Kalbėjosi Viktorija Pukėnaitė-Pigagienė

ANTONIA ARAHOVA:

„Šiuolaikinė biblioteka – svetinga įstaiga, telkianti bendruomenę, teikianti žinių ir informacijos prieigą“

Antonia Arahova sveikina konferencijos „Politinė lyderystė parlamentinėje demokratijoje“ dalyvius.

Lapkričio 22–25 d. Lietuvoje viešėjo Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) išrinktoji prezidentė Antonia Arahova. Ji atvyko į Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje organizuotą tarptautinę mokslinę konferenciją „Politinė lyderystė parlamentinėje demokratijoje“. IFLA išrinktoji prezidentė (2021–2023 m.), sveikindama konferencijos dalyvius, pabrėžė ypatingą parlamentinių bibliotekų, kokia yra ir Lietuvos nacionalinė biblioteka, vaidmenį demokratinėse šalyse. Nacionalinėje bibliotekoje Graikijos bendrosios bibliotekų tarybos pirmininkė susitiko su Lietuvos bibliotekininkų draugijos atstovais, Lietuvos Respublikos Seime – su Kultūros komiteto pirmininku Vytautu Juozapaičiu ir komiteto nariais, o Lietuvos Respublikos Prezidentūroje – su pirmąja šalies ponia Diana Nausėdiene. Su ponia A. Arahova Nacionalinės bibliotekos TV studijoje kalbėjosi bibliotekos Komunikacijos ir rinkodaros departamento direktorė Viktorija Pukėnaitė-Pigagienė.

Kokie svarbiausi dabar Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) svarstomi klausimai?

Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad man labai malonu būti su jumis čia, modernioje Nacionalinės bibliotekos televizijos studijoje. Nuostabu, kad jūsų biblioteka turi tokią įrangą. Smagu čia būti ir kalbėti apie IFLA.

Organizacija šiuo metu daugiausia dėmesio skiria dviem dalykams. Pirmiausia – padėti bibliotekoms atsigauti per pandemiją ir, svarbiausia, padėti įveikti sukeltus joms veiklos, o lankytojams – lankymosi sunkumus. Viena iš IFLA strateginių krypčių – sukurti tam priemonių ir sukaupti pasaulio bibliotekų gerosios patirties pavyzdžių, į kuriuos galėtų atsižvelgti federacijos nariai, ir taip populiarinti teisingus sprendimus bei būdus pandemijai įveikti. Antras uždavinys – įgyvendinti naujosios 2019–2024 m. IFLA strategijos (ji pagrįsta ankstesniąja) nuostatas: įkvėpti, sudominti ir įtraukti įvairių pasaulio šalių ir regionų bibliotekas kurti tinklus, kad būtų skatinamos kokybiškos paslaugos bibliotekoms ir ypač jų vartotojams.

Kokius IFLA veiklos rezultatus gali matyti bibliotekų lankytojai? Kurie iš jų yra ypač naudingi ar kuriais jie gali net pasidžiaugti?

Ačiū už klausimą. IFLA yra pasaulio bibliotekų balsas. Pagrindinis jos tikslas – aprūpinti bibliotekas būtinomis priemonėmis, kad jos galėtų geriau atlikti savo funkcijas ir veiksmingiau siekti tikslų. Vienijame pastangas, kad tai būtų įgyvendinta kuo rezultatyviau.

IFLA reguliariai teikia programinius dokumentus, rekomendacijas, daro pareiškimus, susijusius su bibliotekų problemomis, tarkime, skaitmeninimo gaires, taip pat gaires, skirtas mokyklų, viešosioms bibliotekoms. Iš tiesų pastarosios gairės yra bendras IFLA ir UNESCO manifestas. Pagrindinis IFLA uždavinys – stiprinti pasaulio bibliotekų balsą ir padaryti jį labiau girdimą svarbiose tarptautinėse organizacijose, kaip antai Jungtinėse Tautose, kuriose IFLA yra stebėtoja, taip pat skatinti bibliotekas įgyvendinti JT darnaus vystymosi tikslus. Didelės rizikos regionuose, karo paveiktose zonose IFLA uždavinys – padėti ten išsaugoti bibliotekas, jų išteklius ir pačius bibliotekininkus.

Viešnagės Vilniuje metu IFLA išrinktoji prezidentė, Graikijos bendrosios bibliotekų tarybos pirmininkė Nacionalinėje bibliotekoje susitiko su Lietuvos bibliotekininkų draugijos atstovais. Nuotraukoje (iš kairės): draugijos pirmininkė Jolita Steponaitienė, Antonia Arahova, Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas. Vygaudo Juozaičio nuotraukos

Atnaujinta IFLA struktūra: įkurta Regionų taryba, kurios uždavinys – konkretaus regiono bibliotekoms ar jų asociacijoms suteikti daugiau galimybių bendradarbiauti ir kartu kurti produktus. Tarybos regioniniai skyriai, tarp jų ir Europos (dar veikia Azijos–Okeanijos, Lotynų Amerikos–Karibų regiono, Šiaurės Amerikos, Artimųjų Rytų–Šiaurės Afrikos, Užsahario Afrikos regioniniai skyriai – V. P.-P.), tarpusavyje labai glaudžiai bendradarbiauja ir veikia aktyviai. Tikimasi, jog ateityje jų įtaka bibliotekoms dar sustiprės.

Kas yra šiuolaikinė biblioteka?

Tai labai svarbus klausimas. Atsakymo į jį nuolat ieško visi bibliotekininkai – ne tik dabar, taip buvo visada. Kas yra šiuolaikinė biblioteka 2021 metais? Mano nuomone, tai – ne tik biblioteka. Tai – įstaiga, galinti tenkinti visokeriopus vartotojų poreikius (skolinti knygas, kompaktinius diskus ar elektronines knygas, laikraščius ir kitus išteklius) ir padedanti darbo ieškantiems žmonėms, teikianti specialias paslaugas (tarkime, tas, kurias teikia viešojo administravimo įstaigos), organizuojanti informacinio ir kompiuterinio raštingumo (ypač vyresniojo amžiaus žmonėms) kursus, mokanti naudotis bibliotekos duomenų bazėmis.

Šiuolaikinė biblioteka yra svetinga įstaiga – vieša, atvira, demokratiška, telkianti bendruomenę, teikianti neatlygintiną žinių ir informacijos prieigą. Taip aš suprantu šiuolaikinę biblioteką.

Kokius lūkesčius bibliotekoms kelia pasaulio bendruomenės, tai yra žmonės?

Pirmiausia žmonėms svarbu, kad biblioteka būtų svetinga vieta. Pandemijos metu daugelis bibliotekų, prisitaikydamos prie žmonių poreikių, persiorientavo ir pertvarkė infrastruktūrą. Žmonės biblioteką laiko draugiškiausia viešąja įstaiga, kurioje jie gali pasijusti esantys bendruomenės nariais. Ypač tai pasakytina apie viešąsias bibliotekas.

Žmonėms biblioteka reikalinga ne vien kaip informacinių poreikių tenkinimo vieta, bet ir kaip socialinis centras su technologine infrastruktūra, kuriame atsakymus į rūpimus klausimus galėtų rasti visi: studentai, paaugliai ar pirmą kartą joje apsilankę vaikai, mokslininkai, politikai ar sprendimų priėmėjai.

Mane stebina šiame nuostabiame pastate įsikūrusi Nacionalinė biblioteka, atliekanti šimtus skirtingų funkcijų, turinti savo televizijos studiją, įgyvendinanti ne vieną svarbią programą, projektą.

Jau dvejus metus gyvename pasaulinės koronaviruso pandemijos sąlygomis: susiformavo nauji bendravimo įgūdžiai, dėl saugumo suvaržymų pasaulio ekonomikos ir finansų rinkos patyrė įvairių trikdžių. Kaip, Jūsų nuomone, su pandemijos iššūkiais sekasi tvarkytis pasaulio bibliotekoms?

Jau 2019 m. pabaigoje IFLA pradėjo veikti šia kryptimi. Savo tinklalapyje sukūrė specialią rubriką, kurioje skelbiama Pasaulio sveikatos organizacijos teikiama tiksli ir operatyvi su pandemija susijusi informacija. Renkame pavyzdžius iš viso pasaulio, ko ėmėsi bibliotekos, siekdamos veiksmingai įveikti COVID-19 iššūkius. Galėčiau pateikti ne vieną pavyzdį. Kai kur bibliotekos, ypač pirmosios pandemijos bangos metu, labai griežto karantino sąlygomis gyventiems žmonėms pristatydavo ne tik knygų, bet ir maisto. Kaip sakydavo bibliotekų darbuotojai – „tiesiog maisto“ ir „maisto protui“. Kitos bibliotekos pertvarkė infrastruktūrą, labiau orientuodamosi į skaitmenines paslaugas: kūrė virtualius pasakojimus išgyvenantiems depresiją, vienišiems žmonėms, kuriems dėl pandemijos išsivystė psichikos sutrikimų. Bibliotekos organizuoja virtualius poezijos ir literatūrinius seminarus, kitokius virtualius renginius, pavyzdžiui, skirtus informaciniam raštingumui, edukacinius žaidimus vaikams ir t. t.

Šiuo sunkiai valdomu rizikos laikotarpiu pasaulio bibliotekos, kad padėtų žmonėms, ėmėsi pačių įvairiausių iniciatyvų. Mano nuomone, bibliotekoms būtina turėti rizikos valdymo planą, skirtą ne tik dabartinei vis dar tebesitęsiančiai pandemijai, bet ir popandeminiam metui, taip pat kitokioms netikėtoms grėsmėms. Ir ne tik planą, bet ir priemones, padėsiančias jas įveikti. Svarbu, kad bibliotekos atsižvelgtų į tai, rengdamos strateginius ir su komercine veikla susijusius planus. Kaip išrinktoji IFLA prezidentė ir Graikijos bendrosios bibliotekų tarybos pirmininkė, didžiuojuosi pasaulio bibliotekų veikla siekiant įveikti pandemijos iššūkius.

Dėkoju už pokalbį.