TERMINŲ ARUODAS
PROFESINĖS TERMINIJOS SANTRUMPŲ REGISTRAVIMO IR NORMINIMO YPATUMAI Dr. Violeta Černiauskaitė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos ir komunikacijos mokslų departamento Informacijos procesų skyriaus vyriausioji tyrėja-ekspertė, Lietuvos standartizacijos departamento technikos komiteto TK 47 „Informacija ir dokumentavimas“ pirmininkė
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos ir komunikacijos mokslų departamente kurdami ir administruodami bibliotekininkystės, informacijos ir gretimų sričių terminologinius duomenis, galime jais remtis ir išmaniai naudoti daugelyje veiklos sričių. Šios publikacijos akiratyje – terminų raidinės santrumpos. Su jomis susiduriame kasdien, vis dažniau tampame ir jų kūrėjais. Kad išmanytume didėjančią santrumpų įvairovę, būtina ne tik profesinė bibliotekininkų kompetencija, bet ir papildomos kalbotyros žinios. Įvairiose mokslo srityse santrumpos sudaro didesnę ar mažesnę terminijos dalį, nes terminija apima visų žymiklių, priklausančių vienai specialiai kalbai, aibę1. Tačiau išsamių šios svarbios terminijos srities tvarkybos taisyklių stokojame, nes kalbininkai ne kartą yra pažymėję, kad vienodų reikalavimų taikymas lietuviškų ir nelietuviškų santrumpų darybai ir klasifikavimui yra sunkiai suderinamas2. Bibliotekoms skirtos norminės žodžių trumpinimo taisyklės yra būtinos darant išteklių aprašą ir juos identifikuojant. Sudarant rekomenduojamus žodžių trumpinių sąrašus, remiamasi tarptautiniais leidinių antraščių ar antraštinių žodžių trumpinimo standartais, rengiamos specialios metodikos3. Tačiau santrumpų vartojimas nėra taip griežtai reglamentuotas, nors jų srautai masiškai kopijuojami ir žaibiškai plinta elektroninėje terpėje4. LST ISO 5127:2019. „Informacija ir dokumentavimas. Pagrindai ir aiškinamasis žodynas (tapatus ISO 5127:2017)“. Information and documentation – Foundation and vocabulary): pakeičia LST ISO 5127:2008. Vilnius: Lietuvos standartizacijos departamentas, 2020, p. 28. 2 Vaskelaitė, Ramunė. Santrumpos: sandara ir sintaksinė vartosena. Kalbos kultūra. 2011, Nr. 84, p. 60–97; Vaskelaitė, Ramunė. Santrumpos. Klausimai ir atsakymų paieškos. Gimtoji kalba. 2020, Nr. 5, p. 3–9. 3 Lietuviškų žodžių trumpinimas bibliografiniame apraše / [parengė Nijolė Marinskienė]. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2008. 20 p. 4 Miliūnaitė, Rita. Kalbos normos ir jų savireguliacija interneto bendruomenėje. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2018, p. 141. 1
Būtų įdomu atlikti mūsų profesinėje spaudoje dažniausiai vartojamų santrumpų analizę, o tam jau galime pasinaudoti kompiuterinės lingvistikos įrankiais. Kol kas tegalime spėlioti, ar ir biblio tekininkystės, informacijos mokslų srities tekstuose galėtų vyrauti internetinėje žiniasklaidoje populiariausios santrumpos IT (informacinės technologijos) ir LR (Lietuvos Respublika). Svarbiausia kliūtis, su kuria, atliekant terminologinę analizę, tenka susidurti, tai identifikacijos problemos, kylančios dėl terminų bei jų santrumpų įvairovės. Situaciją dar apsunkina privalomas šaltinių santrumpų žymėjimas, atsižvelgiant į skirtingus mokslinėms publikacijoms taikomus citavimo reikalavimus. Taip sudaroma gausybė raidinių ir skaitinių santrumpų, kuriomis žymime tą patį išteklių, pavyzdžiui, su Nacionalinės bibliotekos pavadinimu pastaraisiais dešimtmečiais siejamos įvairios raidinės santrumpos (inicializmai – santrumpa, sudaryta iš žymiklio pilnosios formos dėmenų pirmųjų raidžių ir tariama paraidžiui): NB (Nacionalinė biblioteka), LNB (Lietuvos nacionalinė biblioteka), LNMMB (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo bib lioteka), neskaitant istorinių pavadinimų santrumpų. Mūsų profesinė terminija remiasi gausiais ir įvairiakalbiais santrumpų šaltiniais, pavyzdžiui, tam tikros 15
