MĖNESIAI IR DIENOS
TAI NUTIKO GEGUŽĘ 3 d.
Šią dieną suėjo 230 metų, kai buvo priimta Abiejų Tautų Respublikos (ATR) konstitucija. Ši 1791 m. pasirodžiusi konstitucija buvo pirmoji rašytinė Europoje ir antroji (po Jungtinių Amerikos Valstijų) pasaulyje. Praėjus kelioms dienoms po priėmimo, britų laikraščio „The Times“ ji buvo įvertinta kaip „racionali, praktiška ir liberali“. Tarp svarbiausių dokumente įtvirtintų nuostatų buvo šios: ATR tapo konstitucine monarchija; Katalikų bažnyčia pripažinta Gegužės 3-iosios konstitucijos antraštinis valstybine religija; ATR išliko ba- puslapis. Varšuva: Michało Gröllio spaustuvė, 1791. joriška respublika. Tiesa, antroji pasaulyje Konstitucija, priešingai nei jos pirmtakė JAV, nebuvo ilgaamžė – galiojo tik 15 mėnesių. Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, šis dokumentas nevienareikšmiškai vertinamas – jame Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, kaip sudėtinė valstybės dalis, neminima. 2015 m. Gegužės 3-iosios konstitucija įtraukta į Europos paveldo ženklų sąrašą. Šiemet, minint Konstitucijos sukaktį, Lietuvos Respublikos ambasados Prahoje iniciatyva Čekijos sostinės centre veikė apie šį reikšmingą Europai dokumentą pasakojanti lauko paroda.
6 d.
Prieš 260 metų gimė Lietuvos gamtininkas Stanislovas Bonifacas Jundzilas (1761–1847). Kaupdamas žinias, jis klausė filosofijos, fizikos, chemijos, zoologijos, botanikos paskaitų. 1792–1824 m. dėstė Vilniaus universiteto (VU) Gamtos mokslų katedroje, nuo 1798 m. jai vadovavo. Jonas Rustemas. Stanislovo Bonifaco Jundzilo Profesorius įkūrė VU bota- portretas. 1822 m. nikos sodą. Keisdamasis augalais su Europos miestų sodais, išpopuliarino lietuviškąjį sodą. Tyrinėjo Vilniaus, Lydos, Gardino apylinkių florą, taip pat paukščius ir vabzdžius. Svarbiausi S. B. Jundzilo darbai: „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės provincijos augalų aprašymas (1791), „Taikomoji botanika“ (1799), „Lietuvos augalų aprašymas pagal Linné sistemą“ (1811).
4 d.
Prabėgo 15 metų, kai tą gegužės dieną 2006-aisiais Smiltynėje ties Kiaulės Nugaros sala įvyko gaisras. Vertinama, kad tai buvo didžiausias per šimt metį ugnies šėlsmas Kuršių nerijoje – per penkias dienas išdegė 235,66 ha miško tarp Smiltynės ir Alksnynės. Spėjama, kad nelaimė kilo dėl žmogaus veiklos. Gaisrą gesino Neringos, Kaliningrado miškas po gaisro. Neringa, srities ugniagesiai, padėjo Smiltynės 2006 m. kariuomenė, sraigtasparnį atsiuntė ir latviai. Paradoksas, kad miškas užsiliepsnojo per šv. Florijono – gelbėtojo nuo stichinių nelaimių ir gaisrų – dieną.
7 d.
– Spaudos atgavimo, knygos ir kalbos diena. Ši jau 30 metų Lietuvoje švenčiama diena populiaresnė už kiek anksčiau tą mėnesį – 3 d. – minimą Jungtinių Tautų paskelbtą Pasaulinę spaudos laisvės dieną, primenančią, kad visų pasaulio šalių valstybės priIliustr. iš „Pixabay“ valo užtikrinti spaudos laisvę, laisvę viešai išsakyti savo nuomonę. Lietuviškoji šventė įtraukia žurnalistus, su kalbos ir knygos pasauliu vienaip ar kitaip susijusius žmones, moksleivius ir jų mokytojus. Suprantama, tai – didelė šventė ir bibliotekų bendruomenei: bibliotekose rengiami konkursai, viktorinos, skaitymai, parodos.
9 d.
Jau beveik 20 metų, kai Senajame žemyne plačiai švenčiama Europos diena. Tądien visuomenė supažindinama su Europos Sąjunga (ES), jos siekiais. Nors mė- „Pixabay“ nuotr. ginimų švęsti šią dieną būta jau nuo 1985-ųjų, kai Milane vykusiame Europos Sąjungos Vadovų Tarybos susitikime nuspręsta gegužės 9-ąją minėti kaip taikos, Europos vienybės dieną. Lietuva, tapusi ES nare, nuo 2004 m. tądien taip pat prisijungia prie visuotinio minėjimo. Šventės dieną ES institucijos Briuselyje ir Strasbūre lankytojams rengia atvirų durų dienas. Pasaulį užklupus koronaviruso pandemijai, 2020 ir 2021 m. šios tradicijos teko atsisakyti. Lietuvoje su šia švente susijusi kita tradicija – nuo 2010 m. Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje rengia Europos egzaminą, kuriame galima pasitikrinti žinias apie ES istoriją, jos politiką.
* Atrinktos gegužės datos – tik subjektyvus redakcijos požiūris
43
