Daiva Janavičienė. Skaitymas– būdas tapti emociškai brandesniems

SKAITYMAS – BŪDAS TAPTI EMOCIŠKAI BRANDESNIEMS

Dr. Daiva Janavičienė

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka yra tarptautinio biblioterapinio projekto „Europos „Emocijų bibliotekos“: naujas būdas pritraukti auditorijas ir palaikyti socialines transformacijas Europoje“ (European “Libraries of emotions© (LOE)”: a new path to capture audiences and support social transformations in Europe) dalyvė. Projektas iš dalies finansuojamas pagal Europos Sąjungos programą „Kūrybiška Europa 2014–2020“ ir Lietuvos kultūros tarybos. 2020–2022 m. projekto veiklos įgyvendinamos Belgijoje, Slovėnijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje. Mūsų šalyje jį administruoja Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka.

Įgyvendinant projektą tikimasi pirmą kartą sukurti specialias „Emocijų bibliotekas“, kuriose knygos būtų suskirstytos pagal emocijas, taip pat rengti biblioterapijos užsiėmimus skaitytojams, ypač daug dėmesio skiriant jaunimui ir pažeidžiamoms auditorijoms.

Drauge su kitais ekspertais dalyvauti projekte buvo pakviestos Nacionalinės bibliotekos darbuotojos dr. Daiva Janavičienė ir Rasa Derenčienė. Visų jų užduotis – savo nuožiūra atrinkti po 100 grožinės literatūros knygų ir įvertinti jas pagal projekto partnerių Belgijoje parengtą metodiką. Be to, Nacionalinės bibliotekos specialistės įsipareigojo organizuoti po vieną biblioterapinį renginį kauniečiams ir mokymus V. Kudirkos viešosios bibliotekos darbuotojams.

KUR IR KADA SKAITYTI? KURIUO METŲ LAIKU?

KAM KNYGA SKIRTA?

AR LENGVA SKAITYTI?

KNYGOS LAIKOTARPIS KNYGOS KAINA

NAUJA SKAITYMO SKATINIMO DINGSTIS

Šiuo tarptautiniu projektu siekiama įdiegti į praktiką naujų skaitymo skatinimo būdų. Jo kūrėjai pasirinko siūlyti pagal emocijų raišką įvertintas knygas, kad bibliotekos įsigytų ir skaitytojams galėtų siūlyti ekspertų atrinktus leidinius. Pagal vienų iš projekto partnerių belgų sudarytą emocijų vertinimo metodiką ir sukurtą informacinių technologijų programą skaitytojams siūloma rinktis pagal nurodomą emocijų skalę (vertinama balais iki 10), sukurtą knygos anotaciją ir kitas rekomendacijas (skaitymo sudėtingumas, tinkamiausia skaitymo vieta, metų laikas ir kt.).

Mąstydamos, ar pačios norėtų rinktis knygas pagal kažkieno įvertintas emocijas, Rasa ir Daiva svarstė, kad tai – geras būdas sudominti skaitytojus. Emocijos domina pačios savaime, tačiau ne visi mokame jas tiksliai identifikuoti, išreikšti, o štai susiduriame su jomis visi. Tai kodėl to nepasimokius iš grožinės literatūros? Juo labiau kad čia emocijų gausu... Žinoma, iki šiol Lietuvoje labiau įprasta biblioterapiją suvokti temine prasme ir rekomendacijas teikti sudėtingais

Kad būtų lengviau išsirinkti knygą, skaitytojams pateikiamos įvairios skaitymo rekomendacijos.

Taip atrodys į „Emocijų biblioteką“ patekusios grožinės knygos emocinis vertinimas.

gyvenimo atvejais, pavyzdžiui, netekus artimo žmogaus, patyrus išdavystę ir t. t. Abejonių kelia rekomendacijų formulavimas pagal skaitymo laiką paroje ar kuriuo nors konkrečiu metų laiku. Tačiau kas žino, gal kam aktualios ir tokios rekomendacijos... Tiesą sakant, knygas pagal emocijas renkamės apie tai nemąstydami. Dažnai renkamės pagal emociją, kurią tuo metu išgyvename. Apnikus liūdesiui, pykčiui ar baimei, norisi tekstų, kurie atspindėtų panašius jausmus. Džiaugsmingos emocijos taip pat gali būti sustiprinamos panašaus pobūdžio tekstais. „Įvertinti grožinės literatūros kūrinio keliamas emocijas pasirodė sudėtingiau, nei iš pirmo žvilgsnio atrodytų. Pirmiausia susiduri su emocijų nepastovumo būsena – juk jeigu tądien pats esi piktas, tai ir pykčio emociją skaitomoje knygoje, ko gero, vertinsi aukštesniu balu“, – sako D. Janavičienė. Jaunas žmogus, skaitydamas tą pačią knygą, kai kurių emocijų gali visai neatpažinti, nes nėra buvęs panašiose situacijose. Todėl akivaizdu, kad, atliekant tokį emocijų vertinimą, nepavyksta išvengti subjektyvumo. Kita vertus, pagal emocijų raišką ekspertų įvertintas turinys gali būti tiesiog įdomus kriterijus, skatinantis rinktis tarp „skaityti ar neskaityti“. D. Janavičienė pastebėjo, kad, vertinant knygas pagal išankstinę nurodytą projekto kūrėjų emocijų skalę, rezultatai tokie, jog pykčio, baimės, liūdesio skaitomuose kūriniuose yra gerokai daugiau nei džiaugsmo, meilės, nustebimo. Beje, tyrėjai nuostaba (nustebimas) dažniau asocijuojasi ne su teigiamais jausmais (emocijomis). R. Derenčienei toks kūrinių vertinimas buvo netikėta ir įdomi patirtis. Gilintis, kaip literatūros kūrinyje reiškiamos, perteikiamos, skaitytojui sužadinamos emocijos, pasak jos, buvo smalsu, intrigavo. Tiesa, pradėjus vertinti knygas, Rasai kilo daug klausimų. Pavyzdžiui, kodėl į vertinimo metodiką įtrauktos tik šešios emocijos (meilė, džiaugsmas,

nuostaba, liūdesys, baimė, pyktis), o kodėl nėra, tarkim, pavydo, kaltės?.. Tačiau teko priimti nustatytas „žaidimo“ taisykles.

R. Derenčienei viena iš ypač įsiminusių vertintų knygų – amerikiečių rašytojos Hanyos Yanagiharos „Mažas gyvenimas“. Romanas yra labai kontroversiškas, klasikine prasme šį kūrinį sunku būtų rekomenduoti kaip biblioterapinį. Tačiau pagal emocijų raišką, pagal tai, kaip knygoje atskleidžiamos žmogaus baimės, menkavertiškumas, meilė, liūdesys, pyktis, pavydas, ji verta aukščiausių balų. Pozityvumu po potrauminių patirčių nustebino vengrų kilmės amerikiečių psichologės Edith Eger atsiminimų knyga „Pasirinkimas“.

Didžiausiu atradimu emocijų prasme R. Derenčienei tapo vaikų literatūra. Ji prisipažino, jog turėjo nuostatą „tai ne mano sritis, nuo jos esu labai toli, su vaikais nedirbu“. Tačiau kai pradėjo vertinti vaikams skirtas knygas, džiūgavo. Šiose knygose emocijos tokios aiškios ir juste juntamos! Ypač smagu buvo skaityti švedų rašytojo ir knygų iliustruotojo Sveno Nordqvisto „Petsono ir Finduso“ seriją, atradimu tapo Naujosios Zelandijos autorė Joy Cowley ir jos „Antis patrankoje“, taip pat lietuvių autorių Evelinos Daciūtės „Laimė yra lapė“, Mariaus Marcinkevičiaus „Sivužas“. Tai tokia pozityvumo dozė, net jei kalbame apie sunkias emocijas. Biblioterapinius renginius kauniečiams teko vesti vasarą, todėl nerimavome, ar susirinks auditorija. D. Janavičienė renginį vedė liepos mėnesį, kai vasara visomis spalvomis viliojo laiką leisti gamtoje, bet norinčiųjų dalyvauti biblioterapijos užsiėmime „Gelbėti save padedant kitiems“ susirinko tiek, kad teko jaudintis dėl pandemijos laikotarpiu būtinų saugumo sąlygų išlaikymo. Kadangi susirinko tikslinė auditorija, nereikėjo įdėti daug pastangų įtraukiant dalyvius – visi norėjo pareikšti savo nuomonę, gebėjo išklausyti kitus, buvo kūrybingi. Tokie renginiai išties pakylėja, skatina bendrystę, kūrybiškumą. Apklausoje po renginio dalyviai nurodė užsiėmimui parinktą labai aktualią temą, o pateikti tinkami tekstai įtraukė į diskusiją, atvėrė tarpusavio geresnio suvokimo galimybes. Rugpjūtį R. Derenčienė vedė kūrybinio ir terapinio rašymo užsiėmimą „Kaip valdyti stresą pasitelkiant rašymą“. Rasos teigimu, rašymą, kaip streso valdymo būdą, ji yra išbandžiusi pati, todėl kalbėti apie tai buvo lengva. Su kūrybinga ir atliepiančia grupe pavyko panirti į rašymo nuotykį. Iš užsiėmimo visi išėjo džiaugsmingai nusiteikę, o tai ir yra vienas iš tokio renginio tikslų. „Dar kartą įsitikinau, kad rašyti gali kiekvienas, kad grupėje tai daryti smagu. Šalia jau egzistuojančių skaitytojų klubų galėtų rastis ir rašymo klubų analogai. Svarbiausia čia būtų ne parašyti „kažką tokio“, ne kurti tekstus, kurie bus publikuojami, bet pajusti savo būsenas, jas suvokti, užrašyti ir tuo pasidžiaugti“, – dalijosi patirtimi R. Derenčienė.

Abi specialistės patyrė, kad žmonės domisi biblioterapija, jiems tai įdomu ir prasminga. Buvo smagu pačioms pajusti, kad biblioterapija nėra tik tekstų skaitymas ir jų aptarimas, kad jos galimybės gerokai platesnės – šis metodas suteikia saviraiškos, socializacijos galimybių. Kuo daugiau bibliotekose bus biblioterapiją taikančių specialistų, tuo įvairesnė, prasmingesnė bus jų veikla. Skaitytojai, bendruomenės iš to tik laimės.

Lapkritį Nacionalinės bibliotekos darbuotojos vedė biblioterapijos mokymus Kauno miesto V. Kudirkos bibliotekos darbuotojoms. Buvo pristatytos ir Nacionalinės bibliotekos 2020 m. išleistos D. Janavičienės knygos „Biblioterapija: teorija ir praktika“ bei „Biblioterapijos metodika“. Abi specialistės surengė kūrybines biblioterapijos metodų taikymo dirbtuves. Aptardamos dalyvavimo mokymuose patirtį, bibliotekos darbuotojos pasidžiaugė galimybe ne teoriškai, o praktiškai patirti biblioterapiją ir teigė esančios pasiryžusios savarankiškai tai taikyti savo darbo vietoje.

R. Derenčienė viliasi, kad emocijų bibliotekos knygų įvertinimo skalė padės besirenkantiems, ką skaityti, skaitytojams rasti tai, ko jiems tą akimirką norisi, atpažinti savo emocijas, jas priimti, išjausti, su jomis susidraugauti. Ir tapti emociškai brandesniems.