Parengė Aušra Marija Narbutė

DAR KARTĄ DISKUTUOTA APIE TAUTINĘ SAVIMONĘ IR TAPATUMĄ

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka puoselėja ilgametę tradiciją – nuo 1998 m. kartu su partneriais rengia kasmetę, gausų būrį tyrėjų ir istorijos entuziastų sutraukiančią mokslinę konferenciją dokumentinio kultūros paveldo tema. Šiemet ji įvyko lapkričio 30 dieną.

Jau 21-ą kartą rengtos konferencijos organizatoriai kvietė diskutuoti tema „Panevėžio krašto visuomenės organizacijos XIX a. pab. – XX a. pr. ir jų poveikis pilietinės visuomenės formavimosi procesui Lietuvoje“*. Konferencijos data pasirinkta neatsitiktinai – tai simbolinė Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos 100-mečio, minimo kitąmet, pradžia. Šimtas metų skaičiuojama nuo bibliotekos atidarymo skaitytojams dienos – 1922 m. rugsėjo 1-osios, nors biblioteka oficialiai buvo įkurta ir pradėjo kaupti fondą 1921 m. gruodžio 1 d.

Šiųmetė konferencija buvo skirta rašytojos, visuomenės veikėjos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės 160-osioms gimimo metinėms paminėti. Ta proga konferencijos iniciatoriai ragino diskutuoti apie pilietinės visuomenės, tautinės savimonės, tapatumo svarbą Lietuvos valstybei.

Atidarymo žodį tarė Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekos direktorė Jurgita Bugailiškienė ir Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas. Konferencijoje pristatyti 8 pranešimai, kurių geografinės ribos išties plačios: nuo Jungtinių Amerikos Valstijų iki Panevėžio krašto. Pranešimus skaitė garbūs svečiai: prof. habil. dr. Egidijus Aleksandravičius (Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos institutas), prof. dr. Juozas Skirius (Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos institutas, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka), dr. Arūnas Astramskas (Panevėžio kraštotyros muziejus), Eglė Paškevičiūtė Kundrotienė (Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka), Rasa Sperskienė (Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka), Giedrius Kujelis (Rokiškio krašto muziejus), Vytautas Smilgevičius (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka), Lionė Lapinskienė (komunikacijos centras „Kalba. Knyga. Kūryba“). Konferenciją moderavo dr. Rima Cicėnienė.

Konferencijos metu buvo pristatytas ir naujas bibliotekos leidinys „Gabrielė Petkevičaitė-Bitė (1861–1943). Gyvenimo ir kūrybos vaizdų albumas“. Apie leidinį papasakojo jo rengėjai – sudarytojas istorikas Raimundas Klimavičius ir dizaino kūrėjas Evaldas Ivanauskas. Prof. habil. dr. Viktorijos Daujotytės įžanginį žodį „Bitė: veidai, vardai ir datos“ skaitė aktorė Eleonora Koriznaitė.

Pristatydama konferencijos temą, dr. R. Cicėnienė kalbėjo apie tai, kad XIX a. pab.–XX a. pr. buvo svarbus pokyčių metas Lietuvoje: modernėjo visuomenė, vyko industrializacija, didėjo raštingumas ir sparčiai formavosi tautinė tapatybė. Šiame kontekste vis aktyviau ėmė veikti visuomeninės organizacijos. Pasak konferencijos moderatorės, tuo metu Vilniuje veikusios organizacijos jau yra sulaukusios nemažai tyrėjų dėmesio, o regionų organizacijų veikla iki šiol stokojo atidesnio įsigilinimo. Ji džiaugėsi, kad ši konferencija tapo puikia paskata regiono atminties institucijoms ir šio laikotarpio tyrėjams atsigręžti bei giliau patyrinėti, kaip vystėsi visuomeninės organizacijos XIX ir XX a. sandūroje už sostinės ribų. O G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė J. Bugailiškienė teigė, kad pranešimai primena, jog kiekvienas galime prisidėti prie palaikančios, ugdančios ir besirūpinančios visuomenės kūrimo.

Šiųmetė konferencija buvo skirta rašytojos, visuomenės veikėjos Gabrielės PetkevičaitėsBitės 160-osioms gimimo metinėms paminėti. Iliustracijos autorė Megana Pesse.

Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka šiemet išleido albumą „Gabrielė Petkevičaitė-Bitė (1861–1943). Gyvenimo ir kūrybos vaizdų albumas“. Giedriaus Zauros nuotraukos

TEMOS SVARBA IR AKTUALUMAS ŠIANDIEN

Nors konferencijos tema nukelia mus daugiau nei šimtą metų į praeitį, jos rengėjai tikina, kad renginyje išsakytos mintys aktualios ir šiandien. Žvilgsnis į to laiko visuomenę ir iškilias jos asmenybes padeda suvokti, kaip vystėsi Lietuvos tautinė tapatybė, įkvepia prasmingiems darbams, visuomeninei veiklai.

Pasak vienos iš konferencijos rengėjų, Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekos Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyriaus vadovės Gretos Kėvelaitienės, rašytojos ir visuomenės veikėjos G. Petkevičaitės-Bitės, kuriai pirmiausia konferencija ir buvo skirta, ir jos bendražygių Panevėžyje bei jo apylinkėse vykdyta visuomeninė veikla turėjo didelės įtakos visos šalies tautinės tapatybės formavimuisi. Prof. habil. dr. E. Aleksandravičius savo pranešime taip pat pabrėžė Panevėžio ir jo šviesuolių įtaką XX a. pradžioje formuojantis pilietinei visuomenei. Pasak jo, G. Petkevičaitės-Bitės, kaip pilietinės visuomenės šilkverpės, biograma ir siluetas yra labai svarbūs bandant suvokti ano meto žmogaus moralines ir psichologines savybes, skatinusias jį dalyvauti pilietinės visuomenės veikloje.

Konferencijos organizacinio komiteto narys dr. Norbertas Černiauskas teigė, kad konferencijos turinys svarbus ne vien kaip būdas geriau suprasti tautos istoriją, bet ir kaip įkvėpimo šaltinis. „XX a. pradžios visuomeniškumas įkvepia dėl savo optimizmo, tikėjimo ateitimi, bendruomeniškumo. To vis dar galime mokytis ir XXI amžiuje“, – sakė jis.

Konferencijos aktualumą šiandienos kontekste įžvelgė ir konferencijos organizacinio komiteto narys, literatūros tyrinėtojas dr. Dainius Vaitiekūnas: „Praeities medžiaga naujai prakalbinama užduodant šiandienai itin svarbius ir ne visada mums patiems komfortiškus klausimus, išryškinant tebeaktualią drąsios ir išmintingos rašytojos intelektualinę lyderystę ne tik anuomet, bet ir mūsų dienomis.“

MOKSLAS IR PAVELDO TYRINĖJIMAI BIBLIOTEKOJE

Daugeliui biblioteka vis dar asocijuojasi išskirtinai su knygų išdavimu, retas žino, kad čia vykdoma ir mokslinė veikla. Kaip ir kodėl Panevėžio bibliotekoje imtos rengti mokslinės konferencijos? Pasak G. Kėvelaitienės, ši mokslinė konferencija – vienas svarbiausių bibliotekos ir, ko gero, apskritai Panevėžio miesto mokslo renginių, jau tapęs solidžia tradicija. „Prieš daugiau nei dvi dešimtis metų imtomis rengti mokslinėmis konferencijomis siekiama suburti dokumentinio kultūros paveldo tyrinėtojus, mėgėjus, entuziastus. Tai viena iš prioritetinių bibliotekos Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyriaus veiklų“, – pasakoja G. Kėvelaitienė. Bibliotekos rengiamose konferencijose pristatoma Panevėžio krašto knygos ir bibliotekų raida, spaudos leidyba ir sklaida, rankraštinio paveldo tyrinėjimai, tarptautinio masto rašytinio kultūros paveldo teorinės ir praktinės problemos, jų aktualizavimas bei galimi sprendimai, kitos bibliotekai svarbios dokumentinio kultūros paveldo temos.

Bibliotekos rengiamos kasmetinės konferencijos į Panevėžį sutraukia gausų būrį kultūros paveldo institucijų mokslininkų ir tyrėjų, sulaukiama svečių iš užsienio, renginys populiarus ir tarp miesto gyventojų, besidominčių kultūros istorija. Šiųmetė konferencija – ne išimtis. Tai, kad ji vyko nuotoliniu būdu, suteikė galimybę pritraukti dar platesnę auditoriją.

Konferencijos partneriai: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Vytauto Didžiojo universiteto Kauno istorijos centras, Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos institutas, Lietuvos istorijos institutas, Vilniaus universiteto biblioteka, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamentas.

Parengė Aušra Marija Narbutė