Violeta Černiauskaitė. Apie porą tarptautinių terminologijos renginių

APIE PORĄ TARPTAUTINIŲ TERMINOLOGIJOS RENGINIŲ

Tarptautinė patirtis kuriant nacionalinius profesinės terminijos išteklius yra itin svarbi, nes daug kruopštaus darbo, išteklių ir kompetencijų reikalaujanti veikla turi būti orientuota ne tik į vidaus rinkos poreikius. Gausiu metų terminologijos darbų derliumi gali pasigirti ne tik Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, bet ir Latvijos nacionalinė biblioteka, praėjusį rudenį surengusi tarptautinę terminologijos konferenciją.

Spalio 8 d. Latvijos nacionalinėje bibliotekoje vykusioje nuotolinėje konferencijoje „Kultūros paveldo institucijų duomenų sąveikumas skaitmeninėje aplinkoje: terminologijos aspektas“ (Interoperability Of Data Of Cultural Heritage Institutions In The Digital Space: Terminological Aspect) Latvijos universiteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų fakulteto docentės Baiba Holma ir Daina Pakalna pasidalino pranešimu apie terminologijos galimybes kuriant žinių ontologijų sąveikumą semantiniam tinklui, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentė Nijolė Bliūdžiuvienė pateikė naujausią Lietuvos paveldo institucijų dalyvavimo informacijos ir dokumentavimo tarptautinio standartizavimo veikloje analizę.

Terminologijos žinių ir naujų įrankių skaitmeninimo poreikiams plėtojimo ypatumus konferencijoje aptarė Latvijos, Lietuvos, Estijos, Suomijos, Vokietijos nacionalinių bibliotekų specialistai. Didesnio dėmesio šiemet sulaukė „Išteklių aprašymo ir prieigos standartas“ (Resource Description and Access Standard, RDA). Šio standarto vertimų ir įgyvendinimo praktiką Latvijoje nuodugniai tyrinėja Latvijos nacionalinės bibliotekos Duomenų ir žinių vadybos departamento vadovė Maira Kreislere ir šio departamento standartizavimo ekspertė Inta Virbule bei Estijos nacionalinės bibliotekos Fondų plėtros centro autoritetinių duomenų tvarkybos vyriausiasis specialistas Meelis Somelaras. Įdomių minčių apie terminų duomenų modeliavimo galimybes kultūros paveldo institucijose pateikė Latvijos nacionalinės bibliotekos Duomenų ir žinių vadybos departamento specialistas Eduards Skvireckis. Suomijos nacionalinėje bibliotekoje kuriamus ir įgyvendinamus atvirųjų ir susietųjų terminų duomenų modelius, būtinus kultūros paveldo objektų informacinėms sistemoms, išradingai apibendrino tos bibliotekos plėtros vadovas Mikko Lappalainenas. Autoritetinių duomenų svarbą identifikuojant ir siejant kultūros paveldo objektus įvairiapusiškai nušvietė Vokietijos nacionalinės bibliotekos Bibliotekų standartų biuro ekspertė Renate Behrens. Buvo susidomėjusių ir šio straipsnio autorės pranešimu apie skaitmeninimo metaduomenų poreikiams atliekamus terminologijos darbus Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje.

Visi Rygos konferencijos pranešimai pasižymėjo ne tik gausia ir nauja terminologijos duomenų faktografija, bet ir jai tvarkyti taikomų metodų bei priemonių įvairove. Ši įvairovė atskleidžia bibliotekose kuriamų ir naudojamų skaitmeninio turinio valdymo technologijų specifiką. Akivaizdu, kad čia sukaupta metaduomenų siejamumo nacionalinio ir tarptautinio terminologinio valdymo patirtis aktuali visiems dirbantiems su skaitmeninimo standartais specialistams. Visą konferenciją galima peržiūrėti Latvijos nacionalinės bibliotekos paskyroje „YouTube“ platformoje*.

Tarptautiniame projekte „Terminologija be sienų“ dalyvaujantys įvairių šalių patyrę ekspertai gali pasitelkti studentus ir kartu rengti įvairius terminologinius projektus.

Jau kelerius metus tarptautinės konferencijos vyksta nuotoliniu būdu, tad, suspėjus į jas užsiregistruoti, galima semtis naujausių žinių, reikalingų ne tik kalbos technologijų specialistams. Pavyzdžiui, internetu ateinančią vasarą vyks terminologijos ir ontologijos konferencija „TOTh 2022“.

Spalio 21–22 d. Lietuvių kalbos institutas surengė 4-ąją mokslinę tarptautinę konferenciją „Moksliniai, administraciniai ir edukaciniai terminologijos lygmenys“ (Scientific, administrative and educational dimensions of terminology). Nuotoliniu būdu vykusioje konferencijoje dalyvavo pranešėjai iš 16 valstybių: Belgijos, Graikijos, Ispanijos (atskirai – Katalonijos), Kroatijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Norvegijos, Portugalijos, Prancūzijos, Rusijos, Rumunijos, Sakartvelo, Šiaurės Makedonijos, Šveicarijos ir Vengrijos. Buvo perskaityti 33 pranešimai. Baltijos šalių nacionalinėms bibliotekoms atstovavo ir terminų norminimo bei standartizacijos temas pristatė I. Virbule ir M. Kreislere (Latvija) ir dr. Violeta Černiauskaitė (Lietuva). Buvo įdomu susipažinti su Elīnos Peinos ir Anitos Helvigos Liepojos universitete atliktu tyrimu siekiant suformuoti idealaus terminų žodyno modelį.

Šiemet tarptautinė konferencija buvo itin reikšminga terminologijos žinių vadybai ir mokymui skirtų temų įvairove. Šiuo požiūriu joje išsakytos svarbios Savojos Monblano universiteto (Prancūzija) profesoriaus dr. Christophe’o Roche’o mintys apie terminologijos galią ne tik įvardyti daiktus ar reiškinius, bet ir kurti žinių vienetus, kuriais grindžiama dirbtinio intelekto technologijų raida. (Su kitomis aktualiomis profesoriaus publikacijomis galima susipažinti asmeninėje jo interneto svetainėje adresu: http://christophe-roche.fr/publications.)

Nuo gerai parengtų terminologijos specialistų – vertėjų, lingvistikos ir teksto duomenų technologų – priklauso visų kitų žinių technologijų diegimo sparta ir efektyvumas. Konferencijoje išsiskyrė Leveno katalikiškojo universiteto (Belgija) profesorės dr. Friedos Steurs pateikta Danijos terminologijos tyrimų centro veiklos analizė. Šiame kontekste aktualiai nuskambėjo ir terminologinės veiklos šimtmetį mūsų šalyje mininčio Lietuvių kalbos instituto direktorės dr. Albinos Auksoriūtės pranešimas.

Daug tarptautiniam bendradarbiavimui naudingų įžvalgų pateikė Europos Parlamento terminijos koordinatorius Rodolfo Maslias. Buvo išsamiau pristatytas sparčiai besiplečiantis tarptautinis projektas „Terminologija be sienų“ (Terminology without borders), skirtas aukštųjų mokyklų ir universitetų studijų programų kokybei gerinti. Šioje programoje dalyvaujantys įvairių šalių patyrę ekspertai gali pasitelkti studentus ir kartu rengti įvairius terminologinius projektus, pavyzdžiui, sudaryti daugiakalbį žodyną, vertimų ar specialiuosius tekstynus.

Vilniaus konferencijoje pristatyti ir naujausi Lietuvoje vykdomi specialiosios terminijos tyrimai: kibernetinio saugumo srities (dr. Sigita Rackevičienė, Mykolo Romerio universitetas; dr. Andrius Utka, dr. Agnė Bielinskienė, Aivaras Rokas, Vytauto Didžiojo universitetas), medicinos (dr. Palmira Zemlevičiūtė, Lietuvių kalbos institutas) ir sveikatos (dr. Asta Mitkevičienė, Lietuvių kalbos institutas), statybos (Lina Rutkienė, Vilniaus Gedimino technikos universitetas), astrologijos (dr. Ramunė Vaskelaitė; Lietuvių kalbos institutas). Konferencijos dalyvius labiausiai domino terminijos tyrimo naujovės ir pasirinktų ar sukurtų įrankių universalaus panaudojimo galimybės. Atkreiptinas dėmesys, jog, atsirandant vis daugiau skirtingų būdų ir priemonių, tinkamos metodikos paieškos dažnai užtrunka.

Jau kelerius metus tarptautinės konferencijos vyksta nuotoliniu būdu, tad, suspėjus į jas užsiregistruoti, galima semtis naujausių žinių, reikalingų ne tik kalbos technologijų specialistams. Jos itin naudingos kiekvienam mūsų, kai ieškome pačių patogiausių informacijos valdymo įrankių. Tarptautinių terminologijos konferencijų ir seminarų tvarkaraštį galima rasti Europos Parlamento interneto svetainėje www.termcoord.eu. Joje taip pat gausu atvirosios prieigos daugiakalbių terminijos išteklių, studijų bei tyrimų. Sekti tarptautinių terminologijos konferencijų naujienas galima ir Europos terminologijos asociacijos interneto svetainėje www.eaft-aet.net.

Dr. Violeta Černiauskaitė

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos ir komunikacijos mokslų departamento Informacijos procesų skyriaus vyriausioji tyrėja-ekspertė, Lietuvos standartizacijos departamento technikos komiteto TK 47 „Informacija ir dokumentavimas“ pirmininkė