą. Smagu čia būti ir kalbėti apie IFLA. Organizacija šiuo metu daugiausia dėmesio skiria dviem dalykams. Pirmiausia – padėti bib­ lio­tekoms atsigauti per pandemiją ir, svarbiausia, padėti įveikti sukeltus joms veiklos, o lankytojams – lankymosi sunkumus. Viena iš IFLA strateginių krypčių – sukurti tam priemonių ir sukaupti pasaulio bib­lio­tekų gerosios patirties pavyzdžių, į kuriuos galėtų atsižvelgti federacijos nariai, ir taip populiarinti teisingus sprendimus bei būdus pandemijai įveikti. Antras uždavinys – įgyvendinti naujosios 2019–2024 m. IFLA strategijos (ji pagrįsta ankstesniąja) nuostatas: įkvėpti, sudominti ir įtraukti įvairių pasaulio šalių ir regionų bib­lio­tekas kurti tinklus, kad būtų skatinamos kokybiškos paslaugos bib­lio­tekoms ir ypač jų vartotojams.

2

Kokius IFLA veiklos rezultatus gali matyti bib­lio­tekų lankytojai? Kurie iš jų yra ypač naudingi ar kuriais jie gali net pasidžiaugti?

Ačiū už klausimą. IFLA yra pasaulio bib­lio­tekų balsas. Pagrindinis jos tikslas – aprūpinti bib­lio­ tekas būtinomis priemonėmis, kad jos galėtų geriau atlikti savo funkcijas ir veiksmingiau siekti tikslų.

Vienijame pastangas, kad tai būtų įgyvendinta kuo rezultatyviau.

IFLA reguliariai teikia programinius dokumentus, rekomendacijas, daro pareiškimus, susijusius su bib­lio­tekų problemomis, tarkime, skaitmeninimo gaires, taip pat gaires, skirtas mokyklų, viešosioms bib­lio­tekoms. Iš tiesų pastarosios gairės yra bendras IFLA ir UNESCO manifestas. Pagrindinis IFLA uždavinys – stiprinti pasaulio bib­lio­tekų balsą ir padaryti jį labiau girdimą svarbiose tarptautinėse organizacijose, kaip antai Jungtinėse Tautose, kuriose IFLA yra stebėtoja, taip pat skatinti bib­ lio­tekas įgyvendinti JT darnaus vystymosi tikslus.

Didelės rizikos regionuose, karo paveiktose zonose IFLA uždavinys – padėti ten išsaugoti bib­lio­tekas, jų išteklius ir pačius bib­lio­tekininkus.

Žmonėms bib­lio­teka reikalinga ne vien kaip informacinių poreikių tenkinimo vieta, bet ir kaip socialinis centras su technologine infrastruktūra, kuriame atsakymus į rūpimus klausimus galėtų rasti visi: studentai, paaugliai ar pirmą kartą joje apsilankę vaikai, mokslininkai, politikai ar sprendimų priėmėjai.

Mane stebina šiame nuostabiame pastate įsikūrusi Nacionalinė bib­lio­teka, atliekanti šimtus skirtingų funkcijų, turinti savo televizijos studiją, įgyvendinanti ne vieną svarbią programą, projektą.

Viešnagės Vilniuje metu IFLA išrinktoji prezidentė, Graikijos bendrosios bibliotekų tarybos pirmininkė Nacionalinėje bibliotekoje susitiko su Lietuvos bibliotekininkų draugijos atstovais.

Nuotraukoje (iš kairės): draugijos pirmininkė Jolita Steponaitienė, Antonia Arahova, Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas. Vygaudo Juozaičio nuotraukos

Atnaujinta IFLA struktūra: įkurta Regionų taryba, kurios uždavinys – konkretaus regiono bib­lio­tekoms ar jų asociacijoms suteikti daugiau galimybių bendradarbiauti ir kartu kurti produktus. Tarybos regioniniai skyriai, tarp jų ir Europos (dar veikia Azijos–Okeanijos, Lotynų Amerikos– Karibų regiono, Šiaurės Amerikos, Artimųjų Rytų–Šiaurės Afrikos, Užsahario Afrikos regioniniai skyriai – V. P.-P.), tarpusavyje labai glaudžiai bendradarbiauja ir veikia aktyviai. Tikimasi, jog ateityje jų įtaka bib­lio­tekoms dar sustiprės.

Kas yra šiuolaikinė bib­lio­teka?

Tai labai svarbus klausimas. Atsakymo į jį nuolat ieško visi bib­lio­tekininkai – ne tik dabar, taip buvo visada. Kas yra šiuolaikinė bib­lio­teka 2021 metais? Mano nuomone, tai – ne tik bib­lio­teka. Tai – įstaiga, galinti tenkinti visokeriopus vartotojų poreikius (skolinti knygas, kompaktinius diskus ar elektronines knygas, laikraščius ir kitus išteklius) ir padedanti darbo ieškantiems žmonėms, teikianti specialias paslaugas (tarkime, tas, kurias teikia viešojo administravimo įstaigos), organizuojanti informacinio ir kompiuterinio raštingumo (ypač vyresniojo amžiaus žmonėms) kursus, mokanti naudotis bib­lio­tekos duomenų bazėmis. Šiuolaikinė bib­lio­teka yra svetinga įstaiga – vieša, atvira, demokratiška, telkianti bendruomenę, teikianti neatlygintiną žinių ir informacijos prieigą. Taip aš suprantu šiuolaikinę bib­lio­teką.

Kokius lūkesčius bib­lio­tekoms kelia pasaulio bendruomenės, tai yra žmonės?

Pirmiausia žmonėms svarbu, kad bib­lio­teka būtų svetinga vieta. Pandemijos metu daugelis bib­lio­tekų, prisitaikydamos prie žmonių poreikių, persiorientavo ir pertvarkė infrastruktūrą. Žmonės bib­lio­teką laiko draugiškiausia viešąja įstaiga, kurioje jie gali pasijusti esantys bendruomenės nariais. Ypač tai pasakytina apie viešąsias bib­lio­tekas.

Jau dvejus metus gyvename pasaulinės koronaviruso pandemijos sąlygomis: susiformavo nauji bendravimo įgūdžiai, dėl saugumo suvaržymų pasaulio ekonomikos ir finansų rinkos patyrė įvairių trikdžių. Kaip, Jūsų nuomone, su pandemijos iššūkiais sekasi tvarkytis pasaulio bib­lio­tekoms?

Jau 2019 m. pabaigoje IFLA pradėjo veikti šia kryptimi. Savo tinklalapyje sukūrė specialią rubriką, kurioje skelbiama Pasaulio sveikatos organizacijos teikiama tiksli ir operatyvi su pandemija susijusi informacija. Renkame pavyzdžius iš viso pasaulio, ko ėmėsi bib­lio­tekos, siekdamos veiksmingai įveikti COVID-19 iššūkius. Galėčiau pateikti ne vieną pavyzdį. Kai kur bib­lio­tekos, ypač pirmosios pandemijos bangos metu, labai griežto karantino sąlygomis gyventiems žmonėms pristatydavo ne tik knygų, bet ir maisto. Kaip sakydavo bib­ lio­tekų darbuotojai – „tiesiog maisto“ ir „maisto protui“. Kitos bib­lio­tekos pertvarkė infrastruktūrą, labiau orientuodamosi į skaitmenines paslaugas: kūrė virtualius pasakojimus išgyvenantiems depresiją, vienišiems žmonėms, kuriems dėl pandemijos išsivystė psichikos sutrikimų. Bib­lio­ tekos organizuoja virtualius poezijos ir literatūrinius seminarus, kitokius virtualius renginius, pavyzdžiui, skirtus informaciniam raštingumui, edukacinius žaidimus vaikams ir t. t. Šiuo sunkiai valdomu rizikos laikotarpiu pasaulio bib­lio­tekos, kad padėtų žmonėms, ėmėsi pačių įvairiausių iniciatyvų. Mano nuomone, bib­lio­ tekoms būtina turėti rizikos valdymo planą, skirtą ne tik dabartinei vis dar tebesitęsiančiai pandemijai, bet ir popandeminiam metui, taip pat kitokioms netikėtoms grėsmėms. Ir ne tik planą, bet ir priemones, padėsiančias jas įveikti. Svarbu, kad bib­ lio­tekos atsižvelgtų į tai, rengdamos strateginius ir su komercine veikla susijusius planus. Kaip išrinktoji IFLA prezidentė ir Graikijos bendrosios bib­lio­tekų tarybos pirmininkė, didžiuojuosi pasaulio bib­lio­tekų veikla siekiant įveikti pandemijos iššūkius.

Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Viktorija Pukėnaitė-Pigagienė 3

TEMA / BIBLIOTEKA BE RIBŲ (V) Lietuvos apskričių viešųjų bib­lio­tekų asociacijos (AVBA) 2020 m. pradėta iniciatyva „Bib­lio­teka visiems“ yra sunkaus ir ilgo darbo vykdant Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos strateginio veiklos plano priemonę „Aprūpinti bib­lio­tekas socialinės bei informacinės atskirties gyventojų grupėms skirta įranga ir priemonėmis“ tęsinys. AVBA narės žurnalo puslapiuose pristato straipsnių ciklą „Skaitytojas, auginantis bib­lio­teką“ (skelbta „Tarp knygų“ 2021 m. Nr. 7–8; Nr. 9; Nr. 10; Nr. 11). Šiame numeryje spausdiname paskutinį ciklo rašinį – Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bib­lio­ tekos straipsnį apie veiklų teikiant paslaugas specialiųjų poreikių turintiems vaikams plėtrą.

RAKTAS Į KITOKIO ĮGALUMO VAIKŲ INTEGRACIJĄ – KULTŪRINĖS VEIKLOS Tomas Pauliuščenka

Prieš šešerius metus Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka pradėjo kryptingai įgyvendinti veiklas, orientuotas į bibliotekoje tuomet dar labai neįprastą tikslinę grupę – specialiųjų poreikių turinčius vaikus. 2015 m. bibliotekos vykdyto projekto „Mobili informatyvių technologijų laboratorija jaunimui“ viename iš užsiėmimų atsitiktinai apsilankė grupė tokių vaikų. Matydami jaunųjų lankytojų užsidegimą ir pabendravę su juos lydinčiu pedagogu, supratome, kad biblioteka, tikslingai pritaikydama savo paslaugas, turi didžiulį potencialą skatinti šių vaikų integraciją tam pasitelkdama įvairias kultūrines veiklas.

Pirmą tikslinei auditorijai skirtą projektą – „Specialiųjų poreikių turinčių vaikų ir jaunimo skaitmeninių kompetencijų ugdymas naudojant virtualią realybę bei 3D grafiką“ – bib­lio­teka įgyvendino 2016 metais. Jo metu vaikai su pedagogais skaitė pasakas, vėliau bib­lio­tekoje, naudodamiesi virtualios aplinkos kūrimo programa „CoSpaces Edu“, kūrė 3D grafines iliustracijas perskaitytoms istorijoms. Šitaip buvo ugdomas specialiųjų poreikių turinčių vaikų skaitmeninis raštingumas, skatinamas jų kūrybiškumas ir sudaroma prielaida jų sėkmingam integravimuisi į visuomenę. Jau tada prie projekto prisijungė Joniškio rajono savivaldybės Jono Avyžiaus viešoji bib­lio­teka, kurios specialistai pagal apskrities bib­lio­tekos kolegų parengtą metodiką vedė užsiėmimus savo bib­lio­tekoje. Sulaukus teigiamų specialistų ir vaikų atsiliepimų, vėliau metodika buvo pritaikyta ir kitose Šiaulių apskrityje veikiančiose savivaldybių viešosiose bib­ lio­tekose. 2016–2017 m. edukacijose dalyvavo 185 specialiųjų poreikių turintys vaikai. Įgyvendinant šias veiklas, buvo nuolat bendraujama su specialistais ir specialiųjų poreikių turinčius vaikus auginančiais tėvais. Užsimezgė ryšiai su tuometinio Šiaulių universiteto specialistais. Šie vedė bib­lio­tekininkams mokymus apie negalios sampratą, apie bendravimo ypatumus su įvairią negalią turinčiais asmenimis ir pan., dalyvavo generuojant idėjas, konsultavo rengiant edukacines programas.

4

AUTIZMUI DRAUGIŠKA BIB­LIO­TEKA Bendrų diskusijų metu dar labiau atsiskleidė problemos, su kuriomis susiduria tokie asmenys: atskirtis nuo visuomenės, labai ribotos galimybės dalyvauti viešajame, taip pat ir kultūriniame, gyvenime; visuomenės netolerancija dėl informuotumo stokos ir pan. Dažniausiai minėta probleminė grupė – autizmo spektro sutrikimų (ASS) turintys vaikai, kurie dėl kitokio elgesio ir reakcijos į juos supančią aplinką yra vieni pažeidžiamiausių. Kadangi bib­lio­teka yra vieša įstaiga, pagalvojome, kad ir šiems lankytojams turime ir galime būti draugiška erdvė, pritaikydami savo aplinką, ugdydami bib­lio­tekų specialistų kompetencijas, kurdami paslaugas. „Dabar daug kalbame apie integraciją, bet autistišką vaiką turinčiai šeimai kartais sunku išeiti į viešumą. Ji bijo, nes nežino, kaip vaikas elgsis, bijo kitų žmonių reakcijų“, – atvirauja ASS turintį sūnų auginanti ir Povilo Višinskio bib­lio­tekos sensorinius skaitymus išbandžiusi mama Živilė.

Pagalvoti apie tai, kaip šių asmenų poreikiams pritaikyti svarbiausią bib­lio­tekos veiklą – knygų skaitymą, paskatino statistiniai duomenys, rodantys, kaip sparčiai didėja ASS turinčių asmenų skaičius, ir muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų patirtis įgyvendinant edukacines programas šeimoms, auginančioms tokius vaikus. Pirmiausia dėmesį patraukė JAV bib­lio­tekose praktikuojami specialūs skaitymai, įtraukiant įvairius sensorinius elementus. Pasak JAV bib­lio­tekų atstovų, ASS turinčio žmogaus apsilankymas jiems nesukelia jokių nepatogumų, o pa-

Prielaidas permąstyti neįgalumo sąvoką paskatino 2017 m. bibliotekoje vykusi tarptautinė mokslinėpraktinė konferencija „Neįgalus žmogus visuomenėje, šeimoje, bibliotekoje“.

Pirmą projektą, skirtą specialiųjų poreikių turinčių vaikų ir jaunimo skaitmeninėms kompetencijoms ugdyti, biblioteka įgyvendino 2016 metais. Naudodamiesi programa „CoSpaces Edu“ vaikai mokėsi kurti 3D grafines iliustracijas.

rengti edukacinį užsiėmimą tokiems lankytojams yra įprastas kasdienis darbas. Lietuvoje ši praktika buvo naujiena.

Bendradarbiaudami su specialiaisiais pedagogais, specialiųjų poreikių turinčius vaikus globojančiomis asociacijomis, Povilo Višinskio bib­lio­tekos specialistai nuo pagrindų sukūrė specifinių skaitymų organizavimo metodiką, parengė tokiems skaitymams pritaikytas istorijas, buvo įrengtas Sensorinis kambarys. 2018 m., konsultuojant specialistams ir dalyvaujant tėvams, bib­lio­tekoje įvyko pirmieji sensoriniai skaitymai ASS turintiems vaikams. Tokiems vaikams dažnai sunku mėgautis knygomis, juos blaško įvairūs aplinkos dirgikliai, o sensoriniai skaitymai leidžia, naudojant juslines priemones, žaidimus ir užduotis, įtraukti vaikus į skaitomos knygelės istoriją, mokoma laukti savo eilės, būti kartu su kitais vaikais, skatinamas kūrybiškumas. Tais pačiais metais bib­lio­teką papuošė išskirtinis ženklas – melsvos spalvos dėlionė, reiškianti, kad esame autizmui draugiška bib­lio­teka.

Sensoriniai skaitymai sulaukė didelio susidomėjimo. Į užsiėmimus registruodavosi dalyviai iš įvairių Lietuvos kampelių. Šiuose užsiėmimuose dalyvavo šeimos, specialiųjų mokymo įstaigų klasės, ikimokyklinio ugdymo įstaigų grupės, kuriose buvo pavienių integruotų vaikų, turinčių specialiųjų poreikių. „Programa sėkmingai gyvuoja jau ketvirtus metus. Džiaugiamės, kad pastangos atsiperka – nemokamą sensorinių skaitymų bib­lio­tekos paslaugą išbandę tėvai ir pedagogai apie ją atsiliepia tik teigiamai, vaikai noriai įsitraukia į edukacinius užsiėmimus ir pageidauja vėl ir vėl grįžti į

bib­lio­teką“, – sako bib­lio­tekos direktorius prof. dr.

Bronius Maskuliūnas.

2020 m. sukauptą patirtį vainikavo Šiaulių apskrities bib­lio­tekos parengtas ir išleistas leidinys – metodinė priemonė „Išlaisvinti herojai: sensoriniai skaitymai bib­ lio­tekose“. Leidinyje visi, norintieji rengti sensorinius skaitymus, ras ne tik teorinių specialistų įžvalgų, bet ir dešimt sensorinių istorijų scenarijų, rekomenduojamos literatūros ir priemonių sąrašus. 2021 m. leidinys buvo perduotas visoms Lietuvos viešosioms bib­lio­tekoms, taip pat pristatyta skaitymų organizavimo metodika.

Toliau domėdamiesi kitų šalių patirtimi, Povilo Višinskio bib­lio­tekos specialistai atkreipė dėmesį į Jungtinėje Karalystėje veikiančio autizmui draugiškų bib­lio­ tekų tinklo veiklą. Nuvykus į šią valstybę, paaiškėjo, kad šio tinklo bib­lio­tekos ASS turintiems lankytojams siūlo tik priemones, palengvinančias šių lankytojų atėjimą į bib­lio­teką (specialus patalpų ženklinimas, socialinės istorijos, sensoriniai žemėlapiai, sensoriniai „gesintuvai“ ir pan.). Todėl šiauliečių vykdomi sensoriniai skaitymai britų kolegoms sukėlė didžiausią nuostabą. Bendradarbiaudami su specialistais, tenykščius infrastruktūrinius sprendimus pritaikėme Lietuvos kontekstui ir parengėme bib­lio­tekos socialinę istoriją, socialinį plakatą, sensorinį „gesintuvą“ ir t. t. Vėliau šios priemonės buvo pritaikytos visoms šalies viešosioms bib­lio­tekoms ir tai tapo svarbiu ženklu, kad bib­lio­tekos siekia būti atviros ir draugiškos ypatingų poreikių turintiems lankytojams.

DĖMESYS DARBUOTOJŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMUI

Viena svarbiausių ir pagrindinių dedamųjų, kalbant apie bib­lio­tekų pasirengimą teikti paslaugas negalią turintiems žmonėms, – konceptualus, tikslingas, įvairiapusis ir, svarbiausia, nenutrūkstamas darbuotojų kompetencijų ugdymas.

Nuo pačių pirmųjų veiklų Šiaulių apskrities bib­lio­ teka šiam aspektui skyrė ypatingą dėmesį. Specialistams, kuriantiems ir vedantiems edukacijas specialiųjų poreikių turintiems asmenims, buvo rengiami tikslingi mokymai ir konsultacijos. Antra vertus, jei skatiname šių asmenų lankymąsi bib­lio­tekoje, lygiai taip pat svarbu užtikrinti, kad ir kiti bib­lio­tekos darbuotojai turėtų specialiųjų bendravimo ir elgesio psichologijos žinių bei įgūdžių.

Taip pat akivaizdu, kad vien taikomojo pobūdžio mokymų nepakanka. Kompetencijų ugdymo procese svarbią vietą užima renginiai, kurie padeda plėsti visuomenės suvokimą, formuoti naują supratimą ir požiūrį. Tokiu renginiu tapo 2017 m. bib­lio­tekoje organizuota tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Neįgalus žmogus visuomenėje, šeimoje, bib­ lio­tekoje“. Ji sudarė prielaidas permąstyti neįgalumo sąvoką, keisti stigmatizuotą požiūrį į negalią, sužinoti pasaulines tendencijas šiuo klausimu. 2019 m. surengtoje konferencijoje pradėta diskusija buvo tęsiama patirties sklaidos forume, kuris tapo ir dalijimosi geraisiais pavyzdžiais platforma.

5

VEIKLOS GALIMYBĖS NERIBOTOS

Paslaugų specialiųjų poreikių turintiems asmenims plėtra tapo tokia pat organiška Povilo Višinskio bib­lio­ tekos veikla kaip, pavyzdžiui, skaitymo skatinimas. Šioje srityje nuolat ieškoma naujų formų, naujų sprendimų.

2019 m. bib­lio­teka vykdė unikalų jaunimo mainų programos „Erasmus+“ projektą „Penki pojūčiai – penki keliai pažinti“, orientuotą į specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius jaunuolius, kurie gyvena ir mokosi specialiose ugdymo ir globos institucijose Lietuvoje, Latvijoje ir Kroatijoje. Projekto veiklose dalyvavo 18 specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių jaunuolių.

Per savaitę jie susipažino su Lietuvos kraštovaizdžiu, įdomiausiais objektais, apsilankė Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešojoje bib­lio­tekoje ir Šiaulių „Ringuvos“ specialiojoje mokykloje. Povilo Višinskio bib­lio­tekos Knygos grafikos centro dirbtuvėse atsiskleidė jaunuolių meniniai gabumai, kūrybiškumas, interaktyvios edukacijos gerino motorinius ir loginio mąstymo įgūdžius. Išbandyti ir bib­lio­tekoje rengiami sensoriniai skaitymai, dalyvauta inovatyvių technologijų edukacijose. Vakarais vyko refleksijos, užfiksuotų įvykių montažo peržiūros, kuriuose dalyviai galėjo pamatyti save tarp naujų draugų, įdomiausias ir daugiausia emocijų sukėlusias akimirkas.

Dalyvaudami projekte, jaunuoliai turėjo išskirtinę galimybę susipažinti su kitataučiais, lavinti bendravimo gebėjimus, ugdyti savo protines, emocines ir fizines galias, pasitikėjimą savimi, atrasti save kūryboje, nebijoti susirasti naujų draugų. Kai kuriems iš jų tai buvo pirmoji gyvenime išvyka iš namų, tad galėjo įgyti pradinių savarankiško gyvenimo įgūdžių.

Bib­lio­tekos specialistams šis projektas suteikė neįkainojamos patirties ir emocinio pasitenkinimo matant, kaip atsiskleidė, atsivėrė jauni žmonės, kokią pažangą padarė per tą kartu praleistą savaitę. „Ypatingas kinas – ypatingiems vaikams“ – dar viena iniciatyva, tapusi kasdiene Povilo Višinskio bib­lio­tekos paslauga, kai nedidelėje bib­lio­tekos kino salėje rengiamos kino peržiūros ASS vaikus auginančioms šeimoms.

Kitas pavyzdys – bib­lio­tekos kasmet organizuojamas knygų pristatymo konkursas, kuriame jau trečius metus iš eilės dalyvauja Šiaulių „Ringuvos“ specialiosios mokyklos moksleiviai. Padėdami nufilmuoti teatralizuotus knygų pristatymus, bib­lio­tekos darbuotojai pastebi šių moksleivių drąsą ir norą ne tik skaityti, bet ir užsiimti saviraiška, atskleisti savo talentus. Viešai rodomi tokių vaikų parengti pristatymai padeda pratinti visuomenę prie kitokių asmenų dalyvavimo ir buvimo kartu.

2021 m., remiantis tarptautine praktika ir bendradarbiaujant su specialiaisiais pedagogais, literatūros specialistais, vaizdo ir garso profesionalais, tėvais, buvo sukurtos pirmosios animacinės knygos „Animukai“ skaitymo ir kognityvinių sutrikimų turintiems vaikams. Šios knygos turėtų padėti ugdyti protinę negalią ir kognityvinių sutrikimų turinčių vaikų bei paauglių skaitymo įgūdžius, palengvinti socializaciją.

6

Šiaulių apskrities bibliotekoje rengiami sensoriniai skaitymai puikiai tinka ne tik specialiųjų poreikių vaikams, bet ir visiems, norintiems kūrybiškai praplėsti skaitymo procesą.

Sensoriniai skaitymai nenutrūko net pandemijos laikotarpiu. Pedagogai mielai įsitraukė į edukacinį procesą, padėjo bibliotekos specialistams vesti sensorinius skaitymus nuotoliniu būdu. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos archyvo nuotraukos

Dar viena labai svarbi bib­lio­tekos veiklos kryptis – visuomenės informuotumo apie įvairią negalią didinimas. Tuo tikslu Povilo Višinskio bib­lio­tekoje, taip pat Šiaulių ir Telšių apskrityse veikiančiose savivaldybių viešosiose bib­lio­tekose organizuojamos vaidybinių filmų, kuriuose vaizduojamas įvairią negalią turinčių žmonių kasdienis gyvenimas, peržiūros. Tokie filmai, paveikdami žiūrovų jausmus, kartais daro didesnį poveikį nei paskaitos, diskusijos ir pan.

NUO VIENOS INICIATYVOS IKI PLATAUS TINKLO Nuo 2016 m. Šiaulių apskrities bib­lio­teka nuolat skatina Šiaulių ir Telšių apskrityse veikiančias savivaldybių viešąsias bib­lio­tekas įsitraukti į visas jos tikslingai įgyvendinamas veiklas. Džiugina regio­ ne dirbančių kolegų auganti drąsa ir kompetencijos, pasiryžimas atsiverti net ir nelabai įprastiems bib­lio­tekų lankytojams. Joniškio, Mažeikių rajonų, Šiaulių miesto savivaldybių viešosios bib­lio­tekos savarankiškai įgyvendina į paslaugų specialiųjų poreikių asmenims plėtrą orientuotus projektus. Kitos bib­lio­tekos aktyviai palaiko vienokias ar kitokias Šiaulių apskrities bib­lio­tekos iniciatyvas.

Bendrai įgyvendinamos iniciatyvos – tai suprogramuota sėk­ mė. Per šešerius metus Šiaulių apskrities bib­lio­tekos sukauptos žinios ir patirtis sudarė prielaidas vienos gražiausių iniciatyvų – „Bib­lio­teka visiems“ – pradžiai. Melsvą dėlionę „Autizmui draugiška bib­lio­teka“ ant Povilo Višinskio bib­lio­tekos durų pakeitė ženklas „Bib­lio­teka visiems“. Ir jis matomas jau ant visų Lietuvos viešųjų bib­lio­tekų durų.

Taip siunčiama žinia, kad šalies bib­lio­tekos susivienijo bendrai veiklai, kuria siekiama didinti kultūros paslaugų prieinamumą visoms visuomenės grupėms ir per kultūrinę veiklą skatinami integraciniai procesai visuomenėje.

TYRIMAI

LIETUVOS BIBLIOTEKININKŲ ETIKOS KODEKSAS: panaudojamumas ir tobulinimo poreikis Rimalda Kvietkauskienė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos ir komunikacijos mokslų departamento Informacijos procesų skyriaus vyriausioji metodininkė

Prieš 22 metus, 1999 m. kovo 30 d., Lietuvos bibliotekininkų draugijos tarybos posėdyje buvo priimtas Lietuvos bibliotekininkų profesinės etikos kodeksas*. Ar bibliotekininkai juo vis dar naudojasi, kaip jo nuostatos pritaikomos praktinėje veikloje? Su kokiais etikos aspektais susiduriama šiandien? Šie ir kiti klausimai nagrinėti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos ir komunikacijos mokslų departamento Informacijos procesų skyriaus 2021 m. vykdytame tyrime „Lietuvos bibliotekininkų etikos kodekso žinomumas, panaudojimas ir jo tobulinimo poreikis“. Tikimasi, kad tyrime dalyvavusių bibliotekų specialistų nuomonė padės atnaujinti Lietuvos bibliotekininkų etikos kodeksą ir paversti jį kasdienio darbo pamatu.

Tyrime dalyvavo 422 viešųjų bib­lio­tekų specialistai: 73 apskričių viešųjų bib­lio­tekų (AVB) ir 349 rajonų bei miestų savivaldybių viešųjų bib­lio­tekų (SVB) darbuotojai (iš jų 218 filialų darbuotojų). Didžiausią respondentų dalį sudarė asmenys nuo 50 iki 64 metų (AVB – 60,3 proc., SVB – 67,6 proc.), mažiausią – darbuotojai, kuriems sukako 65 ir daugiau metų (AVB – 6,8 proc., SVB – 4,0 proc.). Jaunimo grupė nuo 18 iki 29 metų taip pat buvo negausi: AVB sudarė 9,6 proc., o SVB tesiekė 2 proc. Daugiausia atsakymų į tyrimo klausimus pateikė moterys – apie 97 proc.

DAUGUMAI ŽINOMAS, BET AR SKAITOMAS?

Tyrimo metu paaiškėjo, kad 75,3 proc. AVB ir 84,8 proc. SVB specialistų žinojo Lietuvos bib­lio­tekininkų etikos kodeksą egzistuojant, tačiau dalis jų (AVB – 32,9 proc., SVB – 24,1 proc.) nebuvo susipažinę su jo turiniu. Šaltiniai, iš kurių bib­lio­tekų darbuotojai sužinojo apie šį kodeksą, įvairūs. Didelė dalis SVB (40,4 proc.) ir kiek mažiau AVB (28,8 proc.) specialistų su šiuo dokumentu buvo supažindinti įsidarbindami. 27,2 proc. SVB ir 46,6 proc. AVB darbuotojų pasirinko atsakymo variantą „Kita“ ir dažniausiai nurodė, kad apie kodeksą išgirdo bib­ lio­tekoje, savarankiškai domėdamiesi bib­lio­tekininkystės klausimais, dalyvaudami Lietuvos bib­lio­tekininkų draugijos veikloje, perskaitė šios

* www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/47ded9d0826e11e7804fae56a3fa17a5.

draugijos interneto svetainėje, žurnale „Tarp knygų“, kai kurių bib­lio­tekų svetainėse, gavo informacijos iš bib­lio­tekų vadovų bei kolegų ar sužinojo tik iš šios apklausos (žr. 1 diagramą).

Buvau supažindintas (-a) studijuodamas (-a) profesiją

8,3 9,6

Buvau supažindintas (-a) įsidarbindamas (-a) bibliotekoje

28,8

Buvau supažindintas (-a) stodamas (-a) į Lietuvos bibliotekininkų draugiją

8,2

40,4

18,9

27,2

Kita 0

20

40

46,6 60

Savivaldybių viešosios bibliotekos Apskričių viešosios bibliotekos

1 diagrama. AVB ir SVB specialistų informacijos apie Lietuvos bib­lio­tekininkų etikos kodeksą šaltiniai (proc.)

7

Nors apie etikos kodeksą žino pakankamai didelis procentas specialistų, nemaža jų dalis (AVB – 46,6 proc., SVB – 26,9 proc.) nurodė, kad dokumentu niekada nesinaudojo praktikoje. Kokios priežastys tai lėmė, neatsakė beveik pusė (46,6 proc.) AVB ir net 68,5 proc. SVB specialistų. Atsakiusieji (SVB – 20,1 proc., AVB – 24,7 proc.) dažniausiai nurodė, kad nėra pakankamai susipažinę su jo turiniu. Taip pat apklaustieji argumentavo, kad tiesiog nežinojo jį egzistuojant, neiškilo problemų, dėl kurių reikėtų ieškoti sprendimų kodekse, nemanė, kad bib­lio­tekininkystė yra tokia veikla, kuriai reikėtų etikos kodekso, bib­lio­ tekininko etikos nuostatos buvo įsisąmonintos dar studijuojant ir praktinėje veikloje. AVB specialistai dar paminėjo, kad daugelis atvejų yra aprašyti įstaigos naudojimosi taisyklėse (žr. 2 diagramą).

Nepritariu bū�nybei laiky�s įvairių taisyklių ir reglamentų Kodeksas nepadeda priim� sprendimų

4,3

Bibliotekininkai nėra �esiogiai įpareigo� laiky�s e�kos kodekso nuostatų

2,3 5,5

5

17

4,2 6,4

Buvo prašoma suteik� bibliotekos vartotojo asmens duomenis (adresą, telefono numerį ar pan.) tre�esiems asmenims

8,5

Buvo prašoma atskleis� konkretaus asmens skaitymo, užklausų turinį, pasirenkamus leidinius ar virtualiuosius informacijos šal�nius

12,7

6,2 4,3

Buvo prašoma suteik� informaciją, kuri laikoma žalinga ir galinčia sukel� neigiamų pasekmių

2,3 1,1 10

25,5

24,7

11 10 15 20 25 30

Apskričių viešosios bibliotekos

2 diagrama. Nesinaudojimo Lietuvos bib­lio­tekininkų etikos kodeksu priežastys (proc.)

SPRENDŽIAMOS SKIRTINGOS ETINĖS DILEMOS

Nors pasitaiko įvairių situacijų, kai sprendimai turi būti priimami kliaujantis profesine etika, 51,4 proc.

SVB ir 34 proc. AVB specialistų teigė, kad jiems šito neprireikė.

Atlikus apklausą išryškėjo, kad AVB ir SVB darbuotojai dažniausiai susiduria su skirtingomis problemomis. AVB specialistai (25,5 proc.) daugiausia sprendžia su autorių teisių apsauga susijusius klausimus. Nors SVB darbuotojams (10 proc.) šie klausimai taip pat aktualūs, jie dažniau (12,7 proc.) sprendė asmens duomenų apsaugos problemas, t. y. kai bib­lio­ tekininkų buvo prašoma atskleisti vartotojo asmens duomenis. AVB darbuotojai (17 proc.) dažniau susidūrė su situacijomis, kai buvo prašoma suteikti pirmenybę pavieniam asmeniui ar asmenų grupei gauti reikiamą informaciją (iš SVB darbuotojų – tik 6 proc.).

AVB dažniau prašoma pažeisti bib­lio­tekos nustatytas taisykles dėl įtakingo asmens ar organizacijos. Į SVB darbuotojus dažniau kreiptasi dėl žalinga laikomos informacijos.

51,4

34 0,7 3,2 0

Savivaldybių viešosios bibliotekos

8

Turėjau pažeis� bibliotekos nustatytas taisykles, norėdamas (-a) bū� naudingas (-a) įtakingam asmeniui ar organizacijai

Kita

20,1

0

6

Su probleminėmis situacijomis susidur� neteko

11

Nesu pakankamai susipažinęs (-usi) su jo turiniu 3,4

Buvo prašoma suteik� pirmenybę pavieniam asmeniui ar asmenų grupei gau� reikiamą informaciją ir (arba) informacijos šal�nį

Turėjau nuspręs�, kaip pasielg� situacijoje, kai buvo sudė�nga laiky�s su autorių teisių apsauga susijusių reikalavimų

1,4 1,4

Kita

SVB darbuotojai mini ir kitas problemines situacijas: konfliktiški skaitytojai nepagarbiai bendrauja su darbuotojais ir bib­lio­tekos lankytojais, nenori laikytis naudojimosi bib­lio­teka taisyklių. Kartais kyla sunkumų, kai reikia rinktis tarp lojalumo įstaigai ir gerų santykių su valdžios atstovais.

Savivaldybių viešosios bibliotekos

10

20

30

40

50

Apskričių viešosios bibliotekos

3 diagrama. Probleminės situacijos, su kuriomis teko susidurti AVB ir SVB specialistams atliekant savo profesines pareigas (proc.) Įdomu palyginti skirtingais metais gautus tyrimų duomenis.

2011 m. nustatytos šios dažniausiai pasitaikančios etinių dilemų sritys: laisvoji prieiga, skaitytojų lygiateisiškumas ir konfidencialumas, gerokai rečiau – mokamos paslaugos ir cenzūra. 2018 m. tyrime buvo identifikuota nauja sritis – autorių teisių apsauga (ją nurodė 58 proc. apklaustųjų). 53 proc. nurodė skaitytojų konfidencialumą, o trečioje vietoje pagal dažnumą buvo laisvoji informacijos prieiga (44 proc.).

2021 m. duomenys parodė, kad aktualūs išliko autorių teisių apsaugos (AVB – 25,5 proc., SVB – 10 proc.) ir asmens duomenų apsaugos (SVB – 12,7 proc., AVB – 8,5 proc.) klausimai, o su kitomis probleminėmis situacijomis susiduriama gerokai rečiau.

Gerokai sumažėjo atvejų, kai prašoma pateikti draudžiamos (žalingos) informacijos. 2011 m. rezultatai rodo, kad su tokiomis situacijomis susidūrė 68 proc. bib­lio­tekininkų, 2018 m. – 59 proc., o 2021 m. – tik 2,3 proc. SVB ir 1,1 proc. AVB specialistų. Taip pat sumažėjo prašymų pateikti informaciją apie vartotojo skaitymo įpročius: 2011 m. tyrimo duomenimis, su tokiomis situacijomis susidūrė 39 proc., 2018 m. – 35 proc. o 2021 m. – tik 6,2 proc. SVB ir 4,2 proc. AVB darbuotojų.

PROBLEMOS ĮSTAIGOS VIDUJE IR KAIP JOS ĮVEIKIAMOS Etikos problemų kyla ne tik vykdant veiklą, bendraujant su skaitytojais, bet ir tarp pačių darbuotojų. Bib­lio­tekų specialistai dažniausiai susiduria su nemandagiu, nepagarbiu ir neteisingu kolegų elgesiu (AVB – 17,3 proc., SVB – 14,3 proc.), šališkumu vertinant veiklos rezultatus (AVB –16,8 proc., SVB – 12 proc.), nemandagiu, nepagarbiu ir neteisingu vadovo elgesiu su pavaldiniais (AVB – 15 proc., SVB – 10,3 proc.), neteisingu kompetencijų vertinimu (AVB – 13,9 proc., SVB – 10,3 proc.). Pažymėtina, kad maždaug 6–7 proc. vadovų taip pat

60

susidūrė su nemandagiu ir neteisingu darbuotojų elgesiu. Įvairios rūšies diskriminaciją dažniau patiria AVB darbuotojai, dažniausiai – dėl amžiaus (7,5 proc.) ir įsitikinimų (2,3 proc.).

Minima net diskriminacija dėl narystės profesinėse sąjungose. Atkreiptinas dėmesys, kad net 7,5 proc. apklaustų AVB ir 4,4 proc. SVB darbuotojų teigia patyrę mobingą. 35,2 proc.

SVB darbuotojų teigė, kad jiems neteko susidurti su probleminėmis situacijomis darbe, o AVB tokių asmenų buvo tik 9,2 proc. (žr. 4 diagramą).

Neteisingas elgesys ver�nant kompetencijas

10,3

Šališkumas ver�nant veiklos rezultatus

13,9

12

Nemandagus, nepagarbus ir neteisingas darbuotojų elgesys vadovo atžvilgiu Nemandagus, nepagarbus ir neteisingas darbuotojų elgesys su kolega (-omis) Nemandagus, nepagarbus ir neteisingas vadovo elgesys su pavaldiniais Mobingas

16,8

Bendraisiais moralės principais

6,4 6,9 14,3 10,3 4,4

Diskriminacija dėl amžiaus

3,8

Diskriminacija dėl tautybės

7,5

Bibliotekoje galiojančiomis taisyklėmis ar kitais vidaus dokumentais

7,5

Asmeninėmis vertybėmis

15

0,5 1,7

Diskriminacija dėl ly�nės orientacijos

0,2 0,6

Diskriminacija dėl įsi�kinimų (religinių, poli�nių ar kt.)

0,9 2,3

Seksualinis priekabiavimas

Kita

Savivaldybių viešosios bibliotekos

5

6,6

Intuicija

4 4,1

Profesinės e�kos kodeksu

4,1 2,6

Savivaldybių viešosios bibliotekos

0,9 0,6 0

24,7

0

35,2

9,2

10

15

20

25

30

35

40

Apskričių viešosios bibliotekos

4 diagrama. Probleminės situacijos bendraujant su vadovais, kolegomis, kitais bib­lio­tekininkų bendruomenės nariais (proc.)

41 proc. AVB ir 64,8 proc. SVB specialistų teigė žinoję, kaip reikėtų elgtis susidūrus su diskriminacija. Kai kurių nuomone, tokiu atveju jiems būtų sudėtinga priimti sprendimą. Kai kas žinojo, kaip elgtis, bet nepasinaudojo savo žiniomis. AVB specialistų nuomone, ne visada padeda tai, kad žinai, kaip elgtis, o kartais net žinojimas nieko nepakeistų. Kiti nurodė, kad nedrįsta priešintis, ir, norėdami išsaugoti darbo vietą, pasirenka tylėjimą. Kai kurie sprendimus priėmė intuityviai, kiti ieškojo atsakymų internete, kreipėsi į vadovus, atitinkamas institucijas.

Daugiau negu pusė darbuotojų (58,9 proc. – AVB, 64,2 proc. – SVB) įsitikinę, kad turėtų būti institucija, nag­ rinėjanti etikos pažeidimus. Tik 8,2 proc. AVB ir 4,9 proc.

SVB specialistų manė, kad tokia institucija nereikalinga. Net 30,9 proc. SVB ir 32,9 proc. darbuotojų šiuo klausimu nuomonės neturėjo.

Susidūrę su probleminėmis situacijomis, AVB darbuotojai dažniausiai vadovaujasi bendraisiais moralės principais (34,2 proc.) ir bib­lio­tekos vidaus dokumentais (24,7 proc.), SVB darbuotojai – bib­lio­tekos taisyklėmis ir kitais dokumentais (28,7 proc.). Bendraisiais moralės principais SVB darbuotojai vadovaujasi šiek tiek mažiau – 24,1 proc. Profesiniu etikos kodeksu remiasi 18,6 proc. SVB ir tik 4,1 proc. AVB darbuotojų, nors į klausimą „Ar naudojatės etikos kodeksu spręsdami veikloje iškilusias problemas?“ teigiamai atsakė

34,2

8,3 8,2

Kita

0,5 0,6

Su probleminėmis situacijomis susidur� neteko

24,1

Teisės aktais

17,3

0,2 0

Diskriminacija dėl ly�es

36,4 proc. SVB ir 27,4 proc. AVB specialistų. Kad kartais juo naudojasi, nurodė 35 proc. SVB ir 26 proc.

AVB darbuotojų. Pastariesiems priimant sprendimus, didelę įtaką daro jų asmeninės vertybės. Jomis vadovaujasi 17,8 proc. AVB specialistų, SVB šis rodiklis tesiekia 6,6 procento (žr. 5 diagramą). Dalis SVB darbuotojų nurodė, kad derintų kelis kriterijus, kiti – kad vadovautųsi bendraisiais moralės principais, galiojančiomis bib­lio­tekos taisyklėmis bei etikos kodeksu.

Kai kurie AVB specialistai teigė, jog, atsižvelgdami į konkrečią situaciją, derintų įvairias priemones.

28,7

17,8

18,6

6,8 10

20

30

40

Apskričių viešosios bibliotekos

5 diagrama. Kuo vadovaujantis sprendžiamos prob­ leminės situacijos (proc.)

Lyginant įvairių metų tyrimų rezultatus, galima konstatuoti, kad, spręsdami problemines situacijas, bib­lio­tekininkai dažnai tebesivadovauja bendraisiais moralės principais (AVB – 34,2 proc., SVB – 24,1 proc.).

2011 m. šis rodiklis atitinkamai sudarė 30 proc., o 2018 m. – 29 procentus. Etikos kodekso pasitelkimo sprendžiant konfliktines situacijas duomenys kito taip: 2011 m. juo naudojosi 21 proc., 2018 m. – 16 proc. apklaustųjų, o 2021 m. – tik 18,6 proc. SVB ir 4,1 proc. AVB darbuotojų.

Nors Lietuvos bib­lio­tekininkų etikos kodeksu naudojamasi nedažnai, tačiau 44,4 proc. SVB ir 28,8 proc. AVB specialistų mano, kad toks dokumentas yra svarbus ir naudingas. 28,4 proc. SVB ir 27,4 proc. AVB darbuotojų pritaria minčiai, kad toks kodeksas reikalingas, ir mano, kad jis didina profesijos prestižą. 23,3 proc. AVB ir 10,6 proc. SVB specialistų nuomone, praktinėje veikloje jis nėra naudingas.

Neįžvelgiančių šio dokumento reikalingumo AVB buvo 1,4 proc., SVB – 1,1 procento. Formaliu šį dokumentą laikė apie 4 proc. tiek SVB, tiek AVB darbuotojų (žr. 6 diagramą). Būta nuomonių, kad pakanka Kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos ir elgesio taisyklių. Buvo nuomonių, kad dokumentas būtų naudingas sprendžiant darbo ginčus, jeigu jame būtų detaliau aptarti etikos pažeidimo atvejai, kai specialistų veiksmai gali būti vertinami kaip kenkiantys įstaigos prestižui.

9

Taip, tai svarbus ir naudingas dokumentas

44,4

28,8

Taip, toks dokumentas reikalingas, nes jis didina profesijos pres�žą, išskiria bibliotekininko profesiją iš kitų profesijų

28,4 27,4

Galima turė� tokį dokumentą, tačiau prak�nėje veikloje jis nebus naudingas

10,6

Ne, tokio dokumento reikalingumo neįžvelgiu

23,3

1,1 1,4

Ne, tai – formalus, nereikšmingas ir nereikalingas dokumentas

3,7 4,1 10,6 15,1

Neturiu nuomonės 0

10

Savivaldybių viešosios bibliotekos

20

30

40

50

Apskričių viešosios bibliotekos

6 diagrama. Etikos kodekso reikalingumas bib­lio­ tekininkų bendruomenei (proc.)

ATNAUJINTO KODEKSO VIZIJA

Didelė dalis specialistų Bib­lio­tekininkų etikos kodeksą vertino kaip reikšmingą dokumentą, tačiau 36,1 proc. SVB ir 41,1 proc. AVB specialistų neturėjo nuomonės, ar jį reikėtų atnaujinti. Kiti dažniausiai laikėsi nuomonės, kad reikia tik papildyti esamą dokumentą, o ne rengti naują (38,1 proc. SVB ir 28,8 proc.

AVB darbuotojų). 11,0 proc. AVB ir 14,3 proc. SVB darbuotojų manė, kad nieko keisti nereikia. Naujo dokumento rengimo minčiai pritarė 17,8 proc. AVB ir 10,6 proc. SVB specialistų (žr. 7 diagramą).

Buvo specialistų, teigusių, kad apskritai nereikia jokio kodekso, nes jis nepagerina nei profesijos, nei bib­lio­tekos prestižo. Kiti siūlė įpareigoti įstaigų vadovus supažindinti darbuotojus su kodeksu ir patiems jo laikytis. Nes ne visada patys vadovai vadovaujasi kodeksu, nederamai elgiasi su darbuotojais.

Taip, reikia pareng� naują dokumentą

10,6

17,8

Reikia �k papildy� dabar�nį

38,1

36,1 41,1 0,9 1,4

Pagarba žmogui ir žmogaus teisių pripažinimas

13,1 12,9 10,2 9,2 10

10

20

30

40

50

7 diagrama. Bib­lio­tekininkų profesinės etikos kodek­ so atnaujinimo poreikis (proc.)

Didesnė dalis bib­lio­tekininkų manė, kad etikos kodeksas turėtų būti rekomenduojamojo pobūdžio (AVB – 42,5 proc., SVB – 45,6 proc.). Nemaža dalis

12,7

10,7 11

Teisingumas

8

Profesinis solidarumas

Savivaldybių viešosios bibliotekos Apskričių viešosios bibliotekos

10

13,2 14,3

Profesionalumas

Konfidencialumas

Neturiu nuomonės

0

7,4 7,3

Pa�kimumas

Objektyvumas ir nešališkumas

14,3 11

Kita

12,6 12,7

Atsakomybė

Sąžiningumas 28,8

Keis� nieko nereikia, �nka dabar�nis variantas

AVB specialistų (35,6 proc.) pritartų paskelbti jį konsoliduojamojo pobūdžio dokumentu, o iš SVB darbuotojų šį variantą rinktųsi tik 18,3 proc., tačiau net 35,5 proc. jų rinktųsi, kad jis būtų reglamentuojamojo pobūdžio. Tokiam sprendimui pritartų tik 16,4 proc.

AVB specialistų. Būta nuomonių, kad reikėtų derinti skirtingus variantus. Taip pat pateiktas pasiūlymas, kad dokumentas turėtų apimti ir bib­lio­tekininko garbę bei orumą ginančias nuostatas.

Dauguma (SVB – 85,7 proc., AVB – 75,3 proc.) apklaustųjų mano, kad kiekvienas asmuo, ateidamas dirbti į bib­lio­teką, turėtų įsipareigoti laikytis Bib­lio­tekininkų etikos kodekso. Tačiau šiuo metu bib­lio­tekoje dirbantys darbuotojai – 16,04 proc. AVB ir 7,2 proc. SVB – nepriskiria savęs bib­lio­tekininkų profesinei bendruomenei. Tiesa, dalis jų (AVB – 13,7 proc., SVB – 5,2 proc.) niekada apie tai nė nesusimąstė.

Bib­lio­tekų specialistų nuomone (AVB – 57,5 proc., SVB – 63,3 proc.), etikos kodeksas turėtų būti konkretesnis, kad būtų lengviau jį taikyti praktikoje. Tačiau daug apklaustųjų šiuo klausimu apskritai neturėjo nuomonės (AVB – 35,6 proc., SVB – 30,9 proc.). Net 87,7 proc. AVB ir 88,3 proc. SVB specialistų pritartų minčiai, kad profesiniame kodekse turėtų atsispindėti profesinės etikos vertybės.

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad tiek AVB, tiek SVB darbuotojams svarbiausios yra šios vertybės: profesionalumas, pagarba žmogui ir žmogaus teisių pripažinimas bei atsakomybė. Visiems taip pat svarbu konfidencialumas. Objektyvumas ir nešališkumas svarbesnis AVB darbuotojams. SVB darbuotojai labiau vertina sąžiningumą (žr. 8 diagramą). Taip pat buvo pageidavimų, kad į kodeksą būtų įtrauktos kultūros darbuotojo bendrosios savybės, orumas ir savivertė, draugiškumas, apsiskaitymas, drąsa, tolerancija, pareigingumas. Minimas ir mandagumas.

6,6

8,5

7,8

6,1 5,2

Nesavanaudiškumas 0,4 0,2

Kita 0

2

Savivaldybių viešosios bibliotekos

4

6

8

10

12

14

16

Apskričių viešosios bibliotekos

8 diagrama. Svarbiausios bib­lio­tekininko profesinės etikos ver­ tybės (proc.)

Net 81,9 proc. SVB ir 75,3 proc. AVB specialistų mano, kad etikos kodekse turėtų būti aptarta bib­lio­tekininko profesinė atsakomybė, t. y. ką turėtų užtikrinti bib­lio­tekininkas, atlikdamas savo funkcijas. Daugiau kaip pusė (AVB – 53,4 proc., SVB – 62,2 proc.) pritartų tam, kad atsakomybė būtų išdėstyta pagal veiklas, pavyzdžiui, atsakomybė sudarant dokumentų ir kitų informacijos išteklių fondą, atsakomybė teikiant bib­lio­tekos paslaugas ir t. t. Pažymėtina, kad 27,4 proc. AVB ir 24,9 proc. SVB darbuotojų šiuo klausimu neturėjo nuomonės.

Didžioji specialistų dauguma (AVB – 78,1 proc., SVB – 75,6 proc.) mano, kad kodekse reikėtų aptarti tiek bib­lio­ tekininkų elgesį su kolegomis ir kitais profesinės bendruomenės nariais, tiek bib­lio­tekininkų ir bib­lio­tekos lankytojų tarpusavio elgesio etiką (AVB – 82,2 proc., SVB – 83,7 proc.).

Taip pat sutapo daugumos specialistų (AVB – 75,3 proc., SVB – 82,8 proc.) nuomonė dėl bib­lio­tekininkų profesinės garbės sampratos pateikimo etikos kodekse.

Be jau minėtų klausimų, SVB darbuotojų nuomone, kodekse turėtų atsispindėti nuostata, ginanti bib­lio­tekininko garbę ir orumą, pagarbos bib­lio­tekininkui klausimai; bib­ lio­tekininko atsakomybė už lojalumą savo profesijai ir bib­ lio­tekai, domėjimasis kultūra, profesinis išprusimas; bib­lio­ tekininkų ir jų vadovų bendravimo ir vadovavimo kultūra, vadovo kompetencija; bib­lio­tekininkų profesinis bendradarbiavimas; elgesio su skaitytojais etika; bendradarbiavimo su vietos bendruomenėmis klausimai, socialinė atsakomybė; lankytojų atsakomybė už savo žodžius ir veiksmus.

AVB specialistų nuomone, svarbiausia vadovautis bendražmogiškaisiais principais, o etikos kodekso turinys turėtų priklausyti nuo to, kam jis bus skirtas – ar tik bib­lio­ tekininkams, ar ir kitiems bib­lio­tekos darbuotojams. Etikos kodeksas turi numatyti pagrindines bib­lio­tekų vertybes bei metodus joms pasiekti. Jų nuomone, svarbu, kad būtų pabrėžtas bib­lio­tekininkų profesionalumas, malonus aptarnavimas, tikslios informacijos pateikimas, tolerancija įvairioms visuomenės grupėms, autorių teisių laikymasis, susilaikymas nuo nepatikimos informacijos sklaidos ir dalijimosi informacija nenurodant jos šaltinių. Dar minimi šie bib­ lio­tekininkams svarbūs klausimai: bib­lio­tekos organizacinė kultūra; bib­lio­tekininkų profesinių kompetencijų ugdymas; pagarbus požiūris į skaitytoją; informacijos patikimumas, konfidencialumas. Išsakyta ir mintis, esą kodekse pateikiamų nuostatų ar reikalavimų yra užtektinai, svarbiausia laikytis šio dokumento.

IŠVADOS

1. Apibendrinus tyrimo metu gautus duomenis, galima teigti, kad Lietuvos bib­lio­tekininkų etikos kodekso žinomumas yra didelis – 75,3 proc. AVB ir 84,8 proc. SVB specialistų žinojo apie jo egzistavimą, tačiau maždaug trečdalis apklaustųjų nebuvo susipažinę su jo turiniu.

Dalis specialistų apie kodeksą sužinojo tik pildydami šio tyrimo anketą. Šis faktas liudija, kad į etikos kodeksą žiūrima kaip į formalų dokumentą. Bib­lio­tekose per mažai dėmesio skiriama profesinės etikos klausimams: nenagrinėjamos bib­lio­tekininkų veikloje iškylančios

2.

3.

4.

5.

profesinės etikos problemos, neaptariami įvairių situacijų sprendimo būdai ir pan.

Priimdami sprendimus, etikos kodeksu vadovaujasi tik 18,6 proc. SVB darbuotojų ir tik 4,1 proc. AVB specialistų. Didžiosios dalies bib­ lio­tekų specialistų nuomone, etikos kodeksas turėtų būti konkretesnis, kad būtų lengviau jį taikyti praktinėje veikloje. Nors 34 proc. AVB ir 51,4 proc. SVB darbuotojų neteko susidurti su probleminėmis situacijomis dirbant, tačiau bendraujant su vadovais, kolegomis, kitais bib­lio­ tekininkų bendruomenės nariais nesusidūrusių su elgesio etikos problemomis buvo mažiau: AVB – 9,2 proc., SVB – 35,2 proc. Didžiausia bendravimo problema – nemandagus, nepagarbus ir neteisingas vadovo elgesys su pavaldiniais ir tarp kolegų. Dažniausiai darbuotojai diskriminuojami dėl amžiaus, yra ir mobingo atvejų.

Bib­lio­tekose galimai yra daugiau bendravimo etikos problemų. Tikėtina, jog nemaža dalis bib­ lio­tekininkų nedalyvavo apklausoje bijodami, kad jų atsakymus sužinos vadovai. Savo ruožtu dalis vadovų neišplatino darbuotojams tyrimo anketos galimai dėl to, kad neišryškėtų bib­lio­ tekos etikos problemos. Manytina, jog bib­lio­tekų darbuotojai linkę tylėti, saugodami savo darbo vietą. Galimai dėl to daugiau kaip pusė apklaustųjų (AVB – 58,9 proc., SVB – 64,2 proc.) teigė manantys, kad turėtų būti institucija, nagrinėjanti bib­lio­tekininkų etikos pažeidimus.

Daugelis pritarė, kad kodeksas turi būti papildytas ir sukonkretintas. Jame turėtų atsispindėti pagrindinės bib­lio­tekininkų profesinės veiklos vertybės, aptarta bib­lio­t ekininko profesinė atsakomybė, bendravimo su bendradarbiais ir kitais profesinės bendruomenės nariais, bib­lio­ tekininkų ir bib­lio­tekos lankytojų tarpusavio elgesio etika, apibrėžta bib­lio­tekininkų profesinės garbės samprata.

Pritarta nuostatai, kad kodekso atnaujinimo procese turi dalyvauti bib­lio­tekininkų bendruomenė ir kad kiekvienas asmuo, įsidarbindamas bib­lio­tekoje, turėtų įsipareigoti laikytis kodekso nuostatų.

Tikimės, kad Nacionalinės bib­lio­tekos tyrimas paskatins daugiau domėtis profesine etika, atkreips bib­lio­tekų vadovų ir darbuotojų dėmesį į spręstinas problemas, o gauti tyrimo duomenys sudarys galimybę atsižvelgti į bib­lio­tekų darbuotojų nuomonę atnaujinant Lietuvos bib­lio­tekininkų etikos kodeksą.

ŠALTINIAI

Mikulėnienė, Ligita. Profesinės etikos dilemų Lietuvos bib­lio­tekose tyri­ mas. 2011 [žiūrėta 2021-09-06]. Prieiga per internetą: www.lituanistika. lt/content/73080.

Milerienė, Rasa. Apie etines dilemas bib­lio­tekininkų darbe. 2018 [žiūrėta 2021-09-06]. Prieiga per internetą: www.klavb.lt/images/galerijos/veikla/ tyrimai_apklausos_etines_dilemos.pdf.

11

PROJEKTAI

SKAITYMAS – BŪDAS TAPTI EMOCIŠKAI BRANDESNIEMS Dr. Daiva Janavičienė

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka yra tarptautinio biblioterapinio projekto „Europos „Emocijų bibliotekos“: naujas būdas pritraukti auditorijas ir palaikyti socialines transformacijas Europoje“ (European “Libraries of emotions© (LOE)”: a new path to capture audiences and support social transformations in Europe) dalyvė. Projektas iš dalies finansuojamas pagal Europos Sąjungos programą „Kūrybiška Europa 2014–2020“ ir Lietuvos kultūros tarybos. 2020–2022 m. projekto veiklos įgyvendinamos Belgijoje, Slovėnijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje. Mūsų šalyje jį administruoja Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka.

Įgyvendinant projektą tikimasi pirmą kartą sukurti specialias „Emocijų bib­lio­tekas“, kuriose knygos būtų suskirstytos pagal emocijas, taip pat rengti biblioterapijos užsiėmimus skaitytojams, ypač daug dėmesio skiriant jaunimui ir pažeidžiamoms auditorijoms.

Drauge su kitais ekspertais dalyvauti projekte buvo pakviestos Nacionalinės bib­lio­tekos darbuotojos dr. Daiva Janavičienė ir Rasa Derenčienė. Visų jų užduotis – savo nuožiūra atrinkti po 100 grožinės literatūros knygų ir įvertinti jas pagal projekto partnerių Belgijoje parengtą metodiką. Be to, Nacionalinės bib­lio­tekos specialistės įsipareigojo organizuoti po vieną biblioterapinį renginį kauniečiams ir mokymus V. Kudirkos viešosios bib­lio­tekos darbuotojams.

12

KUR IR KADA SKAITYTI?

KURIUO METŲ LAIKU?

KAM KNYGA SKIRTA?

AR LENGVA SKAITYTI?

NAUJA SKAITYMO SKATINIMO DINGSTIS Šiuo tarptautiniu projektu siekiama įdiegti į praktiką naujų skaitymo skatinimo būdų. Jo kūrėjai pasirinko siūlyti pagal emocijų raišką įvertintas knygas, kad bib­lio­tekos įsigytų ir skaitytojams galėtų siūlyti ekspertų atrinktus leidinius. Pagal vienų iš projekto partnerių belgų sudarytą emocijų vertinimo metodiką ir sukurtą informacinių technologijų programą skaitytojams siūloma rinktis pagal nurodomą emocijų skalę (vertinama balais iki 10), sukurtą knygos anotaciją ir kitas rekomendacijas (skaitymo sudėtingumas, tinkamiausia skaitymo vieta, metų laikas ir kt.).

Mąstydamos, ar pačios norėtų rinktis knygas pagal kažkieno įvertintas emocijas, Rasa ir Daiva svarstė, kad tai – geras būdas sudominti skaitytojus. Emocijos domina pačios savaime, tačiau ne visi mokame jas tiksliai identifikuoti, išreikšti, o štai susiduriame su jomis visi. Tai kodėl to nepasimokius iš grožinės literatūros? Juo labiau kad čia emocijų gausu... Žinoma, iki šiol Lietuvoje labiau įprasta biblioterapiją suvokti temine prasme ir rekomendacijas teikti sudėtingais

Pagal projekto partnerių belgų sudarytą vertinimo metodiką skiriamos šešios pagrindinės emocijos.

KNYGOS LAIKOTARPIS

KNYGOS KAINA

Kad būtų lengviau išsirinkti knygą, skaitytojams pateikiamos įvairios skaitymo rekomendacijos.

VERTINTI NELENGVA, BET ĮDOMU

Taip atrodys į „Emocijų biblioteką“ patekusios grožinės knygos emocinis vertinimas.

gyvenimo atvejais, pavyzdžiui, netekus artimo žmogaus, patyrus išdavystę ir t. t. Abejonių kelia rekomendacijų formulavimas pagal skaitymo laiką paroje ar kuriuo nors konkrečiu metų laiku. Tačiau kas žino, gal kam aktualios ir tokios rekomendacijos...

Tiesą sakant, knygas pagal emocijas renkamės apie tai nemąstydami. Dažnai renkamės pagal emociją, kurią tuo metu išgyvename. Apnikus liūdesiui, pykčiui ar baimei, norisi tekstų, kurie atspindėtų panašius jausmus. Džiaugsmingos emocijos taip pat gali būti sustiprinamos panašaus pobūdžio tekstais. „Įvertinti grožinės literatūros kūrinio keliamas emocijas pasirodė sudėtingiau, nei iš pirmo žvilgsnio atrodytų. Pirmiausia susiduri su emocijų nepastovumo būsena – juk jeigu tądien pats esi piktas, tai ir pykčio emociją skaitomoje knygoje, ko gero, vertinsi aukštesniu balu“, – sako D. Janavičienė.

Jaunas žmogus, skaitydamas tą pačią knygą, kai kurių emocijų gali visai neatpažinti, nes nėra buvęs panašiose situacijose. Todėl akivaizdu, kad, atliekant tokį emocijų vertinimą, nepavyksta išvengti subjektyvumo. Kita vertus, pagal emocijų raišką ekspertų įvertintas turinys gali būti tiesiog įdomus kriterijus, skatinantis rinktis tarp „skaityti ar neskaityti“.

D. Janavičienė pastebėjo, kad, vertinant knygas pagal išankstinę nurodytą projekto kūrėjų emocijų skalę, rezultatai tokie, jog pykčio, baimės, liūdesio skaitomuose kūriniuose yra gerokai daugiau nei džiaugsmo, meilės, nustebimo. Beje, tyrėjai nuostaba (nustebimas) dažniau asocijuojasi ne su teigiamais jausmais (emocijomis).

R. Derenčienei toks kūrinių vertinimas buvo netikėta ir įdomi patirtis. Gilintis, kaip literatūros kūrinyje reiškiamos, perteikiamos, skaitytojui sužadinamos emocijos, pasak jos, buvo smalsu, intrigavo. Tiesa, pradėjus vertinti knygas, Rasai kilo daug klausimų. Pavyzdžiui, kodėl į vertinimo metodiką įtrauktos tik šešios emocijos (meilė, džiaugsmas, 13

RENGINIAI KAUNO BIBLIOTEKOJE

nuostaba, liūdesys, baimė, pyktis), o kodėl nėra, tarkim, pavydo, kaltės?.. Tačiau teko priimti nustatytas „žaidimo“ taisykles.

R. Derenčienei viena iš ypač įsiminusių vertintų knygų – amerikiečių rašytojos Hanyos Yanagiharos „Mažas gyvenimas“.

Romanas yra labai kontroversiškas, klasikine prasme šį kūrinį sunku būtų rekomenduoti kaip biblioterapinį. Tačiau pagal emocijų raišką, pagal tai, kaip knygoje atskleidžiamos žmogaus baimės, menkavertiškumas, meilė, liūdesys, pyktis, pavydas, ji verta aukščiausių balų. Pozityvumu po potrauminių patirčių nustebino vengrų kilmės amerikiečių psichologės Edith Eger atsiminimų knyga „Pasirinkimas“.

Didžiausiu atradimu emocijų prasme R. Derenčienei tapo vaikų literatūra. Ji prisipažino, jog turėjo nuostatą „tai ne mano sritis, nuo jos esu labai toli, su vaikais nedirbu“. Tačiau kai pradėjo vertinti vaikams skirtas knygas, džiūgavo. Šiose knygose emocijos tokios aiškios ir juste juntamos! Ypač smagu buvo skaityti švedų rašytojo ir knygų iliustruotojo Sveno Nordqvisto „Petsono ir Finduso“ seriją, atradimu tapo Naujosios Zelandijos autorė Joy Cowley ir jos „Antis patrankoje“, taip pat lietuvių autorių Evelinos Daciūtės „Laimė yra lapė“, Mariaus Marcinkevičiaus „Sivužas“. Tai tokia pozityvumo dozė, net jei kalbame apie sunkias emocijas.

14

Biblioterapinius renginius kauniečiams teko vesti vasarą, todėl nerimavome, ar susirinks auditorija. D. Janavičienė renginį vedė liepos mėnesį, kai vasara visomis spalvomis viliojo laiką leisti gamtoje, bet norinčiųjų dalyvauti biblioterapijos užsiėmime „Gelbėti save padedant kitiems“ susirinko tiek, kad teko jaudintis dėl pandemijos laikotarpiu būtinų saugumo sąlygų išlaikymo. Kadangi susirinko tikslinė auditorija, nereikėjo įdėti daug pastangų įtraukiant dalyvius – visi norėjo pareikšti savo nuomonę, gebėjo išklausyti kitus, buvo kūrybingi. Tokie renginiai išties pakylėja, skatina bendrystę, kūrybiškumą. Apklausoje po renginio dalyviai nurodė užsiėmimui parinktą labai aktualią temą, o pateikti tinkami tekstai įtraukė į diskusiją, atvėrė tarpusavio geresnio suvokimo galimybes.

Rugpjūtį R. Derenčienė vedė kūrybinio ir terapinio rašymo užsiėmimą „Kaip valdyti stresą pasitelkiant rašymą“. Rasos teigimu, rašymą, kaip streso valdymo būdą, ji yra išbandžiusi pati, todėl kalbėti apie tai buvo lengva. Su kūrybinga ir atliepiančia grupe pavyko panirti į rašymo nuotykį. Iš užsiėmimo visi išėjo džiaugsmingai nusiteikę, o tai ir yra vienas iš tokio renginio tikslų. „Dar kartą įsitikinau, kad rašyti gali kiekvienas, kad grupėje tai daryti smagu. Šalia jau egzistuojančių skaitytojų klubų galėtų rastis ir rašymo klubų analogai. Svarbiausia čia būtų ne parašyti „kažką tokio“, ne kurti tekstus, kurie bus publikuojami, bet pajusti savo būsenas, jas suvokti, užrašyti ir tuo pasidžiaugti“, – dalijosi patirtimi R. Derenčienė.

Abi specialistės patyrė, kad žmonės domisi biblio­terapija, jiems tai įdomu ir prasminga. Buvo smagu pačioms pajusti, kad biblioterapija nėra tik tekstų skaitymas ir jų aptarimas, kad jos galimybės gerokai platesnės – šis metodas suteikia saviraiškos, socializacijos galimybių. Kuo daugiau bib­lio­tekose bus biblioterapiją taikančių specialistų, tuo įvairesnė, prasmingesnė bus jų veikla. Skaitytojai, bendruomenės iš to tik laimės.

Lapkritį Nacionalinės bib­lio­tekos darbuotojos vedė biblioterapijos mokymus Kauno miesto V. Kudirkos bib­lio­tekos darbuotojoms. Buvo pristatytos ir Nacionalinės bib­lio­tekos 2020 m. išleistos D. Janavičienės knygos „Biblioterapija: teorija ir praktika“ bei „Biblioterapijos metodika“. Abi specialistės surengė kūrybines biblioterapijos metodų taikymo dirbtuves.

Aptardamos dalyvavimo mokymuose patirtį, bib­lio­tekos darbuotojos pasidžiaugė galimybe ne teoriškai, o praktiškai patirti biblioterapiją ir teigė esančios pasiryžusios savarankiškai tai taikyti savo darbo vietoje.

R. Derenčienė viliasi, kad emocijų bib­lio­tekos knygų įvertinimo skalė padės besirenkantiems, ką skaityti, skaitytojams rasti tai, ko jiems tą akimirką norisi, atpažinti savo emocijas, jas priimti, išjausti, su jomis susidraugauti. Ir tapti emociškai brandesniems.

BIBLIOTEKŲ TURTAI / 2021-IEJI – J. A. PABRĖŽOS METAI

GERAI ŽINOMAS, BET IKI GALO NEIŠTYRINĖTAS Rima Dirsytė

Paminklas J. A. Pabrėžai (skulpt. Algirdas Bosas, archit. Saulius Manomaitis) Kretingoje stovi nuo 1993 metų. Jolantos Klietkutės nuotr.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja

Kretingiškiai (ir ne tik) neabejotinai žino apie Jurgį Ambraziejų Pabrėžą (1771–1849), garsinusį jų miestą, Žemaitiją ir visą Lietuvą. Šiemet turėjome gražią progą vėl prisiminti šią įvairiapusę asmenybę, nes, minint 250-ąsias jo gimimo metines, Lietuvos Respublikos Seimas, įvertindamas kunigo pranciškono nuopelnus mokslui, švietimui ir kultūrai, 2021-uosius paskelbė J. A. Pabrėžos metais. Šį lietuvių kultūrinio sąjūdžio dalyvį žinome kaip dvasininką, pamokslininką, kaip liaudies gydytoją, kaip mokslininką botaniką, mokslo terminų kūrėją, kalbininką – žemaičių raštijos kūrėją, bibliofilą. Amžininkai jį laikė dvasiniu autoritetu.

Surinktume gausią per šiuos du šimtmečius paties J. A. Pabrėžos parengtų ir apie jį parašytų darbų bibliografiją, pradedant Motiejaus Valančiaus istoriografiniu veikalu „Žemaičių vyskupystė“, pasirodžiusiu 1847 m. dar J. A. Pabrėžai gyvam esant (jame pateikė dvasininko biografiją ir bibliografiją), XIX a. pabaigos spaudoje pirmąkart paminėtais jo darbais ir tęsiant vėlesniais jo palikimo tyrinėjimais Lietuvoje bei išeivijoje (čia garsiausias J. A. Pabrėžos biografas buvo pranciškonų vienuolis Viktoras Gidžiūnas). Minėtinas 1972 m., minint 200-ąsias dvasininko gimimo metines, Lietuvos mokslų akademijos Botanikos instituto ir Lietuvos botanikų draugijos parengtas straipsnių rinkinys „Jurgis Pabrėža 1771–1849“. O naujausias – Klaipėdos universiteto šių metų leidinys „Žemaičių šventasis: Jurgiui Ambraziejui Pabrėžai – 250“.

Per pastaruosius dešimtmečius buvo išleisti J. A. Pabrėžos darbai autentiška rašyba, su plačiais komentarais: kapitalinis botanikos veikalas „Taislius augyminis“ („Augalų sistema“; parašyta 1843; išleista 2009–2015), geografijos vadovėlis (2019) bei pamokslų rinkinys „Pamokslai vairingose materijose...“ („Įvairūs pamokslai“; 2020).

J. A. Pabrėžai gyvam esant, nebuvo išspausdintas nė vienas jo veikalas. 1869 m. M. Valančius išleido sutrumpintą jo knygelę „Parkratyma tąn sąužines“ („Sąžinės apskaita“; parašyta 1846; kiti leidimai 1877 ir 1893), o 1900 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose pasirodė „Taisliaus augyminio“ ištraukos. Beje, abiejuose leidiniuose A. J. Pabrėžos rašyba buvo pakeista.

J. A. Pabrėža rankraščių paliko teologijos, botanikos ir medicinos klausimais. Šiandien mokslininkams jie įdomūs pirmiausia kaip šaltinis žemaičių tarmei pažinti, lietuvių kalbos istorijai studijuoti. Botanikos darbai reikšmingi dėl sukurtos botaninės terminijos lietuvių kalba bei surinktos ir aprašytos Žemaitijos floros. Šiame straipsnyje norime supažindinti su Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bib­lio­tekoje saugomais J. A. Pabrėžos rankraščiais ir plačiau pristatyti kelis mažiau tyrinėtus bei viešintus jo darbus.

RAŠYTINIS PALIKIMAS BUVO IŠSKLAIDYTAS

1838 m. vasario 23 d. surašytame testamente J. A. Pabrėža nurodė: „Mano bib­lio­teka netaksuotina, bet visa turi atitekti ne kam kitam, kaip tik Kretingos konvento bib­lio­tekai <...>. Žemaičių Botaniką, pradėtą 1836 m. ir privestą iki 14 klasės, ji esti didžiojoje tekoje (terboje su raiščiais); taip pat visus rankraščius, taip aptaisytus, taip sąsiuvuose, taip ir atskirais lapais, surinkus į krūvą, nuolankiausiai prašau laikyti bib­lio­ tekoje, vietoje atvangioje nuo pagedimo, būsimajam žinovui, pajėgiančiam užsiimti tuo darbu. <...> Tą patį sakau ir apie Gerbarijų (Žolyną) džiovintų augmenų fliansų <...>.“1 Deja, mažai kam buvo lemta likti Kretingoje. Įvairiu metu dokumentai pateko į kitas atminties institucijas. Neaplenkė jų ir pražūtingas sovietinis laikotarpis, kai dalis jų buvo prarasta. Galbūt dar kas saugoma privačiai. Į Nacionalinę bib­lio­teką dokumentai priimti apie 1941 m. kartu su Kauno metropolijos kunigų seminarijos bib­lio­teka2 (šį faktą patvirtina likę seminarijos antspaudai ir lipdės ant dokumentų viršelių ar tekste), o rankraščiai iš medicinos srities – 1960-aisiais iš Kauno medicinos instituto bib­lio­tekos3. Tuo metu jie buvo priskirti Pavienių rankraščių rinkiniui, o 1975 m. sudarytas atskiras J. A. Pabrėžos dokumentų fondas (F124).

Gidžiūnas, Viktoras. Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771–1849). Roma– Vilnius, 1994, p. 225–226.

Apie Lietuvos centrinės bibliotekos 1940–1941 m. perimtus fondus rašė Valerija Vilnonytė žurnale „Tarp knygų“. 1992, Nr. 11, p. 5–8; 1993, Nr. 1, p. 10–13; Nr. 2, p. 15–19.

3 Žr. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Retų knygų ir rankraščių skyriuje (LNMMB RKRS) saugomą fondo F124 bylą.

1

2

15

Nacionalinėje bibliotekoje saugomi J. A. Pabrėžos rankraščiai. Iš kairės: lapas iš medicininio veikalo „Promyczek…“, 1827. Įvairių ligų žodynėlio žemaičių, lenkų, lotynų kalbomis pradžia (F124-2); lapas iš veikalo „Uwogas nekórios Apey Smerti...“, 1828 (F124-3); lapas iš veikalo „Tayslós augumyynis“, 1843, kuriame pateikiamas melisos aprašymas (F124-7).

Jame – šeši J. A. Pabrėžos veikalai ir du žemėlapių rinkiniai. Simono Daukanto rankraštinio liaudies dainų rinkinio pluoštuose (F110) yra užrašyti trys bene žinomiausi J. A. Pabrėžos eilėraščiai su keliais jų variantais bei keturi jo ranka rašyti tekstai, o kito XIX a. pirmosios pusės intelektualo, hebraisto, bibliofilo kunigo Jono Krizostomo Gintilos fonde (F150) – keturi jam J. A. Pabrėžos rašyti labai informatyvūs laiškai. Šie dokumentai ne kartą publikuoti, ne vieno tyrėjo įtraukti į mokslinę apyvartą.

Kalbant apie J. A. Pabrėžą, negalima nepaminėti jo kalbos ir rašybos. Pradžioje dvasininkas rašė lenkiškai, vėliau – žemaitiškai ir išskirtinai žemaičiams. „Taisliaus“ įžangoje jis aiškina (cituojamų Nacionalinėje bib­lio­ tekoje saugomų J. A. Pabrėžos rankraščių ištraukos čia ir kitur pateikiamos autentiška dokumento kalba): „Weykała tóu raśźiau ne dieley Lyitóówyniku, (kóryi gał sau tolyi óż móni geresnius Pyszorius atrasty) ale dieł tykruuju Źemaytiu, pri kóriu nier myśźyny niejoky kałbos lyitóówyszkos: teyp yr kałbó tykray źemaytyszkó rupynaus paraśźiity.“4 Nesant bendrinės rašytinės lietuvių kalbos (juo labiau žemaičių!), J. A. Pabrėža sukūrė savo rašomąją žemaičių kalbos gramatiką ir rašto sistemą, naudodamas lenkišką raidyną. Pradžioje žemaitiškai rašė tik religinius tekstus, ilgainiui ėmėsi ir mokslinių, rašybą modifikavo, vėliau kūrė tik sava pajūrio žemaičių bendrine kalba. Deja, neprigijusia, o šiandienos skaitytojui ir sunkiai paskaitoma... Apie išskirtinę J. A. Pabrėžos kalbą ir rašybą plačiau galima skaityti ją tyrinėjusio habil. dr. Giedriaus Subačiaus darbuose.

DVASINIO TURINIO VEIKALAI J. A. Pabrėža visuomenei pirmiausia buvo žinomas kaip dvasininkas. Nacionalinės bib­lio­tekos fonde saugomas vienas šios srities darbas, regis, mažiau atkreipęs tyrinėtojų dėmesį, – nedidelio formato rankraštinė knygelė „Uwogas nekórios Apey Smerti...“ („Kelios pastabos 4

16

Tayslós augumyynis... / Jurgis Pabrėža, 1843, p. V. LNMMB RKRS F124–7.

apie mirtį“)5. Tai nėra originalus kūrinys, o iš lenkų į žemaičių kalbą („Zodzius atrasi paraszitus teyp, kayp tamy paszaliej wysy Zemaytey kałb“) 1828 m. išverstas prancūzų jėzuito Jeano Crasset (1618–1692) darbas. Pagrindinė „uvogų“ mintis – mirtis yra gyvenimo pabaiga ir dvasios nuo kūno atsiskyrimas. Esą nereikia labai bijoti mirties, o jai ruoštis ir stengtis suteikti mirčiai šventumo. Beje, čia kalbama ne tik apie dvasinius dalykus, užsimenama, pavyzdžiui, apie testamento sudarymą, yra įvairių pamokymų.

Verta dėmesio J. A. Pabrėžos prakalba į skaitytojus, kurioje atsispindi jo pagarbus ir kartu praktiškas požiūris į knygą: „<...> kningely tóu kawoty paszynawoniey, o skaitydams nemozok jos pyrsztays neczistays, taukynais, arba prakaytingays. Nes popieriós weykiey aptunk: o smólkys Lyteras po aptókymays greytay pragayszt: yr teyp, neytau, neba kytam nebgalietu bebuty sógadliwa...“6 – t. y. knygas reikia gerbti ir tausoti. Akivaizdu, skaitytojai šių nurodymų laikėsi: tekstas puikiai įskaitomas, o popierius „neišmozotas“, greičiau per ilgą laiką patamsėjęs. Rankraštiniai įrašai rodo, kad knygelė kurį laiką buvo J. A. Pabrėžos giminės rankose, vėliau pateko į Kretingos vienuolyną, iš kur greičiausiai 1940 m. – į Kauno kunigų seminariją.

INDĖLIS Į BOTANIKOS MOKSLĄ IR MEDICINĄ

J. A. Pabrėža dažnai pavadinamas lietuvių botanikos tėvu. Teigiama buvus apie 50 jo darbų botanikos tema7. Jie turi didžiausią išliekamąją vertę, bene labiausiai mokslininkų ištyrinėti, o kai kurie dvasininko pasiūlyti terminai ir augalų pavadinimai įsitvirtinę ir šiandien tebevartojami mokslininkų. Pavyzdžiui, pažiedės, purka, ankštara ar melisa, cikorija, žibuoklė. Būta ir įdomesnių jo siūlytų variantų: vaistinių augalų pavadinimai siūlyti pagal gydomą ligą – inkstaglobė, kepingelbė, širdgloba. Bib­lio­tekoje saugomi du J. A. Pabrėžos botanikos darbai8: „Wardaa tayslyynee Augimiu...“ („Vardai sisteminiai augalų...“, 1834) – žemaitiškas botaninės terminijos veikalas – ir žinomiausias, enciklopedinis, jau minėtasis darbas „Tayslius augyminis“.

Rinkdamas ir aprašydamas augalus, J. A. Pabrėža išmoko juos pritaikyti medicinos tikslais. O gal ir atvirkščiai – botanikos darbai atsirado iš domėjimosi medicina? Skaičiuojama buvus 17 J. A. Pabrėžos darbų iš medicinos9.

Nacionalinės bib­lio­tekos J. A. Pabrėžos fonde turime tris didelės apimties rankraštines knygas10. Tai – „Skutki lekarskie...“ („Kai kurių augalų gydantieji ypatumai, tų augalų panaudojimo įvairių ligų atvejais būdai...“, 1814), parengta remiantis Krokuvos akademijos profesoriaus, botaniko, gydytojo Simono Uwogas nekórios Apey Smerti / Jurgis Ambraziejus Pabrėža, 1828, p. IV. LNMMB RKRS F124–3.

Ten pat.

Dagys, Jonas. J. Pabrėžos gyvenimas ir darbai. In: Jurgis Pabrėža (1771–1849). Vilnius, 1972, p. 14.

LNMMB RKRS F124–4, 7.

J. Pabrėžos bibliografija / Nijolė Kišūnienė. In: Jurgis Pabrėža (1771–1849). Vilnius, 1972, p. 99–101.

10 LNMMB RKRS F124–1, 2, 6.

8

9

5 6 7

Sirenijaus veikalu „Zielnik“ (1611). Kiti du rankraščiai – paties J. A. Pabrėžos įrištas 13 darbų rinkinys, fondo tvarkytojo pavadintas „Įvairių mediciniškų bei buitinių patarimų rinkiniu“ (b. m.), ir 1827 m. parengtas „Promyczek Zwiastujący Tablicę Chorób...“ („Spindulėlis“). Juose populiariai aprašomos ligos, Lietuvoje augančios vaistažolės, jų gydomosios savybės, aiškinama, kaip patiems pasigaminti vaistus, kaip juos vartoti ir pan. Veikalai parašyti lenkų kalba, bet šalia lotyniško ir lenkiško tekstų autorius ligų ir vaistinių augalų sąrašus pateikia ir žemaitiškai. Tokį sprendimą J. A. Pabrėža aiškina taip: „<...> šis mano poelgis – tarsi mažutis spindulėlis, galįs pasitarnauti mokytam žemaičių pasauliui pavyzdžiu plėtoti gimtąją kalbą...“11 (versta straipsnio autorės). Šie veikalai taip pat žinomi mokslininkams, farmakologams, farmakognostams. Tikėkimės, jie sulauks ir savojo leidėjo. Įdomu, kad šie medicininiai rankraščiai yra buvę ir Marijampolės marijonų vienuolyne – apie tai liudija jų bib­lio­tekos antspaudas ir melsvos ar baltos spalvos žymės su skaičiais knygų nugarėlėje. Kaip rašė V. Biržiška, Kretingos „vienuolynui virtus savotišku kunigų kalėjimu, į kurį rusų administracija uždarydavo politiškai jai nusikaltusius kunigus, daugelis Pabrėžos rankraščių iš čia iškeliavo kartu su <...> vienuolyną paliekančiais kunigais, nors daugumas tų atgabentų rankraščių ir ne dingo, bet pateko į kitas Lietuvos bib­lio­tekas“12. Spėtume, tarp jų buvo medicina besidominčių, o gal ir gydančių kunigų.

Visų minėtų J. A. Pabrėžos veikalų bibliografiniai aprašai randami Nacionalinės bib­lio­tekos elektroniniame kataloge, dokumentai yra suskaitmeninti ir prieinami portale epaveldas.lt.

ŽEMĖLAPIAI IR GEOGRAFIJOS VADOVĖLIS Kaip minėjome, testamente J. A. Pabrėža nepamiršta savo biblio­ tekos. Dvasininkas buvo sukaupęs daugiau kaip 400 botanikos, praktinės medicinos, geografijos, chemijos, teologijos, filosofijos ir kitų mokslo krypčių leidinių13. Yra žinoma, kad Kretingoje jis kelerius metus mokytojavo parapinėje mokykloje, be kitų dalykų, dėstė geografiją, parašė fizinės ir politinės geografijos vadovėlį žemaičių kalba (tai yra pirmas lietuviškas šio mokslo vadovėlis). Neabejotina, šiems tikslams pirko žemėlapius. Jis rašė: „Natskyramó paszałpó pri moksła Geograpyjys ira łaksztaa geograpiczny arba mappas.“14 J. A. Pabrėžos dokumentų fonde saugomi du jų rinkiniai15 – pasaulio, atskirų jo dalių, Europos ir jos valstybių žemėlapių, išleistų XVIII–XIX a. pradžioje. Regis, jie dar nesulaukė didesnio tyrėjų dėmesio. Įdomesnis yra pirmasis žemėlapių rinkinys, greičiausiai paties J. A. Pabrėžos įrištas bei papildytas. Jame yra paties pranciškono įklijuotos lentelės, kuriose pateikiamos trumpos žinios apie Europos, Azijos (su kai kuriomis Okeanijos salomis), Afrikos ir Amerikos (Australijos nėra) šalis. Išvardijamos valstybių sostinės, žymesni miestai, uostai, salos ir pusiasaliai, kalnai, didesni vandens telkiniai, nurodomi valstybių plotai ir gyventojų skaičius: Azijoje esą būta 560 mln., Afrikoje – 140 mln., Europoje – 150 mln., o Amerikoje – net 120 mln. gyventojų. Iš kur jis ėmė duomenis, nežinome, tačiau daug jų neturėjo16. Tai galėtų būti maždaug XVIII a. pab.–XIX a. pr. skaičiai.

Kitose lentelėse pateikiama informacijos apie šalių klimatą, gamtinius išteklius, eksportuojamas prekes, vyraujančią religiją, papročius, gyvento Promyczek Zwiastujący Tablicę Chorób... / Jurgis Pabrėža, 1827, p. 3v. LNMMB RKRS F124–2.

Jurgis Ambraziejus Pabrėža. In: Biržiška, Vaclovas. Aleksandrynas, t. 2. Vilnius, 1990, p. 310.

13 Jurgis Ambraziejus Pabrėža / P. A. [Pacevičius, Arvydas]. In: Knygotyra: enciklopedinis žodynas, Vilnius, 1997, p. 279.

14 Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos Geografija / [parengė Rita Šepetytė]. Vilnius, 2019, p. 75.

15 LNMMB RKRS F124–8, 9.

16 Žr. J. A. Pabrėžos geografijos veikalus, saugomus Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje. Prieiga per internetą: https://knyga.kvb.lt/lt/parodos/temines-leidiniu-parodos/item/205-jurgioambraziejaus-pabrezos-asmenines-bibliotekos-dalis-kauno-apskrities-viesojoje-bibliotekoje [žiūrėta 2021-11-24].

11 12

jų rasę ir pan. Štai kaip J. A. Pabrėža aprašė (toliau pa­ teikiamą citatą iš lenkų k. vertė straipsnio autorė) Vidurio vakarų Afrikos valstybę Kongą. (Tai galėjo būti Kongo imperija, egzistavusi nuo XIV a. iki 1914 m. ir apėmusi dabartinių Kongo Respublikos, Kongo Demokratinės Respublikos ir Angolos teritorijas. XV–XIX a. imperijos sudėtyje buvo ir Loango Karalystė.)

Kongas. Loangas. Kraštas šis karštas, bet sveikas, labai derlingas ryžiais, žirniais, soromis, cukrumi, įvairiais vaisiais, o būtent palmės ir kokosai labai naudingi. Įvairių žvėrių ir įdomių paukščių gausu.

Krokodilų ir jūrų arklių. Barškantys žalčiai [gal gyvatės?

Pavyzdžiui, šnypščioji Afrikos margė – R. D.] labai dideli.

Medvilnės, vario, alavo, švino, ir sidabro, ir aukso gausu. Jūrų kriaukles vietoj monetų naudoja. Banginių pakrantėse daugybė. Gyventojai juodi, girtuoklystėje ir gašlybėje pasinėrę. Vaikšto beveik nuogi. Pagonių religijos, ir labai prietaringi. Kongas. Orai [klimatas? – R. D.] ir derlingumas tokie pat kaip ir Loandoje. Gyventojų didžioji dalis su visu Dvaru katalikų tikėjimo, nors daugpatystė nedraudžiama. Angola. Kraštas labai derlingas. Gyventojai esti tvirti, bet apsileidę.

Pagonių religijos, garbina saulę ir Mėnulį. Pasinėrę į žvejybą ir medžioklę strėlėmis. Jagos, Kongolės ir Vambos kraštai. Gyventojai laukiniai, mėgstamiausias jų valgis – žmogiena.“17 Panašu, kad tai galėtų būti J. A. Pabrėžos pamokose naudota, o gal ir vadovėliui surinkta medžiaga.

Kada rašyta? Tikrai anksčiau nei žemaitiškas vadovėlis (jo parašymo data iki šiol diskutuotina: po 1825 m., o gal 1831–1834 m.)18, nes pastarajame, pavyzdžiui, Europos gyventojų skaičius nurodomas padidėjęs iki 180 mln. „duśźiu“19.

Paminėtinas dar vienas Nacionalinės bib­lio­tekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomas dokumentas – literatūrologo Juozo Tarvydo (1900–1973) monografinė studija „Jurgis Ambraziejus Pabrėža: medžiaga biografijai“ (1971 m.)20. Didelės apimties (288 lapai) rankraštyje pateikiama išsami J. A. Pabrėžos biografija, apžvelgiama veikla, analizuojama ir moksliškai įvertinama jo raštų kalba. Studija nėra publikuota.

LITERATŪRA

1. Gidžiūnas, Viktoras. Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771–1849). Roma–Vilnius, 1994.

2. Subačius, Giedrius. Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos žemaičių kalba. In: Lietuvių atgimimo istorijos studijos. T. 8. Asmuo: tarp tautos ir valstybės. Vilnius, 1996, p. 10–113; Subačius, Giedrius. Ambraziejaus Pabrėžos „Taislius augyminis“ (1843). In: Pabrėža, Jurgis Ambraziejus. Taislius augyminis, I–223. Vilnius, 2009, p. 9–28; Subačius, Giedrius. Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos žemaičių bendrinės kalbos idėja. In: Žemaičių šventasis: Jurgiui Ambraziejui Pabrėžai – 250.

Klaipėda, 2021, p. 51–61.

3. Jurgis Pabrėža (1771–1849). Vilnius, 1972.

4. Knygotyra: enciklopedinis žodynas, Vilnius, 1997, p. 279.

5. Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos Geografija / [parengė Rita Šepetytė]. Vilnius, 2019.

Mappa totius mundi..., 1790, p. 17. LNMMB RKRS F124–8.

Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos Geografija / [parengė Rita Šepetytė]. Vilnius, 2019, p. 52.

19 Ten pat, p. 45, 84.

20 Jurgis Ambraziejus Pabrėža: medžiaga biografijai / Juozas Tarvydas, 1971.

LNMMB RKRS F172–3.

17 18

17

SUKAKTYS

AUKŠTAITIJOS ŽVAIGŽDĖ E. Mezginaitė (pirma iš kairės) ant Laibgalių kaimo (Rokiškio r.) bibliotekos – pirmosios savo darbovietės – laiptų Mato ir Uršulės Pautienių sodyboje. 1960 m.

Daiva Vilkickienė Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja

Spalio 31 d. poetė Elena Mezginaitė (1941–2005) būtų šventusi 80-mečio jubiliejų. Deja, jau beveik 17 metų šios talentingos poetės su mumis nebėra. Bet išliko jos eilės, neretai virtusios dainomis, išliko ją pažinojusiųjų prisiminimai, atminimu rūpinasi Aukštaitijos kultūros įstaigos, tarp jų – ir bibliotekos. „Tarp knygų“ redakcija kviečia prisiminti, o gal net pažinti šią tragiško likimo, meistriškai poezijos plunksną valdžiusią poetę.

PROLOGAS Daug kas nė neįtaria, kad daugiau kaip trys dešimtys garsių dainininkų ir aktorių atliekamų dainų parašytos pagal E. Mezginaitės tekstus. Dainas pagal jos eiles kūrė kompozitoriai Alvydas Jegelevičius, Laimis Vilkončius, Igoris Berinas su grupe „Hiperbolė“, atliko Vladas Bagdonas ir Kristina Kazlauskaitė („Baltas lino gyvenimas“), Žilvinas Žvagulis („Dešimt žingsnių“), Kastytis Kerbedis („Melodija“), A. Jegelevičius („Ne mano vestuvės“), Stasys Povilaitis („Vakarų giedruma“), Vytautas Domeika ir „Sun City Blat“ („Mano senas drauge“), Keistuolių teatras („Su žmonėm“ ir kt.).

Kurti eiles E. Mezginaitė pradėjo dar mokydamasi vidurinėje mokykloje, vėliau rašė studijų metais ir dirbdama žurnalistinį darbą. Pirmuosius kūrinius spausdino Rokiškio rajono laikraštis, žurnalas „Jaunimo gretos“.

Nuo 1971 m. jos eilėraščiai publikuoti „Poezijos pavasario“ rinkiniuose. Nuo 1983-iųjų E. Mezginaitė buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narė. 1990 m. tapo „Poezijos pavasario“ laureate. Išleido eilėraščių rinkinius „Vasarų vieškeliais“ (1975), „Skardis“ (1982), „Provincijos tango“ (1989), „Šaltas ginklas“ (1999). Poetės kūrybinį kelią nutraukė tragiška mirtis. Po mirties pasirodė E. Mezginaitės kūrybos rinktinė „Mano senas drauge“ (2006), kurios sudarytojai – jos bičiuliai poetai Valdemaras Kukulas ir Jonas Strielkūnas.

Poetei išėjus anapilin, pradėta kalbėti apie jos poezijos vertę ir svarumą, kad kūryba deramai neį18

Poetės E. Mezginaitės (stovi) 50-ųjų gimimo metinių minėjimas Laibgaliuose. 1991-11-07. Rokiškio rajono savivaldybės J. Keliuočio viešosios bibliotekos archyvo nuotraukos

vertinta. V. Kukulo prisiminimuose yra tokia mintis: „Kai vienas žmogus Elenai pasakė: aš būsiu žvaigždė, o tu būsi niekas, – ši atsakė: o man ir taip gerai... E. Mezginaitė mirė, būdama „niekas“, bet kaip turės nustėrti anas žmogus, po dešimtmečio sužinojęs, kad Elena buvo „kažkas“.“1

LIKUSI GIMTAJAME KRAŠTE Ne „kažkas“, o sava. Sigito Stankūno kompaktinėje plokštelėje „Elenai...“ tarp 20 dainų, skirtų poetei, viena pavadinta „Aukštaitijos žvaigždė“. Žvaigždė, iki šiol spindinti Rokiškyje, Kupiškyje ir Panevėžyje – miestuose, kur poetė buvo ir liko sava. Šiame žodyje telpa nuoširdumas ir pagarba, meilė ir dėkingumas...

E. Mezginaitė – rudens vaikas, gimusi 1941 m. spalio 31 d. Poetė rašė: 1

Nemunas. 2006, saus. 12–18 (Nr. 2), p. 7.

Prie Laibgalių bibliotekos 2016-aisiais pastatytas stogastulpis E. Mezginaitei, prie jo susiburia poetės gerbėjai. 2021-07-09. Rimanto Abromo nuotraukos

„Gimiau savo tėvų krašte netoli Rokiškio. Mokiausi iš senų žmonių, savo klaidų, knygų ir teatro. O galbūt daugiausia iš gamtos, kuri visuomet teisi.“ Jos kelio pradžia – baltas gimtinės takas, molingi laukai, mėlynuojantys linai, „vieškelėlis, numiręs anksčiau, negu aš čia pareisiu“.

Jau seniai nebėra gimtosios poetės sodybos, ją sunaikino gaisras, kai Elenutei tebuvo dveji. Tie vaizdai iškyla jau anapilin iškeliavusios poetės sesers Genovaitės Mezginaitės atsiminimuose, rašytuose 2006 m.: „Man buvo 6 metai. Aš negirdėjau nieko. Mano akys buvo įsmeigtos į duonos riekę su sviestu. Kada gi pagaliau mama man ją duos? Mama išgirdo baisų trenksmą. Iškrito duonos kepalas, peilis ir riekė su sviestu. Mama sušuko (tą gerai atsimenu): „Vaikai, bėkim!“ Mes, basi ir alkani, išbėgom pro atviras duris į kiemą. Mama Elenytę išnešė ant rankų iš degančio namo. Aš kieme pamačiau, kaip pro langus (stiklų jau nebuvo) veržiasi ugnies kamuoliai. Ant namo lėktuvas numetė padegamąją bombą. Karštą vasaros dieną namas supleškėjo kaip degtukų dėžutė <...>.“2 Nebėra ir gimtojo Petriškių kaimo (Rokiškio r.), per kurį praūžė melioracija, nepalikusi nei pastatų, nei sodybviečių, nei medžių, – tik plyną lauką, saugantį iš čia išėjusius: „Kai išgriūna giria, kai dangus nuo Tėvynės nuplaukia, / Pasilieka ir saugoja mus nepražudomas laukas.“

ROKIŠKIO KRAŠTO DUKRA Mokydamasi Rokiškio Edvardo Tičkaus vidurinėje mokykloje (dabar – Juozo Tumo-Vaižganto gimnazija), Elena aktyviai dalyvavo literatų būrelyje ir redagavo mokyklos sienlaikraštį. 1959 m. baigusi mokyklą, porą metų (1960–1961 m.) dirbo Laibgalių kaimo (Rokiškio r.) bib­lio­tekos vedėja. Bib­lio­teką tuomet savo sodyboje buvo priglaudę Uršulė ir Matas Pautieniai. Šioje sodyboje iki šių dienų išlikę daug įvairių vertybių, kurių išsaugojimu rūpinasi šeimininkų dukra Henrita ir jos sutuoktinis Vaclovas Kontrauskai.

Gyvenamajame name dar išlikęs senosios bib­lio­tekos stalas, spinta ir komoda, juose daiktus laikė ir E. Mezginaitė. Ir garsieji laiptai, ant kurių poetė mėgusi sėdėti, svajoti ir kurti...

Ne kartą, viešėdama Laibgaliuose, poetė nuoširdžiai džiaugėsi po daugelio metų čia sutikusi jaunystės drauges, „radusi tuos pačius ir kartu laiko tėkmėje besikeičiančius vaizdus, brangų savo krašto žmonių būdą, išgirdusi ausiai mielą rokiškėnų šnektą“. Šviesaus atminimo Laibgalių kaimo bib­lio­tekininkei Aldonai Balčiūnienei įsiminė poetės ištarta frazė: „Visada žinojau, kad žmonės man – viskas, o aš be jų – niekas.“ Elena dėkojo „šiaurietiškam Rokiškio dangui ir miškams“, kurie išmokė ją galvoti, seniesiems gimtojo kaimo žmonėms, kurie 2

Elena Mezginaitė, 1941–2005: bibliografijos rodyklė. Vilnius: Margi raštai, 2006, p. 10–11.

Laibgalių kaimo bendruomenės programa „Aukštaitijos žvaigždė – Elena Mezginaitė“. 2021-07-09.

„savo elgesiu mokė taurumo, dažnai nepasiekiamo šiandieniniam inteligentui“ (iš A. Balčiūnienės atsiminimų, saugomų Laibgalių kaimo bib­lio­tekoje).

1960–1966 m. E. Mezginaitė studijavo žurnalistiką Vilniaus universitete. Studijuodama 1961–1962 m. dirbo Rokiškio rajono laikraščio korektore. „[Rokiškis] – mano jaunystės kūrybinių polėkių miestas“, – ne kartą tikino poetė, viešėdama Rokiškio viešojoje bib­lio­tekoje, kurios Svečių knygoje yra palikusi daugybę mielų įrašų.

SAVA KUPIŠKYJE Po studijų E. Mezginaitę gyvenimo kelias atvedė į Kupiškį, kur prabėgo gražiausi jaunystės metai.

1962–1965 m. ji dirbo rajono laikraštyje literatūrine darbuotoja, vadovavo literatų būreliui, rašė eilėraščius. Čia likimas suvedė su vietos poetais, kurių vienas buvo žurnalistas Bronius Ribokas, kilęs nuo Plačeniškių (Kupiškio r.). Nūnai Skemų socialinės globos namuose (Rokiškio r.) gyvenantis poetas prisimena daugiau kaip 40 metų trukusią draugystę su Elena ir tragišką jos lemtį: „Elenos draugų ratas buvo ne per daug platus, nors ją pažinojo gal ir labai didelė daugybė žmonių <...>. 2005 metais niekas net nenujautė, jog jau pradeda tiksėti jos gyvenimo pabaigą pradėjęs skaičiuoti laikrodis...

Kokia neteisybė – Elena visada sakydavo, jog gyvens ilgai, bent iki 80 metų, nes yra kilusi iš tikrų ilgaamžių giminės... Kažkoks kvailas restoranas Vilniaus centre, Rašytojų sąjungos rūsyje, kažkokie kvaili laiptai be turėklų, laiptai, nuo kurių jau buvo nusiritęs ir mirtinai užsimušęs vienas žinomas literatas, kažkoks kvailas paslydimas...

Ak, mirtis visada yra bjaurus, kvailas ir nelauktas dalykas,

Neišskiriamos draugės ir literatės (iš kairės) Eugenija Stančikaitė, Elena Mezginaitė ir Irena Valčackaitė. 1964 m. Kupiškio r. savivaldybės viešosios bibliotekos archyvo nuotr.

19

2021 m. rugsėjo 25 d. Rokiškio bibliotekininkai ir literatai keliavo literatūriniumuzikiniu maršrutu „Rokiškis–Kupiškis–Panevėžys“ poetės gyvenimo vietomis.

Literatūrinio-muzikinio maršruto keliautojai nepabūgo atkartoti E. Mezginaitės mėgto vaikščiojimo tilto turėklais. Tiltas per Kupą, Kupiškis, 2021-09-25.

Skaitymai Kupiškio geležinkelio stoties perone. 2021-09-25. Rimanto Abromo nuotraukos

net jei gyvenai tarpais lengvabūdiškai ir neatsakingai, net jei mėgai vaikščioti tiltų turėklais!..“3 Ilgametė bičiulystė poetę siejo su J. Strielkūnu (kilęs nuo Vabalninko, Kupiškio r.) – šis skaudžiai išgyveno tragišką poetės mirtį. Kupiškyje užsimezgė neišskiriama draugystė su kolegėmis žurnalistėmis. Šiame mieste gimė pirmoji E. Mezginaitės dukra Mėta.

PANEVĖŽIO ELENA Didžiąją gyvenimo dalį poetė praleido Panevėžyje, dirbo laikraščių redakcijose, vadovavo Panevėžio literatų būreliui, organizavo ne vieną literatūrinį renginį, Aukštaitijos literatūrinį konkursą „Lino žiedas“. Apie ją sukosi Panevėžio miesto kultūrinis gyvenimas. Poetė nesavanaudiškai bendravo su žmonėmis, pasitikėjo jais, padėdavo, ypač jauniesiems poetams.

Panevėžyje E. Mezginaitė paliko ryškiausius savo darbų įspaudus. Čia sutiko žmones, tapusius jos gyvenimo dalimi: tai – gulagus perėjusi poetė Anastazija Sučylienė, kultūrininkė Ksavera Stankūnienė, skulptorė Veronika Vildžiūnaitė, būrelis Panevėžio teatro artistų su žmonomis ir vyrais, inžinierė Virginija Krisiukėnaitė ir kt.

Panevėžyje į pasaulį atkeliavo antroji poetės dukra Milda. Čia kūrėja pasitiko Lietuvos Laisvę. Ji buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo narė ir steigiamojo suvažiavimo delegatė. E. Mezginaitė palaidota Panevėžio miesto Šilaičių kapinėse.

MIRTIES NUOJAUTA Pažinojusieji poetę, jos kūryboje regi mirties ženklus ir nuojautas: „Jau bijau atsisėst ant kreivai pastatytos kė3

20

B. Ribokas. Ne apie didvyrius daina. Prie Nemunėlio: Rokiškio krašto kultūros žurnalas, 2011, Nr. 2, p. 7–9.

dės. / Jau bijau nusirist nuo slidžių ir užgriozdintų laiptų. / Jau gražumo ir proto, žinau, per vėlu man pridėt, / o atimt – per anksti. Ir žinoti – ar būsiu, ar baigta. / Ir supuos ant kėdės – ar laikys, prakeiktoji, ar ne? / Ir bandau nepažįstamus laiptus – į dangų? į dugną? / Kas gyvenimas? Laužas. Iš lėto sudegti jame – / skandalingai gražu ir kartu neaprėpiamai liūdna.“ 2005 m. važiuodama į Vilniuje vykusį Rašytojų sąjungos suvažiavimą, E. Mezginaitė prasitarusi bičiuliams: „Tikiuosi, šiame suvažiavime niekas nemirs.“ Poetė prisiminė prieš trejus metus suvažiavime ištikusią staigią rašytojo Jurgio Kunčino mirtį...

Poetė griuvo nuo laiptų Rašytojų sąjungos pastate. Patyrusi sunkią galvos traumą, atlaikiusi sudėtingas operacijas, taip ir neatgavo sąmonės, mirė 2005 m. vasario 9 d. Į rūsį vedantys statūs laiptai be turėklų buvo pavadinti „mirties laiptais“ po to, kai nuo jų nukritę mirė rašytojas Antanas Ramonas, dailininkas Zenonas Šteinys ir poetė Elena Mezginaitė.

Pasklidus žiniai apie E. Mezginaitės tragišką mirtį, ne vienas atrado minėtus lemties ir atsisveikinimo ženklus jos poezijoje: „Lengvai, lengvai, per miglą pakylėtai, / reikėtų man į nebūtį išeit, / palikus nerimą ir viltį – kiaurą rėtį, / kuris, beje, išbirino per greit / lengvus pelus ir aukso javą gryną / ir nė kruopelės jam neatiduos / palikdamas tik vieną atradimą, / kad viskas – vėjas, švilpiantis laukuos.“ Arba: „Atsidusk iš giliai, paklausyk iš toli, / o vis tiek neramumo nusmaugt negali. / Nes atodūsis tils – kaip nutyla pūga, / o klausa neišgirs, ar tikrai pabaiga, / ar tikrai pabaiga, / ar toli ir giliai / atklampoja per sniegą šarmoti arkliai.“

ATMINTIES ŽENKLAI GIMTINĖJE

Gimusi Aukštaitijos provincijoje, E. Mezginaitė svajojo apie gyvenimą sostinėje, bet likimo lemti jai buvo trys minėtieji Aukštaitijos miestai. Juose dar gyvena pažinojusieji Eleną, čia saugomas poetės atminimas, Panevėžyje jos vardu pavadinta miesto bib­lio­teka. Eilėraštyje „Rekviem Elenai“ J. Strielkūnas rašė: „Dabar tavo žemė tavęs nepaliks jau, ir tu jos nebepaliksi, / Nei Kupiškio smėlio, nei Panevėžio akmenų. / Tik jausi, kaip, vasarų vieškeliams tylint, / lyg laibos žvakelės sublyksi / Linai mėlynieji iš tavo dainų ir dienų.“ Nepaliks poetės ir gimtoji Rokiškio žemė, kur bib­lio­ tekininkų iniciatyva Laibgalių kaimo, esančio arčiausiai jau išnykusio gimtojo poetės Petriškių kaimo, bib­lio­tekoje nuo 2004 m. vyksta tradiciniai E. Mezginaitei skirti „Poezijos ir

dainų rudenėliai“. 2006 m. bib­lio­teka parengė ir išleido knygą „Elena Mezginaitė, 1941–2005: bibliografijos rodyklė“. Nuo 2016-ųjų prie Laibgalių bib­lio­tekos stovi stogastulpis E. Mezginaitei, kurio autorius tautodailininkas Vidmantas Zakarka skulptūroje išdrožė kraštietės eilėraščio „Savaitė prieš mirtį“ ketureilį: „Matyk, bet nesaugok / Savęs nuo lemties, / Mes buvom užaugę, / Mes buvom, ir tiek.“ Pagrindiniu elementu pasirinktas kūrėjos lemties ženklas – besisukantys laiptai, virš jų išdrožta knyga, paukštis, pačioje viršūnėje – lino žiedas. 2019-aisiais, kai Rokiškis buvo Lietuvos kultūros sostinė, rajono savivaldybės bib­lio­tekos iniciatyva buvo parengta literatūrinė-muzikinė Laibgalių kaimo bendruomenės programa „Elena Mezginaitė – Aukštaitijos žvaigždė“.

2021 m. Rokiškio rajono savivaldybės J. Keliuočio biblioteka surengė su E. Mezginaitės kūryba susijusį literatūrinį konkursą. Poezijos kategorijoje 1-ąją vietą laimėjo Vida Papaurėlienė (kairėje). 2021-10-15. Rimanto Abromo nuotr.

Juozo Keliuočio biblioteka 2006 m. parengė ir išleido knygą „Elena Mezginaitė. Bibliografijos rodyklė“.

2021 METŲ ATRADIMAI

Šiais metais Rokiškio rajono savivaldybės J. Keliuočio viešoji bib­lio­teka vykdė projektą „Baltu poetės Elenos Mezginaitės taku“ (finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Rokiškio rajono savivaldybė). Rokiškio bib­lio­tekininkai ir literatai keliavo literatūriniu-muzikiniu maršrutu „Rokiškis–Kupiškis–Panevėžys“ poetės gyvenimo vietomis. Renginiuose skambėjo E. Mezginaitės poezija, skaitoma Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktorės Ligitos Kondrotaitės, dainas pagal jos eiles dainavo laibgaliečiai tėtis ir dukra Jonas Kepenis ir Austėja Kepenytė, panevėžietis dainų autorius ir atlikėjas Sigitas Stankūnas, literatūrinę-muzikinę kompoziciją „Dešimt žingsnių“ atliko Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos moksleiviai (vad. mokytoja Jolanta Augulienė), prisiminimais dalijosi ir savo eiles, skirtas poetei, skaitė bib­ lio­tekininkai, Rokiškio rajono literatų klubo „Vaivorykštė“ ir Kupiškio literatų klubo „Lėvens balsai“ literatai, pažinojusieji poetę rokiškėnai, kupiškėnai ir panevėžiečiai. E. Mezginaitės eilės ir dainos pagal jos tekstus skambėjo ne tik Rokiškio J. Keliuočio, Kupiškio, Panevėžio viešosiose bib­lio­tekose, bet ir traukinyje, ant Kupiškio piliakalnio, prie Kupiškio marių ir garsiojo tilto per Kupą, kurio turėklais mėgusi vaikščioti poetė. Jais surizikavo pereiti keli drąsuoliai iš Rokiškio ir Kupiškio, nors tie turėklai šiandien ne tokie platūs ir saugūs, kaip buvo poetės jaunystės laikais.

Sklandžiai vyko to paties pavadinimo, kaip ir projektas, literatūrinis konkursas. Jame dalyvavo 35 kūrėjai iš Alytaus, Joniškio, Kauno, Kelmės, Klaipėdos, Kupiškio, Radviliškio, Rokiškio, Pakruojo, Panevėžio, Plungės, Šiaulių ir Vilniaus miestų bei rajonų. Iš 28 poezijos ir 6 prozos kūrinių dešimties narių vertinimo komisija išrinko 1–3 vietų nugalėtojus poezijos ir prozos kategorijose. Taip pat skyrė padėkas užėmusiems 4–6 vietas. Komisijai buvo nelengva rinktis tarp skirtingo žanro ir apimties kūrinių, tarp nuoširdumo, meniškumo ir vienos iš būtinų sąlygų – kūrinyje reikėjo panaudoti žodžius iš E. Mezginaitės kūrybos – „baltas kelias“ ir „laiptai“ – atitikties.

Dauguma dalyvavusiųjų konkurse, nors ir žinojo E. Mezginaitę, bet nebuvo susipažinę su jos kūryba. Jie „atrado“ poetę, skaitydami jos eilėraščius. Viena konkurso dalyvė nuo Plungės rašė: „Skaičiau eiles JOS, nepažįstamos nuostabios moters, ir rašiau savo. O, nereali įkvėpėja!!! <...> Ne kopijuoti, ne atkartoti norėjosi, o tiesiog pagerbti, susipažinti ir pajausti. <...> man asmeniškai Ji – atradimas <...>.“ Apie E. Mezginaitės ir jos poezijos atradimą šį rudenį užsiminė ne vienas žmogus, skaitydamas straipsnio autorės asmeninėje „Facebook“

Kupiškio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje Rokiškio Juozo TumoVaižganto gimnazijos moksleiviai atlieka programą „Dešimt žingsnių“ pagal E. Mezginaitės eiles. 2021-10-22. Daivos Vilkickienės nuotr.

Panevėžietis dainų autorius ir atlikėjas Sigitas Stankūnas Laibgaliuose, Rokiškio r., atliko dainas pagal E. Mezginaitės eiles. 2021-10-30. Rimanto Abromo nuotr.

paskyroje nuo rugsėjo pradžios publikuojamus E. Mezginaitės eilėraščius, keliančius įvairių emocijų. Retai kur viešai skaitomus, nedainuojamus, neįėjusius į jokius eilėraščių rinkinius, tačiau stiprius ir sukrečiančius, paliečiančius širdį.

EPILOGAS

Nepažinau Tavęs, Elena, neteko artimai bendrauti, mačiau tik bib­lio­tekos renginiuose, bet atradau Tave, Tau išėjus anapus... Per Tavo eilėraščius ir dainas pagal Tavo eiles, Tavo mintis, išsakytas dienoraščiuose, klausantis Tave pažinojusiųjų prisiminimų, stovėdama prie smėlėtame kalnelyje supilto Tavo kapo... Žvelgdama į Tavo mėgstamos violetinės spalvos gėles, į rausvo granito kampuotą skulptūrą, atspindinčią Tave: be karūnos, bet karališkos laikysenos; reiklią, kartais gruboką, stačiokišką, bet teisingą ir garbingą; širdingą – mylinčią gimtinę, žmogų, teatrą ir poeziją.

Poetės labiausiai trūksta buvusiems šalia jos. Rokiškio kraštui – garbė, kad E. Mezginaitė čia gimė ir augo.

21

GEROJI PATIRTIS

KAD SĖDMAIŠIAI JAUNIMO ERDVĖSE NELIKTŲ TUŠTI 5 būdai, kaip pritraukti jaunimo į bibliotekas

Šiuolaikinės įrangos gausa, kompiuteriniai ir virtualiosios realybės žaidimai ypač domina jaunimą.

Rūta Paukštytė

Viena iš Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos sėkmės istorijų – veikla Atviroje jaunimo erdvėje, kurioje jaunimo ir veiksmo netrūksta. Per metus čia įvyksta apie šimtą jaunuoliams aktualių renginių: apie finansinį raštingumą, grožio, sveikatos puoselėjimą, kūrybą, psichologiją ir kitomis jų pačių pasiūlytomis temomis. Tarkim, 2017 m. prasidėjusi ir tradicija tapusi Hario Poterio naktis kasmet suvienija gausų fantastikos mėgėjų būrį, o 2019 m. ši Atviros jaunimo erdvės iniciatyva Panevėžio mieste pelnė net dvi nominacijas – metų renginio ir metų projekto.

Atvira jaunimo erdvė – tai išskirtinė bib­lio­tekos vieta, kurioje 14–29 metų jaunimas gali saugiai praleisti laisvalaikį, išbandyti savo gebėjimus, gerinti bendravimo įgūdžius, savanoriauti. Bib­lio­tekos Vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos skyriaus veiklų jaunimui organizatorė Malvina Zimblienė, kurios iniciatyva buvo išplėsta Atviros jaunimo erdvės veik­ la, įsitikinusi, jog jaunuolių trūkumas Lietuvos bib­lio­ tekose – dažna problema. Jos teigimu, apleisdami šią auditoriją, prarandame būsimos kartos lankytojus, naujas iniciatyvas. Tad ką daryti, kad jaunimas ateitų į bib­lio­tekas ir čia liktų?

Pasak M. Zimblienės, priežastys, dėl kurių jaunuoliai vengia bib­lio­tekos, gali būti įvairiausios.

Viena jų – įsisenėję mitai. „Bib­lio­tekininkas kine ar reklamose neretai šaržuojamas kaip tildantis lankytojus, piktai stebintis juos pro akinių viršų. Tai kuria negatyvią potekstę, kad bib­lio­teka – vieta, kurioje baugu, nejauku. Paradoksalu, tačiau ne bib­lio­ tekininkas tildo žmones, o patys lankytojai – save ir kitus. Pastebime, kad vaikus atsivedusios mokytojos nevengia drausminimo, nors garso ribojimai mūsų bib­lio­tekoje taikomi tik dviejose skaityklose“, – patirtimi dalijasi M. Zimblienė.

22

Veiklų jaunimui organizatorė nurodo ir kitą veiksnį, kuris uždaro bib­lio­tekų duris jauniesiems lankytojams. Ilgą laiką daugumoje šalies bib­lio­tekų buvo orientuojamasi į vaikų ir senjorų auditorijas. Daugelio vaikų ir jaunimo skyrių veikla – edukacijos, knygų pristatymai – skirti tik vaikams, o 13–14 metų paaugliai dažnai apleidžiami, nes siūlomos veiklos nebeatitinka jų poreikių. Taip dar neseniai bib­lio­tekoje rengiamomis edukacijomis besidžiaugęs moksleivis išeina iš ten, kur galėtų toliau augti. O juk ir literatūros šiai auditorijai netrūksta.

M. Zimblienė prisimena, kaip 2019 m. tuščią 60 kvadratinių metrų bib­lio­tekos patalpą nuspręsta atiduoti jaunimui. Netrukus erdvė tapo populiari, todėl prireikė dukart didesnių patalpų. Jose šiuo metu įsikūrusios virtualios grafikos, fotografijos studijos, meditatyvi, pojūčių terapija paremta ZEN zona, veikia penki klubai, turima žaidimams skirtos įrangos, knygų, stalo žaidimų.

Atviros jaunimo erdvės koordinatorė, įvairių projektų jaunimui vadovė ragina ir kitus drąsiau pradėti nuo nulio ir dalijasi 5 būdais, kurie padėtų pritraukti jaunuolių į bib­lio­tekas.

1. NUOŠIRDŽIAI DOMĖTIS, PAŽINTI, REAGUOTI

Pagal atviro darbo su jaunimu principus dirbanti M. Zimblienė pabrėžia, kad be nuoširdumo šioje veikloje neapsieisi. Dirbant su jaunuoliais, svarbu nuoširdžiai domėtis jų gyvenimu, bet vengti kamantinėjimo ir didaktinio tono. „Turi rodyti iniciatyvą, pasiteirauti, kaip gyvena.

Svarbu pasiūlyti arbatos. Aš neįsivaizduoju šio darbo be arbatinuko,

Atvira jaunimo erdvė vasarą kvietė įsitraukti į kūrybiškumą skatinančias veiklas bibliotekos kieme.

ieškoti problemų sprendimo būdų, paaiškinti, ko galima išmokti, – kitaip skaitinys bus patrauklus tik mažumai, o skaitymo motyvacija mažės“, – aiškina M. Zimblienė.

Renkant knygą, svarbu pažinti paauglį, todėl jaunimo erdvės bib­lio­tekose ypač reikšmingos. „Paaugliai labai skirtingi: vieni – iš socialinės atskirties grupių, kiti – labai gabūs, bet nesuvokia emocinių santykių su kitais, treti mokosi paleisti išgyventas traumas. Knygos rekomendacija, pateikta nepažįstant jaunuolio, gali visiškai neatitikti jo poreikio ir „numušti skaitymo motyvaciją“, todėl svarbu individualus dėmesys“, – įsitikinusi specialistė.

Kuriant su paaugliais ryšį, gali išryškėti kartų, patirčių skirtumai, kurių M. Zimblienė ragina neišsigąsti.

Kelias į jaunuolių širdį – nuoširdus domėjimasis ir jų nuomonės priėmimas.

2. LAISVĖ BŪTI SAVIMI IR TIESIOG BŪTI

Viena iš suburiančių stovyklos „Kėdes į lauką“ veiklų – komandinis žaidimas nuvykus į Pasvalio atviro jaunimo centrą.

Giedriaus Zauros nuotraukos

kavos, arbatos ir krūvos puodelių su šaukštukais, nes arbatos gėrimas – santykių ledlaužis“, – šypsosi pašnekovė. Ilgiau besilankantys jaunuoliai tampa atviri, dažnai kreipiasi patarimų asmeninėmis ir profesinio pasirinkimo, karjeros temomis.

Neretai po pokalbių knygą į rankas paima ir nemėgstantys skaityti. Tačiau tam prireikia laiko, nes koją galimai kiša skaitančio šeimos nario, kaip pavyzdžio, nebuvimas, socialiniuose tinkluose ir kitose terpėse skelbiamas informacijos perteklius, didžiulis užimtumas mokykloje, neigiama patirtis skaitant privalomąją ar kitą literatūrą, kuri ne visuomet atitinka jaunuolių brandą, patirtį.

Malvina yra pastebėjusi, kad privalomosios literatūros kūriniuose įprastai piešiami niūrūs vaizdai, kurie supažindina su istoriniu kontekstu, bet nemoko gyventi. „Anot biblioterapijos specialistų, klasikinė lietuvių literatūra dažnai nėra tinkama, nes joje iškeliamos problemos, bet nepateikiami sprendimai. Tarp tokių pavyzdžių – Žemaitės „Marti“, Kazio Borutos „Baltaragio malūnas“ ir pan. Su mokiniais skaitant literatūros kūrinius, svarbu modeliuoti situacijas,

„Į erdvę užėjęs jaunuolis ne visada ieško pašnekovo – ši vieta jam kaip užuovėja nuo galbūt slogios namų aplinkos, padedanti susikaupti atliekant namų darbus, užsiimti kūryba“, – pasakoja veiklų jaunimui organizatorė. Tai – vieta, kurioje gali jaustis saugiai. Čia ne tik gali atskleisti paslaptis ir žinoti, kad jos bus saugomos, bet ir būti netrukdomas, nedalyvauti renginyje, jei to nenori. Tik reikia atkreipti dėmesį į tai, kokiu metu jaunimo erdvėje gausu žmonių, o kokiu – erdvė yra tuščia. Tuomet apsilankymą ar ne nulems poreikiai ir nuotaika.

Net ir droviausi jaunimo erdvės lankytojai randa būdų išreikšti save: skambina pianinu, fotografuoja renginius, rengia fotosesijas, rašo tekstus socialiniams tinklams. Čia gali pasiklausyti gitara atliekamų „The Beatles“ dainų, prisijungti prie šokių grojant korėjietiškam popsui arba piešti grafine planšete. Žaidžiant erdvėje turimus apie 30 stalo žaidimų, lavinamas loginis, strateginis mąstymas, įsitaisius sėdmaišiuose skaitoma knyga.

Pajutęs galimybę išreikšti save, jaunas žmogus tampa atviresnis, nuoširdesnis, čia nori leisti laiką.

3. PRINCIPAS „AŠ – TAU, TU – MAN“

Pradėjus dirbti su jaunuoliais, gali kilti noras viską padaryti už juos, bet, M. Zimblienės teigimu, geriausia, kai investuoja abi pusės. Įdėtas paties jaunuolio darbas skatina puoselėti, tausoti erdvę, jis jaučiasi svarbia jos dalimi, kaskart grįžęs pasidžiaugia tuo, ką paliko. Štai, kurdami bib­lio­tekos Atviros jaunimo erdvės dizainą, buvę savanoriai pasitelkė žaidimo „Sims“ grafiką, sienas papuošė meninėmis fotografijomis ir grafikos piešiniais, sukūrė socialinio tinklo „Instagram“ paskyrą, kurioje dalijosi komiškais nuotykiais – šią platformą teigiamai įvertino ir perėmė pati bib­lio­teka.

M. Zimblienė džiaugiasi anksti pradėjusi taikyti bendradarbiavimo principą. Įvertindami gaunamą 23

naudą – emocinę paramą, praktinius mokymus ar už savanorystę suteikiamą papildomą 0,25 balo stojant į aukštąsias, jaunuoliai, net ir nebūdami savanoriai, padeda kuriant socialinių tinklų turinį, inicijuoja įvairius renginius, ruošia bib­lio­tekos erdves šventėms, organizuoja pomėgių klubų veiklas ir kita.

Veiklų jaunimui organizatorė sako pastebėjusi, kad taip dirbant jaunuolių ryšys apskritai su bib­lio­ tekomis lieka ilgalaikis. „Mūsų erdvėje besilankiusius, studijuoti išvažiavusius jaunuolius galiu pamatyti kitų miestų bib­lio­tekose. Kai kurie jų tapo nuomonės formuotojais ir socialiniame tinkle „Instagram“ dalijasi knygų rekomendacijomis. Jie yra išlaikę ryšį su bib­lio­ teka, mato ją kaip lankytiną vietą, kurioje gali tobulėti ir gauti naudos“, – džiaugiasi pašnekovė.

Kadangi aktyvūs jaunuoliai vėliau neretai dalyvauja politikoje, visuomeniniame gyvenime, tampa įtakingais verslininkais, M. Zimblienės nuomone, jų sprendimai ateityje gali prisidėti prie bib­lio­tekų, kaip institucijų, gerovės.

4. ŽENGTI KOJA KOJON SU NAUJOVĖMIS

Grafinės planšetės, virtualiosios realybės akiniai, žaidimų konsolė „Playstation 4“, 3D spausdintuvas, patefonas, fotoaparatas. Tokia įrangos gausa bib­lio­ tekoje nustebina ne vieną. „Kartais tenka pabendrauti su bib­lio­tekose nebesilankančiais žmonėmis – jie stebisi, kad turime tiek modernios technikos, kad čia vyksta šiuolaikines aktualijas atspindintys renginiai.

Jei paauglystėje paleidi lankytoją, jis lieka su senu požiūriu ir bib­lio­teką atsimena kaip vietą, kurioje vyksta tik knygų, kurių jis neskaitys, pristatymai ar renginiai, nebeatitinkantys jo poreikių. Santykis nutrūksta, bib­ lio­teka nebematoma kaip reikšminga vieta bendruomenei ir asmeniui“, – teigia M. Zimblienė.

Socialiniai tinklai – vienas geriausių būdų, padedančių komunikuoti apie naujoves, kovoti su mitais.

Jie padeda pritraukti daugiau auditorijos, juose skelbiama žinia pasiekia net ir tą, kuris jos neieškojo.

Pasak M. Zimblienės, socialinių tinklų erdvėje svarbu bendrauti paprastai, dažniau pajuokauti. „Socialiniai tinklai yra ne enciklopedija, o gyvas bendravimas.

Bib­lio­tekų interneto svetainėse stengiamasi išlaikyti rimtą toną, o „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose pirmenybė turėtų būti teikiama ryšiui užmegzti, pajuokavimams, kurių itin pasigenda jaunuoliai“, – įsitikinusi veiklų jaunimui organizatorė M. Zimblienė.

Taigi svarbu ne tik siekti informuoti, bet ir būti atviriems bendraujant.

5. SIŪLYTI SUBURIANČIAS VEIKLAS

Tam, kad uždaresni jaunuoliai atsiskleistų, neretai reikia pusmečio ar net metų. Išdrįsę dalyvauti bendrose veiklose ir jausdamiesi saugūs, jie nustebina turtingu vidiniu pasauliu: pavyzdžiui, pasidalija savo kurtomis meninėmis fotografijomis, elektronine muzika, dailės darbais, net imasi vesti 24

Kūrybiškumo stovykloje vykę terapiniai užsiėmimai padėjo prakalbinti net pačius tyliausiuosius. Jaunimas išvykoje į Krekenavos regioninį parką.

ir organizuoti renginius. Tokie jaunuoliai pasijunta reikalingi, tampa komandos dalimi.

M. Zimblienė prisimena 2020 m. vykusią trijų dienų biblioterapijos ir kūrybiškumo stovyklą „Kėdes į lauką“: „Terapiniai užsiėmimai padėjo prakalbinti net ir pačius tyliausius. Per užsiėmimus paaiškėjo, jog šie paaugliai į jaunimo erdvę ateina norėdami išmokti bendravimo. Jie prisipažino nežinoję, kaip tai padaryti, nuo ko pradėti. Terapiniai pratimai padėjo tapti atviresniems, sustiprino savivertę, todėl stovykla rengta ir 2021 m. vasarą. Jos trys dienos buvo skirtos ir išvykoms į kitų miestų bib­lio­tekų jaunimo erdves.“ Daug simpatijų šiųmetės stovyklos metu sulaukė šokio terapijos užsiėmimas su Linu Matuliu. Susikaustę, judėti nemėgstantys vaikinai stebėjosi, kad šokis gali suteikti tiek laisvės.

M. Zimblienė pasakoja, kad populiarios buvo ir nuotolinės veiklos griežto karantino metu. Jaunimas jungėsi į virtualius Knygų klubo, „Rašymo LAB“, Kūrybinės psichologijos klubus. Pastarajame kartu su jaunimo psichologėmis Renata Gataveckaite, Vaida Šukiene ir edukologe, meditacijos praktike Edita Stroliene diskutuota temperamentų, bendravimo, meditacijos, depresijos ir kitomis aktualiomis temomis.

Jaunuolius ypač masino „Virtualios kavos“ renginiai. „Šia iniciatyva siekta mažinti vienišumo jausmą, stresą, kalbėtis apie tai, kas rūpi, skauda. „Virtuali kava“ vyko du kartus per savaitę: 1-ąją dieną skirdavome pokalbiams apie asmeninius reikalus, 2-ąją rengėme protmūšius pagal knygą „Ko nežino Kazys“, stalo žaidimą „iKNOW“. Įsitraukę į šią veiklą, jaunuoliai patys sukūrė bei vedė menų ir memų protmūšius, tad netrūko nei juoko, nei azarto“, – džiaugiasi pašnekovė, jaunuolių balsavimu du kartus išrinkta geriausiu jaunimo darbuotoju.

Vis dėlto, kad visiems būtų jauku tiek virtualiojoje, tiek realioje erdvėje, svarbu ne tik laisvė, pramogos, pokalbiai, bet ir susitarimai.

Atviros jaunimo erdvės lankytojų sukurtose taisyklėse draudžiama tyčiotis, stumdytis, žeminti kitą, o išsprūdęs keiksmažodis „kainuoja“ 10 pritūpimų. „Susitarimai suteikia aiškumo, ko iš jaunuolio tikimasi, t. y. kaip jam elgtis, kad visiems būtų gerai. Tai suteikia saugumo jausmą, nes jeigu jaunuolis tų taisyklių nepažeidė, jis jaučiasi ramus“, – paaiškina veiklų jaunimui organizatorė.

Jaunimo erdvėse, kaip ir gyvenime, svarbu pusiausvyra, kuri atrandama nuoširdžiai dirbant, nuolat bandant ir kaupiant patirtį. Šios erdvės reikšmingos ne tik jaunimui, bet ir bib­lio­tekų veiklai: išsiaiškinus šios amžiaus grupės lankytojų poreikius, kuriant jaunimui patrauklias paslaugas, užsitikrinamas ateities lankytojas.

GABRIELĖ SABALIAUSKIENĖ (KARTU_SU_KNYGA) REKOMENDUOJA

Artėjant gražiausioms metų šventėms norisi jaukių ir sielą šildančių knygų. Kaip jas atrasti margose knygynų ir bibliotekų lentynose? Kartu su instagramo knygų apžvalgininkais tiesiame jums pagalbos ranką!

KAREN SWAN. „TOBULA DOVANA“

ANNE GRIFFIN. „KAI VISKAS PASAKYTA“

(The Perfect Present, 2012. Iš anglų k. vertė Ieva Albertavičienė. Vilnius: Tyto alba, 2018)

(When All Is Said, 2019. Iš anglų k. vertė Viktorija Uzėlaitė. Vilnius: Tyto alba, 2019)

Kartu_su_knyga nuotraukos

Laura Kaningam – savitų papuošalų kūrėja. Juos kurdama moteris stengiasi užsimiršti ir pabėgti nuo praeities. Vieną dieną į jos studiją užsuka Robas Bleikas. Jis nori, kad Laura sukurtų ypatingą papuošalą jo žmonai. Kiekvienas šio vėrinio pakabukas turi pasakoti vis kitą istoriją. Tos istorijos – apie Ketę ir jos brangiausius žmones. Dėl šio vėrinio Laura turės susitikti su Ketės draugais bei artimaisiais, kad galėtų kuo tiksliau atskleisti pakabukų reikšmę.

Laura patenka į gyvenimą, kuris jai iki tol buvo svetimas. Prašmat­ nūs drabužiai, prabangūs vakarėliai, slidinėjimo kurortai...

Susipažinus su Kete, gali pasirodyti, kad ji yra tiesiog tobula.

Tačiau paaiškėja, kad, kaip ir dažniausiai gyvenime, taip ir čia...

Nėra nieko tobulo. Laura nenusprendžia, kaip jai elgtis sužinojus tiesą. Apsimesti, kad nieko neįvyko? O galbūt vertėtų pasidalinti tiesa su kitais?

K. Swan rašo jaukiai ir lengvai. Istorijos tikrai įtraukiančios, intriguojančios. Jau knygos pradžioje autorė užmeta kabliuką, pritraukia skaitytojo dėmesį, o viską sužinome tik kūrinio pabaigoje.

Man patiko draugystės, meilės ir stiprybės temos. Nors knyga iš pradžių gali gąsdinti dėl apimties (568 puslapiai), bet baimintis nereikia. Kūrinys labai lengvai skaitomas, nėra nuobodus. Pasakojamos istorijos tikrai sušildys širdį ir sielą.

Istoriją mums pasakoja Morisas Henigenas.

Jam – 84-eri, tad drąsiai galime jį vadinti garbaus amžiaus senjoru. Su savo istorija Morisas nori supažindinti ne šiaip sau. Jis sėdi viešbutyje prie baro.

Užsisako butelį geriausio viskio. Vyras planuoja penkis kartus pakelti stiklinę, nes būtent tiek tostų yra paruošęs. Prisėskite šalia ir pasiklausykite.

Skaitydamas šią knygą, mėgaujiesi kiekvienu sakiniu. Autorė labai subtiliai ir jautriai pateikia Moriso pasakojimą. Skaitant atrodo, kad nieko nereikalingo knygoje nėra. Visko tiek, kiek turi būti.

Nors ši knyga ir plonytė, bet joje visko tiek daug!

Tai tarsi išpažintis – Morisas atskleidžia savo didžiausias paslaptis. Visoje knygoje vyrauja vienas svarbiausias jausmas – meilė. Meilė, šiam vyrui atvėrusi visai kitokį gyvenimą. Tik gaila, kad jis tai suprato truputį per vėlai... Širdį virpinanti istorija, kuri, tikiu, kiekvienam savaip gali pasirodyti artima.

25

HIRO ARIKAWA. „KELIAUJANČIO KATINO KRONIKOS“

GAIL HONEYMAN. „ELEONORAI OLIFANT VISKAS GERAI“

(Tabineko Ripôto, 2017. Iš japonų k. vertė Marijus Kriaučiūnas. Vilnius: „Baltų lankų“ leidyba, 2020)

(Eleanor Oliphant Is Completely Fine, 2017. Iš anglų k. vertė Vaidonija Kelerienė. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018)

Tai pasakojimas apie katiną Naną, kuris su savo šeimininku Satoru išsiruošė į kelionę. Kadaise šis katinas buvo laukinis, tačiau dabar jis patogiai įsitaisęs sidab­ rinio furgono priekyje. Šeimininkas jam neatskleidė, koks yra galutinis šios kelionės tikslas. Keliaudami ir žavėdamiesi Japonijos kraštovaizdžiu, jie aplanko tris senus Satoru draugus. Šie prisideda prie bendro kelionės tikslo. Pamažu Nana pradeda suvokti, kas už viso to slypi, kita vertus, jam visa tai nesvarbu. Jis tetrokšta visą likusį laiką praleisti su savo žmogumi.

Tai labai jautri, bet kartu ir šviesi istorija. Knygoje aukštinama draugystė ir pasiaukojimas. Mane sužavėjo Nanos tiesmukumas bei sarkazmas. Būtent tokį ir įsivaizduoju tikrą katiną. Nors Nana kartais ir galėjo pasirodyti įžūlus ar nedėkingas, jis iš visos savo mažos širdelės myli Satoru. Atrodo, katinas ir šeimininkas vienas kitą supranta vien iš žvilgsnio.

Negali nesigėrėti tokiu jų ryšiu.

Nors labiau mėgstu šunis, ši knyga man tikrai labai patiko. Manyčiau, kad ją perskaityti verta kiek­ vienam. Dar kartelį įsitikinau, kad japonų literatūra tikrai ypatinga.

Ši knyga tikrai ne be reikalo pavergė milijonus skaitytojų visame pasaulyje.

Eleonora – mergina, savo gyvenime mačiusi ir šilto, ir šalto. Tiesa, jos gyvenimas yra kiek kitoks nei daugelio kitų. Ji skrupulingai laikosi nusistatytos tvarkos: kasdien į darbą rengiasi tuos pačius drabužius, valgo tokius pat pietus, sprendžia kryžiažodžius, vakarais žiūri tas pačias televizijos laidas.

Gyvendama tokį gyvenimą ji jaučiasi laiminga. Na... Bent jai taip atrodo. Menkiausi pokyčiai jai kelia nerimą. Mergina, prieš priimdama sprendimą, turi viską gerai apsvarstyti. Eleonora dar nenumano, kaip smarkiai jos gyvenimą gali pakeisti visai atsitiktinis žmogus.

Nuo pat pirmų puslapių knyga mane sužavėjo. Šmaikšti, jautri, vietomis ir graudinanti. Bent man pasirodė tokia. Skaitydama šią istoriją, velniškai pykau ant Eleonoros motinos ir buvo sunku suvokti, kad tokie žmonės apskritai egzistuoja. Šis pasakojimas sukėlė daug minčių, privertė susimąstyti.

Dar kartą įsitikinau, kokią galią turi paprasčiausias geras žodis ar poelgis. Skaitant šią knygą, kartais gerklėje stovėjo gumulas. Patys paprasčiausi žmogaus poelgiai Eleonorai atrodė lyg žygdarbiai.

Manau, ir savo aplinkoje galime sutikti tokią Eleonorą, tik kartais to nepastebime, o gal ir nenorime pastebėti.

Pamokanti, sukrečianti, kupina naujų atradimų istorija. Labai rekomenduoju ją tiems, kam norisi kiek kitokios knygos. Tikiu, Eleonorą pamilsite iš karto.

Gabrielė Sabaliauskienė – ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėja, augina dukrą.

Gabrielė pasakoja: „Knygas atradau dar vaikystėje. Nors šeimoje tėvai daug neskaitė, meilė knygoms mane lydėjo nuo pat pradinių klasių.

Bib­lio­tekoje buvau tikrai gana dažnas svečias.

Ir dabar knyga yra mano kasdienė palydovė.“

26

KRONIKA / KONFERENCIJOS

TĘSIAMA MAŽVYDO SKAITYMŲ TRADICIJA 2021 m. gruodžio 1–3 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko tarptautinė konferencija „Theatrum libri: spauda, skaitymas ir sklaida ankstyvųjų Naujųjų laikų Europoje“, skirta pirmojo archyvo įkūrimo Lietuvos Respublikoje šimtmečiui. Šia konferencija tęsiami Mažvydo skaitymai, po ilgo laiko atgaivinti prieš dvejus metus – 2019 m. surengiant tarptautinį seminarą „Dokumentinio paveldo tyrimų ir sklaidos patirtys Europos bibliotekose“. Žodis theatrum (išvertus iš lotynų k. – teatras, darbo dirva, veikimo plotas, arena), ankstyvaisiais Naujaisiais laikais gana dažnai metaforiškai vartotas knygų pavadinimuose, paprastai reiškė neišsenkančių žinių kuria nors tema kaupimą, sisteminimą ir tvarkingą rūšiavimą. Tad konferencijoje į spausdintinę bei rankraštinę knygą žvelgta kaip į archyvinį fenomeną turinio ir formos atžvilgiu.

Per tris dienas konferencijoje, vykusioje ir gyvai, ir nuotoliniu būdu, buvo perskaitytos trys plenarinės paskaitos ir 32 pranešimai. Įvairių mokslo sričių tyrėjai iš Lietuvos, Latvijos, Suomijos, Italijos, Prancūzijos, Portugalijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Čekijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Indijos dalijosi naujais tyrimais, jų metodais bei taikymo galimybėmis. Vien virtualiai konferenciją stebėjo daugiau nei 300 žmonių iš viso pasaulio.

Pranešėjai iš Latvijos ir Suomijos pristatė skaitmeninės humanitarikos srities patirtis ir veiklas. Latvijos nacionalinės bib­lio­tekos skait­ meninių tyrimų paslaugų kuratorė Anda Baklāne papasakojo apie Latvijos skaitmeninės humanitarikos tinklą ir įvairius kultūros paveldo institucijų įgyvendinamus projektus. Helsinkio universiteto docentas, kompiuterinės istorijos grupės Helsinkyje (COMHIS) vadovas Mikko Tolonenas kalbėjo apie bibliografinių duomenų naudojimą kompiuterinės istorijos (angl. computational history) tyrimuose, aptarė ateities tyrimų perspektyvas. Latvijos literatūros, tautosakos ir meno instituto tyrėja Sanita Reinsone dalijosi patirtimi apie bendruomenės į(si)traukimą į tyrimus, dalyvaujamojo skaitmeninio paveldo perspektyvas ir galimybes.

Apie knygos koncepciją, įvairias jos funkcijas bei dinamiką sociokultūriniuose procesuose kalbėta šiose konferencijos sesijose: „Žinių teatras“, „Žinių cirkuliacija“, „Knygų spauda, prekyba ir vartojimas“, „Medicinos žinių sklaida“, „Knygos ir tapatybė“, „Cenzūra ir propaganda“, „Privačios bib­lio­tekos“, „Knygos paratekstai“.

Konferencijoje dalyvavo ir Nacionalinės bib­lio­tekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento tyrėjai: Retų knygų ir rankraščių skyriaus vyriausioji tyrėja dr. Milda Kvizikevičiūtė pristatė tyrimų duomenų atvėrimo svarbą tyrėjams bei institucijoms; departamento direktorė Jolanta Budriūnienė kalbėjo apie draudžiamos literatūros patekimo į Lietuvą ypatumus sovietiniu laikotarpiu; Judaikos tyrimų centro vadovė dr. Lara Lempertienė analizavo žydų erudito, bibliofilo Mato Strašuno (1817–1885) kolekciją ir jos likimą nacių okupacijos ir pokario metais; Retų knygų ir rankraščių skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja Jadvyga Misiūnienė pristatė iki šiol netyrinėtą grafų Hutten-Czapskių bib­lio­teką Beržėnuose.

Pirmą konferencijos dieną atidaryta paroda „Theatrum libri“, savotiškai įkūnijusi tyrėjų svarstytus knygos formavimo(si) etapus, kaupimą ir saugojimą, skaitymą ir sklaidą. Paroda Nacionalinėje bib­lio­tekoje veiks iki 2022 m. vasario 27 d.

Konferencija vyko ir gyvai, ir nuotoliniu būdu, perskaitytos trys plenarinės paskaitos ir 32 pranešimai. Vygando Juozaičio nuotr.

Tikimės, kad tradiciniai Mažvydo skaitymai tyrėjus iš viso pasaulio pasidalyti savo tyrimais vėl sukvies po dvejų metų – 2023-iaisiais.

Konferenciją organizavo Nacionalinės bib­lio­ tekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Retų knygų ir rankraščių skyriaus vadovė dr. Viktorija Vaitkevičiūtė Verbickienė ir vyriausioji tyrėja dr. Milda Kvizikevičiūtė. Konferencijos rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba bei „NordPlus“ ir projektas „Going beyond search: advancing digital competences in libraries and rese­ arch communities“ (NPHZ-2019/10075). Konferencijos partneriai: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ir Lietuvos nacionalinis muziejus.

Dr. Viktorija Vaitkevičiūtė Verbickienė 27

KRONIKA / KONFERENCIJOS

YPATINGĄ DIENĄ – JUBILIEJINIAI BIRŽIŠKOS SKAITYMAI Gruodžio 2-ąją, veidrodinę dieną – 2021-12-02, kai skaitmenys, skaitant tiek iš kairės, tiek iš dešinės, yra išsidėstę taip pat, įvyko Biržiškos skaitymai. Jie rengti jau 30-ą kartą*. Renginys skirtas ir Lietuvos bibliotekininkų draugijos (LBD), kurios pirmuoju pirmininku 1931–1944 m. buvo Vaclovas Biržiška, 90-mečiui paminėti. Šioms dviem solidžioms ir Lietuvos bib­lio­ tekininkų bendruomenei svarbioms sukaktims skirtas renginys vyko Klaipėdos dramos teatre. Skaitymus organizavo Lietuvos bib­lio­tekininkų draugija, tačiau didžiausias organizacinių rūpesčių krūvis teko Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešajai bib­lio­ tekai, vadovaujamai LBD pirmininko pavaduotojos ir tarybos narės dr. Lauros Juchnevič. Šiųmečių Biržiškos skaitymų tema – „Profesinis identitetas: lūkesčiai ir realybė“. LBD kvietė padiskutuoti apie bib­lio­tekininko profesijos dabartį ir ateitį, bib­lio­tekininkų profesinio tapatumo raiškas. Tardama sveikinimo žodį, LBD pirmininkė Jolita Steponaitienė pasidžiaugė galimybe susitikti gyvai, nes pastarąjį kartą susirinkti draugijos nariai galėjo tik beveik prieš dvejus metus – 2020-ųjų pradžioje. Dėl pandemijos negalėjo vykti daug tarptautinių, nacionalinių ir vietos renginių, tačiau itin sustiprėjo bib­lio­tekininkų autoritetas. „Tai nebuvo savaiminis vyksmas – jį nulėmė pačių bib­lio­tekų pastangos ir jų veiklos rezultatai, ženkliai prisidedantys ir prie visuomenės emocinės būklės palaikymo“, – pabrėžė LBD pirmininkė.

LBD sukakties proga tarybos nariams už ilgametę veiklą draugijoje, specialistų telkimą regionuose, Tarptautinės bib­lio­t ekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) iniciatyvų įgyvendinimą ir kitus rezultatus buvo įteikti Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos padėkos raštai.

Kitus sveikinimus renginio dalyviai galėjo stebėti ekrane. IFLA prezidentė Barbara Lison palinkėjo nugalėti ilgalaikį profesinį kuklumą, neleidžiantį peržengti bib­lio­tekų sienų. Dabar svarbu tiek fiziškai, tiek virtualiai peržengti šias ribas – bib­lio­tekininkų profesinės tapatybės kūrimas priklauso nuo jų pačių. Pasak kalbėtojos, svarbios ne tik profesinės kompetencijos, bet ir socialiniai įgūdžiai bei asmeninės savybės.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bib­lio­tekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, * Renginio įrašas pateikiamas internete: youtu.be/2MMYmz0DJas

28

džiaugdamasis per 30 metų aktualumo nepraradusiais Biržiškos skaitymais, kurių idėja kilo tuomet jo vadovautame Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete (VU KF), pabrėžė, kad bib­lio­tekų specialistams keliami nauji kompetencijų, įgūdžių ir gebėjimų reikalavimai. „Bib­lio­teka esate jūs, – kreipdamasis į skaitymų dalyvius, sakė Nacionalinės bib­lio­tekos vadovas, – ir jūs kuriate profesijos prestižą.“ Pasak VU KF dekano prof. dr. Rimvydo Laužiko, bib­lio­tekininko profesija formuojasi pagal veiklos pobūdį: su kultūros paveldo ištekliais dirbantiems specialistams reikalingi vieni, bib­lio­tekininkams edukatoriams – visai kiti profesiniai įgūdžiai. Profesorius džiaugėsi diskusija kaip paskata bib­lio­tekininkų bendruomenės savimonei ir savivokai keisti. Ilgametės Lietuvos bib­lio­tekų rėmėjos UAB „Asseco Lietuva“ generalinis direktorius dr. Albertas Šermokas teigė, kad nors jam teisingiau būtų save vadinti bib­lio­tekininkų draugu, iš tiesų jis jaučiasi šios profesinės bendruomenės nariu.

Bib­lio­tekininkų profesinio tapatumo problema – ilgalaikis mokslinės žiūros ir profesinės bendruomenės diskusijų objektas. Į dažnai ir mūsų bendruomenei rūpimą klausimą „Kodėl manęs nevertina?“ savo pranešime plačiąja prasme bandė atsakyti Dominykas Karpovičius, supratimo agentūros „Xwhy“ partneris. Profesija yra konkrečiais veiksmais išreikšta atsakomybė aplinkai. Ar aš esu ten, kur noriu ir turiu būti (priklausyti)? Tai nėra materialinio atlygio, tai – prasmės klausimas.

Skaitymų organizatoriai sudarė galimybę pamatyti ir platesnį kontekstą – pažvelgti į profesinio tapatumo jausenas kitose profesinėse bendruomenėse. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Pedagogų veiklos skyriaus vedėjos Nijolės Putrienės pranešimas buvo skirtas mokytojo profesijos prestižo didinimo temai. Tyrimų duomenimis, mokytojai nesijaučia vertinami visuomenėje ir galintys daryti jai įtaką.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Komunikacijos skyriaus

Jubiliejinį renginį organizavo Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos direktorė, Lietuvos bibliotekininkų draugijos tarybos narė dr. Laura Juchnevič su komanda. „Justinas Step Media“ nuotraukos

Šiemet Lietuvos bibliotekininkai rinkosi į Klaipėdos dramos teatrą miesto senamiestyje.

Pastarąjį kartą susirinkti draugėn Lietuvos bibliotekininkų draugijos nariai dėl pandemijos galėjo tik beveik prieš dvejus metus – 2020-ųjų pradžioje, todėl džiaugtasi, kad ši konferencija vyko mišriu būdu – ir gyvai, ir virtualiai.

Amerikos bibliotekų asociacijos prezidentė Patricia Wong nuotoliniu būdu perskaitė pranešimą „Amerikos bibliotekininkų profesijos situacijos apžvalga“.

vedėjas Ramūnas Matonis pasidalijo įžvalgomis, kaip per pastaruosius dešimtmečius keitėsi visuomenės nuostatos ir požiūris į policiją. Gerus pokyčius lemia darbuotojų kompetencijos, darbo tikslų suvokimas ir rezultatai, lyderių charizma ir efektyvi komunikacija: aiški, konkreti, tiksli ir savalaikė.

LBD tarybos narės dr. L. Juchnevič ir dr. Rasa Januševičienė pristatė kartu parengtą pranešimą bib­lio­tekininkų profesinio identiteto tema. Pranešime dėmesio skirta ne tik bib­lio­tekininkų profesinės savimonės problemai, bet ir įvaizdžio visuomenėje klausimui, bib­lio­tekininko, kaip profesijos atstovo, matomumui ir pačių kuriamai bei transliuojamai komunikacinei žiniai.

Nuotoliniu būdu prisijungusi Amerikos bib­lio­tekų asociacijos (ALA) prezidentė Patricia Wong kalbėjo apie bib­lio­tekų kuriamą vertę bendruomenėms ir greitą reagavimą į kintančius bendruomenių poreikius. „Buvome viena pirmųjų bendruomenių, kuri atvirai kalbėjo apie su COVID-19 pandemija susijusią dezinformaciją“, – teigė P. Wong. Bib­lio­tekų bendruomenė padeda žmonėms ir pandemijos metu toliau gyventi visavertį gyvenimą. JAV viešosios bib­ lio­tekos – labai svarbūs socialinių kontaktų centrai, prisidedantys prie skaitmeninės atskirties mažinimo.

Kultūros lauko tendencijų stebėtoja Renata Karvelis pristatė daug reakcijų ir komentarų sulaukusį pranešimą „Dirbti ir / arba gyventi kultūroje“, paremtą

savo darbo, įvairių kūrybinės, edukacinės, kultūros renginių organizavimo veiklų patirtimi.

Renginyje įteikti apdovanojimai konkurso „Laiškas bib­lio­tekininkui“ nugalėtojoms: Jolantai Matkevičienei (Molėtų rajono savivaldybės viešoji bib­lio­teka), Rasai Dambrauskienei (Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešoji bib­lio­teka), Vitalijai Valaikei (Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos bib­lio­teka) ir Žydrūnei Tichanavičienei (Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji bib­lio­teka). Jos apdovanotos rėmėjų UAB „Asseco Lietuva“ ir MB „Nieko“ įsteigtais prizais – planšetiniais kompiuteriais (plačiau apie konkursą žr. „Tarp knygų“, 2021, Nr. 11, p. 27–28).

Antrą Biržiškos skaitymų dieną renginio dalyviai turėjo progą apsilankyti iš anksto pasirinktose ekskursijose ar edukacijoje. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji bib­lio­teka pasiūlė net tris galimybes: ekskursiją į Lietuvos jūrų muziejų, ekskursiją „Literatūrinė Klaipėda tarpukariu“ ir patyriminę edukaciją „Ar įmanoma prikelti mirusį žodį?“.

Po šio neeilinio renginio LBD taryba rinkosi į posėdį ir svarstė 2022 m. veiklos kryptis.

Dr. Rasa Januševičienė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos ir komunikacijos mokslų departamento Kultūros informacijos ir komunikacijos kompetencijų ugdymo centro vadovė

29

KRONIKA / KONFERENCIJOS

DAR KARTĄ DISKUTUOTA APIE TAUTINĘ SAVIMONĘ IR TAPATUMĄ Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka puoselėja ilgametę tradiciją – nuo 1998 m. kartu su partneriais rengia kasmetę, gausų būrį tyrėjų ir istorijos entuziastų sutraukiančią mokslinę konferenciją dokumentinio kultūros paveldo tema. Šiemet ji įvyko lapkričio 30 dieną.

Jau 21-ą kartą rengtos konferencijos organizatoriai kvietė diskutuoti tema „Panevėžio krašto visuomenės organizacijos XIX a. pab. – XX a. pr. ir jų poveikis pilietinės visuomenės formavimosi procesui Lietuvoje“*. Konferencijos data pasirinkta neatsitiktinai – tai simbolinė Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bib­lio­tekos 100-mečio, minimo kitąmet, pradžia. Šimtas metų skaičiuojama nuo bib­lio­tekos atidarymo skaitytojams dienos – 1922 m. rugsėjo 1-osios, nors bib­lio­teka oficialiai buvo įkurta ir pradėjo kaupti fondą 1921 m. gruodžio 1 d. Šiųmetė konferencija buvo skirta rašytojos, visuomenės veikėjos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės 160-osioms gimimo metinėms paminėti. Ta proga konferencijos iniciatoriai ragino diskutuoti apie pilietinės visuomenės, tautinės savimonės, tapatumo svarbą Lietuvos valstybei.

Atidarymo žodį tarė Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės bib­lio­tekos direktorė Jurgita Bugailiškienė ir Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas. Konferencijoje pristatyti 8 pranešimai, kurių geografinės ribos išties plačios: nuo Jungtinių Amerikos Valstijų iki Panevėžio krašto. Pranešimus skaitė garbūs svečiai: prof. habil. dr. Egidijus Aleksandravičius (Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos institutas), prof. dr. Juozas Skirius (Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos institutas, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo bib­lio­teka), dr. Arūnas Astramskas (Panevėžio kraštotyros muziejus), Eglė Paškevičiūtė Kundrotienė (Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bib­lio­teka), Rasa Sperskienė (Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bib­lio­teka), Giedrius Kujelis (Rokiškio krašto muziejus), Vytautas Smilgevičius (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo bib­lio­teka), Lionė Lapinskienė (komunikacijos centras „Kalba. Knyga. Kūryba“). Konferenciją moderavo dr. Rima Cicėnienė.

Konferencijos metu buvo pristatytas ir naujas bib­l io­t ekos leidinys „Gabrielė Petkevičaitė-Bitė * Daugiau apie konferenciją – www.konferencija.pavb.lt.

30

(1861–1943). Gyvenimo ir kūrybos vaizdų albumas“.

Apie leidinį papasakojo jo rengėjai – sudarytojas istorikas Raimundas Klimavičius ir dizaino kūrėjas Evaldas Ivanauskas. Prof. habil. dr. Viktorijos Daujotytės įžanginį žodį „Bitė: veidai, vardai ir datos“ skaitė aktorė Eleonora Koriznaitė.

Pristatydama konferencijos temą, dr. R. Cicėnienė kalbėjo apie tai, kad XIX a. pab.–XX a. pr. buvo svarbus pokyčių metas Lietuvoje: modernėjo visuomenė, vyko industrializacija, didėjo raštingumas ir sparčiai formavosi tautinė tapatybė. Šiame kontekste vis aktyviau ėmė veikti visuomeninės organizacijos. Pasak konferencijos moderatorės, tuo metu Vilniuje veikusios organizacijos jau yra sulaukusios nemažai tyrėjų dėmesio, o regionų organizacijų veikla iki šiol stokojo atidesnio įsigilinimo.

Ji džiaugėsi, kad ši konferencija tapo puikia paskata regiono atminties institucijoms ir šio laikotarpio tyrėjams atsigręžti bei giliau patyrinėti, kaip vystėsi visuomeninės organizacijos XIX ir XX a. sandūroje už sostinės ribų. O G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bib­lio­tekos direktorė J. Bugailiškienė teigė, kad pranešimai primena, jog kiekvienas galime prisidėti prie palaikančios, ugdančios ir besirūpinančios visuomenės kūrimo.

Šiųmetė konferencija buvo skirta rašytojos, visuomenės veikėjos Gabrielės PetkevičaitėsBitės 160-osioms gimimo metinėms paminėti.

Iliustracijos autorė Megana Pesse.

Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka šiemet išleido albumą „Gabrielė Petkevičaitė-Bitė (1861–1943). Gyvenimo ir kūrybos vaizdų albumas“.

Giedriaus Zauros nuotraukos

Konferencijos organizacinio komiteto narys dr. Norbertas Černiauskas teigė, kad konferencijos turinys svarbus ne vien kaip būdas geriau suprasti tautos istoriją, bet ir kaip įkvėpimo šaltinis. „XX a. pradžios visuomeniškumas įkvepia dėl savo optimizmo, tikėjimo ateitimi, bendruomeniškumo. To vis dar galime mokytis ir XXI amžiuje“, – sakė jis.

Konferencijos aktualumą šiandienos kontekste įžvelgė ir konferencijos organizacinio komiteto narys, literatūros tyrinėtojas dr. Dainius Vaitiekūnas: „Praeities medžiaga naujai prakalbinama užduodant šiandienai itin svarbius ir ne visada mums patiems komfortiškus klausimus, išryškinant tebeaktualią drąsios ir išmintingos rašytojos intelektualinę lyderystę ne tik anuomet, bet ir mūsų dienomis.“

TEMOS SVARBA IR AKTUALUMAS ŠIANDIEN

Nors konferencijos tema nukelia mus daugiau nei šimtą metų į praeitį, jos rengėjai tikina, kad renginyje išsakytos mintys aktualios ir šiandien. Žvilgsnis į to laiko visuomenę ir iškilias jos asmenybes padeda suvokti, kaip vystėsi Lietuvos tautinė tapatybė, įkvepia prasmingiems darbams, visuomeninei veiklai.

Pasak vienos iš konferencijos rengėjų, Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės bib­lio­tekos Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyriaus vadovės Gretos Kėvelaitienės, rašytojos ir visuomenės veikėjos G. Petkevičaitės-Bitės, kuriai pirmiausia konferencija ir buvo skirta, ir jos bendražygių Panevėžyje bei jo apylinkėse vykdyta visuomeninė veikla turėjo didelės įtakos visos šalies tautinės tapatybės formavimuisi. Prof. habil. dr. E. Aleksandravičius savo pranešime taip pat pabrėžė Panevėžio ir jo šviesuolių įtaką XX a. pradžioje formuojantis pilietinei visuomenei. Pasak jo, G. Petkevičaitės-Bitės, kaip pilietinės visuomenės šilkverpės, biograma ir siluetas yra labai svarbūs bandant suvokti ano meto žmogaus moralines ir psichologines savybes, skatinusias jį dalyvauti pilietinės visuomenės veikloje.

MOKSLAS IR PAVELDO TYRINĖJIMAI BIBLIOTEKOJE Daugeliui bib­lio­teka vis dar asocijuojasi išskirtinai su knygų išdavimu, retas žino, kad čia vykdoma ir mokslinė veikla. Kaip ir kodėl Panevėžio bib­lio­tekoje imtos rengti mokslinės konferencijos? Pasak G. Kėvelaitienės, ši mokslinė konferencija – vienas svarbiausių bib­lio­tekos ir, ko gero, apskritai Panevėžio miesto mokslo renginių, jau tapęs solidžia tradicija. „Prieš daugiau nei dvi dešimtis metų imtomis rengti mokslinėmis konferencijomis siekiama suburti dokumentinio kultūros paveldo tyrinėtojus, mėgėjus, entuziastus. Tai viena iš prioritetinių bib­lio­tekos Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyriaus veiklų“, – pasakoja G. Kėvelaitienė. Bib­lio­tekos rengiamose konferencijose pristatoma Panevėžio krašto knygos ir bib­lio­tekų raida, spaudos leidyba ir sklaida, rankraštinio paveldo tyrinėjimai, tarptautinio masto rašytinio kultūros paveldo teorinės ir praktinės problemos, jų aktualizavimas bei galimi sprendimai, kitos bib­lio­tekai svarbios dokumentinio kultūros paveldo temos.

Bib­lio­tekos rengiamos kasmetinės konferencijos į Panevėžį sutraukia gausų būrį kultūros paveldo institucijų mokslininkų ir tyrėjų, sulaukiama svečių iš užsienio, renginys populiarus ir tarp miesto gyventojų, besidominčių kultūros istorija. Šiųmetė konferencija – ne išimtis. Tai, kad ji vyko nuotoliniu būdu, suteikė galimybę pritraukti dar platesnę auditoriją.

Konferencijos partneriai: Lietuvos mokslų aka­ demijos Vrublevskių bib­lio­t eka, Vytauto Didžiojo universiteto Kauno istorijos centras, Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos institutas, Lietuvos istori­ jos institutas, Vilniaus universiteto bib­lio­teka, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bib­lio­tekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamentas.

Naują G. Petkevičaitei-Bitei skirtą leidinį konferencijoje pristatė jo dizaino kūrėjas Evaldas Ivanauskas (stovi).

Nuotraukoje (iš kairės): įžanginį leidinio žodį skaičiusi aktorė Eleonora Koriznaitė, knygos sudarytojas istorikas Raimundas Klimavičius, bibliotekos Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyriaus vadovė Greta Kėvelaitienė.

Parengė Aušra Marija Narbutė Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos komunikacijos specialistė

31

KRONIKA / KONFERENCIJOS

APIE PORĄ TARPTAUTINIŲ TERMINOLOGIJOS RENGINIŲ Tarptautinė patirtis kuriant nacionalinius profesinės terminijos išteklius yra itin svarbi, nes daug kruopštaus darbo, išteklių ir kompetencijų reikalaujanti veikla turi būti orientuota ne tik į vidaus rinkos poreikius. Gausiu metų terminologijos darbų derliumi gali pasigirti ne tik Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, bet ir Latvijos nacionalinė biblioteka, praėjusį rudenį surengusi tarptautinę terminologijos konferenciją.

Spalio 8 d. Latvijos nacionalinėje bib­lio­tekoje vykusioje nuotolinėje konferencijoje „Kultūros paveldo institucijų duomenų sąveikumas skaitmeninėje aplinkoje: terminologijos aspektas“ (Interoperability Of Data Of Cultural Heritage Institutions In The Digital Space: Terminological Aspect) Latvijos universiteto Bib­ lio­tekininkystės ir informacijos mokslų fakulteto docentės Baiba Holma ir Daina Pakalna pasidalino pranešimu apie terminologijos galimybes kuriant žinių ontologijų sąveikumą semantiniam tinklui, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentė Nijolė Bliūdžiuvienė pateikė naujausią Lietuvos paveldo institucijų dalyvavimo informacijos ir dokumentavimo tarptautinio standartizavimo veikloje analizę.

Terminologijos žinių ir naujų įrankių skaitmeninimo poreikiams plėtojimo ypatumus konferencijoje aptarė Latvijos, Lietuvos, Estijos, Suomijos, Vokietijos nacionalinių bib­lio­tekų specialistai. Didesnio dėmesio šiemet sulaukė „Išteklių aprašymo ir prieigos standartas“ (Resource Description and Access Standard, RDA). Šio standarto vertimų ir įgyvendinimo praktiką Latvijoje nuodugniai tyrinėja Latvijos nacionalinės bib­lio­tekos Duomenų ir žinių vadybos departamento vadovė Maira Kreislere ir šio departamento standartizavimo ekspertė Inta Virbule bei Estijos nacionalinės bib­lio­tekos Fondų plėtros centro autoritetinių duomenų tvarkybos vyriausiasis specialistas Meelis Somelaras. Įdomių minčių apie terminų duomenų modeliavimo galimybes kultūros paveldo institucijose pateikė Latvijos nacionalinės bib­lio­tekos Duomenų ir žinių vadybos departamento specialistas Eduards Skvireckis. Suomijos nacionalinėje bib­lio­tekoje kuriamus ir įgyvendinamus atvirųjų ir susietųjų terminų duomenų modelius, būtinus kultūros paveldo objektų informacinėms sistemoms, išradingai apibendrino tos bib­lio­tekos plėtros vadovas 32

Mikko Lappalainenas. Autoritetinių duomenų svarbą identifikuojant ir siejant kultūros paveldo objektus įvairiapusiškai nušvietė Vokietijos nacionalinės bib­lio­tekos Bib­lio­tekų standartų biuro ekspertė Renate Behrens. Buvo susidomėjusių ir šio straipsnio autorės pranešimu apie skaitmeninimo metaduomenų poreikiams atliekamus terminologijos darbus Lietuvos nacionalinėje bib­lio­tekoje.

Visi Rygos konferencijos pranešimai pasižymėjo ne tik gausia ir nauja terminologijos duomenų faktografija, bet ir jai tvarkyti taikomų metodų bei priemonių įvairove. Ši įvairovė atskleidžia bib­lio­ tekose kuriamų ir naudojamų skaitmeninio turinio valdymo technologijų specifiką. Akivaizdu, kad čia sukaupta metaduomenų siejamumo nacionalinio ir tarptautinio terminologinio valdymo patirtis aktuali visiems dirbantiems su skaitmeninimo standartais specialistams. Visą konferenciją galima peržiūrėti Latvijos nacionalinės bib­lio­tekos paskyroje „YouTube“ platformoje*. * https://youtu.be/MDBUrzn4aOE.

Tarptautiniame projekte „Terminologija be sienų“ dalyvaujantys įvairių šalių patyrę ekspertai gali pasitelkti studentus ir kartu rengti įvairius terminologinius projektus.

Jau kelerius metus tarptautinės konferencijos vyksta nuotoliniu būdu, tad, suspėjus į jas užsiregistruoti, galima semtis naujausių žinių, reikalingų ne tik kalbos technologijų specialistams.

Pavyzdžiui, internetu ateinančią vasarą vyks terminologijos ir ontologijos konferencija „TOTh 2022“.

Spalio 21–22 d. Lietuvių kalbos institutas surengė 4-ąją mokslinę tarptautinę konferenciją „Moksliniai, administraciniai ir edukaciniai terminologijos lygmenys“ (Scientific, administrative and educational dimensions of terminology). Nuotoliniu būdu vykusioje konferencijoje dalyvavo pranešėjai iš 16 valstybių: Belgijos, Graikijos, Ispanijos (atskirai – Katalonijos), Kroatijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Norvegijos, Portugalijos, Prancūzijos, Rusijos, Rumunijos, Sakartvelo, Šiaurės Makedonijos, Šveicarijos ir Vengrijos. Buvo perskaityti 33 pranešimai.

Baltijos šalių nacionalinėms bib­lio­tekoms atstovavo ir terminų norminimo bei standartizacijos temas pristatė I. Virbule ir M. Kreislere (Latvija) ir dr. Violeta Černiauskaitė (Lietuva). Buvo įdomu susipažinti su Elīnos Peinos ir Anitos Helvigos Liepojos universitete atliktu tyrimu siekiant suformuoti idealaus terminų žodyno modelį. Šiemet tarptautinė konferencija buvo itin reikšminga terminologijos žinių vadybai ir mokymui skirtų temų įvairove. Šiuo požiūriu joje išsakytos svarbios Savojos Monblano universiteto (Prancūzija) profesoriaus dr. Christophe’o Roche’o mintys apie terminologijos galią ne tik įvardyti daiktus ar reiškinius, bet ir kurti žinių vienetus, kuriais grindžiama dirbtinio intelekto technologijų raida. (Su kitomis aktualiomis profesoriaus publikacijomis galima susipažinti asmeninėje jo interneto svetainėje adresu: http://christophe-roche.fr/publications.)

Nuo gerai parengtų terminologijos specialistų – vertėjų, lingvistikos ir teksto duomenų technologų – priklauso visų kitų žinių technologijų diegimo sparta ir efektyvumas. Konferencijoje išsiskyrė Leveno katalikiškojo universiteto (Belgija) profesorės dr. Friedos Steurs pateikta Danijos terminologijos tyrimų centro veiklos analizė. Šiame kontekste aktualiai nuskambėjo ir terminologinės veiklos šimt­ metį mūsų šalyje mininčio Lietuvių kalbos instituto direktorės dr. Albinos Auksoriūtės pranešimas.

Daug tarptautiniam bendradarbiavimui naudingų įžvalgų pateikė Europos Parlamento terminijos koordinatorius Rodolfo Maslias. Buvo išsamiau pristatytas sparčiai besiplečiantis tarptautinis projektas „Terminologija be sienų“ (Termi­ nology without borders), skirtas aukštųjų mokyklų

ir universitetų studijų programų kokybei gerinti. Šioje programoje dalyvaujantys įvairių šalių patyrę ekspertai gali pasitelkti studentus ir kartu rengti įvairius terminologinius projektus, pavyzdžiui, sudaryti daugiakalbį žodyną, vertimų ar specialiuosius tekstynus.

Vilniaus konferencijoje pristatyti ir naujausi Lietuvoje vykdomi specialiosios terminijos tyrimai: kibernetinio saugumo srities (dr. Sigita Rackevičienė, Mykolo Romerio universitetas; dr.

Andrius Utka, dr. Agnė Bielinskienė, Aivaras Rokas, Vytauto Didžiojo universitetas), medicinos (dr. Palmira Zemlevičiūtė, Lietuvių kalbos institutas) ir sveikatos (dr. Asta Mitkevičienė, Lietuvių kalbos institutas), statybos (Lina Rutkienė, Vilniaus Gedimino technikos universitetas), astrologijos (dr. Ramunė Vaskelaitė; Lietuvių kalbos institutas).

Konferencijos dalyvius labiausiai domino terminijos tyrimo naujovės ir pasirinktų ar sukurtų įrankių universalaus panaudojimo galimybės. Atkreiptinas dėmesys, jog, atsirandant vis daugiau skirtingų būdų ir priemonių, tinkamos metodikos paieškos dažnai užtrunka.

Jau kelerius metus tarptautinės konferencijos vyksta nuotoliniu būdu, tad, suspėjus į jas užsiregistruoti, galima semtis naujausių žinių, reikalingų ne tik kalbos technologijų specialistams. Jos itin naudingos kiekvienam mūsų, kai ieškome pačių patogiausių informacijos valdymo įrankių. Tarptautinių terminologijos konferencijų ir seminarų tvarkaraštį galima rasti Europos Parlamento interneto svetainėje www.termcoord.eu. Joje taip pat gausu atvirosios prieigos daugiakalbių terminijos išteklių, studijų bei tyrimų. Sekti tarptautinių terminologijos konferencijų naujienas galima ir Europos terminologijos asociacijos interneto svetainėje www.eaft-aet.net.

Dr. Violeta Černiauskaitė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos ir komunikacijos mokslų departamento Informacijos procesų skyriaus vyriausioji tyrėja-ekspertė, Lietuvos standartizacijos departamento technikos komiteto TK 47 „Informacija ir dokumentavimas“ pirmininkė

33

KRONIKA / METŲ PROJEKTAI GARGŽDAI Prasmingos kultūrinės iniciatyvos. Renginių ciklas „Dokumentika Lietuvos bib­lio­tekose“ – tai dar 2017 m. pradėto projekto „Misija Knygnešys“, vykdyto kartu su Lietuvos bib­lio­tekininkų draugija, gerųjų patirčių tąsa. Užsimezgusi režisieriaus Lino Augučio ir Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bib­lio­tekos komandos kūrybinė draugystė subrandino naujų kultūrinių idėjų, kurios virto 10 renginių ciklu, įsibėgėjus rudeniui pristatytu Pamario krašto bib­lio­tekose.

Lietuvos kultūros tarybos remiamo projekto „Dokumentika Lietuvos bib­lio­tekose“ renginiuose, vykusiuose kaskart vis kitame Jono Lankučio viešosios bib­lio­tekos filiale, žiūrovai turėjo galimybę susipažinti su lietuviškos dokumentikos kūrėjais: režisierėmis Agne Marcinkevičiūte ir Ramune Rakauskaite, režisieriais Artūru Javdokimovu, Linu Augučiu ir Eimantu Belicku, prodiusere Rasa Miškinyte ir jų audiovizualiniais darbais. Buvo parodyta dešimtys skirtingos tematikos dokumentinių filmų, o peržiūroms naudota modernizuota bib­lio­tekų techninė bazė užtikrino gerą vaizdo ir garso kokybę. Organizuojant renginius mažesnių miestelių bendruomenėse, buvo skirta dėmesio ir visuomenei šviesti, supažindinti su tesėtais autorinio turinio naudojimo būdais.

Baigiamojo renginio dalyvės. Bibliotekos nuotr.

galią. Grupės veikloms vadovavo ir užsiėmimus vedė psichologė psichoterapeutė, rašytoja Inga Juodkūnė. Teigiamą rašymo poveikį liudija vykdant projektą atliktas dalyvių emocinės būklės tyrimas – užsiėmimų metu dalyvių emocinė būklė pagerėjo 35 procentais. O kur dar skaičiais neišmatuojami dalykai: užsimezgusios pažintys, sustiprėjęs pasitikėjimas savimi, kūrybos ir dalijimosi ja džiaugsmas, o svarbiausia – patirtis ir žinios, ką daryti toliau, net ir pasibaigus projekto veikloms. Gruodžio 4 d., nešinos užsiėmimų metu gimusiais tekstais, pilnos minčių, kuriomis norėtų pasidalyti su aštuonias savaites ekrane matytais žmonėmis, į atsisveikinimo susitikimą Jonavos viešojoje bib­lio­tekoje susirinko ne tik jonavietės – atvyko dalyvių iš Klaipėdos, Tauragės, Vilkaviškio, Jurbarko, Vilniaus. Dalijimosi džiaugsmą dar sustiprino daina kartu su muzikante, folkloriste Laurita Peleniūte. Projektą rėmė Lietuvos kultūros taryba ir Jonavos rajono saivaldybė.

Kristina Jaskūnienė

JONIŠKIS

Po filmo „Secondhand“ peržiūros Dovilų filiale. Živilės MarkutėsArmalienės nuotr.

Neatsiejama renginių ciklo dalimi tapo kūrybinės dirbtuvės, kuriose režisierius L. Augutis mokė, kaip naudojantis išmaniaisiais telefonais patiems sukurti animacinį filmuką. Į kūrybinius bandymus aktyviai įsitraukė ne tik jaunimas, bet ir vyresnieji dirbtuvių dalyviai.

Dokumentikos projekto iniciatorė VšĮ „Audiovizualinių projektų asociacija“, partnerė – Klaipėdos r. savivaldybės Jono Lankučio viešoji bib­lio­teka.

Jūratė Stongvilienė

JONAVA Teigiamas rašymo poveikis. Jau per pirmą karantino bangą, kai buvo užvertos viešųjų bib­ lio­tekų durys, Jonavos r. savivaldybės viešoji bib­lio­teka pradėjo kviesti gyventojus į virtualias kūrybinio rašymo dirbtuves („Kaip (iš)būti“), skatinti atrasti tekstuose slypinčias mintis, dalintis savo būsenomis ir išgyvenimais. Tai vienas iš būdų analizuoti savo jausmus pasitelkiant asmeninį santykį su savimi, gali būti pravartus ir kaip emocinės iškrovos metodas.

Vykdyto trečio terapinio rašymo projekto „Rašymo gydymo galia. Rašymo terapija: ekspresyvus rašymas ir terapiniai laiškai“ veiklose norą įgyti naujų patirčių pareiškė net 28 dalyviai, iš kurių 24 kantriai ir atsakingai jungėsi į užsiėmimus, darė namų darbus ir galėjo patirti rašymo gydymo

34

Videoinstaliacija „Pikselinis Joniškis“. Jono Avyžiaus viešoji bib­lio­teka pristato projekte „Meno jungtys“ dalyvaujančio šiuolaikinio profesionalaus tarpdisciplininio meno kūrėjo Antano Skučo Joniškiui sukurtą virtualią interaktyvią 3D instaliaciją „Pikselinis Joniškis“, kurioje įamžinta miesto aikštė ir jos pastatai, Joniškyje gyvenę žymūs žmonės. Įgyvendinant projektą menininko sukurtas virtualus meno kūrinys – instaliacija „Pikselinis Joniškis“, ji yra pritaikyta interneto erdvei (galima apžiūrėti www.pikselinis.lt arba telefone įdiegus nemokamą programėlę „Pikselinis Joniškis“).

Vaikštant po instaliaciją galima pagreitinti ar sulėtinti ėjimo tempą, pagarsinti muziką, priėjus prie tamsių kubelių (pikseliukų), jie pašviesėja ir atsiranda informacija apie žymius žmones. Taip pat galima pamatyti ir daugiau sužinoti apie Jono Avyžiaus viešąją bib­lio­teką, paštą, Baltąją ir Raudonąją sinagogas, Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčią, Nepriklausomybės paminklą. Šiame projekte jau dalyvavo menininkė Kot­ ryna Čalkaitė, rugsėjo mėnesį ji Jono Avyžiaus viešosios bib­lio­tekos languose eksponavo šviesų instaliaciją, skirtą Baltų vienybės dienai paminėti.

Spalio mėnesį bib­lio­tekos Skaitytojų aptarnavimo skyriuje menininkė Ignė Grikevičiūtė pristatė ins-

Instaliacijoje įamžinta Joniškio miesto aikštė.

Bibliotekos nuotr.

taliaciją „Psifiktūros“. Įgyvendinant projektą „Meno jungtys“ ir stengiantis plėtoti tolygią kultūrinę raidą, siekta pristatyti šiuolaikinio profesionalaus tarpdisciplininio meno kūrinius Joniškio bendruomenei.

Lietuvos kultūros tarybos ir Joniškio rajono savivaldybės finansuojamo projekto partneris – Joniškio Algimanto Raudonikio meno mokyklos Atviras jaunimo centras.

Gita Vilčiauskienė KAUNAS Keliaukime ir atraskime. Projektui „Bib­lio­ teka – pažinimui ir atradimams“ laimėjus Lietuvos kultūros tarybos dalinį finansavimą, rajono savivaldybės viešosios bib­lio­tekos darbuotojų komanda, vadovaujama projekto vadovės Virginijos Tamašauskienės, sukūrė inovatyvų ir nuotaikingą edukacinį stalo žaidimą su QR kodais „Būkime keliautojais ir atradėjais“.

Tai pirmas stalo žaidimas apie Kauno rajoną, sukurtas pagal informacinių technologijų panaudojimo principus. Trijų dalių žaidimą sudaro „Memo žaidimas“, kur reikia rasti dvi vienodas korteles su tais pačiai vaizdais, „Kauno rajono žemėlapio dėlionė“ ir „Klausimų žaidimas“. Žaidimo klausimus kūrė kraštotyrininkė Rita Pauliukaitienė ir Kauno rajono savivaldybės viešosios bib­lio­tekos vyr. bib­ lio­tekininkė Virginija Tamašauskienė. Kiekvieną žaidimo dalį galima žaisti atskirai arba kartu, jis sudomins įvairaus amžiaus lankytojus.

Inovatyvus sprendimas – žaidimo kortelės, magnetukai su QR kodais (iš viso 51 QR kodas).

Nuskaitęs QR kodą, žaidėjas gali atlikti interaktyvią užduotį, perskaityti skaitmeninį literatūrinį kūrinį, pakeliauti virtualiais turais po Kauno rajono apylinkes, muziejus, viešąją bib­lio­teką, peržiūrėti Kauno rajono paveldą įamžinančias panoramines nuotraukas. Iš viso pristatomi 46 lankytini rajono objektai. Tad atvykę į viešąją bib­lio­teką ir į jos padalinius, lentynose ieškokite dar dažais kvepiančio stalo žaidimo „Būkime keliautojais ir atradėjais“.

Projekto partneriai – Kauno rajono muziejus ir Kauno rajono verslo ir turizmo informacijos centras.

Virginija Tamašauskienė KRETINGA Pokalbiai apie moters įvaizdį. M. Valančiaus viešojoje bib­lio­tekoje dar pavasarį pradėtas įtraukiantis projektas „Moters įvaizdžio ir vaidmens lietuvių literatūroje įtaka šiuolaikinei visuomenei“ sutelkė per pustrečio šimto dalyvių, norinčių daugiau sužinoti apie Kretingos kraštą garsinusias moteris ir įsitraukti į diskusijas su ryškiomis šia tema besidominčiomis moterimis.

Lietuvos kultūros tarybos ir rajono savivaldybės lėšomis finansuotu projektu siekta aktualizuoti moters įvaizdžio, kaip modernios pilietinės savivokos išraiškos, lietuvių literatūroje formavimąsi, pristatant iniciatyvas, puoselėjančias regiono savitumą ir išskirtinumą. Vykdant projektą buvo surengtas diskusijų forumas, vyko STAND-UP pokalbiai, pristatyta meninė programa „Satyros spalvos“ (pagal kretingiškės rašytojos Liūnės Janušytės kūrinį „Korektūros klaida“), atidaryta Kretingą garsinusių moterų portretų paroda „nePAŽINTOS“ (dailininkas Gintautas Grušas). Diskusijų forume

veiklos kvietė susipažinti su krašto paveldu ne tik tradiciniais būdais. Minint G. Petkevičaitės-Bitės 160-ąją sukaktį, kartu su Smilgių bib­lio­teka buvo sukurtas interaktyvus žaidimas „Bitės draugas“, vyko protmūšiai („Teams“ susitikimuose), viktorinos („Kahoot!“ programoje), virtualios paskaitos, į veiklas įsitraukė ne tik vietos gyventojai, bet ir socialinių tinklų lankytojai iš kitų vietovių.

Pokalbis su Ugne Baranauskaite (kairėje). Bibliotekos nuotr.

pranešimus skaitė literatūrologė dr. Solveiga Daugirdaitė („Moters paveikslas ir lyčių santykiai literatūroje“), istorikė dr. Virginija Jurėnienė („Moters įvaizdžio fomavimas(-is) Lietuvoje XX a. pirmoje pusėje“), psichologė Vika Gridiajeva („Moters vidinis pasaulis“). STAND-UP pokalbiuose dalyvavo žinomos kūrybininkės Ugnė Baranauskaitė ir Akvilė Kavaliauskaitė. Aktyviai įsitraukusi bendruomenė diskutavo apie moters įvaizdį literatūroje ir ne tik, ieškojo sąsajų tarp laikotarpių ir kintančio moters paveikslo, pasisėmė gerosios patirties prasmingoms iniciatyvoms.

Brigita Barkauskaitė KUPIŠKIS Naujas traukos objektas. Kupiškio mieste neseniai sukurtas sieninės tapybos darbas – didžiulis katinas – nelieka nepastebėtas kupiškėnų ir miesto svečių. Menininko Mariaus Skrupskio rankomis atgijusi pilka siena traukia stabtelėti pasigrožėti ar nusifotografuoti tiek dieną, tiek tamsiu paros metu, nes objektas yra apšviestas ir naktį. Naujas kultūros produktas – šio krašto kultūrinę savastį aktualizuojanti poezijos, sieninės tapybos ir technologinių sprendimų sintezė, sujungė dviejų realiame gyvenime nesusitikusių kupiškėnų – brandaus poeto Valdemaro Kukulo (1959–2011) ir jauno profesionalaus, šiuolaikinės sienų tapybos menininko M. Skrupskio – kūrybą. Pasitelkiant poeto ypač mylėto augintinio – katės Mėlynės ir jo kūrybos motyvus (šalia užrašytas eilėraštis), sukurtas piešinys tapo simbolišku atminimo ženklu V. Kukului, šiemet minint dešimtąsias jo mirties metines. Sienoje įdiegtas technologinis sprendimas leidžia paklausyti paties poeto skaitomų įvairiais laikotarpiais sukurtų eilėraščių. Tai padaryta įgyvendinant Kupiškio viešosios bib­lio­tekos projektą „Kalbanti siena“, kurį iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Kupiškio rajono savivaldybė. Projekto baigiamasis renginys įvyko lapkričio 11 d. pavakary, simbolinę objekto atidarymo juostelę perkirpo rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė, pavaduotojas Vytautas Knizikevičius, kūrinio autorius M. Skrupskis ir viešosios bib­lio­tekos direktorius Algirdas Venckus.

Skambėjo V. Kukulo eilėraščiai, dainos, parašytos pagal jo tekstus, įspūdingu pasirodymu džiugino Kupiškio jaunimo centro ugnies žonglieriai.

Jolanta Vosylienė PANEVĖŽYS Inovatyviai pateikta krašto istorija. Rajono savivaldybės viešoji bib­lio­teka nuolat ieško naujų formų bib­lio­tekos įkurtuose J. Tumo-Vaižganto ir knygnešių bei Puziniškio (G. Petkevičaitės-Bitės gimtinėje) muziejuose sukauptai krašto paveldo medžiagai viešinti. Tuo tikslu buvo vykdomas projektas „Inovatyvus žvilgsnis į krašto istoriją“, jo

Muzikinis spektaklis „Laiškai Mačerniui“. Bibliotekos nuotr.

Skaitmeninis žvilgsnis į istoriją Ustronės muziejuje.

G. Lukoševičiaus nuotr.

Vykdant projektą buvo siekiama aktualizuoti knygnešystės temą, kaip ypač svarbią tautos istorijos dalį, kurią atspindi Ustronėje esantis J. Tumo-Vaižganto ir knygnešių muziejus, o Garšvių knygnešių draugijos vardą mena netoliese esantis to paties pavadinimo kaimas. Autentiška muziejaus aplinka, saugoma archyvinė medžiaga lankytojams suteikia nemažai istorinių žinių, tačiau, pasitelktus šiuolaikines technologijas, dar buvo sukurtas ir virtualus knygnešystės pažinimo turas – skaitmeninė žaidimo programėlė „Knygnešių keliu“. Atvykus į muziejų, programėle galima naudotis mobiliajame telefone, taip paįvairinant istorines žinias ir patiriant naujų įspūdžių. Žaidimo dalyviui suteikiama galimybė pačiam išbandyti slaptą draudžiamų knygų gabenimo kelią. Jo finale tampama Garšvių knygnešių draugijos nariu, taip prisidedant prie gimtosios kalbos išsaugojimo. Už tai gaunamas knygnešio ženklelis. Pristatomoji programėlės versija yra pateikiam bib­lio­tekos interneto svetainėje, ją galima naudoti pamokoms, edukacijoms, pristatant knygnešystės temą ir kviečiant atvykti į muziejų.

Projektą rėmė Lietuvos kultūros taryba ir Panevėžio rajono savivaldybė.

Antroji projekto dalis prasidėjo rugsėjo 17 d., kai bib­lio­tekoje buvo atidengta meninė instaliacija-bareljefas, skirtas V. Mačerniui. Jį sukūrė Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto docentė Beata Zdramytė, bareljefas papuošė viešosios bib­lio­tekos abonementą. Renginyje B. Zdramytė pristatė savo kūrinį ir jo idėją, o „Saulės“ gimnazijos moksleivė, meninio skaitymo laureatė Akvilė Duoblytė skaitė V. Mačernio vizijas. Po renginio rajono mokytojai lituanistai pakviesti vesti pamokas apie V. Mačernį netradicinėje erdvėje – bib­lio­tekoje šalia šio meno kūrinio. Dabar bib­lio­tekininkai, paveldo objekte dažnai apsilankantiems turistams pristatydami V. Mačernio bareljefą, primena, kad poetas gimė Plungės rajone.

Otilija Juozapaitienė RADVILIŠKIS Etnokultūros projektas. Jau antrus metus Radviliškio viešoji bib­lio­teka įgyvendina projektą „Etnokultūrinės šeimų stovyklos“. Veiklos buvo vykdomos visą rudenį ir tęsėsi iki šv. Kalėdų.

Puoselėjant krašto tradicijas, į stovyklos veiklas buvo kviečiami mūsų krašto tautodailininkai, savo darbais žinomi apskrityje, šalyje ir užsienyje.

Asta Nedveckienė PLUNGĖ Vytauto Mačernio 100-mečiui. Plungės viešoji bib­lio­teka, siekdama paminėti Vytauto Mačernio metus, parengė projektą „Po ūkanotu Žemaitijos dangumi. Vytautui Mačerniui 100“ ir gavo Lietuvos kultūros tarybos finansavimą jam įgyvendinti. Dalyvauti projekte pakvietė režisierių, vieną garsiausių Lietuvos kino ir teatro aktorių, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto Teatro katedros profesorių Valentiną Masalskį, kuris kartu su kompozitore Nijole Sinkevičiūte sukūrė muzikinį spektaklį „Laiškai Mačerniui“. Jame dalyvavo šio fakulteto jaunieji aktoriai, V. Masalskio studentai.

Jiems šis spektaklis – taip pat puiki galimybė geriau susipažinti su poeto kūryba ir gyvenimu.

Buvo įtraukti 25 jaunuoliai su 25 gitaromis, būgnais ir scenine įranga. Pasirodymas vyko lauke, parke šalia bib­lio­tekos, todėl jį pamatyti galėjo daug daugiau žmonių. Susirinko apie 300 žiūrovų, bet visus suskaičiuoti buvo sunku, nes net tie, kurie nesiruošė į renginį, eidami parko keliais sustojo jo pažiūrėti ir buvo maloniai nustebinti.

J. Kvedarienės šiaudinių sodų paroda. Bibliotekos nuotr.

Rudenį bib­lio­tekos Mažojoje galerijoje buvo galima gėrėtis liaudies meistrų parodomis. Rugsėjį veikė Jolantos Kvedarienės šiaudinių sodų paroda „Iškalbingas šiaudinio sodo grožis“, spalį – Neringos Kestenienės keramikos ir tapybos darbų paroda „Saldus gyvenimas“, lapkritį – Alberto Martinaičio kūrybinių darbų iš akmens ir medžio paroda „Šalia gyvenimo“. Advento metu Mažojoje galerijoje dar grožėjomės Rasos Jasiulienės karpinių paroda „Gimtinės keliais...“.

Visą lapkričio mėnesį viešosios bib­lio­tekos skyrių bei filialų darbuotojos kvietė bendruomenės narius į šeimos vakarus, kuriuose buvo sekamos ir kuriamos pasakos, žaidžiami žaidimai.

Renginiai vyko 16-oje filialų, jie tęsėsi ir šeimas susiburti kvietė ir gruodžio mėnesį, prasidėjus advento vakarams. Projektas įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos ir Radviliškio rajono savivaldybės lėšomis.

Radviliškio viešosios bib­lio­tekos informacija

35

ŠIAULIAI 2022 metų kalendorius. 2021 m. Šiaulių miesto savivaldybės viešoji bib­lio­teka įgyvendino tęstinį Lietuvos kultūros tarybos ir Šiaulių miesto savivaldybės finansuotą projektą „Ekobiblioteka: rytojaus kūrėjai 2“, kurio viena iš veiklų buvo piešinių konkursas „Išsaugokime rytojų“. Jame dalyvavo Šiaulių miesto ir rajono 7–8 klasių mokiniai.

Dalyviai kūrė piešinius gamtosaugos, ekologijos problemų temomis, stengėsi atskleisti, kokia yra ar turėtų būti gamta. Kurti piešinius padėjo dailininkė Sigutė Ach, surengusi mokiniams tris dailės pamokas, kuriose mokė, kaip akvarele lieti gamtos motyvus – augalus, gyvūnus ir kt. Komisija atrinko 12 geriausių, meniškiausių ir originaliausių piešinių, kurie išspausdinti 2022 metų kalendoriuje. Kalendoriaus tiražas – 180 vnt. Šiauliečiai prieš šventes šiuos kalendorius galėjo nemokamai pasiimti bib­ lio­tekos padaliniuose.

Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bib­lio­ tekos informacija TRAKAI Atraskite Lentvarį. Trakų rajono VB Lentvario bib­lio­teka vykdo projektą „Keliauk po Lentvarį su virtualiais knygų herojais“, kurio tikslas – pasitelkiant papildytos realybės orientacinį žaidimą, skatinti vaikus ir paauglius domėtis savo miesto istorija, tai daryti derinant skaitymą ir šiuolaikines technologijas. Lapkričio 17 d. bendruomenei pristatyta mobilioji programėlė „Atrask Lentvarį“, ją į savo telefonus galima parsisiųsti iš „Google Play“ parduotuvės. Maršrutas prasideda prie Lentvario miesto bib­lio­tekos, čia dalyvius pasitinkantis virtualus bib­lio­tekos Vaiduoklis pristato programėlę ir kviečia keliauti toliau. Prie kitų objektų dar laukia Šerlokas Holmsas ir Mažasis princas. Svarbu ne tik sekti nurodymus, bet ir telefono ekrane atidžiai stebint atsinaujinančią informaciją atlikti įvairias užduotis, nes tik tada galima keliauti toliau. Maršruto pabaiga – Lentvario bažnyčia, maršruto ilgis – apie 5–6 km, jis įveikiamas per 1,5–2 val., iš viso supažindinama su 10 lankytinų Lentvario vietų.

KRONIKA / ŽINIOS IŠ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ KAUNAS Stovyklaujam ne tik vasarą. Rudeniui einant į pabaigą, Kauno rajono savivaldybės viešojoje bib­lio­tekoje baigėsi penkias dienas trukusi nemokama vaikų užimtumo stovykla „Rudens spalvos“, kurios veiklas finansavo Kauno rajono savivaldybė.

Bib­lio­tekoje stovyklavo 15 pirmų–penktų klasių mokinių. Stovyklos programa sudarė galimybes kiekvieną dieną vykdyti skirtingas veiklas. Vaikai mokėsi bendrauti, dirbti komandose, dalyvavo edukacijose, mokėsi panaudoti antrines žaliavas, plėtė literatūrinį akiratį ir ugdė kūrybiškumą.

Siekiant paskatinti stovyklautojus aktyviai leisti laiką, buvo nuspręsta į neformaliojo ugdymo veiklas integruoti interaktyvias mokymosi priemones – kubus „iMO-LEARN“. Tai leido interaktyviai ir dinamiškai atlikti įvairias IT, skaitymo ir kūrybines užduotis, stebėti savo ar visos komandos rezultatus. Net 60 proc. visų stovyklos veiklų buvo aktyvios, vaikai žaidė judriuosius žaidimus, atliko įvairias praktines užduotis.

Šventės organizatorių, dalyvių ir svečių bendra nuotrauka.

Liudmilos Fetingienės nuotr.

Padėkos raštai ir gėlės įteiktos buvusioms Lumpėnų bib­lio­tekos darbuotojoms Bronislavai Benietienei, Ilonai Guobienei ir dabar čia dirbančioms Ramutei Vaitkuvienei, Jolantai Eidikaitienei bei N. Šedienei.

Mero padėkomis pagerbtos vadovės E. Stankevičienė ir M. Jašinskaitė-Jasevičienė, apdovanoti geriausi bib­lio­tekos skaitytojai, aktyviausi renginių lankytojai, bib­lio­tekos geradariai ir rėmėjai. Šventę vainikavo Tauragės liaudies teatro poetinė-muzikinė kompozicija „Žodžiai į širdį“ (režisierė, aktorė – Genovaitė Urmonaitė, saksofonininkas – Sigitas Kazakevičius).

Nijolė Šedienė PANEVĖŽYS

Stovyklaudami vaikai užsiėmė įvairiomis veiklomis.

Kristinos Meilutės nuotr.

Bib­lio­teka kviečia vaikus ir toliau po pamokų lankytis bib­lio­tekoje, kur Vaikų centre jų laukia užimtumo programa „Idėjų laboratorija“: modeliavimas 3D pieštukais, konstruktoriai, išmanieji robotukai, edukaciniai stalo žaidimai, virtualiosios realybės akiniai ir kita kūrybinė veikla.

Ekslibrisų konkursas. Lapkričio 25-ąją Panevėžio Elenos Mezginaitės viešojoje bib­lio­tekoje įvyko moksleivių konkurso „Ex libris. Elenai Mezginaitei – 80“ apdovanojimai. Tai dar vienas renginys, skirtas poetės Elenos Mezginaitės 80-ajam jubiliejui paminėti. Konkursą ir renginį finansavo Lietuvos kultūros taryba.

Moksleivių konkursas vyko nuo birželio pradžios iki spalio 22 d. Lapkričio 11-ąją pateiktus darbus vertino bib­lio­tekos direktorės Loretos Breskienės patvirtinta vertinimo komisija, kurią sudarė bib­lio­ tekos dailininkė Asta Radvenskienė, menotyrininkė Jurga Speičienė ir Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazijos dailės mokytojas Henrikas Mazūras.

Konkursui buvo pateikti 46 darbai (iš jų 15 nekonkursinių), konkurso dalyviai buvo suskirstyti į dvi amžiaus kategorijas: pirma – 13–15 m.; antra – nuo 16 m.

Jurgita Bartkevičiūtė PAGĖGIAI

Žaidimo dalyviai prie grafo Tiškevičiaus dvaro. Bibliotekos nuotr.

Sukurtas žaidimas – tai galimybė išmokti orientuotis žemėlapyje, atlikti užduotis ir ieškoti paslėptų užuominų, įdomiai ir turiningai praleisti laiką. Programėlė veikia tik Lentvaryje. Tad kviečiame atvykti ir išbandyti.

Lietuvos kultūros tarybos ir Trakų rajono savivaldybės finansuojamo projekto partneriai: Trakų turizmo informacijos centras, Trakų r. jaunimo turizmo ir laisvalaikio centras, Lentvario seniūnija, Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazija.

Dalia Bagdžiuvienė

36

Lumpėnų bib­lio­tekai – 70. Lapkričio 25 d.

Lumpėnų seniūnijos laisvalaikio salėje buvo prisiminta septynis dešimtmečius menanti Lumpėnų bib­lio­tekos istorija, čia dirbusios bib­lio­tekininkės, apžvelgta vykdyta veikla. Šventinį renginį vedė Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bib­lio­ tekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė.

Jame dalyvavusi buvusi ilgametė Vydūno viešosios bib­lio­tekos (tuomet – Pagėgių savivaldybės viešosios bib­lio­tekos) direktorė Elena Stankevičienė džiaugėsi bib­lio­teka ir savivaldybės vadovais, suprantančiais ir vertinančiais bib­lio­tekininkų darbą ir jo svarbą. Gražių žodžių bib­lio­tekai negailėjo Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius, administracijos direktorius Virginijus Komskis, kiti savivaldybės darbuotojai.

Lumpėnų bib­lio­tekos įkūrimo 70-mečio ir bib­ lio­tekininkės Nijolės Šedienės darbo bib­lio­tekoje 25-erių metų sukakties proga sveikinimai atskriejo iš Seimo nario Ričardo Juškos, juos perdavė jo atstovė, Pagėgių savivaldybės tarybos narė Gražina Jankauskienė.

Panevėžio kolegijos teatro aktorių literatūrinė kompozicija.

Vaidos Žalienės nuotr.

Renginyje apdovanoti I, II, III vietų nugalėtojai, įteikti ir paskatinamieji prizai. Visiems dalyviams diplomus ir atminimo dovanėles įteikė bib­lio­tekos direktorė L. Breskienė.

Po apdovanojimų scenoje pasirodė Panevėžio kolegijos studentų ir alumnų teatras. Aktoriai atliko literatūrinę kompoziciją „Teisi ir graži kaip gyvenimas“, skambėjo panevėžietės poetės eilės. Taip papasakotos ryškiausios E. Mezginaitės gyvenimo akimirkos.

Viešojoje bib­lio­tekoje iki gruodžio 8 d. buvo galima apžiūrėti moksleivių sukurtų ekslibrisų parodą.

Vaida Žalienė

RADVILIŠKIS Knygų pilni nameliai. Radviliškio rajono savivaldybės viešosios bib­lio­tekos iniciatyva jau nuo 2017 m. rajone buvo pradėti statyti knygų nameliai, skatinantys dalytis skaitymo džiaugsmu. Galima sakyti, kad viešoji bib­lio­teka pirmoji Šiaurės Lietuvoje užsiėmė aktyvia knygų namelių tinklo plėtra. Bendradarbiaujant su seniūnijomis ir įgyvendinant įvairius projektus, mieste ir rajone įrengta 13 tokių bib­lio­tekėlių.

Gruodžio 7 d. atidaryta Šaukoto bibliotekėlė. Bibliotekos nuotr.

Sulaukusi aplinkinių palaikymo, 2021 m. rajono savivaldybės viešoji bib­lio­teka pasirūpino dar išplėsti knygų namelių tinklą (projektas „Dalinkis knyga“). Lapkričio mėnesį vykusiame renginyje rajono seniūnijoms padovanoti knygų nameliai, skirti papuošti poilsio ir aktyviąsias zonas, siekiant, kad jų lankytojai ne tik aktyviai leistų laiką, bet ir dalytųsi knygomis. Bendradarbiaujant su seniūnijomis, buvo išrinkta 10 vietų, nuo lapkričio 12 d. iki gruodžio 9 d. bib­lio­tekėlės pastatytos 8 seniūnijose: Grinkiškio, Tyrulių, Aukštelkų, Šaukoto, Sidabravo, Šiaulėnų, Skėmių ir Radviliškio. Jau visos bib­lio­tekėlės pripildytos knygų. Kiekvienas Radviliškio viešosios bib­lio­tekos pastatytas namelis turi oficialų „Dalinkis knyga“ ženklą su graviruotu registracijos numeriu ir yra matomas pasaulio mažųjų bib­lio­tekėlių žemėlapyje.

Viešosios bib­lio­tekos informacija

ŠIAULIAI Konferencija Briduose. Lapkričio 13 d. Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro Bridų filiale vyko konferencija, skirta prelato Pranciškaus Mykolo Juro (1891–1980), iš šio kaimo kilusio žymaus JAV lietuvių visuomenės veikėjo, 130-mečiui paminėti. Renginyje dalyvavo Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bib­lio­tekos vadovai, taip pat daug prisidėjusi Bridų bib­lio­tekininkė Gitana Mikalauskienė.

Konferenciją vedė ir pagrindinį pranešimą „Žmogus, kūręs lietuviškąjį Amerikos pasaulį“ skaitė Seimo narys dr. Stasys Tumėnas, dalyvius

Kalba svečias iš Kretingos – brolis Bernardas.

Bibliotekos nuotr.

sveikino Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkės pavaduotojas, Latvijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Rolandas Žalnierius, Seimo narė Rima Baškienė. Šiaulių karšto sūnų P. M. Jurą, ypač jautrią ir darbščią asmenybę, Antanas Maceina pavadino „zvimbiznčia bitele“, o profesorius Juozas Eretas – „užjūrio Valančiumi“. Simboliška – kad būtų surengtas šios gražios sukakties minėjimas, dirbo ir prisidėjo labai daug žmonių. Pranešimus skaitė P. M. Juro sūnėnas prof. habil. dr. Gediminas Merkys, apie prelato nuopelnus ir paveldą Kretingoje pasakojo Kretingos vienuolyno bib­lio­tekininkė Nijolė Raudytė, apie sąsajas su Šiaulių rajonu kalbėjo asociacijų „Bridų bendruomenė“ ir „Sutkūnų bendruomenė“ atstovai. JAV savaitraštį „Dirva“ ir jo veiklą pristatė buvęs redaktorius prof. dr. Jonas Jasaitis. Apie pranciškoną P. M. Jurą kalbėjo ir Kretingos vienuolyno brolis pranciškonas Bernardas Saulius Belickas OFM, kraštotyrininkai Steponas Balčiūnas ir Stasys Šalkauskas. Šiaulių rajono savivaldybės viešoji bib­lio­ teka yra surinkusi daug medžiagos apie prelato gyvenimą ir veiklą. Bridų bib­lio­tekoje surengta P. M. Juro 130-mečiui skirta spaudinių, kraštotyrinės medžiagos, fotografijų ekspozicija. Ją apžiūrint, visų dėmesį patraukė mecenato ir knygų leidėjo, lietuviško žodžio sergėtojo P. M. Juro laiškai, jam skirtos Bernardo Brazdžionio eilės. Konferencija priminė, kad turime gerbti savo kraštiečius, įnešusius svarų indėlį į lietuviškos kultūros paveldą, kurio didžioji dalis jau grįžta iš užsienio – P. M. Juro palikimas yra atkeliavęs į Vilniaus universiteto (VU) Šiaulių akademijos bib­lio­teką, šiuo metu skaitmeninamas, tad greitai bus visiems prieinamas VU Senųjų spaudinių duomenų bazėje.

Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bib­lio­ tekos informacija UTENA Sulaukėme savanorių. A. ir M. Miškinių viešoji bib­lio­teka naujus mokslo metus pasitiko net su penkiomis savanorėmis. Darbščios, savų lūkesčių ir planų turinčios merginos padės bib­lio­tekos darbuotojams teikti informaciją lankytojams, kurti ir skleisti kultūrą.

Nuo rugsėjo mėnesio bib­lio­tekoje savo 6 mėnesių savanorystę pradėjusios trys Adolfo Šapokos gimnazistės – Revita, Kamilė ir Kotryna – jau pirmą savanorystės dieną pasiūlė daug naujų veiklos idėjų. Šiuo metu jos kiekvieną pirmadienį padeda pradinukams ruošti namų darbus, kiekvieną ket­ virtadienį konsultuoja kompiuterinio raštingumo klausimais ir visuomet su plačia šypsena pasitinka bib­lio­tekos renginių lankytojus. Iki gegužės mėnesio bib­lio­tekoje svečiuojasi ir dvi savanorės iš užsienio – Lika ir Lusinė. Lika, kaip pati sako, yra iš mažos ir labai gražios šalies Gruzijos, o 25 metų Lusinė atvyko iš Armėnijos. Lika tikisi daug nuveikti, ji nori padėti organizuoti įvairius renginius, planuoti vaikų veiklą. Lusinės tikslas – pritaikyti savo profesines žinias, panaudoti kino kūrėjos įgūdžius, įgyti naujų kompetencijų. Abi merginos darbuojasi bib­lio­tekos skyriuose, susipažįsta su darbo specifika ir Lietuvos kultūra. A. ir M. Miškinių viešoji bib­lio­teka džiaugiasi aktyviomis savanorėmis ir jų iniciatyvomis.

TRUMPAI ŠIAURĖS ŠALIŲ LITERATŪROS SAVAITĖ Panevėžys. Šiemet ši savaitė minėta lapkričio 15–21 d., jos tema buvo „Svajonės ir ilgesys“.

Ta proga Panevėžio Elenos Mezginaitės viešoji biblioteka, sužibusi žvakių ir žibintų šviesa, pakvietė vaikus į renginį „Auštant“, kuriame supažindino su Šiaurės šalimis, jų vėliavomis, vieta žemėlapyje, surengė garsinius skaitymus, kvietė pasižvalgyti po tų šalių rašytojų knygų parodą.

Radviliškis. Viešoji biblioteka ir jos filialai šią savaitę rengė garsinius skaitymus, vaikams parinko ištraukų iš Karin Erlandsson knygos „Perlų ieškotoja“, suaugusiesiems – iš Sally Salminen knygos „Katryna“. Po skaitymų vyko pokalbiai svajonių ir ilgesio temomis, visą savaitę Vaikų literatūros skyriuje veikė Šiaurės šalių rašytojų knygų paroda.

Trakai. Žvakių šviesoje pasinerti į knygų pasaulį Senųjų Trakų bibliotekoje visą savaitę kvietė specialiai tam paruoštas kampelis, o parengtoje knygų parodoje prie kiekvienos buvo padėta dėžutė, pagaminta ir dekoruota neformaliojo ugdymo būrelio vaikų, į kurią įdėta po skambią mintį apie svajones, nes „niekas nevyksta, kol neatsiranda svajonė“.

Vilkaviškis. Viešoji biblioteka drauge su 12 filialų šiemet 14-ą kartą tradiciškai paminėjo Šiaurės šalių literatūros savaitę, tamsiausiu metų laiku kvietė vaikus susiburti prie žvakių šviesos. Veikė šiaurietiškų suvenyrų ir knygų parodos, surengtos kūrybinės atvirukų dirbtuvės su iliustruotoja Agne Nananai, vyko garsiniai skaitymai.

KNYGŲ PRISTATYMAI. PARODOS Kėdainiai. „Naujieji Lažai – mano gimtasis kaimas“ – taip pavadinta Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje visuomenei pristatyta kraštietės literatės, tikybos mokytojos, buvusios bibliotekininkės Genės Augaitės-Sereikienės knyga. Leidinys paįvairintas senomis nuotraukomis, žemėlapiais, poezijos posmais. Sutiktuvėse skambėjo dainos pagal knygos autorės tekstus.

Pagėgiai. Lapkričio 18 d. Vydūno viešojoje bibliotekoje atidaryta dailės ir technologijų mokytojų plenero „Rudenėjančios gamtos etiudai“ kūrybinių darbų paroda, o lapkričio 23 d. organizuotas Pagėgių savivaldybės neįgaliųjų draugijos dienos užimtumo centro lankytojų kūrybos darbų parodos „Mes ne iš kelmo spirti“ pristatymas.

Panevėžys. Elenos Mezginaitės viešojoje bib­ liotekoje lapkričio 22 d. pristatyta bibliotekos išleista knyga „Elena Mezginaitė: žmonės man viskas“, kurios leidybą parėmė Kultūros taryba ir UAB „Kupiškėnų mintys“. Joje pateikiami 32 E. Mezginaitės pokalbiai su žinomais Panevėžio miesto kultūros veikėjais. Sutiktuvėse poetės eiles skaitė Olita Dautartaitė.

Informaciją pateikė Vaida Žalienė, Radviliškio viešoji biblioteka, Agnieška Uscilienė, Alvina Radžvilienė, Laima Žilytė, Sonata Nognienė

Beatričė Navarskaitė

37

2021 METŲ „TARP KNYGŲ“ TURINYS #GYVASŽODIS

Birželio spalvos: [redakcijos žodis apie numeryje atspindimus svarbius birželį šalyje vykstančius kultūros įvykius, su bib­lio­t ekų veikla susijusias tradicijas] / [A. Stirbytė]. 6. 1.

Gyvenimas per atstumą: [redakcijos žodis, kuriame apžvelgiama karantino įtaka kai kuriems reikšmingiems šalies kultūrinio gyvenimo įvykiams] / [A. Stirbytė]. 2. 1.

Gudauskas R. Tapome dar stipresni: [Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus 2021 m. apžvalga ir sveikinimas]. 12. 1.

Jei dar išrastume patobulintą kalendorių...: [redakcijos žodis apie pasaulinių renginių organizavimo ypatumus koronaviruso pandemijos sąlygomis; apžvelgiama ir su tuo susijusi bib­lio­ tekų veikla] / [A. Stirbytė]. 10. 1.

Kabailaitė Ū. Laisva gyventi – laisva rinktis: [Vilniaus Antakalnio gimnazijos dvyliktokė, Sausio 13-osios 30-mečiui skirto konkurso „Laisvės vaikai apie laisvę“ laureatė]. 1. 1.

Kai viltis stipresnė už baimę: [R. Jarmalavičiūtės iš Trakų r. SVB Aukštadvario filialo; J. Remeikienės, R. Bubėnaitės, V. Kondracko (visi trys iš Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bib­lio­tekos); G. Dunauskienės iš Radviliškio r.

SVB prisiminimai apie 1991 m. sausio įvykius].

1. 3. Taip pat žr. „Sausio 13-oji“.

Laisvė skaityti, mąstyti ir kalbėti: [redakcijos žodis Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga] / [A. Stirbytė]. 5. 1.

Nauja realybė – naujos formos: mintys praėjus metams, kaip gyvename karantino sąlygomis, kaip bib­lio­tekos prisitaikė dirbti tokiomis sąlygomis ir naujos jų veiklos formos] / [LBD inform.]. 3. 1. Šiuolaikinėje bib­lio­t ekoje telpa viskas ir visi: [redakcijos žodis apie naujas laiko ir brandžios visuomenės pokyčių padiktuotas paslaugas] / [A. Stirbytė]. 7–8. 1.

Ten, kur įdomu ir jauku, ir laukiami visi: [kai kurių numerio publikacijų anonsas] / [R. Bataitytė]. 11. 1.

Tradicijos: puoselėjamos ir atėjusios neprašytos: [redakcijos žodis su intarpu apie Nacionalinės bib­lio­tekų savaitės atidarymą] / [A. Stirbytė]. 4. 1. Žinoti, suprasti, gebėti: [redakcijos žodis, pristatantis bib­lio­tekų darbuotojams keliamus kompetencinius reikalavimus ir šiuos dalykus atliepiančius straipsnius] / [A. Stirbytė]. 9. 1.

ĮVYKIS

Grybauskaitė V. Nacionalinės bib­lio­tekos paslaugų prieinamumas – garbių viešnių dėmesio centre: [apie Lenkijos prezidento žmonos A. Kornhauser-Dudos ir Lietuvos pirmosios ponios D. Nausėdienės apsilankymą Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bib­lio­tekoje]. 7–8. 2.

Grybauskaitė V. Palangos vasaros rezidencijai – 55-eri: [apie 55-ą sezoną kurorte pradėjusią Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bib­lio­tekos vasaros skaityklą]. 6. 2.

Pirmą kartą istorijoje: bib­lio­teka pasaulinėje parodoje: [apie Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bib­l io­t ekos dalyvavimą „Expo 2020“ Dubajuje] / parengė R. Bataitytė. 11. 5.

Vilniuje – reikšmingi Abiejų Tautų Respub­likos dokumentai: [apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose

38

eksponuojamą 1791 m. Gegužės 3-iosios Konstituciją ir Tarpusavio įžadą, jų svarbą ir dokumentų kelionės į Lietuvą aplinkybes] / „Tarp knygų“ ir Lietuvos nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų inform. 11. 2.

TEMA

BIB­LIO­TEKA BE RIBŲ

Balčikonienė R. Lanksti ir atliepianti visas vartotojų reikmes: [ciklo „Skaitytojas, auginantis bib­lio­teką“ straipsnis apie šalies viešųjų ir akademinių bib­lio­tekų atstovų konferenciją, kurioje parengtas ir pasirašytas Bib­lio­tekų prieinamumo manifestas]. 9. 2.

Dėmesys bib­lio­tekininkų psichikos sveikatai ir emocinei gerovei: [Panevėžio apskr. G. Petkevičaitės-Bitės VB ciklui „Skaitytojas, auginantis bib­lio­t eką“ pateiktas straipsnis] / parengė A. M. Narbutė. 10. 5.

Matau žmogų – ne diagnozę: [apie Lietuvos apskričių VB asociacijos iniciatyvą, kuria siekiama mažinti socialinę bei informacinę atskirtį; Kauno apskr. VB ciklo „Skaitytojas, auginantis bib­lio­teką“ straipsnis] / parengė I. Dryžaitė. 7–8. 3.

Pauliuščenka T. Raktas į kitokio įgalumo vaikų integraciją – kultūrinės veiklos: [ciklo „Skaitytojas, auginantis biblioteką“ straipsnis, pateiktas Šiaulių apskr. P. Višinskio VB]. 12. 4.

Putnaitė G. Vilnos kambarys aštriais kampais: [ciklo „Skaitytojas, auginantis bib­lio­teką“ straipsnis, kaip Klaipėdos apskr. I. Simonaitytės VB sekasi tenkinti individualių poreikių turinčių vartotojų reikmes]. 11. 7.

INFORMACINĖ ELGSENA

Manžuch Z., Macevičiūtė E. Kodėl ir kaip senjorai ieško informacijos: žvilgsnis iš gyvenimo tikslų perspektyvos: [vyresnio amžiaus asmenų informacinės elgsenos ypatumai, nustatyti išanalizavus dešimtis anglų kalba publikuotų tyrimų]. 2. 5.

KNYGŲ APŽVALGININKAI INTERNETE

Markevičiūtė V. Ir virtualus klubas, ir skaitymo dienoraštis: [bukstagramo apžvalgininkų E. Kmitaitės, V. Lukoševičienės, L. Butvidienės, P. Tilvikaitės, G. Šilobritaitės, L. Foko ir T. Chockevičiaus pristatymas]. 5. 2.

LYČIŲ RAŠTINGUMO GALIMYBĖS

Krauls-Ward I. Skaitanti moteris: nuo „nepadorios“ laisvamanės iki šių dienų intelektualės: [apžvelgiama moterų raštingumo raida istorijos tėkmėje, aptariamos šios srities lyčių nelygybės priežastys]. 3. 2.

LIETUVOS BIB­LIO­TEKININKŲ DRAUGIJAI – 90

Veržli ir gyvybinga: [buvusių LBD pirmininkų E. Banionytės, R. Gražienės, P. Zurlio, V. Garunkštytės, A. Jaskūnienės ir dabartinės pirmininkės J. Steponaitienės mintys apie savąją vadovavimo draugijai kadenciją]. 4. 4.

ŠIANDIEN AKTUALU

Kaip 2020 m. gyveno Europos ir Lietuvos leidėjai: [remiantis Lietuvos leidėjų asociacijos pateikta informacija ir asociacijos užsakymu Vilniaus universiteto atlikto tyrimo „COVID-19 pandemijos poveikis knygų leidybai Lietuvoje“ duomenimis] / parengė V. Grybauskaitė. 3. 13.

Ką pernai rinkosi skaityti lietuviai: [populiariausių 2020 m. knygų, kurias aktyviausiai pirko platformos knygos.lt lankytojai, dešimtukas] / parengė I. Smirnovaitė. 3. 15.

Kultūrinės edukacijos – inovacijų varomoji jėga: [bib­lio­tekininkams aktualūs tyrimo „Kultūrinės edukacijos veiklų poveikio vertinimas“ aspektai, išvados bei rekomendacijos kultūros ir meno įstaigoms]. 9. 6.

Kvietkauskienė R. Kai kurie bib­lio­tekininkų profesinės etikos aspektai: [su visuomenės gyvenimo pokyčiais susijusių bib­lio­tekininkų etikos nuostatų apžvalga]. 5. 11.

Misiūnas R. Lietuvos leidybos statistika: tarp gerų siekių ir realybės: [apie dėl įvairių priežasčių įvykusius leidybos statistikos rinkimo ir pateikimo pokyčius; su L. Tamulynienės intarpu apie šios veiklos istorinę raidą]. 4. 9.

KARŠTAS KLAUSIMAS

Bib­l io­t ekos, muziejai ir JT „Darbotvarkė 2030“: [apie rugsėjo 23–24 d. iš Rygos transliuotą konferenciją „Darnaus vystymosi tikslų lokalizavimas Baltijos šalių muziejuose ir bib­l io­tekose“; su Latvijos bib­l io­tekininkų draugijos vadovių M. Jēkabsonės ir K. Deksnės, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorės D. Kamarauskienės ir LBD pirmininkės J. Steponaitienės atsakymais / parengė V. Grybauskaitė. 10. 2.

Iššūkiai, atveriantys galimybes: [paskelbus geriausius 2020 m. bib­lio­tekininkus, į klausimą atsakė atskirų kategorijų laureatai: geriausio bib­ lio­tekininko vardą pelniusi D. Balčytytė, geriausio bib­lio­tekos vadovo – G. Tautkevičienė, geriausio jaunojo bib­lio­tekininko – G. Jazdauskas] / parengė V. Grybauskaitė. 4. 2.

Nuoseklus finansavimas – daugiau galimybių: [į klausimą aktualia tema atsakė J. Steponaitienė, LBD pirmininkė, R. Elijošaitytė-Kaikarė, Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė, Ž. Pratusevičienė, Lietuvos mokyklų bib­lio­tekų darbuotojų asociacijos pirmininkė, L. Kėvalienė, Lietuvos bib­lio­tekininkų draugijos Mokyklų bib­lio­tekų skyriaus pirmininkė] / parengė A. Stirbytė. 2. 2.

POKALBIS

Antonia Arahova: „Šiuolaikinė bibliote­ ka – svetinga įstaiga, telkianti bendruomenę, teikianti žinių ir informacijos prieigą“: [su IFLA išrinktąja prezidente kalbėjosi] V. Pukėnaitė-Pigagienė. 12. 2.

Genovaitė Dručkutė: „Prancūzų literatūra ir toliau lieka mano viena mėgstamiausių“: [su literatūrologe, vertėja, Vilniaus universiteto profesore kalbėjosi] D. Vaitiekūnas. 4. 23.

Lara Lempertienė: „Šiandien Nacionalinė bib­lio­teka yra tarp Lietuvos judaikos saugo­ tojų ir tyrėjų lyderių“: [su Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bib­lio­tekos Judaikos tyrimų centro vadove kalbėjosi] D. Cidzikaitė. 3. 10.

Rimantas Mikaitis: „Bib­lio­teka tampa ir so­ cialiniu aspektu reikšminga vieta“: [su kultūros viceministru kalbėjosi] J. Paukštienė. 1. 8.

Rimantas Šalna: „Likimas suvedė mane ir Jį...“: [su ilgamečiu Vilniaus universiteto bib­lio­ tekos Adomo Mickevičiaus muziejaus vadovu kalbėjosi] N. Sisaitė. 9. 21.

PROJEKTAI

Cidzikaitė D., Stankevičiūtė S. Penkios kūrybingumo pamokos: [apie Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bib­lio­tekos projektą „Kūrybinio rašymo kursai jaunimui bib­lio­tekoje“, Vilniaus krašto moksleivius mokė rašytojai L. S. Černiaus-

kaitė, I. Ežerinytė, S. Parulskis, M. Nastaravičius, M. Burokas. 1. 10.

Janavičienė D. Skaitymas – būdas tapti emociškai brandesniems: [apie Lietuvos nacio­ nalinės M. Mažvydo bibliotekos specialistų dalyvavimą tarptautiniame projekte „Europos „Emocijų bibliotekos“]. 12. 12.

Narbutė A. M. Pasakojimo meno meistrystė leis pažinti nematytą bib­lio­tekos pusę: [apie Panevėžio apskr. G. Petkevičaitės-Bitės VB projektą „Pasakojimo meistrystė Lietuvos bib­lio­tekų auditorijoms“]. 6. 11.

Sinickienė B. Spalvingas ir įtraukus pasaulis dėžutėje: [apie IBBY Lietuvos skyriaus ir Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bib­lio­tekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento dioramų konkursą „Pasaulis dėžutėje: literatūrinis konkursas visai šeimai“]. 5. 10.

Stankevičiūtė S. Kelionė po šimtmečių istoriją drauge su klasikais: [8 lietuvių rašytojų – K. Donelaičio, S. Daukanto, V. Kudirkos, Žemaitės, Maironio, S. Nėries, B. Brazdžionio, J. Ivanauskaitės – įamžinimo tendencijos remiantis Nacionalinės bib­lio­tekos kartu su partneriais surengtos parodos „Exegi monumentum: Lietuvos rašytojų įamžinimas“ eksponatais]. 3. 6.

Stankevičiūtė S. Knygos viršelio iššūkį priėmė 200 su viršum moksleivių: [apie Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bib­lio­tekos kartu su šalies VB rengtą konkursą „Sukurk knygos viršelį!“; su laureatų sukurtais darbais]. 5. 7. Šapoka K. Netikėtos kultūros atodangos: [apie to paties pavadinimo Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bib­lio­tekos projektą, kuriuo susieta tarpukario visuomenės veikėjų, kultūros atstovų fotografijos, tarpukario jaunimo organizacijų savilaidos laikraštėliai ir tarpukario pramonės reklama]. 2. 15.

TYRIMAI

Juzėnienė S. Bib­lio­tekos karantino akivaizdoje: virtualūs renginiai ir komunikacija feisbuke: [Šiaulių apskr. P. Višinskio VB tyrimas apie regiono SVB „Facebook“ skelbtą turinį 2020 m. lapkričio–2021 m. kovo laikotarpiu]. 10. 8.

Kvietkauskienė R. Apskričių ir miestų bib­ lio­tekų specialistai pageidauja psichologijos, o rajonų bib­lio­tekų – darbo su vaikais žinių: [Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bib­lio­tekos Bib­lio­tekininkystės ir bibliografijos tyrimų sk. tyrimo „Viešųjų bib­lio­tekų specialistų kompetencijų tobulinimo ir metodinės pagalbos poreikiai“ rezultatai]. 1. 14.

Kvietkauskienė R. Lietuvos bibliotekininkų etikos kodeksas: panaudojamumas ir tobulinimo poreikis: [Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos tyrimo rezultatai]. 12. 7.

Leikienė Š., Stanikūnienė B. Panevėžio ir Utenos apskričių viešųjų ir mokyklų bib­lio­tekų darbuotojų, dirbančių su vaikais, kompetencijų vystymas: [apie Panevėžio regione atliktą tyrimą]. 9. 10.

Penkiolikmečių skaitymo gebėjimai: tendencijos panašios, rezultatai skirtingi: [2018 m.

ESBO vykdomo PISA tyrimo apžvalga: Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos moksleivių skaitymo gebėjimų rezultatai] / pagal A. Zabulionio atliktą duomenų tikslinę antrinę analizę. 2. 10.

STATISTIKA 2020

Dikavičienė E. Šalies bib­l io­t ekų veikla pasikeitusiomis sąlygomis: [kokią įtaką koronaviruso pandemija padarė šalies bib­lio­tekoms;

statistikos apžvalga su diagramomis ir bendrų duomenų lentele]. 6. 4.

TERMINŲ ARUODAS

Černiauskaitė V. Akcentologijos galia ir įrankiai: [apie Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bib­lio­tekos leidybai parengtame „Bib­lio­ tekininkystės, informacijos ir knygotyros (BIK) lietuvių–anglų kalbų terminų žodyne“ pateikiamų terminų kirčiavimo aspektą]. 6. 16. Černiauskaitė V. Gausėjančios terminijos pokyčiai: apie terminus paieška ir principai: [pristatomos Nacionalinės bib­lio­tekos parengto „BIK lietuvių–anglų kalbų terminų žodyno“ dviejų terminų grupės]. 4. 14. Černiauskaitė V. Leksikografijos veikla Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bib­lio­tekoje: [pristatomas Nacionalinės bib­lio­tekos leidybai parengtas „BIK lietuvių–anglų kalbų terminų žodynas“]. 2. 25. Černiauskaitė V. Profesinės terminijos santrumpų registravimo ir norminimo ypatumai: [apie naujų terminų santrumpų vertimų įtraukimą į „BIK lietuvių–anglų kalbų terminų žodyną“]. 5. 15. Černiauskaitė V. Profesinė veikla – taisyklinga kalba: [pateikiama terminų su žodžiu kalba iš Nacionalinės bib­lio­tekos parengto „BIK lietuvių– anglų kalbų terminų žodyno“]. 3. 18. Černiauskaitė V. Žodis, žvirbliu išlėkęs, gali terminu sugrįžti: [apie tarties aspektą, jo svarbą termino aiškumui, taisyklingumui pristatant Nacionalinės bib­lio­tekos parengtą „BIK lietuvių– anglų kalbų terminų žodyną“]. 7–8. 7.

Jaskonienė D. Ar visi vartotojai yra skaitytojai?: [apie terminų skaitytojas ir vartotojas terminografijos bei standartizacijos ypatumus; remiamasi Nacionalinės bib­lio­tekos parengto „BIK lietuvių–anglų kalbų terminų žodyno“ medžiaga]. 11. 11.

NAUJI LEIDINIAI

Balčikonienė R. Pirmasis Lietuvoje negalių žodynas vaikams: [Heini Saraste ir Kalle Könkkölä žodyno „Žmogus su negalia irgi gali“ vertimas į lietuvių k.; išleido Lietuvos aklųjų bib­lio­teka].

5. 17.

Baliutavičiūtė E. „Skaitymas kaip tikslas“: pasitikrinkime, pasimokykime, veikime: [kn.

J. Andersson. „Skaitymas kaip tikslas. Apie skaitymo skatinimo lauko metodus ir tyrimus“ vertimo pristatymas]. 4. 12.

Bataitytė R. „Smagiausi buvo pokalbiai“: [pasakojimas apie G. Landsbergienei dedikuotos M. Baltrukevičiaus kn. „Gražina tarp Landsbergių“ atsiradimo istoriją su leidinio autoriaus mintimis].

6. 14.

Kavaliauskienė D. Apie disleksiją paprastai: vaikams, mokytojams, tėvams ir... bib­lio­ tekininkams: [apie Lietuvos aklųjų bib­lio­tekos išverstą kn. „Apie disleksiją paprastai“]. 9. 14.

Mitunevičiūtė I. Knyga – dviejų milžinų susitikimo vieta: [J. Linkevičiaus kn. „Selemonas.

Selemono Paltanavičiaus kūrybos pėdsakais“].

7–8. 10.

Petreikis T. Tautos suvienijimo istorija: Domo Kauno „Martynas Jankus“: [monografija, kurioje atskleidžiama šio Mažosios Lietuvos kultūros ir politikos veikėjo gyvenimo istorija]. 11. 17.

Siekis įvertinti bib­lio­tekos veiklą sovietmečiu: [V. Gudaičio kn. „Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo bib­lio­teka 1940–1989 metais“] / parengė D. Dailidonienė. 1. 20.

Šimkevičius Š. Lietuvos konstitucijos – viename leidinyje: [K. Tamulevičiaus sudaryta kn. „Lietuvos valstybės konstitucijos (su okupacijos periodu) 1918–1992 m.“; su tarpukario konstitucijų pagrindinių nuostatų apžvalga]. 2. 23.

Vaišvilienė R. Vaizdų pasakojimas apie garsiąją žiniuonę: [katalogas „Ekslibrisai Eugenijai Šimkūnaitei“; parengė ir išleido Lietuvos medicinos bib­lio­teka]. 10. 15.

TARPTAUTINĖ VAIKŲ KNYGOS DIENA

Engle M. Žodžių muzika: [kreipimasis į pasaulio skaitytojus; su dail. R. Mello plakatu] / iš anglų k. vertė K. Urba. 3. 31.

BIBLIOTEKŲ TURTAI

Dirsytė R. Gerai žinomas, bet iki galo neištyrinėtas: [apie lietuvių kultūrinio sąjūdžio dalyvio, dvasininko J. A. Pabrėžos rankraščius, saugomus Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje]. 12. 15.

Marčiulaitytė A. Nuo herbinių emblemų iki pilietinio pasipriešinimo išraiškos: apie Nacionalinės bib­lio­tekos ekslibrisų rinkinius: [apie sovietmečiu, XX a. 2-ojoje pus., buvusį ekslibriso žanro populiarumą]. 10. 12.

Misiūnienė J. Rari, rarissimi e piccole curiosità. Iš Nacionalinės bib­lio­tekos rinkinių: [apie pirmą kartą visuomenei pristatomus XVI–XX a. dokumentus iš Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bib­lio­tekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus ir Nacionalinio publikuotų dokumentų archyvinio fondo rinkinių]. 9. 17.

Tarailienė D. Sustabdytos vaikystės akimirkos senojoje fotografijoje: iš Lietuvos nacionalinės bib­lio­tekos rinkinių: [apie XIX a. fotografavimosi Lietuvoje tradicijas, žanrus iliustruojant Nacionalinės bib­lio­tekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomų asmenų archyvų nuotraukomis]. 11. 19.

Timukas E. Mekų centras – giminės meka Biržuose: [apie Biržų r. sav. J. Bielinio VB J. ir A. Mekų palikimo studijų centro vienų metų veiklą ir naujausius gautus su šiais asmenimis susijusius dokumentus]. 4. 20. Žukauskienė D. A. Zalatoriaus rankraštinis palikimas Nacionalinėje bib­lio­tekoje: [išsamus lietuvių literatūrologo fonde saugomų dokumentų pristatymas]. 2. 19.

TYRĖJUI ĮDOMU

Pacevičius A. Dovanų Vilniaus universitetui knyga (1820–1832 m.) – mokslinės komunikacijos tyrimų šaltinis: [jos nauda tyrinėjant bib­lio­tekos komplektavimo šaltinius bei būdus, atskleidžiant akademinės bendruomenės elgseną naudojantis informacijos ištekliais]. 1. 22.

Plioplys A. Vieno parodos eksponato istorija: [kaip parodai Bažnytinio paveldo muziejuje apie Lietuvos teritorijoje esančius šv. Dominyko atvaizdus restauruotas Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bib­lio­tekoje turimas leidinys „Šv.

Dominyko, Pamokslininkų ordino įkūrėjo, gyvenimas“; su parodos kuratorės B. Valečkaitės parengtu išsamiu knygos pristatymu]. 11. 14.

ŽVILGSNIS Į ISTORIJĄ

Korzonaitė E. Lietuvos universiteto veiklos pradžia: [steigimo aplinkybės, struktūra, bib­ lio­tekos įkūrimas, pirmieji universiteto veiklos dešimtmečiai]. 10. 18.

Leiputė R. „Daina“ – muzikinės kultūros, laiko tėkmės ir vertybių atspindys: muzikos ir

39

teatro draugijos 1899–1944 m. veiklos apžvalga. 7–8. 12.

Petreikis T. Apie pirmąjį knygų piratą Lietuvoje: [Stanislovą Murmelijų, XVI a. vid. atvykusį į Lietuvą iš Krokuvos]. 3. 20.

Zarankaitė-Kiniulienė D. Tarpukario spauda Tauragėje: [apie įvairių sąjungų, organizacijų, politinių partijų šiame mieste leistus laikraščius, tarp jų ir vienkartinius]. 4. 16.

BIBLIOTEKA IR JOS VARDAS

Bredelienė D. Prienuose gyvas „mūsų Marcinkevičius“: [kaip Prienų r. SVB puoselėjamas poeto Just. Marcinkevičiaus atminimas, renginius jo memorialiniame kambaryje].

4. 26.

Ciparienė D., Ilginienė G. Jono Lankučio dvasia Gargžduose – gyva: [kaip Klaipėdos r.

SVB puoselėja literatūrologo J. Lankučio atminimą, apie ryšius, palaikomus su mokslininko šeima]. 10. 26.

M. Valančiaus idėjų sklaida Kretingoje: [apie Kretingos r. SVB puoselėjamą vyskupo ir rašytojo atminimą, 2021 m. švenčiant 220-ąsias švietėjo gimimo metines / parengė B. Barkauskaitė ir V. Markevičiūtė. 1. 25.

Pikčiūnienė L. Birutės Baltrušaitytės gyvenimo tąsa Tauragėje: [apie Tauragės r. SVB darbus per 10 metų, kai jai suteiktas šios literatūrologės, rašytojos ir vertėjos vardas]. 7–8, 21. Švėgždavičienė J., Gedeikienė L., Naglie­ nė S. I. Karolinos Praniauskaitės atminimas Telšiuose: [kaip Telšių r. SVB prisideda prie šios iš Žemaitijos kilusios pirmosios lietuvių literatūroje moters atminimo Telšiuose ir jų apylinkėse]. 6. 21.

SAUSIO 13-OJI

Kai viltis stipresnė už baimę (I). Žr. „#Gyvasžodis“.

Kai viltis stipresnė už baimę (II): [antra bib­lio­tekininkų prisiminimų ciklo publikacija; prisimena L. Morkevičienė (Alytaus r. SVB), D. Pileckienė, J. Volungevičienė, R. Vaišnorienė (Elektrėnų SVB), R. Juzėnienė (Panevėžio apskr.

G. Petkevičaitės-Bitės VB), R. Vaitilavičienė (Kauno apskr. VB), L. Braza, N. Kasparavičienė (Šiaulių apskr. P. Višinskio VB)]. 2. 27.

Kai viltis stipresnė už baimę (III): [trečia bib­lio­tekininkų prisiminimų ciklo publikacija; prisimena A. Sadeckienė (Vilniaus apskr.

A. Mickevičiaus VB), G. Bulgakovienė (Alytaus J. Kunčino VB), Z. Gedminienė (Raseinių M. Martinaičio VB) ir Raseinių bib­lio­tekos skaitytoja J. M. Šniurevičiūtė-Šiuipienė]. 3. 28.

SUKAKTYS

Baublytė V. Motiejus Valančius: ar jis kalba man?: [minint 220 metų nuo vyskupo, rašytojo, visuomenės veikėjo M. Valančiaus gimimo, autorė samprotauja, kiek aktualūs šio įtakingo XIX a. dvasininko darbai, mintys, kiek suprantama jo kūryba XXI a. žmogui]. 3. 23.

Gendvilienė A., Balčikonienė R. Siekianti, kad skaityti galėtų visi: [apie 55 metų sukaktį mininčios Lietuvos aklųjų bib­lio­tekos virsmą teikiant paslaugas ir keičiant visuomenės požiūrį į informacijos prieinamumą]. 5. 20.

Granskas S. Egzistencijos prasmė laikinumo akivaizdoje: [V. Mačernio 100-ųjų gimimo metinių proga – straipsnis, apžvelgiantis, kaip šio poeto kūryboje atsiskleidžia žemininkams aktuali egzistencinė filosofija]. 6. 18.

40

Juchnevič L. Laiškas bib­l io­t ekininkui: minint Lietuvos bib­lio­t ekininkų draugijos 90-metį: [apie konkurso, kuriame kviesta pasidalinti mintimis apie bib­lio­tekininko profesijos transformacijas, evoliuciją, rezultatus; su nugalėtojų laiškų ištraukomis]. 11. 27.

Rekašiūtė K. Stebinęs ir tebestebinantis mokslo užmojais: minint A. Schleicherio 200-ąsias gimimo metines. 1. 28.

Vilkickienė D. Aukštaitijos žvaigždė: [straipsnis, skirtas poetės E. Mezginaitės 80-mečiui]. 12. 18.

JURGIO A. PABRĖŽOS METAI

Dirsytė R. Gerai žinomas, bet iki galo neištyrinėtas. Žr. „Bibliotekų turtai“.

JUOZO ZIKARO METAI

Ruibienė R. J. Mokytojas iš pašaukimo: skulptorius jo mokinių akimis: [J. Zikaro dukters A. Zikaraitės surinkti prisiminimai iš jo darbo Panevėžio ir Kauno mokyklose; su J. Zikaro gyvenimo datomis ir veikla]. 10. 21.

VINCENTO SLADKEVIČIAUS METAI

Andrukaitienė I. „Tai buvo ne tremtis, o Dievo palaima“: [apie kardinolo V. Sladkevičiaus tarnystės etapą Lietuvos pasienyje su Latvija nuo 1959-ųjų iki 9-ojo deš. pr.].

6. 24.

VYTAUTO MAČERNIO METAI

Granskas S. Egzistencijos prasmė laikinumo akivaizdoje. Žr. „Sukaktys“.

Sapnuojantys medžio pavėsy: [Žemaičių Kalvarijos kultūros centro organizuoto jaunųjų kūrėjų konkurso laureatų (M. Mažukna, proza; A. D. Šulcaitė, poezija; G. Klebeko, jauniausia dalyvė) darbai]. 7–8. 17.

ŽMOGUS IR LAIKAS

Baublytė V. Ignas Šeinius: svajonės ir idėjos: [kaip rašytojas savo kūryboje atskleidžia lyčių santykių tematiką – žvilgsnis iš „vyriškos“ ir „moteriškos“ perspektyvų]. 5. 24.

Laisvės radijas ir užkandžiai su Algirdu Landsbergiu: [išeivijos lietuvių poetės E. Juodvalkės prisiminimai apie dramaturgą, eseistą ir žurnalistą A. Landsbergį, kai jie XX a.

8-ajame deš. buvo bendradarbiai Niujorke] / pateikė L. Adomavičienė. 7–8. 25. Šapoka K. Dailininko Vinco Kisarausko rankraščius atvertus: [apžvelgiamas Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bib­lio­t ekos Retų knygų ir rankraščių fonde saugomas dailininko ir intelektualo 1972–1983 m. archyvas].

11. 24. Šimkevičius Š. Kai švyturiai ir jų istorijos tampa didele aistra: [apie A. Jurkšto veiklą leidžiant ir rengiant leidinius apie Lietuvos ir kitų Baltijos jūros šalių švyturius, plėtojant su šiais statiniais susijusias edukacines veiklas].

4. 30.

NŪDIENOS MINTYS

Šikšnelis J. Bib­lio­tekos erdvė: [rašytojo ir bib­lio­tekininko mintys apie dabarties bib­lio­ tekos ir bib­lio­tekininko funkcijas atsigręžiant ir į sovietų okupacijos laikus]. 7–8. 28. Šikšnelis J. Skaitymas be programų: [autoriaus samprotavimai, ar specialios priemonės – mokymai, festivaliai, metai – gali grąžinti neskaitantį asmenį prie knygų]. 2. 13.

GEROJI PATIRTIS

Mitunevičiūtė I. Kai „įjungi šviesą savyje...“: [švedų knygų vaikams autorės, muzikantės, K. Hoflin mintys apie bib­lio­tekas, jų aplinką ir vaikų laisvę bib­lio­tekose]. 3. 32.

Montvidaitė G. Nenuilstanti knygos nuosavybės ženklų populiarintoja: [apie Šiaulių apskr. P. Višinskio VB Knygos grafikos centro patirtį populiarinant Lietuvoje ekslibriso meną; su trumpa A. Čepausko ekslibrisų kūrimo istorija Lietuvoje]. 9. 25.

Naktis, virtusi naktimis: apie skaitymo skatinimo iniciatyvą Prancūzijoje: [ir apie „Skaitymo nakties“ pokyčius dėl pandemijos] / parengė G. Mankevičiūtė. 5. 28.

Paukštytė R. Kad sėdmaišiai jaunimo erdvėse neliktų tušti: 5 būdai, kaip pritraukti jaunimo į bibliotekas: [apie Atviros jaunimo erdvės Panevėžio apskr. G. Petkevičaitės-Bitės VB populiarumo priežastis]. 12. 22.

Ugdantys asmenybę, formuojantys požiūrį ir suteikiantys pramogą: [skaitymo skatinimo projektai Prancūzijoje „Pirmieji puslapiai“, „Atostogų knyga“, „Keliauk su knyga“] / parengė G. Mankevičiūtė. 6. 28.

Vadovas, padedantis bib­lio­teką atrasti iš naujo: [apie Šiaulių m. SVB edukacinių veiklų gidą, bib­lio­tekos paslaugas pristatantį virtualiojoje erdvėje]. Šiaulių m. SVB inform. 2. 30.

Vilkickienė D. Reveransas lietuviškam beržui: [apie Rokiškio r. sav. J. Keliuočio VB per vienus metus įgyvendintus 4 projektus, skirtus P. Širvio 100-osioms gimimo metinėms]. 1. 31.

KĄ SKAITYTI

[Knygų apžvalgininkų internete (tinkle „Instagram“) rekomendacijos] Eglė Baliutavičiūtė (egle_ekle) rekomenduoja. 9. 29.

Gabrielė Sabaliauskienė (kartu_su_knyga) rekomenduoja. 12. 25.

Patricija Tilvikaitė ir Gabrielė Šilobritaitė (book.duo) rekomenduoja. 6. 31.

Rusnė Šeputytė (knygu_upe) rekomenduoja. 11. 29.

Ugnė Rimkevičienė (pilna_lentyna) rekomenduoja. 10. 29.

Viktorija Lukoševičienė (peledos_skaitiniai) rekomenduoja. 7–8. 31.

MĖNESIAI IR DIENOS

[Redakcijos žvilgsnis į išskirtinius pasaulio, Lietuvos įvykius, kultūros, mokslo asmenybių sukaktis] Tai nutiko... balandį / parengė A. Stirbytė. 4. 43. birželį / parengė A. Stirbytė. 6. 43. gegužę / parengė A. Stirbytė. 5. 43. gruodį / parengė V. Grybauskaitė. 12. 43. kovą / parengė A. Stirbytė. 3. 43. lapkritį / parengė V. Grybauskaitė. 11. 43. liepą / parengė A. Stirbytė. 7–8. 42. rugpjūtį / parengė V. Grybauskaitė. 7–8. 43. rugsėjį / parengė A. Stirbytė. 9. 43. sausį / parengė A. Stirbytė. 1. 43. spalį / parengė A. Stirbytė. 10. 43. vasarį / parengė A. Stirbytė. 2. 43.

KRONIKA

ASOCIACIJOS, ATSTOVYBĖS, INSTITUTAI

Černiauskaitė V. Apie porą tarptautinių terminologijos renginių: [apie Latvijos nacionalinės bibliotekos konferenciją ir Lietuvių kalbos

instituto 4-ąją mokslinę tarptautinę terminologijos konferenciją].12. 32.

Grybauskaitė V. Temos, svarbios ir knygų mėgėjams, ir profesionalams: [apie Lietuvos leidėjų asociacijos Leidėjų forumą Nacionalinėje bibliotekoje]. 5. 31.

IFLA: džiaugdamiesi sėkme, žvelgiame į ateitį: [apie Tarptautinės bib­lio­tekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) virtualiai surengtą 86-ąją konferenciją „Dirbkime kartu ateičiai“] / „Tarp knygų“ inform. 9. 31.

Januševičienė R. Ypatingą dieną – jubiliejiniai Biržiškos skaitymai: [apie Klaipėdos dramos teatre surengtus 30-uosius Bižiškos skaitymus, skirtus LBD 90-mečiui paminėti]. 12. 28.

Kirtiklienė D. Virtualus ministerijos darbuotojų ir bib­lio­tekų asociacijų atstovų susitikimas: [apie bib­lio­tekininkų bendruomenės susitikimą su kultūros ministru S. Kairiu]. 3. 34.

Kišūnaitė R. Jungiantys knygų tiltai: geriausių 2020 m. vaikų ir paauglių knygų apdovanojimai: [apie IBBY Lietuvos skyriaus organizuojamą premijų teikimo renginį Nacionalinėje bib­lio­tekoje, knygas laureates; su kai kurių apdovanotų knygų autorių komentarais]. 6. 34.

Knyga – šių metų desertas!: [apie Apskričių viešųjų bib­lio­tekų asociacijos (AVBA), Lietuvos savivaldybių viešųjų bib­lio­tekų asociacijos (LSVBA) kartu su Kultūros ministerija rengiamą skaitymo akciją „Vasara su knyga“] / „Tarp knygų“ inform. 6. 33.

Kūrybiškiausia 2020-ųjų knyga: daugiau grožio nei blogio: [apie Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto literatūrologų išrinktą kūrybiškiausią knygą] / „Tarp knygų“ inform. 3. 35.

Masaitienė V. Įvertintos viešųjų bib­lio­tekų iniciatyvos: [apie LSVBA narių metinį susirinkimą, kuriame apdovanoti Metų nominacijų konkurso laureatai]. 10. 31.

Nacionalinė „Pasaulio atmintis“: sąrašas ilgėja: [apie Vilniaus universiteto Mažojoje auloje įteiktus liudijimus atminties institucijoms, kuriose saugomi 2021 m. į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Nacionalinį registrą įtraukti dokumentai] / parengė V. Grybauskaitė. 11. 31.

Paskelbti savivaldybių bib­lio­tekų 2020 m. laureatai: [apie virtualų ataskaitinį LSVBA narių susirinkimą, kuriame paskelbti metų nominacijų laimėtojai] / LSVBA inform. 6. 39.

Puikūs akcijos rezultatai: [apie šalies apskričių ir savivaldybių VB kartu su Lietuvos aklųjų bib­lio­teka rengtos skaitymo skatinimo akcijos „Vasara su knyga“ rezultatus] / Organizatorių ir „Tarp knygų“ inform. 9. 41.

Sukakties proga – nuotaikingas pėsčiųjų žygis: [apie Lietuvos bib­lio­tekininkų draugijos surengtą pėsčiųjų žygį, skirtą draugijos įkūrimo 90-mečiui] / LBD inform. 9. 32.

Tautkevičienė G. Jubiliejinės konferencijos leitmotyvas – atvirasis mokslas ir atvirosios žinios: [apie 50-ąją Europos mokslinių bib­lio­tekų asociacijos (LIBER) konferenciją. 7–8. 33.

LIETUVOS NACIONALINĖ MARTYNO MAŽVYDO BIBLIOTEKA

Grybauskaitė V. Pagerbti „Metų knygos rinkimų 2020“ laureatai: [apie apdovanojimo renginį, iš Nacionalinės bib­lio­tekos tiesiogiai transliuotą per „LRT plius“ kanalą]. 4. 35.

Janavičienė D., Januševičienė R. Pramintas takelis biblioterapijos paslaugoms bib­lio­ tekose: [apie Nacionalinės bib­lio­tekos kartu su AVBA ir Lietuvos biblioterapijos asociacija įgyvendinto projekto „Biblioterapijos taikymas bib­lio­tekose“ baigiamąjį renginį]. 10. 32.

Mikulevič J. Moksleivių kultūrinės edukacijos sistemos modernizavimo projektas – dabarčiai ir ateičiai: [apie Kultūros ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų atstovų su Nacionaline bib­lio­teka 2020 m. sukurtą koncepciją]. 2. 34.

Smirnovaitė I. Kai gimtadienis – visos tautos šventė: [apie Nacionalinės bib­lio­tekos kūrybinių dirbtuvių PATS SAU ketverių metų gimtadienį, minimą vasario 16 d.]. 2. 33.

Vaitkevičiūtė Verbickienė V. Nacionalinė bib­lio­teka įsigijo dvi lituanistines senąsias knygas: [apie, gavus Lietuvos kultūros tarybos paramą, įsigytas XVII ir XVIII a. knygas]. 11. 30.

Vaitkevičiūtė Verbickienė V. Tęsiama Mažvydo skaitymų tradicija: [apie Nacionalinėje bibliotekos vykusią tarptautinę konferenciją „The­ atrum libri: spauda, skaitymas ir sklaida ankstyvųjų Naujųjų laikų Europoje“]. 12. 26.

APSKRIČIŲ VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOS

Baniūnienė D. Nuo Vilniaus mamuto iki kelionės į Marsą: [apie Vilniaus apskr. A. Mickevičiaus VB 6-ąjį skaitymo festivalį, kuris buvo skirtas fantastinei literatūrai]. 10. 34.

Dar kartą diskutuota apie tautinę savimonę ir tapatumą: [apie Panevėžio apskr. G. Petkevičaitės-Bitės VB konferenciją „Panevėžio krašto visuomeninės organizacijos XIX a. pab.–XX a. pr. ir jų poveikis pilietinės visuomenės formavimosi procesui Lietuvoje“] / parengė A. M. Narbutė.

12. 30.

Gedrimas R. Dešimtyje žurnalo numerių – penkeri bib­lio­tekos metai: [apie Šiaulių apskr.

P. Višinskio VB leidžiamo žurnalo „Aušros alėja“ pirmuosius penkerius metus]. 5. 36.

Pauliuščenka T. Beišnykstančias meno rūšis gaivinantis hakatonas: [apie Šiaulių apskr. P. Višinskio VB organizuotą radijo pjesių kūrimo hakatoną „Iškoduoti freską“]. 9. 35.

Pavadinimo rėmus išaugusi Klaipėdos knygų mugė: [apie Klaipėdos apskr. I. Simonaitytės VB knygų mugę] / Klaipėdos apskr. I. Simonaitytės VB inform. 11. 38.

Tobulėti skatinantys apdovanojimai: [apie Panevėžio apskr. G. Petkevičaitės-Bitės VB teikiamus „Ad astra“ apdovanojimus; su laureačių L. Andrijauskienės, I. Drevinskaitės, J. Kulšinskienės mintimis] / parengė G. Diliūnaitė. 5. 34.

SAVIVALDYBIŲ VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOS

Aleknienė L., Sekonienė V. Turino patirtį panaudosime Ignalinoje: [apie Ignalinos r. SVB atstovų dalyvavimą „Erasmus+“ lėšomis finansuotuose kursuose apie Italijos savivaldybių, bib­lio­tekų ir trečiojo amžiaus universitetų bendradarbiavimą].

10. 36.

Andrijauskienė L. Vaizduotę žadinančios istorijos: [apie Ignalinos r. SVB 2020 m. projektą „Bažnyčių istorija žadina vaizduotę“]. 2. 35.

Jasaitienė A. Įgyvendintos profesionalių architektų idėjos: [apie Architektūros kokybės vystymo asociacijos projektą, per kurį atnaujintos Molėtų r.

SVB erdvės]. 5 32.

Jaskūnienė K. Augindami kitą, augame ir patys: [apie 2020 m. Jonavos r. SVB vykdyto projekto, skirto socialinės rizikos šeimų vaikams, veiklas]. 1. 35.

Juselytė V. Asmenybę atspindinti ir susimąstyti skatinanti instaliacija: [apie prie Marijampolės VB įėjimo menininkės J. Vaitkutės sukurtą P. Kriaučiūno portretą-instaliaciją; minint 170-ąsias šio švietėjo gimimo metines ir jo vardo suteikimo bib­lio­tekai 30-metį]. 1. 34.

Kutiščeva L. Dešimt miestelių: [apie Ukmergės V. Šlaito VB vykdyto projekto, skirto kaimo

gyventojų pilietiškumui skatinti, liaudies tradicijoms išsaugoti, veiklas]. 11. 36.

Levy V. Puoselėjamos knygrišystės tradicijos: [apie Lazdijų r. SVB Veisiejų padalinyje veikiančias knygrišystės dirbtuves, organizuojamus edukacinius renginius]. 4. 37.

Liutikaitė V. Apie ribas, arba kultūros paveldas ir neformalusis suaugusiųjų švietimas bib­lio­tekoje: [apie Plungės r. SVB „Erasmus+“ programos strateginės partnerystės projektą ir partnerių mokymus]. 6. 37.

Naujokaitienė B. Prisimintas lietuvių kultūrinio ir dvasinio gyvenimo formuotojas: [apie Kretingos r. sav. M. Valančiaus VB surengtą tiesioginę konferenciją „Vyskupui Motiejui Valančiui – 220“]. 3. 36.

Sruogienė B. Ne tik skuodiškiams įdomus turas: [apie Skuodo r. sav. R. Granausko VB sukurtą virtualų rajono kultūros paveldo objektų žemėlapį]. 2. 37.

Sutkevičienė D. Šimtmetis ant kukučio sparnų: [apie Raseinių M. Martinaičio VB 100-mečio renginius]. 11. 34.

Sutkevičienė D. „Ten, kur būta Paserbenčio“ (M. Martinaitis): [apie Raseinių r. VB minėtą poeto M. Martinaičio 85-metį, ta proga Paserbenčio kaime pastatytą koplytstulpį ir akmenį su buvusios Martinaičių sodybos planu]. 4. 35. Šlivinskas A. Fotografijos – permainų laiko liudytojos: [apie Šiaulių r. SVB įsigytą fotografo A. Ostašenkovo kolekciją]. 3. 38.

Turininga moksleivių vasara: [apie Kauno m.

V. Kudirkos VB, Panevėžio E. Mezginaitės VB ir Trakų r. SVB Rūdiškių filiale (taip pat ir Nacionalinėje bib­lio­tekoje) organizuotas vaikų vasaros stovyklas] / parengė V. Bulyginaitė, M. Straupytė, V. Žalienė, N. Vėlyvienė. 7–8. 35.

Turininga moksleivių vasara (II): [apie Joniškio r. sav. J. Avyžiaus VB, Kauno r., Raseinių M. Martinaičio VB, Tauragės r. sav. B. Baltrušaitytės VB organizuotas vaikų vasaros stovyklas] / parengė G. Vilčiauskienė, J. Bartkevičiūtė, J. Maulienė, V. Keserauskaitė. 9. 35.

KRONIKA / AŠ IR BENDRUOMENĖ Kaunas

Ščiukauskaitė G. Kaip ir kuo gyvena kaimo bib­lio­teka: [apie Kauno r. SVB Pagynės padalinio veiklą]. 4. 40.

KRONIKA / METŲ PROJEKTAI Gargždai Stongvilienė J. Prasmingos kultūrinės iniciatyvos: [„Dokumentika Lietuvos bibliotekose“; Klaipėdos r. sav. J. Lankučio VB]. 12. 34.

Jonava Jaskūnienė K. Teigiamas rašymo poveikis: [„Rašymo gydymo galia. Rašymo terapija: ekspresyvus rašymas ir terapiniai laiškai“; Jonavos r. SVB] 12. 34.

Joniškis Vilčiauskienė G. Videoinstaliacija „Pikselinis Joniškis“: [„Meno jungtys“; Joniškio r. sav. J. Avyžiaus VB] 12. 34.

Kaunas Tamašauskienė V. Keliaukime ir atraskime [„Biblioteka – pažinimui ir atradimams“; Kauno r. SVB]. 12. 34.

Kretinga Barkauskaitė B. Pokalbiai apie moters įvaizdį: [„Moters įvaizdžio ir vaidmens lietuvių literatūroje įtaka šiuolaikinei visuomenei“; Kretingos r. sav. M. Valančiaus VB]. 12. 34.

41

Kupiškis Vosylienė J. Naujas traukos objektas: [„Kalbanti siena“; Kupiškio r. SVB] 12. 35.

Panevėžys

Nedveckienė A. Inovatyviai pateikta krašto istorija: [„Inovatyvus žvilgsnis į krašto istoriją“; Panevėžio r. SVB]. 12. 35.

Plungė

Juozapaitienė O. Vytauto Mačernio 100-mečiui: [„Po ūkanotu Žemaitijos dangumi“; Plungės r. SVB]. 12. 35.

Radviliškis

Etnokultūros projektas: [„Etnokultūrinės šeimų stovyklos“; Radviliškio r. SVB] / Radviliškio r. SVB inform. 12. 35.

Šiauliai

Valančiūtė J. Virtualios parodos ir viktorinos: [apie Nacionalinės bib­lio­tekų savaitės renginius Lietuvos medicinos bib­lio­tekoje]. 5. 41.

KRONIKA / POEZIJOS PAVASARIS Akmenė

Sinkevičienė Z. Žydintys posmai: [apie 2021 m. festivalio renginius Akmenės r. SVB].

7–8. 37.

Joniškis

Vilčiauskienė G. Tarptautinio festivalio renginiai: [Joniškyje ir Žagarėje]. 7–8. 37.

Mažeikiai

Undžienė D. Poetų ir gerbėjų susibūrimai: [apie festivalio renginius Mažeikių r. SVB]. 7–8.

37.

Radviliškis

2022 metų kalendorius: [„Ekobiblioteka: rytojaus kūrėjai 2“; Šiaulių m. SVB] / Šiaulių m.

SVB inform. 12. 36.

Muzikos ir poezijos programa: [šventė Radviliškio r. SVB] / Radviliškio r. SVB inform.

7–8. 37.

Bagdžiuvienė D. Atraskite Lentvarį: [„Keliauk po Lentvarį su virtualiais knygų herojais“; Trakų r. SVB Lentvario biblioteka]. 12. 36.

Česnulevičienė R. Haiku ritmu: [apie „Poezijos pavasario“ dalyvių apsilankymą Varėnos r.

SVB Valkininkų filiale]. 7–8. 37.

Vyturytė K. Dailyraščio konkursas: [apie Kauno r. SVB pirmą kartą organizuotą konkursą „Lietuva, Tėvyne mūsų!“]. 5. 42.

Drevinskaitė I. Teatras B. Sruogos akimis: [apie Biržų r. sav. J. Bielinio VB inicijuotą renginį, skirtą rašytojo B. Sruogos 125-ajam gimtadieniui]. 9. 42.

Trakai

KRONIKA / LIETUVIŲ KALBOS DIENOS Kaunas

Rokiškis

Žukauskienė A. Lietuva skaitė vaikams: [apie Rokiškio r. sav. J. Keliuočio VB Vaikų ir jaunimo skyriaus organizuotus virtualius skaitymus „Lietuva skaito“, skirtus Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai]. 5. 42.

Šiauliai

Dėmesys lietuvių kalbai ir žodžiui: [apie Šiaulių m. SVB kartu su Valstybine lietuvių kalbos komisija surengtą eilėraščių konkursą „Odė gimtajai lietuvių kalbai“ ir kitus renginius] / Šiaulių m. SVB inform. 5. 42.

KRONIKA / NACIONALINĖ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ SAVAITĖ Kaunas

Straupytė M. Rastas knygų lobis: [apie Kauno m. V. Kudirkos VB atvertą seifą ir kitus 21-osios nacionalinės bib­lio­tekų savaitės renginius]. 5. 39.

Pagėgiai

Nognienė S. Žaidimai, parodos, viktorinos: [apie savaitės renginius Pagėgių VB]. 5. 39.

Panevėžys

Kartanienė I. Bib­lio­teka kvietė pasivaikščioti: [apie Panevėžio E. Mezginaitės VB „Židinio“ filialo surengtą orientacinį žaidimą]. 5. 40.

Pasvalys

Genytė J. Pasveikinti geriausi darbuotojai ir skaitytojai: [apie M. Katiliškio VB įteiktus „Skruzdės“ apdovanojimus bib­lio­tekininkams ir Knygos angelus – skaitytojams]. 5. 40.

Šiauliai

Knygų grąžinimo dėžės: [apie naują Šiaulių m. VB paslaugą] / Šiaulių m. VB inform. 5. 40.

Šilalė

Norvilienė R. Medikams – bib­lio­tekininkų angelai: [apie Šilalės r. SVB dovaną rajono ligoninės darbuotojams]. 5. 41.

Tauragė

Keserauskaitė V. Išrinkta 2020 metų knyga: [apie Tauragės r. sav. B. Baltrušaitytės VB 8-ą kartą surengtą konkursą ir jo laureatus].

5. 41.

42

Vilnius

Varėna

KRONIKA / RAŠYTOJŲ SUKAKTYS Biržai

Šiauliai

Žadeikytė R. Vacio Reimerio 100-metis: [apie Šiaulių r. SVB surengtą rašytojo 100-mečio minėjimą Kuršėnuose]. 9. 42.

KRONIKA / ŽINIOS IŠ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ

Barkauskaitė B. Moderni studija ir naujos galimybės: [apie Kretingos r. sav. M. Valančiaus VB projektą „Kultūrinių ir edukacinių renginių ciklas taikant šiuolaikines medijas“]. 4. 38.

Barkauskaitė B. Nuotolinė programa – galimybė semtis patirties: [apie Kretingos r. sav. M. Valančiaus VB darbuotojos P. Sutkutės dalyvavimą Amerikos bib­lio­tekų asociacijos organizuojamoje Tarptautinio bib­lio­tekininkų tinklo programoje]. 10. 39.

Diliūnaitė G. Seminaras mokyklų bib­lio­ tekininkams: [apie Panevėžio apskr. G. Petkevičaitės-Bitės VB organizuotą virtualų kvalifikacinį seminarą, kuriame pristatyta apskričių VB parengta medžiaga mokykloms]. 3. 41.

Genytė J. Jaunimas persikėlė į virtualiąją erdvę: [apie aktyvią Pasvalio atviro jaunimo centro veiklą galiojant griežtiems karantino reikalavimams]. 3. 42.

Gudeikytė J. Edukaciniai renginiai, skirti knygai: [apie Raseinių r. sav. M. Martinaičio VB vykdytą projektą „Dailininkas ir vaikiška knyga 2020“]. 1. 41.

Jonuškienė I. Šakių krašto kalendorius: [apie nuotoliniu būdu pristatytą jau 22-ą Šakių r. SVB kraštotyrinį leidinį]. 2. 39.

Kančauskienė N. Trys dienos su Žemaite: [apie Kelmės r. sav. Žemaitės VB projektą, skirtą rašytojos 100-mečiui]. 11. 40.

Mariaus Katiliškio skaitymai: [apie Pasvalio VB surengtus 25-uosius M. Katiliškio skaitymus ir atnaujintą rašytojo memorialinį kambarį] / Pasvalio M. Katiliškio VB inform. 11. 42.

Norvilienė R. Kelionė su virtualiais knygų herojais: [apie Šilalės r. SVB sukurtą papildytosios realybės orientacinį žaidimą, padedantį pažinti miestą]. 1. 42.

Ragauskienė V. Poeto V. Mačernio šviesa

Kuršėnuose: [apie Kuršėnų V. Vitkausko VB minėtas poeto 100-ąsias gimimo metines]. 6. 41.

Stokienė V. Įteikti „Ad astra“ apdovanojimai: [apie Panevėžio apskr. G. Petkevičaitės-Bitės VB surengtą šventę, kurioje pagerbtos konkurso laureatės: L. Andrijauskienė (SVB kateg.), I. Drevinskaitė (SVB filialų kateg.), J. Kulšinskienė (mokyklų bib­lio­tekų kateg.)]. 10. 40. Šventėje atgijo karaliaus Mindaugo epocha: [apie vykdant Radviliškio r. SVB projektą surengtą Valstybės dienos minėjimo šventę] / Radviliškio r. SVB inform. 7–8. 40.

Valančiūtė J. Vaizdai, įstrigę atmintin: [apie virtualią J. Kanapickaitės tapybos darbų parodą Lietuvos medicinos bib­lio­tekoje]. 2. 41.

Vilkickienė D. Dešimtoji „Širvynė“: [apie poeto P. Širvio tėviškėje Rokiškio r. sav. J. Keliuočio VB rengiamą tradicinę šventę). 9. 38.

SVEIKINAME

Nomeda Domeikienė (Kauno m. sav. V. Kudirkos VB direktorė), Bronislava Lauciuvienė (Klaipėdos m. sav. I. Kanto VB direktorė), Bro­ nius Maskuliūnas (Šiaulių apskr. P. Višinskio VB direktorius), Alicija Teresė Matiukienė (Rokiškio r. sav. J. Keliuočio VB direktorė): [įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius]. 2. 38.

Renaldas Gudauskas (Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bib­lio­tekos generalinis direktorius): [įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius]. 2. 1.

Zita Sinkevičienė (Akmenės r. SVB direktorė): [įteiktas Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“]. 10. 38.

IN MEMORIAM

Alvina Pučinskaitė [1938 07 30–2021 04 28]. 5. 39.

Antanina Sitnikaitė [1929 04 14–2020 12 07]. 1. 39.

Genė Rakauskienė [1952 09 09–2021 01 27]. 2. 42.

Janina Matulienė [1935 12 22–2021 06 25].

7–8. 41.

Laimė Gabrielė Lukošiūnienė [1934 03 10– 2021 04 26] 5. 37; Šapoka K. Laimę Lukošiūnienę prisimenant. 5. 37; L. Lukošiūnienės mintys iš straipsnių, spausdintų žurnale „Tarp knygų“. 5. 38.

Margarita Rokienė [1942 08 05–2021 02 03]. 2. 42.

Marija Dringelytė [1936 09 24–2021 03 26]. 4. 41.

Netekome bibliofilo Vidmanto Staniulio [1950 05 13–2021 01 02] / „Tarp knygų“ redakcija.

1. 36; Šimkevičius Š. Kolekcininkas – apie kolekcininką. 1. 37.

Netekome kraštiečio Vytauto Mizero [1931 03 27–2021 03 16] / Cibulskienė L. 4. 42.

Ona Kaladienė [1953 04 09–2021 06 20].

7–8. 41.

Prof. dr. Osvaldui Janoniui [1948 11 25–2020 12 08] atminti / Vilniaus universiteto Komunikacijos fak. kolegos. 1. 38; Tokį jį prisiminsime / 1970 m. laidos bib­lio­tekininkystės ir bibliografijos specialybės absolventai. 1. 38.

Rasa Navickaitė [1961 07 23–2021 05 22].

6. 42.

Rimgailė Vitalija Galickienė [1950 08 28–2021 05 27]. 6. 42.

Zita Paulauskaitė [1956 05 11–2021 01 08].

4. 41.

MĖNESIAI IR DIENOS

TAI NUTIKO GRUODĮ 1 d.

Šią dieną prieš 100 metų, 1921-aisiais, Panevėžyje įkurta pirmoji valstybinė viešoji bib­lio­teka. Vyriausybei suteikus teisę Centriniam valstybės knygynui steigti skyrius ir steigimo reikalus pavedus vietos savivaldybėms, Panevėžio apskrities valdyba priėmė sprendimą tokį skyrių įkurti prie „Aido“ kultūros draugijos. Vedėja paskirta Elžbieta Jodinskaitė. Bib­lio­teka duris atvėrė Šeduvos g. (dabar Vasario 16-osios g.), kur iš 1930 m. biblioteka persikėlė namo savininko Aleksejaus Malinino nuomoti į pastatą Panevėžio Bataliono gatvėje. Panevėžio trys kambariai. Pradinį fondą sudarė 1397 apskr. G. Petkevičaitės-Bitės knygos. Po poros metų bib­lio­teka turėjo visus viešosios bibliotekos nuotr.

Lietuvoje leidžiamus laikraščius ir žurnalus, laikraščių iš Vokietijos ir JAV. Švietimo ministerijos 1923 m. patikrinimo išvadose konstatuota, kad „Panevėžio knygynas gali būti pavyzdžiu mūsų visiems kitiems knygynams“. Šiandien tai – Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bib­lio­tekos istorija.

2 d.

Tądien prieš 135 metus Marijampolės apskr. gimė Pranas Dovydaitis (1886–1942) – filosofas, Vasario 16-osios akto signataras, Lietuvos Ministras Pirmininkas, apie 40 laikraščių ir žurnalų leidimo iniciatorius. 1908 m. Marijampolėje eksternu baigė gimnaziją, 1912 m. – Maskvos universiteto Teisės fakultetą. P. Dovydaičio sudaryta vyriausybė į Lietuvos istoriją įėjo kaip trumpiausiai buvusi prie valstybės vairo – tik vieną mėnesį (1919 m. kovo 12 d.–balandžio Vasario 16-osios akto signataras 12 d.). Lietuvos Tarybai Antaną Smetoną išrin- Pranas Dovydaitis. BY-SA kus prezidentu, atsistatydino. 1922–1940 m. (Lietuvos nacionalinis muziejus) dėstė Vytauto Didžiojo universitete. Dėl ateitininkų veiklos plėtojimo profesorius buvo užsitraukęs tautininkų valdžios nemalonę, 1932 m. pusantro mėnesio kalintas. 1941 m. P. Dovydaitis suimtas sovietinio NKVD, 1942 m. sušaudytas. Palaidojimo vieta nežinoma.

4 d.

Prieš 150 metų šią dieną Jomantuose, Telšių apskr., gimė lietuvių jūreivystės pradininkas Liudvikas Stulpinas (1871–1934). Būdamas 15 metų, jis išvyko į Liepoją, įsidarbino burlaivio junga, tarnavo Rusijos imperijos laivyne, 1903 m. baigė Liepojos jūrų mokyklą.

Tapo tolimojo plaukiojimo kapitonu. Rusijos laivas „Birma“, kurio kapitonas buvo L. Stulpinas, buvo pirmasis, 1912 m. priėmęs skęstančio laivo „Titanikas“ nelaimės signalą, bet buvęs per toli nuo nelaimės vietos. Paskelbus nepriklausomą Lietuvą, Lietuvių jūreivystės pradininkas 1919 m. paskirtas Lietuvos konsulu Lie- Liudvikas Stulpinas. pojoje. 1923 m. Lietuvai atgavus Klaipėdą, tapo pirmuoju uosto viršininku, šias pareigas ėjo iki 1933-iųjų. Už nuopelnus plėtojant Lietuvą kaip jūrų valstybę 1929 m. apdovanotas Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu. Sovietmečiu L. Stulpino nuopelnai nebuvo minimi, tik atkūrus nepriklausomybę susirūpinta jo atminimo įamžinimu. L. Stulpino vardu pavadinta vidurinė mokykla Klaipėdoje, įsteigtas muziejus, o 2008 m. sukurtas dokumentinis filmas.

5 d.

Sukanka 120 metų, kai Čikagoje gimė Waltas Disney (1901–1966) – režisierius, prodiuseris, žymiausias animacinių filmų kūrėjas ir animacijos naujovių pradininkas. W. Disney sukūrė tokius vaikų pamėgtus personažus kaip peliukas Mikis, ančiukas Donaldas, šuo Gufis, Plutas.

Studiją, kuri gamino Waltas Disney, 1946 m. ilgametražius animacijos filmus („Snieguolė ir septyni nykštukai“, „Miegančioji gražuolė“, „Pelenė“, „Piteris penas“ ir kt.), kartu su savo broliu įkūrė 1923 m. Yra gavęs net 29 „Oskarus“. Beje, peliukas Mikis yra pirmasis 1955 m. atidarytas pramogų parkas „Disneyland“. Parke animacinis personažas, turintis (nuo 1978 m.) esanti Miegančiosios gražuolės savo žvaigždę Holivudo šlovės alėjoje. pilis, papuošta Kalėdų proga.

BY-SA (Caterhawk) nuotr.

9 d.

Tądien prieš 105 metus Igliaukoje (Marijampolės r.) gimė tapytoja Juzefa Katiliūtė (1916–2009). Ji – Justino Vienožinskio mokinė. 1945 m. kartu su vyru skulptoriumi Gabrieliumi Stanuliu pasitraukė iš Lietuvos, Šveicarijoje su pagyrimu baigė Ženevos dailės mokyklą. Tapė aliejumi, akrilu, tušu, sukūrė spalvotų šilkografijų. Menininkės kūryboje dominuoja peizažas, kūrėja įdomi savo ekspresyviu abstrakcionizmu. Autorines parodas surengė JAV (1966, 1967 m.), Šveicarijos (1982 m.) miestuose. 1988 m. J. Katiliūtės kūryba eksponuota Vilniuje, išeivijos dailės parodoje. 1994 m. Lietuvos dailės muziejuje veikė išsami jos personalinė paroda. 2003 m. Vilniaus paveikslų galerijoje parengta ekspozicija iš J. Katiliūtės Lietuvai dovanotų kūrinių (54 tapybos ir grafikos darbų).

Juzefa Katiliūtė. „Vaisiai“, 1982 m. Publikuota portale „E.paveldas“.

Originalas saugomas Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje * Atrinktos gruodžio datos – tik subjektyvus redakcijos požiūris

43

9 d.

Jungtinių Tautų inicijuota Tarptautinė antikorupcijos diena minima nuo 2004 m. Gruodžio 9-oji pasirinkta todėl, kad šią dieną 2003 m. Meridoje (Meksika) aukščiausio lygio konferencijoje pasirašyta Jungtinių Tautų konvencija prieš korupciją. Valstybės stengiasi ne tik sukurti korupcijai nepalankią teisinę bazę, bet ir šviesti šia tema visuomenę, skatinti antikorupcines iniciatyvas. „Transparency International“ 2020 m. paskelbtame Korupcijos suvokimo indekse Lietuva yra 35 vietoje 180 šalių sąraše, tarp Europos Sąjungos valstybių užima 15 vietą iš 28. „Transparency International“ 2021 m. Pasaulinio korupcijos barometro duomenimis, Lietuvoje 2016–2020 m. bendras kyšininkavimo lygis viešajame sektoriuje sumažėjo 7 proc. – iki 17 proc., tačiau šalyje yra vienas aukščiausių ES kyšininkavimo sveikatos apsaugos srityje rodiklių.

14 d.

Tądien Kaune veikiantis Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus šventė 100 metų jubiliejų. Jis – seniausias Lietuvos dailės muziejus. Oficialia muziejaus pradžios data laikoma 1921 m. gruodžio 14 d., kai Lietuvos Steigiamojo Seimo pirmininkas Aleksandras Stulginskis paskelbė „M. K. Čiurlionies vardo galerijos įstatymą“. 1922 m. Švietimo ministerija iš Sofijos Čiurlionienės nupirko visus jos nuosavybėje buvusius M. K. Čiurlionio kūrinius (193 vnt.), kurie ir tapo muziejaus pagrindu. Šiandien M. K. Čiurlionio muziejuje saugoma daugiau nei 355 000 eksponatų.

Tai vienintelė vieta pasaulyje, kur sukauptas beveik visas lietuvių dailininko ir kompozitoriaus M. K. Čiurlionio (1875–1911) palikimas. Muziejus saugo, tiria ir restauruoja kūrinius, rengia parodas, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus. turi 10 padalinių.

BY-SA (Pofka) nuotr.

21 d.

Žiemos saulėgrįža. Tai trumpiausios metuose dienos ir ilgiausios nakties metas, kai šiaurinis Žemės pusrutulis būna labiausiai nutolęs nuo Saulės. Po saulėgrįžos dienos pradeda ilgėti, todėl sakoma, kad saulė grįžta. Žiemos saulėgrįža įvyksta gruodžio 20, 21 arba 22 d. – kasmet tikslų jos laiką apskaičiuoja astronomai. Žiemos saulėgrįža reiškia virsmą į naują būseną, todėl daugelyje kultūrų pažymima įvairiomis apeigomis. Lietuvių protėviai šią dieną minėdavo Elnio devyniaragio šventę. Elnio ragų skaičius atitinka 9 dienas, per kurias priešpilnis mėnulis prisipildo iki pilnaties. Buvo tikima, kad elnias ant savo ragų parneša saulę, todėl ši diena buvo švenčiama ugnies apeigomis, specialiais ritualais kviečiama saulė. Paplitus krikščionybei, Senovėje per Žiemos saulėgrįžą buvo švenčiama Elnio devyniaragio šventė. imtos švęsti Kalėdos.

Pikist.com nuotr.

22 d.

Šią dieną prieš 125 metus Anykščių r. gimė Petras Biržys (1896–1970). Geriau žinomas kaip Pupų Dėdė, jis buvo populiarus radijo laidų vedėjas, muzikantas, dainininkas ir pasakotojas, jo šmaikščius kupletus atmintinai mokėjo dažnas tarpukario Lietuvos radijo klausytojas. P. Biržys buvo ir Lietuvos karininkas, savanoris, knygų leidėjas. Daugelį metų koncertavo Lietuvos miestuose bei miesteliuose, rinko etnografinę medžiagą. 1929 m. išvykęs į JAV, koncertuodamas aplankė apie 50 lietuvių kolonijų. Nuo 1930 m. rengė tiesiogines radijo laidas „Pupų Dėdės pastogėje“. Iki šiol populiarūs Pupų Dėdės aforizmai, posakiai, išjuokiantys valdininkų ydas, jų gyvenimo būdą. Artistas neįtiko nė vienai valdžiai, daug kartų buvo baudžiamas. Puikiai grojęs armonika, P. Biržys davė impulsą būsimoms armonikininkų Petras Biržys – Pupų Dėdė. kartoms.

31 d.

Blogų minčių atsikratymo diena. Įžengiant į Naujuosius metus, būtina atsikratyti blogų minčių, palikti visą blogį, kad jis nesektų iš paskos. Lietuvoje buvo paprotys tempti blukį – susiradę kokį kelmą, vyrai jį pritvirtindavo virvėmis ir tempdavo per visą kaimą. Kiekviena šeimyna „išmesdavo“ ant jo blogas mintis, nesėkmes, ligas ir bėdas, rūpesčius – kitaip tariant, visą blogą energiją žmonės stengdavosi atiduoti blukiui. Ištemptas už kaimo ribų, jis būdavo sudeginamas. Tada prasidėdavo linksmybės. Šiandien kiekvienas galime susigalvoti savo ritualą: užrašyti ant popieriaus blogas mintis ir jį sudeginti, atsikratyti jų tiesiog žiūrėdami į žvakės liepsną. Sakoma, kad, tik palikę blogas mintis, galime tikėtis sėk­ mingesnių naujų metų.

Blogas mintis galima atiduoti ugniai. Pikist.com nuotr.

44

Parengė Vaidenė Grybauskaitė

IN THIS ISSUE Antonia Arahova: ‘A Modern Library Is a Welcoming Space Consolidating Communities and Providing Access to Knowledge and Information’ 2 At the end of November, there was a visit to the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania by the President-elect of the International Federation of Library Associations and Institutions (IFLA) Antonia Arahova. This publication presents an interview with the Library’s guest, in which she talks about fundamental issues that are IFLA’s current major focus as well as about her perception of a modern library and efforts undertaken by the world’s libraries facing challenges of the pandemic. (Interviewed by Viktorija PukėnaitėPigagienė)

Tomas Pauliuščenka. Cultural Activities as a Key to the Integration of Children with Special Disabilities 4 In this issue, we present the last publication from the series ‘The reader nurturing the library’, which has been prepared by members of the Lithuanian Association of County Public Libraries and introduced the Association’s initiative ‘Library for All’. This time, the Šiauliai County Povilas Višinskis Public Library introduces its efforts in developing the provision of services for children with special needs.

Rimalda Kvietkauskienė. The Lithuanian Code of Ethics for Librarians: Usability and Scope for Improvement 7 In 2021, the Information and Communication Sciences Department at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania conducted the study ‘The Awareness, Usability, and Scope for Improving of the Lithuanian Code of Ethics for Librarians’. Staff members of Lithuanian county, district, and municipal public libraries were asked to answer a questionnaire about to what extent their activity relied on principles of this document adopted more than twenty years ago and whether it satisfied the demands of the present day. The senior methodologist at the Department’s Information Processes Unit Rimalda Kvietkauskienė presents the generalised results of the study. One of the conclusions of the study is that issues of professional ethics are given too little importance at libraries.

Daiva Janavičienė. Reading as a Way to Mature Emotionally

12

The Martynas Mažvydas National Library of Lithuania is a partner within the project ‘European “Libraries of emotions© (LOE)”: a new path to capture audiences and support social transformations in Europe’. This 2020/22 project is implemented in Belgium, Slovenia, Poland, and Lithuania. The publication’s author describes the process of carrying out the project’s task by the National Library’s staff members together with other invited bibliotherapy professionals: the differentiating of selected fiction books according to emotions and, thus, setting up of special ‘libraries of emotions’, which could be especially valuable for young people and vulnerable audiences.

Rima Dirsytė. Well-Known, But Insufficiently Studied

15

2021 has been announced the Year of Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771–1849), a clergyman, who deserved well of science, education, and culture. On this occasion, the researcher Roma Dirsytė from the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania introduces works on botany, geography, and medical science by this Franciscan priest preserved at the Library’s Rare Books and Manuscripts Unit.

It is noteworthy that, in the publication, manuscripts by Pabrėža are cited in the authentic Samogitian language by retaining the contemporary spelling, thus providing opportunity for readers to get acquainted with the language of literary texts of the first half of the 19th century.

Daiva Vilkickienė. A Star of Aukštaitija

18

This autumn would have marked the 80th anniversary of the Lithuanian poet Elena Mezginaitė (1941–2005), but an accident ended her creative career. It was by effort of the poets Valdemaras Kukulas and Jonas Strielkūnas that the postmortem selection of Mezginaitė’s poetry Mano senas drauge (‘My Long-Time Friend’) appeared in 2006. This fact induced judgements about the value of her poetry and its underestimation in her lifetime. This publication is about these and other things, especially the poet’s close links with people of her native Aukštaitija Region that was precious to her.

Rūta Paukštytė. In Order Seat Cushions in Youth Spaces Were Occupied: Five Ways to Attract Young People to Libraries 22 The Panevėžys County Gabrielė Petkevičaitė-Bitė Public Library shares its best experience in engaging young people into library activities. Several years ago, the Library decided to give an unoccupied premises of 60 square metres to young people, and shortly after that, this space became so popular that premises twice as large were needed. At present, the open space for young people hosts virtual graphics and photography studios, a meditative ZEN zone based on sensation therapy, and five clubs. The Panevėžys City nominations (the Event of the Year and the Project of the Year) won by the Youth Space demonstrate that the Library has taken steps in the right direction. In this publication, the Library’s organiser of youth activities Malvina Zimblienė shares advice and experience.

Viktorija Vaitkevičiūtė Verbickienė. The Tradition of the Mažvydas Readings Continues

27

On 1–3 December 2021, the Martynas Mažvydas National Library held the international conference ‘Theatrum libri: the Press, Reading, and Dissemination in Early Modern Europe’ devoted to the centenary of the establishment of the first archives in the Republic of Lithuania. The three days of the conference included three plenary lectures and thirty-two reports. Researchers from Lithuania, Latvia, Finland, Italy, France, Portugal, Spain, the United Kingdom, the Czech Republic, USA, and India representing various fields shared new studies and applied methods as well as their application potential. The number of virtual participants at the conference from all over the world alone was more than 300.

Rasa Januševičienė. The Anniversary Biržiška Readings on a Special Day 28 The Biržiška Readings, an event organised by the Lithuanian Librarians Association, has been held for the 30th time. This event traditionally organised at the end of the year is named after the first president of the Association (the term of 1931/44) Vaclovas Biržiška. This year, the theme for discussions suggested by the Lithuanian Librarians Association, celebrating its 90th anniversary, was about professional identity, its expectations and reality. The conference participants were welcomed online by the President of IFLA Barbara Lison.

Translated by Tomas Auškalnis

ISSN 0868-8826

„Tarp knygų“ archyvas

Perspausdinant tekstus ar iliustracijas, ištisai ar dalimis, būtinas leidėjo sutikimas.

2021-ieji – skulptoriaus Juozo Zikaro metai. Susidarė štai toks skulptoriaus darbų, visus metus kas mėnesį publikuotų žurnalo ketvirtame viršelyje, rinkinys

2021 Nr. 12 (755) Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bib­lio­tekos mėnesinis žurnalas Leidžiamas nuo 1949 m. © „Tarp knygų“, 2021 Gedimino pr. 51, LT-01109 Vilnius Tel. (8 5) 239 8687 E. paštas tk@lnb.lt www.lnb.lt 2021-12-22 6 leidyb. apsk. l.

Tiražas 460 egz.

Spausdino UAB „Petro ofsetas“, Naujoji Riovonių g. 25C, LT-03153 Vilnius

TARP KNYGŲ (IN THE WORLD OF BO­OKS) No 12 (755) 2021 Mar­ty­nas Mažvy­das Na­tio­nal Lib­ra­ry of Lit­hu­a­nia Mont­hly. Pub­lis­hed in Lit­hu­a­nian F. 1949 © ”Tarp knygų“, 2021 Ad­dress: Gedimino pr. 51, LT-01109 Vil­nius, Lit­hu­a­nia Tel. +370 5 239 8687 E-mail: tk@lnb.lt www.lnb.lt