SUKAKTYS
AUKŠTAITIJOS ŽVAIGŽDĖ E. Mezginaitė (pirma iš kairės) ant Laibgalių kaimo (Rokiškio r.) bibliotekos – pirmosios savo darbovietės – laiptų Mato ir Uršulės Pautienių sodyboje. 1960 m.
Daiva Vilkickienė Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja
Spalio 31 d. poetė Elena Mezginaitė (1941–2005) būtų šventusi 80-mečio jubiliejų. Deja, jau beveik 17 metų šios talentingos poetės su mumis nebėra. Bet išliko jos eilės, neretai virtusios dainomis, išliko ją pažinojusiųjų prisiminimai, atminimu rūpinasi Aukštaitijos kultūros įstaigos, tarp jų – ir bibliotekos. „Tarp knygų“ redakcija kviečia prisiminti, o gal net pažinti šią tragiško likimo, meistriškai poezijos plunksną valdžiusią poetę. PROLOGAS Daug kas nė neįtaria, kad daugiau kaip trys dešimtys garsių dainininkų ir aktorių atliekamų dainų parašytos pagal E. Mezginaitės tekstus. Dainas pagal jos eiles kūrė kompozitoriai Alvydas Jegelevičius, Laimis Vilkončius, Igoris Berinas su grupe „Hiperbolė“, atliko Vladas Bagdonas ir Kristina Kazlauskaitė („Baltas lino gyvenimas“), Žilvinas Žvagulis („Dešimt žingsnių“), Kastytis Kerbedis („Melodija“), A. Jegelevičius („Ne mano vestuvės“), Stasys Povilaitis („Vakarų giedruma“), Vytautas Domeika ir „Sun City Blat“ („Mano senas drauge“), Keistuolių teatras („Su žmonėm“ ir kt.). Kurti eiles E. Mezginaitė pradėjo dar mokydamasi vidurinėje mokykloje, vėliau rašė studijų metais ir dirbdama žurnalistinį darbą. Pirmuosius kūrinius spausdino Rokiškio rajono laikraštis, žurnalas „Jaunimo gretos“. Nuo 1971 m. jos eilėraščiai publikuoti „Poezijos pavasario“ rinkiniuose. Nuo 1983-iųjų E. Mezginaitė buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narė. 1990 m. tapo „Poezijos pavasario“ laureate. Išleido eilėraščių rinkinius „Vasarų vieškeliais“ (1975), „Skardis“ (1982), „Provincijos tango“ (1989), „Šaltas ginklas“ (1999). Poetės kūrybinį kelią nutraukė tragiška mirtis. Po mirties pasirodė E. Mezginaitės kūrybos rinktinė „Mano senas drauge“ (2006), kurios sudarytojai – jos bičiuliai poetai Valdemaras Kukulas ir Jonas Strielkūnas. Poetei išėjus anapilin, pradėta kalbėti apie jos poezijos vertę ir svarumą, kad kūryba deramai neį18
Poetės E. Mezginaitės (stovi) 50-ųjų gimimo metinių minėjimas Laibgaliuose. 1991-11-07. Rokiškio rajono savivaldybės J. Keliuočio viešosios bibliotekos archyvo nuotraukos
vertinta. V. Kukulo prisiminimuose yra tokia mintis: „Kai vienas žmogus Elenai pasakė: aš būsiu žvaigždė, o tu būsi niekas, – ši atsakė: o man ir taip gerai... E. Mezginaitė mirė, būdama „niekas“, bet kaip turės nustėrti anas žmogus, po dešimtmečio sužinojęs, kad Elena buvo „kažkas“.“1
LIKUSI GIMTAJAME KRAŠTE Ne „kažkas“, o sava. Sigito Stankūno kompaktinėje plokštelėje „Elenai...“ tarp 20 dainų, skirtų poetei, viena pavadinta „Aukštaitijos žvaigždė“. Žvaigždė, iki šiol spindinti Rokiškyje, Kupiškyje ir Panevėžyje – miestuose, kur poetė buvo ir liko sava. Šiame žodyje telpa nuoširdumas ir pagarba, meilė ir dėkingumas... E. Mezginaitė – rudens vaikas, gimusi 1941 m. spalio 31 d. Poetė rašė: 1
Nemunas. 2006, saus. 12–18 (Nr. 2), p. 7.
